Civilinė byla Nr. 2-771-675/2014

(Proceso Nr. 2-49-3-00537-2014-0)

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.6.; 75.8.; 99.; 116.1.

(S)

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 18 d.

Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,

dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovui advokatui D. A., atsakovui D. M., 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų,

n u s t a t ė :

Ieškovė A. M. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama santuoką, sudarytą su atsakovu D. M. Ukmergės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 376, nutraukti dėl atsakovo D. M. kaltės, padalinti santuokos metu įgytą turtą ir jos asmenine nuosavybe pripažinti: 469/1408 dalis 14.0800 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe pripažinti 64,02 kv.m. butą su 3,19 kv.m. rūsiu Nr. R-16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš atsakovo jai priteisti 16686,47 Lt piniginę kompensaciją, nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė A. M. ieškinyje nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka buvo sudaryta ir įregistruota Ukmergės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų neturi. (duomenys neskelbtini), pabaigusi mokslus ir atlikusi praktiką Šiauliuose, buvo paskirta dirbti administratore (duomenys neskelbtini), kuriame ir susipažino su būsimu vyru. Jos vyras tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Taip pat jis vadovavo komjaunimo organizacijai, įvairūs renginiai, diskotekos, sąskrydžiai būdavo jų nesutarimų priežastimi. Juos kaip šeimą suvienydavo uošvių lankymas - nuvažiavus į svečius buvo kalbama tik apie gerus dalykus, ateities planus, o sugrįžus vėl tęsdavosi įvairūs konfliktai, nesutarimai ir daugiausia dėl D. neatsakingo požiūrio į šeimą. (duomenys neskelbtini) gimė antras sūnus. Visas jos laikas buvo paskirtas vaikams, namams. D. tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Neberasdavo laiko vienas kitam - ji rūpinosi vaikais, jis - darbiniais reikalais, kurie peraugo į naujus užsiėmimus - pasisėdėjimus su draugais, vartojant alkoholį. (duomenys neskelbtini) gimė trečias sūnus. Visada sulaukdavo savo tėvų, ypač mamos, palaikymo - tiek moralinio, tiek finansinio. Vos tik susigrąžinus senelių žemę, mama dalį sesei atidavė pinigais, o jiems pasiūlė imti žemės sklypą, nes D. rodė norą, dalino pažadus, kad dirbs drauge su šeima ir padarys kažką gero šeimos labui. Tačiau kasdienybė buvo kitokia. Neįgyvendino ir (duomenys neskelbtini) įmonės akcininkų, savo draugų, jų bendrų giminių akcininkų planų - įmonė bankrutavo, o D. buvo apkaltintas ir liko didžiulės skolos. Vėliau bankrutavo ir dar viena D. įkurta asmeninė įmonė (duomenys neskelbtini). Nuo tada gyveno sunkiai. Žemės sklype augino braškes, daržoves, tulpes, tvarkė aplinką. Dirbo visi, nuo jauniausio vaiko iki suaugusių. Bet ir tai jų nesuvienijo. Poilsį arba laisvalaikį vyras planuodavo atskirai. Atvažiuodavo jo pažįstami ir draugai, ir jie visi susėsdavo prie alaus bokalo gamtoje, o šeima turėdavo leisti laiką kitaip. Jos mama, matydama tai, parašė testamentą, kad po mirties žemės sklypas atitektų jai. Mamos brolis J. I. taip pat pardavė savo žemės dalį jai, kad viskas būtų vienose rankose. D. skolos bankams visą laiką tęsėsi, jis nuolat skolinosi iš pavienių žmonių ir netgi jos. Jos mamai sergant onkologine liga, jau prieš mirtį bankas atsiuntė pranešimą, kad jos žemė yra įkeista D. M. vardu. Tėvų nebėra, vaikai užaugo - vyriausiasis sūnus gyvena atskirai, antrasis sūnus baigė studijas (duomenys neskelbtini), trečiasis 2013-aisiais metais baigęs mokyklą, išvažiavo užsidirbti pinigų į (duomenys neskelbtini). Ji gyvena kitame mieste, dirba socialinį darbą. Kartu su vyru nebegyvena jau ketverius metus. Tarp jų nebeliko jokio tarpusavio ryšio, supratimo, tapo vienas kitam svetimi. Per šį laiką jokių santykių su vyru nebepalaiko, nebendrauja. Todėl santuokos nutraukimas yra formalumas, įteisinantis senai susiklosčiusią padėtį. Dėl santuokos išsirimo kaltas atsakovas, ir santuoka turi būti nutraukta LR CK 3.60 str. pagrindu dėl atsakovo kaltės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad gyvendami santuokoje įgijo nekilnojamojo turto: 469/1408 dalis 14.0800 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini). Turto vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, sudaro 8827,06 Lt; 64,02 kv.m. butą su 3,19 kv.m. rūsiu Nr. R-16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, sudaro 42200 Lt. Šis turtas įgytas santuokos metu, todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kitas nekilnojamasis turtas (žemės sklypai), registruotas jos vardu, yra įgytas paveldėjimo būdu ir laikomas jos asmenine nuosavybe (LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Turtas turėtų būti padalintas tokiu būdu: atsakovui priteistinas butas (duomenys neskelbtini), kadangi šiame bute atsakovas gyvena, juo pilnai naudojasi, ji gyvena (duomenys neskelbtini), jai gyvenamasis plotas (duomenys neskelbtini) nėra reikalingas. Kartu su atsakovu naudotis butu dėl jų blogų santykių nebūtų įmanoma. Atsakovui priteistinas 42200 Lt vertės turtas. Jai prašo priteisti 469/1408 dalis 14.0800 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. turto už 8827,06 Lt. Šį turtą jai prašo priteisti todėl, kad likusioji sklypo dalis jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl taip padalijus turtą, galėtų be trukdymų naudotis visu sklypu. Jai iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija. Viso dalintino turto vertė yra 51027,06 Lt, pusė turto sudarytų 25513,53 Lt, todėl jai priteistinos kompensacijos suma yra 16686,47 Lt. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad yra darbinga, turi darbą, todėl išlaikymo sau nereikalauja. Santuokos metu jokių paskolų nėra paėmę, jokių skolinių įsipareigojimų neturi.

