Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00578-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.18.3; 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių meistras“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LT System“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Telšių meistras“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teisme priimtas ieškovės UAB „LT System“ ieškinys atsakovei UAB „Telšių meistras“ dėl skolos priteisimo, juo ieškovė prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 93 528,06 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar taptų neįmanomas, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų, esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą, iš areštuotų lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškove, o jų nesant ar esant nepakankamai – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, paliekant teisę naudotis ir valdyti jį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei UAB „Telšių meistras“, įmonės kodas 180263021, priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį ir / ar kitą ilgalaikį materialų turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai - areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis, taip pat banko bei kitų kredito įstaigų sąskaitose 93528,06 Eur (devyniasdešimt trijų tūkstančių penkių šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir 6 ct) sumai, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti, vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis lėšomis, išskyrus operacijas, susijusias su privalomų mokesčių mokėjimu valstybei ir atsiskaitymu su atsakovės darbuotojais, bei atsiskaityti su ieškove UAB „LT System“, taip pat nedraudžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą. Teismas nutarė areštuoto turto savininkę paskirti areštuoto turto saugotoja ir apriboti teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo. Atsakovei išaiškino, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento. Teismas nutarė nutartį vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo argumentai:
2.1. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės UAB „Telšių meistras“ reali turtinė padėtis teismui nėra žinoma, ieškovės prašoma priteisti suma ieškovei yra didelė ir reikšminga.
2.2. Teismas nurodė, kad atsakovė geranoriškai atsiskaityti su ieškove vengia ilgą laiką, nereaguoja į ieškovės siųstus laiškus dėl įsipareigojimų nevykdymo ir pareikalavimo nedelsiant apmokėti turimą skolą, dėl to teismas nusprendė, jog atsakovės turtinė padėtis nėra stabili, konstatavo, kad yra pagrindas civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
3.1. Apeliantė įsitikinusi, kad ieškinys yra nepagrįstas net ir prima facie bei mano, kad ieškovė, pareikšdama tokį ieškinį atsakovei elgiasi nesąžiningai.
3.2. Teigia, jog tam, kad būtų konstatuota grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas arba bus reikšmingai apsunkintas, reikia objektyvių duomenų, kad atsakovė nesąžiningai gali siekti išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Tokie įrodymai su ieškiniu nebuvo pateikti.
3.3. Nutartyje teigiama, kad ieškinio suma yra didelė, tačiau tai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3.4. Nors nutartyje teigiama, kad teismui nutarties priėmimo metu atsakovės finansinė padėtis nėra žinoma, tokie teiginiai nepagrįsti, nes atsakovės finansiniai duomenys yra vieši ir patys naujausi duomenys jau buvo paskelbti viešai nutarties priėmimo metu.
3.5. Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė jokių konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kuriais nesąžiningai būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo.
4. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Ieškovės nuomone, dar kartu su ieškiniu pateikta informacija patvirtina, kad atsakovė skolą pripažįsta (to neneigia ir atskirajame skunde, įvairiai manipuliuodama faktais ir juos aiškindama tendencingai). Toks atsakovės elgesys – vengimas vykdyti savo prievoles laiku ir visa apimtimi, melavimas dėl skolos padengimo terminų, faktų iškraipymas yra objektyviai pakankamas pagrindas laikyti šį elgesį nesąžiningu (civilinių teisinių santykių ir verslo etikos aspektais), neatitinkančių verslo etikos standartų bei sukeliančiu realią grėsmę, kad dėl tokio nesąžiningo elgesio ir savalaikio prievolių vykdymo vengimo sprendimo vykdymas ateityje bus apsunkintas, arba taps objektyviai neįmanomas.
4.2. Visi atsakovės nurodyti „defektai”, nepriklausomai dėl kieno kaltės atsirado, dar gerokai iki ieškinio pateikimo teismui dienos buvo geranoriškai ir savalaikiai ištaisyti ir šių taisymo darbų rezultatas buvo perduotas atsakovei, juos pastaroji priėmė ir jokių pretenzijų dėl jų nereiškė. Be to, galutinis darbų rezultatas pačios atsakovės yra perduotas abiejų objektų užsakovui, kuris taip pat jokių pretenzijų dėl ieškovės atliktų darbų kokybės nei atsakovei, nei betarpiškai ieškovei nereiškia.
