Civilinė byla Nr. 2A-8-267/2022

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00608-2020-1

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:       2.6.8.3.; 2.6.8.6.;2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.20.1.;3.3.1.20.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Donato Strungio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal R. S. įmonės patikslintą ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. S. įmonė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovo D. S. 876 Eur skolos pagal 2020 m. balandžio 16 d. dvišalę atlygintinų atsakovo sutuoktinės A. S. palaikų transportavimo iš Švedijos Karalystės ir palaidojimo Lietuvoje paslaugų suteikimo sutartį, 5 procentų metines kompensacines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, jog atsakovo iniciatyva (paprašius tokių paslaugų), tarp šalių žodžiu buvo sudaryta ginčo sutartis, kuria šalys susitarė dėl dviejų paslaugų grupių : a) palaikų pargabenimo iš užsienio, bei b) jų palaidojimo Lietuvoje. Dėl atsiskaitymo pagal ginčo sutartį šalys susitarė taip: a) už palaikų parvežimą iš užsienio atsakovas sumokės ieškovei – 2200 Eur (suma lygi valstybės mokamai tokiu atveju socialinei paramai) – kai gaus pastarąją paramą (kompensaciją) (šiomis lėšomis, nes atsakovas laidotuvėms savo lėšų neturėjęs), b) už prekes įkapėms ir palaikų palaidojimo Lietuvoje paslaugas – 516,40 Eur –  maždaug per savaitę nuo palaikų palaidojimo. Vykdant ginčo sutartį, tą pačią dieną tarp šalių buvo sudaryta rašytinė pavedimo sutartis, reikalinga palaikų pargabenimui iš užsienio, o pastaruosius parvežus į Lietuvą, ieškovės vadovas ir savininkas R. S. atsakovo prašymu 2020 m. balandžio 20 d. surašė pinigų priėmimo kvitą BUK, Nr. 916794 2200 Eur sumai (toliau ir – ginčo kvitą) už A. S. palaikų transportavimo į Lietuvą paslaugas ir išdavė atsakovui, tačiau realiai atlyginimas iš atsakovo už šią paslaugą dar nebuvo gautas, todėl pastarasis kvitas į įmonės buhalterinę apskaitą (registrus) nebuvo įtrauktas – pagal nusistovėjusią įmonės veiklos praktiką (teikiant mirusiojo palaikų parvežimo iš užsienio paslaugą) toks dokumentas į apskaitą įtraukiamas tuomet, kai paslaugos užsakovas atsiskaito (sumoka sutartus pinigus) iš gautos tam valstybės socialinės paramos, kuriai, kaip patirtų išlaidų kompensacijai, gauti socialinės paramos institucijai būtina pateikti tokias išlaidas pagrindžiantį dokumentą, šiuo atveju – ginčo kvitą. Tą pačią dieną, pirmadienį, 2020 m. balandžio 20 d., R. S. atsakovo akivaizdoje surašė ir išdavė preliminarų „užsakymą-sutartį“ (toliau ir – sąrašą 1) dėl antrosios grupės – prekių įkapėms ir palaidojimo paslaugų, kuriame nurodė (surašė) šalių sutartas prekes ir paslaugas bei joms pritaikė įmonės kainodarą su individualiai pritaikytomis nuolaidomis – 886,40 Eur. Be to, šalys bendru sutarimu iš šios sumos nutarė minusuoti kelto bilietų kainą (370 Eur), kurią šiuo atveju apmokėjo velionės A. S. darbdavys. Tokiu būdu už šią paslaugų grupę atsakovas turėjo ieškovei sumokėti 516,40 Eur, o bendra už visas ieškovės paslaugas (abi jų grupes) suma sudarė 2716,40 Eur (2200 Eur + 516,40 Eur). Pagal ginčo sutartį ieškovė yra gavusi tik 1500 Eur. Dar kurį laiką atsakovas ieškovės atstovo buvo raginamas sumokėti likusią sutartų paslaugų kainos dalį, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti. Tuomet ieškovės darbuotoja R. S. nurodymu surašė 2021 m. balandžio 18 d. naujos redakcijos „Užsakymą-sutartį“ (toliau ir – sąrašą 2), į kurį perkėlė tą patį prekių ir paslaugų sąrašą iš sąrašo 1, tačiau pritaikė kitą kainodarą (be nuolaidų) ir antrąją grupę paslaugų naujai įvertino 900 Eur, bateliai įkapėms į sąrašą 2 buvo įtraukti per klaidą, todėl jų vertės (24 Eur) apimtimi ieškovė sumažino savo reikalavimą byloje. Ieškovė byloje prašanti priteisti 876 Eur skolos dalį pagal visą suteiktų atsakovui paslaugų kompleksą, reikalavimo teisės į likusią dalį skolos pagal ginčo sutartį (2716,40 Eur – 1500 Eur – 876 Eur = 340,40 Eur) įmonė laisvanoriškai atsisakanti.