Ieškovė A. M. ir jos atstovas advokatas teisme ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti. Santuokoje išgyveno daugiau nei 25 metus. Ji rūpinosi vaikais, buitimi, šeima, o vyras tik savo asmeniniu gyvenimu, bendro gyvenimo kartu nebuvo. Jie turi tris vaikus, visi vaikai pilnamečiai. Jie jau seniai negyvena šeimyninio gyvenimo. Nesutaria dėl turto pasidalijimo, t.y. sutuoktinio netenkina jos pasiūlytas turto padalijimo variantas. Santuokos metu įgijo butą, vieną žemės sklypą ji paveldėjo, kitą jie abu įgijo. Šie sklypai yra vienoje vietoje. Jų bendras sklypas yra 4 ha, šiame žemės sklype yra sodyba, tačiau dokumentai neįforminti. Jau ketverius metus jie gyvena atskirai dėl skirtingų požiūrių. Žemės sklypą pardavė jos dėdė. Už butą yra likusios skolos. Bute (duomenys neskelbtini) negyvena nuo 2010 m., jame gyvena atsakovas. Namų apyvokos daiktus paliko bute ir neprašo dalinti.

Atsakovas D. M. teismui atsiliepimo nepateikė, teisme su iešiniu nesutiko ir paaiškino, kad susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė trijų vaikų, jis daug dėmesio skyrė vaikams ir šeimai, užsiėmė gėlių auginimu, pajamas skyrė šeimai. Buvo iniciatyvus, dalyvavo visuomeninėje, politinėje veikloje, bet žmona vengė artimesnio bendravimo net su giminaičiais. Per paskutinius ketverius metus, žmona nesitarusi su juo išvažiavo dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini), paliko nepilnametį vaiką. Žmona už butą ketverius metus nemokėjo, sūnus įstojo mokytis, visą išlaikymą vaikui teikė jis, žmona finansinės paramos neteikė. Jis nesutinka, kad tik jis vienas kaltas dėl santuokos iširimo. Dėl santuokos iširimo kalti jie abu. Jis nesutinka dėl ieškovės pasiūlyto turto padalijimo varianto. Butą jis buvo gavęs pagal paskyrimą, tačiau vėliau įsikeitė į didesnį. O sodybos sklype jie dirbo dvidešimt metų po darbo, savaitgaliais, sodyboje užaugo vaikai, joje renkasi vaikų draugai, viskas prižiūrėta, sutvarkyta, pasodintas naujas sodas, iškastas tvenkinys, įžuvintas. Sodybos statiniai nėra įteisinti. Butas šeimai nebereikalingas, bet sodybvietė turėtų likti vaikams, o žmona nori savo dalį parduoti, bet ne jam. Todėl turtas turėtų būti padalintas po lygiai. Bankams skolų neturi, už butą tris metus mokėjo vienas ir kadangi pirmenybę teikė vaikų mokslams, susidarė skolų. Ginčo dėl namų apyvokos daiktų nėra. Jo kelios įmonės bankrutavo, darbuotojams buvo apmokėta, banko paskolų nebuvo paimta, buvo, kad iš žmonos ėmė pinigų.       

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad ieškovė A. M. ir atsakovas D. M. santuoką sudarė ir įregistravo (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 376. Iš šalių paaiškinimų teisme nustatyta, kad gyvendami santuokoje jie susilaukė trijų vaikų, kurie jau yra pilnamečiai.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė A. M. teismo prašo jos ir atsakovo santuoką nutraukti dėl atsakovo D. M. kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas nesirūpino šeima, o tik savo asmeniniais poreikiais, bankrutavus jo įmonėms, ilgą laiką tęsėsi paskolų šleifas. Tuo tarpu atsakovas D. M. su ieškiniu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad jis daug dėmesio skyrė vaikams ir šeimai, buvo iniciatyvus, dalyvavo visuomeninėje, politinėje veikloje, o ieškovė atvirkščiai, vengė artimesnio bendravimo net su savo giminaičiais, žmona nesitarusi su juo išvažiavo dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini), paliko nepilnametį vaiką gyventi su juo. Atsakovas nurodo, kad jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