4.3. Ieškovės nuomone, atsakovės nesąžiningumą ir pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, patvirtina sekančios aplinkybės: atsakovės prievolės yra realios, vykdytinos ir pradelstos; atsakovė prievolių vykdymo vengia, elgiasi nesąžiningai ir klaidina ieškovę (meluoja) dėl prievolių įvykdymo terminų; atsakovė meluoja teismui teigdama, kad egzistuoja (nepašalinti) jos nurodyti „defektai”, nors objektyvi realybė yra priešinga ir visi nurodyti trūkumai (net ir tie dėl kurių ieškovė nebuvo ir negali būti atsakinga) nedelsiant buvo pašalinti ir ieškinio pateikimo dienai tiesiog neegzistavo; atsakovės manipuliacija skaičiais, įtvirtintais atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinyje neturėtų klaidinti teismo, nes iš tiesų atsakovės turtas nuosekliai mažėja.
4.4. Atsakovės finansinės galimybės nedelsiant įvykdyti ieškovės reikalavimus, kurie siekia net 93’528,06 EUR sumą, yra minimalios ir atsakovė bus priversta parduoti dalį jai priklausančių aktyvų, norėdama įvykdyti būsimą teismo sprendimą, todėl šių aktyvų savalaikis išsaugojimas juos areštuojant yra būtina ir vienintelė priemonė siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: apie ieškovės darbų defektus ir jai pareikštas pretenzijas bei išrašytas delspinigių sąskaitas faktūras; ieškovės atsakovei išrašytų sąskaitų faktūrų registrą iš VMI; atsakovės banko sąskaitos išrašą; kt., (atskirojo skundo priedai), prašo juos priimti.
9. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
11. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos teikiamus įrodymus pažymi, kad jie yra susiję su sprendžiamo klausimo (laikinųjų apsaugos priemonių) nagrinėjimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovei jie žinomi, todėl apeliantės pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Nustatytos faktinės bylai reikšmingos aplinkybės
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugsėjo 20 d. sudarė Sutartį 1 dėl statybos rangos darbų atlikimo kultūros paskirties pastate – (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugsėjo 20 d. pasirašė ir Sutartį 2 dėl gaminių gamybos ir montavimo atsakovės objekte adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
13. Pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 24 d. priėmė preliminarų sprendimą, juo ieškinį tenkino. Be to, ieškovė prašė atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą skolos ribose. Ieškovė ieškinyje teigia, kad visus savo įsipareigojimus pagal Sutartis įvykdė laiku, tinkamai ir visa apimtimi bei darbus ir darbų rezultatą perdavė atsakovei, tačiau atsakovė su ja laiku neatsiskaitė.
14. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas) konstatavo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovės finansinė padėtis nežinoma, ji neapmoka ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, nereaguoja į ieškovės siųstus laiškus dėl įsipareigojimų nevykdymo ir pareikalavimo nedelsiant apmokėti turimą skolą, prašoma priteisti suma yra didelė ir reikšminga, dėl to nusprendė, jog atsakovės turtinė padėtis nėra stabili.
15. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovės pareikštas ieškinys gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu reiškiant aiškiai nepagrįstus ieškinius, nes ieškovei yra neabejotinai žinoma informacija apie ieškovės atliktų darbų defektus. Vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, o ieškovę laikyti privilegijuotu asmeniu prieš atsakovę, kuomet tarp šalių yra kilęs ginčas, kuris teisme nėra išnagrinėtas. Apeliantė mano, kad ieškovė suklaidino teismą ir pateikė duomenis apie neegzistuojančią skolą. Atsakovė teigia, kad turi pakankamai turto ieškinio įvykdymui. Tikina, kad nėra įrodytas atsakovės nesąžiningumas, todėl laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė turtinį ieškinį, jo suma 93 528,06 EUR, be to, ieškovė prašė priteisti procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 24 d. priėmė preliminarų sprendimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo, juo ieškinį tenkino. Nors minėtas teismo preliminarus sprendimas neįsiteisėjo, atsakovė pareiškė prieštaravimas dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl duomenų šioje procesinėje stadijoje pakankamumo preliminariai spręsti apie ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais.