3.       Atsakovas D. S., nesutikdamas su ieškiniu, patvirtino ieškovės nurodytas ginčo sutarties sudarymo aplinkybes, tarp jų ir dėl sutartų ieškovės paslaugų ir prekių apimties pagal sąrašą 1, pagal kurį šalių sutarta už šią grupę paslaugų ir prekes įkapėms suma sudarė 516,40 Eur, kurią šalys geranoriškai suapvalinusios iki 500 Eur. Atsakovas taip pat patvirtino buvus susitarimui už šią grupę paslaugų ir prekių ieškovei sumokėti per maždaug savaitę laiko nuo laidotuvių ir sumokėjimą tokios sumos per sūnų M. S. ieškovės atstovui R. S.. Tačiau atsakovas pareiškė, jog: pirma, šalių ginčo sutartimi sutarta pirmosios paslaugų grupės (jo velionės žmonos palaikų parvežimo iš Švedijos) kaina buvo ne 2200 Eur, o 1500 Eur, o antra, kad ginčo kvite nurodytą 2200 Eur sumą atsakovas faktiškai (realiai) sumokėjęs (iš turėtų santaupų) ieškovei šio dokumento surašymo metu ir vietoje (jo įmonės buveinėje), jokių kitokių paslaugų (įskaitant prekes joms vykdyti), nenumatytų 2020 m. balandžio 16 d. pavedimo sutartyje bei sąraše Nr. 1, ieškovė atsakovui nesuteikusi, atsakovas pagal ginčo sutartį nesantis ieškovei nieko skolingas, nors pripažįstantis, jog ieškovei sumokėjęs 700 Eur daugiau nei jo, atsakovo, tvirtinimu buvo sutarta (2200 Eur + 500 Eur) - 2000 Eur), tačiau tai padaręs ieškovės atstovo R. S. reikalavimu „dėl šventos ramybės“. Sudarant ginčo sutartį bei vėliau ieškovės atstovui R. S. surašant sąrašą Nr. 2, jis, atsakovas, nebuvo perspėtas dėl to, kad tuo atveju, jeigu jis praleis sutartus atsiskaitymo terminus, ieškovė vienašališkai pritaikys savo paslaugoms ir prekėms kitą, jam (užsakovui) nepalankesnę kainodarą (nubrauks nuolaidas) ir jam, atsakovui, teks sumokėti už ieškovės paslaugas ir prekes didesnę kainą – sąrašą Nr. 2, jis pamatęs tik gavęs ieškovės procesinius dokumentus iš teismo. Atsakovas patvirtino, jog maždaug po savaitės laiko jo prašymu gavo socialinę paramą (kompensaciją) iš valstybės dėl velionės sutuoktinės palaikų pargabenimo iš užsienio, gauta išmokos suma – virš 2000 Eur, tiksliau nepamenantis.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo D. S. ieškovei R. S. įmonei 876 Eur skolos pagal mirusios atsakovo sutuoktinės A. S. palaikų transportavimo iš Švedijos Karalystės ir jų palaidojimo Lietuvoje paslaugų suteikimo sutartį, 5 (penkių) procentų metines kompensacines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,  ir 589,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš atsakovo D. S. teismas priteisė 12,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