Taigi, byloje iškilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, todėl teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, pirmiausiai atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Aiškinant sutuoktinių pareigų esmę, pažymėtina, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t.y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Šiais pagrindais kreipiantis su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo reikia nurodyti, kuo pasireiškia kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo (CPK 382 str. 1 d. 6 p.). Ieškovės teigimu, atsakovas nesirūpino šeima, dėl ko iširo jų santuoka. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti minėtą aplinkybę. 

Į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų, taip pat ieškovė neprašė teisme apklausti liudytojų, kurie patvirtintų atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį ar 3 dalį. Teismas sprendžia, kad ieškovės paaiškinimai neįrodo, jog atsakovas yra vienintelis kaltas dėl santuokos iširimo. Atsakovas neneigia, kad jis buvo iniciatyvus, dalyvavo visuomeninėje, politinėje veikloje, kad bankrutavus įmonėms turėjo finansinių problemų, tačiau tuo pačiu nurodė, kad daug dėmesio skyrė vaikams ir šeimai, o pati ieškovė nepasitarusi su juo išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), ko neneigia ir pati ieškovė. Todėl teigti, kad atsakovas nesirūpino šeima, nėra pagrindo. Jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kas buvo santuokos iširimo priežastis, ieškovė nenurodė, įrodymų nepateikė.

Byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo, byloje nėra, todėl išklausius teisme šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007). Teismas santuokos iširimo priežastimi laiko skirtingus šalių požiūrius į bendrą gyvenimą, jo vertybes, atskirų problemų sprendimą. Abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti, todėl šalių santuoka nutrūko ne tik dėl atsakovo kaltės – tai lėmė abiejų sutuoktinių elgesys šeimoje, santarvės nebuvimas, neieškojimas kompromisų, tarpusavio supratimo. Pripažintina, kad abi šalys pažeidė CK 3.27 str. nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, nes santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga, o bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo kartu gyventi ir bendrai tvarkyti šeimos reikalus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad šalių sudaryta santuoka faktiškai yra iširusi. Kadangi santuoka yra faktiškai iširusi ir nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, santuoka nutrauktina (LR CK 3.49 str. 2 d.). Teismas, įvertinęs įrodymus bei bylos aplinkybes, pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str.). Esant tokioms aplinkybėms, šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Po santuokos nutraukimo ieškovei A. M. paliktina santuokinė pavardė – M., o atsakovui D. M. paliktina pavardė – M.  (LR CK 3.69 str.).