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ir proporcingumo principo
18. Svarstant klausimą dėl būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimo (ieškinio tenkinimo atveju) pagal vyraujančią ir aktualią formuojamą teismų praktiką, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), o didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė, jau ne kartą paneigta naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
19. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, iš kokių aplinkybių teismas gali spręsti apie grėsmę neapsunkintam sprendimo įvykdymui. Teismų praktika patvirtina, kad pirmiausia tokia grėsmė nustatoma iš atsakovo elgesio, kuris gali demonstruoti jo aiškius ketinimus atlikti konkrečius veiksmus arba polinkį apskritai elgtis nesąžiningai - tiek santykyje su ieškovu, tiek santykiuose su kitais asmenimis. Atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų. Todėl teismas, nustatęs, kad byloje pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas praeityje elgėsi aiškiai nesąžiningai, turi pagrindą daryti išvadą, kad tas, kuris nesąžiningai elgėsi praeityje, tikėtina, demonstruos tokį elgesį ir ateityje. Atsakovo veiksmai, iš kurių gali būti nustatytas jo nesąžiningumas, sudarantis pagrindą spręsti, kad gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, t. y., kad egzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nustatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, gali būti atlikti tiek po ieškinio pareiškimo ir civilinės bylos iškėlimo, tiek prieš pat ieškinio pareiškimą, tiek ir ankstesniu laikotarpiu, ypač jeigu tokie veiksmai atlikti ieškiniu nurodomų santykių su ieškovu laikotarpiu ir tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų tokiame santykyje įgyvendinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs ieškovės pateiktus bei viešoje erdvėje esančius atsakovės duomenis, sprendžia, jog byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti atsakovės sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (CPK 185 straipsnis).
21. Ieškovės dėstomos faktinės aplinkybės dėl sutarčių vykdymo, derybų, ginčų dėl atsiskaitymo, terminų negali būti vertinamos nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo būtinumo, kadangi šios aplinkybės yra svarbios bylą nagrinėjant iš esmės ir dėl jų (ne)pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pasisakys bylą išnagrinėjęs iš esmės ir priėmęs galutinį procesinį teismo sprendimą. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad atsakovė ketino / ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (CPK 12, 178 straipsniai).
22. Dera pažymėti, jog pagrįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės ieškovė nurodė, kad atsakovė nėra pajėgi sumokėti reikalaujamo dydžio skolą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad vien galbūt sunki atsakovės finansinė padėtis (nors tokios aplinkybės šiuo atveju nėra įrodytos) savaime nesudaro pagrindo konstatuoti šios šalies nesąžiningumą bei lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Pasisakant dėl galimai sunkios atsakovės finansinės padėties nurodytina, kad ieškovė šią poziciją grindžia sau naudingais teiginiais. Nors ieškovė tikina, kad kiekvienais metais atsakovės ilgalaikis bei trumpalaikis turtas mažėja, tačiau reikia pažymėti tai, kad ir atsakovės įsipareigojimų dydis 2023 m. mažėjo (https://rekvizitai.vz.lt/imone/telsiu_meistras/apyvarta/). Svarbu ir tai, kad 2023 m. atsakovės nuosavas kapitalas, grynasis pelnas augo, įmonė neturi skolų valstybės biudžetui, išlaikomas stabilus darbuotojų skaičius.
24. Kita vertus, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, turtinės padėties ir jam pareikšto ieškinio reikalavimo dydžio santykis ar, juo labiau, ne galimas jo nemokumo proceso iniciavimas ateityje, bet to asmens nesąžiningumas ir konkretūs jo atlikti ir (ar) atliekami veiksmai, nukreipti į turto masės ar jo vertės sumažinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-554-464/2021). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, apie tai jau ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-400-790/2024).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė informacijos apie atsakovės ketinimą perleisti turtą ar kitokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės realų, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį bei taip išvengti galimo išieškojimo iš jos turto (CPK 178 straipsnis). Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog nors ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, tačiau byloje nepateikta konkrečių duomenų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
26. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo byloje susiklosčiusią situaciją ir skundžiamoje nutartyje padarė neteisingą išvadą, jog šiuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas, nustačius grėsmę sprendimo įvykdymui.
27. Spręstina, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcinga priemonė bei neatitinka ekonomiškumo principo (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
28. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas dėl specifinės situacijos – dėl to, kad neturėjo didesnės apimties duomenų, kokie pateikti apeliacinės instancijos teismui, ne iki galo tinkamai įvertino bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, naikintina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.
Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,
n u t a r i a:
panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LT System“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims ir valstybės įmonės Registrų centro Turto arešto aktų registrui.
Teisėja Aušra Maškevičienė