5.       Teismas šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo mišria (sudėtine) atlygintino pavedimo ir vartojimo atlygintinų paslaugų suteikimo sutartimi, sudaryta taip pat mišria forma – tiek raštu, tiek žodžiu. Byloje iškilo ginčas dėl žodžiu sudarytos sutarties vienos iš sąlygų turinio, t. y., kokia buvo nustatyta pirmosios grupės paslaugų kaina. Teismas atsižvelgdamas ir į sandorio sudarymo aplinkybes (sandoris sudarytas netikėtai užsienyje mirus atsakovo šeimos nariui bei jam, atsakovui, pageidaujant gauti ieškovės paslaugas nedelsiant), taip pat sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, byloje šalims leido šią ginčo sutarties sąlygą (sutartinę pirmosios grupės ieškovės paslaugų kainą) įrodinėti ir liudytojų parodymais. Iš esmės dėl tų pačių aplinkybių visomis proceso įstatymo leidžiamomis priemonėmis šalims teismas leido įrodinėti ir sutarties vykdymo aplinkybes, susijusias su atsakovo atliktais mokėjimais ieškovei pagal ginčo sutartį.

6.       Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, sprendė, jog egzistuoja kur kas didesnė tikimybė, jog ginčo sutartimi sulygta ieškovės pirmosios grupės paslaugų kaina buvo 2200 Eur, kaip byloje tvirtina ieškovė, o ne 1500 Eur, kaip teigia atsakovas. Ir nors atsakovo teigimu, analogiškas paslaugas kitose savivaldybėse (miestuose) tuo besiverčiančios įmonės teikia už mažesnę maždaug 1500 Eur kainą, jokių įrodymų tokiai aplinkybei patvirtinti nepateikė. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, kurie įgalintų teismą spręsti, jog nagrinėjama ginčo sutarties sąlyga (konkreti sutartinė ieškovės paslaugų kaina 2200 Eur) yra nesąžininga, siurprizinė ar kitaip pažeidžianti atsakovo, kaip vartotojo, interesus vartotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo požiūriu. Apibendrindamas teismas sprendė, jog ieškovė byloje įrodė, kad jos sutektų pirmosios grupės paslaugų (palaikų parvežimo iš užsienio) kaina ginčo sutartimi (šalių susitarimu) buvo nustatyta 2200 Eur.

7.       Teismas, vertindamas atsakovo versiją, kad už visą ieškovės paslaugų kompleksą sutarta kaina buvo 2000 Eur (1500 Eur + 500 Eur), su ja nesutiko, nes atsakovas nepaaiškino, kodėl tokiu atveju ieškovei permokėjo 200 Eur. Atsakovas negalėjo teismui pateikti logiškų ir įtikinamų paaiškinimų kodėl, vėlgi tikint jo versija, jis būdamas ne tik sumokėjęs visą ginčo sandorio kainą, bet dargi ir permokėjęs 200 Eur, sumokėjo ieškovės atstovui dar 500 Eur (perdavė pinigus atsakovo sūnus), taip viso permokėdamas net 700 Eur. Teismas vertino, kad pirmosios grupės paslaugų atlikimas savų lėšų tam neturinčiam užsakovui kreditan ne tik atitinka aukščiau jau aptartą tokias paslaugas teikiančių įmonių verslo praktiką, bet ir kompensacinį valstybės socialinės paramos užsienyje mirusių Lietuvos Respublikos piliečių palaikams pargabenti pobūdį – valstybė ne kredituoja, o kompensuoja teisės aktų nustatyta tvarka ir dydžiu palaikų pargabenimą organizavusio ir laidojančio asmens jau patirtas išlaidas. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, jog 2200 Eur pagal ginčo kvitą jo surašymo momentu ir vietoje iš atsakovo realiai negavo, tačiau vėliau iš jo gavo 1000 Eur jų dalį, nors tokį mokėjimą atsakovas byloje ir neigė. Tokiu būdu dėl šios reikalavimo dalies teismas nustatė, jog atsakovas, vykdydamas ginčo sutartį, ieškovui iki teismo sprendimo priėmimo yra sumokėjęs 1500 Eur.