Dėl turto padalijimo

Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalintas bendras sutuoktinių turtas. Pagal LR CK 3.118 str. 1 d. nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės A. M. vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas:

150/916 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) pagrindu;

5/8 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) pagrindu;

žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pagrindu;

939/1408 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto Paveldėjimo teisės (duomenys neskelbtini) liudijimo pagrindu.

Kadangi šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė ieškovės A. M. nuosavybė pagal CK 3.89 str. 1 d. 2 p. nuostatas, todėl nedalintinas ir po santuokos nutraukimo paliktinas asmenine ieškovės nuosavybe.

Byloje nustatyta, kad ieškovė A. M. ir atsakovas D. M. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 469/1408 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu sudaro 8827,06 Lt, bei butą su rūsiu, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė nustatyta masinio vertinimo būdu sudaro 42200 Lt. Teismas remiasi ieškovės nurodyta turto verte, atsakovas teisme neginčijo nekilnojamojo turto vertės. Dėl kilnojamojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo šalys klausimo nekelia.

Ieškovė teismo prašo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti jai asmeninės nuosavybės teise paliekant žemės sklypą, o atsakovui paliekant butą, motyvuodama tuo, kad likusi žemės sklypo dalis priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, tuo tarpu gyvenamasis plotas jai (duomenys neskelbtini) nereikalingas, todėl butą, kuriame šiuo metu gyvena atsakovas, siūlo palikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas su tokiu turto padalijimo variantu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad sodybos žemės sklype jų šeima dirbo daug metų, todėl prašo turtą padalinti lygiomis dalimis.

Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 str. 1 d.), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.). Byloje nustačius, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ginčo šalys neturi nepilnamečių vaikų, nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

Byloje šalys dėl turto padalijimo nesutaria, pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra, todėl teismas prioritetą skiria turto padalijimo natūra principui, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatytais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Minėta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Esant tokioms aplinkybėms ir paminėtiems pagrindams, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 469/1408 žemės sklypo dalys, esančios (duomenys neskelbtini), dalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, ieškovei ir atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisiant po ½ dalį šio nekilnojamojo turto.

Dėl kitų klausimų

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra darbingo amžiaus, pretenzijoms dėl tarpusavio išlaikymo nėra pagrindo, šalys nepareiškė prašymų priteisti tarpusavio išlaikymą, todėl tarpusavio išlaikymas nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė A. M. byloje yra sumokėjusi 200,00 Lt žyminio mokesčio, o 565,40 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo.

Ieškovės ieškinio patenkinti reikalavimai sudaro 50 procentų, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 382,70 Lt suma, o iš ieškovės valstybei priteistina 182,70 Lt suma (LR CPK 96 str.).

Vadovaujantis  Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str., 385 str., teismas,

n u s p r e n d ė :

Ieškinį patenkinti iš dalies.             

Santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 376, tarp ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. M. palikti pavardę – M., o atsakovui D. M. palikti pavardę – M.

Padalinti ieškovės A. M. ir atsakovo D. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą lygiomis dalimis:

ieškovei A. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti ½ dalį 469/1408 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4413,53 Lt vertės, bei ½ dalį buto su rūsiu, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 21100 Lt vertės;

atsakovui D. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti ½ dalį 469/1408 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4413,53 Lt vertės, bei ½ dalį buto su rūsiu, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 21100 Lt vertės.

Palikti ieškovei A. M. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: 150/916 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) pagrindu; 5/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) pagrindu; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą (duomenys neskelbtini) pagrindu; 939/1408 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Priteisti iš ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 182,70 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt du litus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 382,70 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt du litus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Informuoti šalis, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                          Regina Nenortienė