Civilinė byla Nr. 2VP-19833-955/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01330-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.7.2; 3.2.3.2; 3.5.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Raimondos Pauzienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys A. K., V. P..

Teismas

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017-06-21 gautas antstolės Raimondos Pauzienės pareiškimas, kuriuo prašoma skirti skolininkui A. K. baudą už kiekvieną bendravimo tvarkos pažeidimą išieškotojos V. P. naudai. Antstolė nurodė, jog A. K. pažeidinėja teismo patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, negrąžina vaiko išieškotojai pasibaigus bendravimo laikui, pažeidimai užfiksuoti antstolės aktuose.

Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti antstolės Raimondos Pauzienės pareiškimą dėl baudos skyrimo. Atsiliepime nurodė, jog 2017-05-08 buvo pirmadienis, o jis pirmadieniais su vaiku nebendrauja. 2017-05-25, baigiantis bendravimo su sūnumi laikui, pakvietė V. P. ir jos motiną vakarienės ir gavo atsakymą „gerai“, tačiau jų nesulaukė, susisiekti nepavyko, durų niekas neatidarė. Vaiką parsivežė namo ir apie 21.20 val. paguldė miegoti. Apie 23.00 val. atvyko policijos pareigūnai ir antstolė paimti vaiko, nesutiko leisti jam išsimiegoti iki ryto, todėl teko vaiką žadinti. A. K. nurodė, jog neįmanoma numatyti visų atvejų, kad galėtų vaiką grąžinti nepavėluojant nei minutės. Jo manymu, V. P. imasi visų įmanomų priemonių, kad tik jis atsisakytų bendravimo su sūnumi.

Antstolės Raimondos Pauzienės 2017-06-21 gautas pareiškimas išnagrinėtas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, antstolei, skolininkui bei išieškotojai apie posėdžio vietą ir laiką pranešus specialiame interneto tinklapyje bei išsiuntus 2017-06-23 nutartį. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepažeidžia proceso dalyvių interesų, suinteresuotiems asmenims (skolininkui ir išieškotojai) buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimus į antstolės pareiškimą, be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog skolininko ir išieškotojo neatvykimas į teismo posėdį, nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.

Teismas

konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš kartu su pareiškimu pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0183/17/00201 esančių duomenų nustatyta, jog 2017-03-14 antstolės Raimondos Pauzienės kontorai pateiktas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017-02-23 vykdomasis raštas Nr. 2-5199-947/2015 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, pagal kurį A. K. bendrauja su sūnumi M. P. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 19.30 val. nuo 2015-10-20. Šia tvarka 3 kartus bendrauja dalyvaujant V. P.. Vėliau A. K. nurodytu laiku paima M. P. iš gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. Kiekvieną šeštadienį A. K. paima vaiką M. P. iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 18.30 val. (v. b. l. 1, 9-10). Antstolė suinteresuotą asmenį A. K. apie priimtą vykdyti Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą informavo 2017-03-20 žodžiu, kadangi skolininkas atsisakė priimti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti teismo sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą (v. b. l. 13-14). 2017-05-31 surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-17-183-32, kuriame nustatyta, jog 2017-05-06 (šeštadienį) skolininkas pažeidė teismo patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, vaiką į jo gyvenamąją vietą grąžino 19.50 val. nors turėjo grąžinti 18.30 val.; 2017-05-25 (ketvirtadienį) skolininkas pažeidė teismo patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, vaiko į jo gyvenamąją vietą negrąžino, vaikas buvo grąžintas tik motinai pasitelkus policijos pareigūnų pagalbą (v. b. l. 26-27). Skolininkui 2017-05-31 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas įteiktas 2017-06-20 (v. b. l. 29).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnis. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo arba privalomojo nurodymo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, t. y. byloje esančius rašytinius įrodymus, skolininko atsiliepime išdėstytus paaiškinimus, vykdomojoje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad antstolės prašymas dėl baudos skyrimo A. K. už teismo sprendimo nevykdymą yra pagrįstas. Teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismo procesą dalis, nes tik vykdant teismo sprendimą yra užtikrinama efektyvi pažeistų teisių gynyba. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis apima tėvų teisę į tai, jog būtų imtasi priemonių jam ar jai vėl susijungti su savo vaikais, ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą imtis tokių veiksmų (2015-01-13 Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, Nr. 46600/11). Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaikų teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai, o esant teismo nustatytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, nei vienas iš tėvų neturėtų jos pažeidinėti ir manipuliuoti vaiku, o priešingai – kooperuotis ir veikti išimtinai nepilnamečio vaiko interesais.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog A. K. nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos ir du tokie atvejai – 2017-05-06 bei 2017-05-25 – užfiksuoti antstolės aktais. A. K. teigimu, 2017-05-06 vaikas motinai buvo grąžintas pavėlavus pusantros valandos, kadangi vaikas miegojo, tačiau teismo vertinimu, toks žodinis paaiškinimas antstoliui, besiteiraujančiam kodėl vaikas nėra laiku sugrąžintas į gyvenamąją vietą, nelaikytinas svarbia priežastimi, pateisinančia teismo sprendimo nevykdymą.