8.       Spręsdamas dėl kainodaros antrajai ieškovės paslaugų grupei pakeitimo (sąrašo Nr. 2) pagrįstumo bei ieškovės reikalavimo teisės apimties, teismas sprendė, kad ieškovė vienašališkai pakeitė ginčo sutarties sąlygas (dalies paslaugų kainą), nors byloje ir nėra duomenų, kad paslaugų teikimo metu būtų patyrusi papildomų, ginčo sutarties sudarymo metu nenumatytų išlaidų, kas įstatymu uždrausta. Be to, tokią paslaugos teikėjo vienašališkai vykdymo eigoje vartotojui nustatytą jo padėtį sunkinančią sąlygą teismas vertino kaip siurprizinę, kuri įstatymu preziumuojama kaip nesąžininga, todėl ją pripažino negaliojančia. Pripažinus sąrašą Nr. 2 negaliojančiu, teismas ieškovei pripažino vykdytina reikalavimo teisę į 1216,40 Eur ginčo sutarties kainos dalį (2200 Eur + 516,40 Eur) – (500 Eur + 1000 Eur). Kadangi nagrinėjamu atveju patikslintu ieškiniu ieškovė prašo teismą priteisti iš atsakovo tik dalį vykdytiną jo reikalavimo teisę atitinkančios sumos, t. y. 876 Eur, ir teismas neturėjo šiuo atveju procesinio pagrindo viršyti pareikštą ieškovės reikalavimą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 876 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines kompensacines palūkanos, skaičiuotinas nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo tesime (2020 m. birželio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovas D. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas patirtas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Apelianto teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė finansinės apskaitos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančias procesines teisės normas.

9.2.                      Teismas skundžiamu sprendimu paneigė įstatyme aiškiai nustatytą finansinės ūkinės operacijos fiksavimo tvarką. Teismas pripažino, kad ieškovė yra pažeidusi buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytą imperatyvą ir byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad ieškovei nebuvo sumokėti 2200,00 Eur.

9.3.                      Apelianto nuomone, teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teismo teisę remtis liudytojų parodymais, kai šalys nesilaikė įstatymų reikalaujamo imperatyvo, procesinį sprendimą priėmė pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, o ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nebuvimo ar jų nepakankamumo.

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. S. įmonė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Šioje byloje nagrinėjami teisiniai santykiai ir faktinė situacija neturėtų būti tiesiogiai siejama su finansinės apskaitos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, o konkrečiau – su 2020m. balandžio 20d. pinigų priėmimo kvitu serija BUK Nr. 916794.

10.2.                      Situacija, kai savo lėšų neturinčiam užsakovui palaikų parvežimo iš užsienio paslauga yra atliekama kreditan, o finansinės apskaitos dokumentas (pinigų priėmimo kvitas) už paslaugą yra surašomas faktiškai negavus pinigų, yra ne tik atitinkantis tokias paslaugas teikiančių įmonių verslo praktiką, bet ir tokių paslaugų teisinį reglamentavimą.

10.3.                      Taikydamas įstatymo nustatytas įrodymų vertinimo taisykles nagrinėtam byloje konkrečiam ginčui pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą ir priėmė teisėtą bei teisingą sprendimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Byloje kilo ginčas dėl skolos pagal žmogaus palaikų transportavimo ir palaidojimo paslaugų suteikimo sutartį priteisimo.