Suinteresuotas asmuo A. K. neginčija ir to, jog 2017-05-25 vaikas taip pat nebuvo grąžintas motinai bendravimo tvarkoje numatytu laiku, tačiau nurodo, jog tą dieną kvietė vaiko motiną bei močiutę vakarienės, buvo atvykęs prie V. P. namų, tačiau su pačia V. P. jam susisiekti nepavyko, todėl grįžo namo ir paguldė vaiką miegoti. Tuo tarpu išieškotoja V. P. paaiškino, jog visą vakarą ji buvo namuose, tačiau A. K. nebuvo atvykęs, tik rašinėjo žinutes, skambinėjo, o jai paprašius grąžinti vaiką, atsakė, kad atvažiuotų pasiimti pati. V. P. teigimu, eiti pas A. K. nėra saugu, todėl ji kreipėsi pagalbos atsiimant vaiką į policiją bei antstolę. Netikėti V. P. paaiškinimais nėra pagrindo, kadangi antstolės padėjėjas Mindaugas Pauza 2017-05-31 akte užfiksavo, kad 2017-05-25 vakarą pas A. K. atsiimti vaiko V. P. atvyko kartu su policijos pareigūnais.

Nors teismas iš dalies sutinka su suinteresuoto asmens A. K. argumentu, jog gyvenime neįmanoma numatyti visų atvejų, kad galėtum vaiką grąžinti nepavėluojant nei minutės, tačiau apie bet kokį nenumatytą atvejį tėvas, su kuriuo yra vaikas, privalo nedelsiant informuoti motiną. Be to, nukrypimas nuo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos keliomis minutėmis, nebūtų laikytinas esminiu sprendimo pažeidimu, juolab jei tam yra pateisinamų priežasčių. Nagrinėjamu atveju antstolio užfiksuoti bendravimo tvarkos pažeidimai nebuvo padaryti dėl kažkokių objektyvių priežasčių ar nenumatytų atvejų, o skolininko nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis bei pateisinančiomis teismo sprendimo nevykdymą. Skolininkas pažeidė teismo patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, todėl antstolės prašymas skolininkui skirti baudą laikytinas pagrįstu.

Antstolė teismui pateiktame pareiškime nenurodė ir nedetalizavo kokio dydžio baudą prašo skirti skolininkui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos sankcijos taikymo skolininkui A. K., atsižvelgia į tai, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, bei yra prevencinė priemonė, skatinanti vykdyti teismo sprendimus, teismas už sprendimo neįvykdymą 2017-05-06 bei 2017-05-25 skiria A. K. po 15,00 Eur baudą, t. y. iš viso 30,00 Eur baudą išieškotojos naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Skirti skolininkui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,00 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

Bauda skiriama išieškotojos V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Išaiškinti skolininkui A. K., kad vadovaujantis CPK 771 straipsnio 7 dalimi, baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                  Kristina Imbrasienė