13.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

14.       Apeliantas apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė finansinės apskaitos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

15.       Nagrinėjamu atveju šalys nurodo skirtingą sutartą palaikų pargabenimo iš Švedijos Karalystės paslaugos kainą, ieškovė nurodo – 2200 Eur, atsakovas – 1500 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog egzistuoja kur kas didesnė tikimybė, jog ginčo sutartimi sulygta ieškovės pirmosios grupės paslaugų kaina buvo 2200 Eur, kaip byloje tvirtina ieškovė, o ne 1500 Eur, kaip teigia atsakovas. Apeliaciniu skundu teismo išvados, kad pirmosios grupės paslaugų (palaikų parvežimo iš užsienio) kaina ginčo sutartimi (šalių susitarimu) buvo nustatyta 2200 Eur, apeliantas neginčija.

16.       Priešingos šalių nurodomos pozicijos yra ir dėl 2200 Eur sumokėjimo. Ieškovė tvirtina, kad 2200 Eur pagal ginčo kvitą negavusi, tačiau vėliau gavusi dalį iš šios sumos (sutartinės pirmos grupės paslaugų kainos) – 1000 Eur, atsakovas nurodo, kad 2200 Eur sumą pagal ginčo kvitą ieškovės atstovui perdavęs kvito surašymo metu ir vietoje bei vėliau nemokėjęs ieškovės nurodytos 1000 Eur sumos.

17.       Apelianto teigimu, bylą nagrinėjęs teismas pripažinęs, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ginčo kvitu atvaizduodama tikrovėje neįvykusią finansinę operaciją, elgėsi ne pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kt. teisės aktų reikalavimus, nepagrįstai sprendė, kad ieškovui nebuvo sumokėti 2200,00 Eur už palaikų pargabenimą iš Švedijos Karalystės.

18.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 straipsnio 1 dalį, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. 

19.       Tačiau šiuo atveju neteisus apeliantas tvirtindamas, kad ieškovei nesilaikant BAĮ reikalavimų ir šios ginčo ūkinės operacijos ieškovei neapskaitant bendrovės apskaitoje, negali atsirasti teisė į išlaidų atlyginimą. 2020 m. balandžio 20 d. pinigų priėmimo kvitas serija BUK Nr. 916794, kaip pinigų priėmimo ūkinę operaciją patvirtinantis apskaitos dokumentas yra rašytinis įrodymas, tačiau pagal savo prigimtį jis nėra padidintos įrodomosios galios oficialiu rašytiniu įrodymu, todėl proceso įstatymas nedraudžia jį nuginčyti, įskaitant ir liudytojų parodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovė pinigų gavimo iš atsakovo pagal ginčo kvitą aplinkybę ginčijo ieškovės atstovo R. S. paaiškinimais, liudytojų D. S., T. Š. ir R. Ž. parodymais. Šių liudytojų parodymai patvirtina, jog šią sumą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš valstybės socialinės paramos (kompensacijos) pinigų, kai šią gausiąs, ir tai teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog ginčo kvito surašymo metu ir vietoje, priešingai nei tvirtina apeliantas, šie pinigai ieškovės atstovui perduoti nebuvo. Teismo vertinimu reikšminga ir tai, kad atsakovui tvirtinant, kad už visą ieškovės paslaugų kompleksą sutarta kaina buvo 2000 Eur (1500 Eur + 500 Eur), susidaro 700 Eur permoka, kuri yra iš esmės daugiau nei ? visos sandorio kainos. Taigi, atsakovo pozicija dėl ? sutartos kainos permokėjimo tik patvirtina tai, jog atsakovas nebuvo pilnai atsiskaitęs su ieškovu už suteiktas paslaugas.

20.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad palaikų parvežimo iš užsienio paslaugų atlikimas savų lėšų neturinčiam užsakovui kreditan ne tik atitinka aukščiau jau aptartą tokias paslaugas teikiančių įmonių verslo praktiką, bet ir kompensacinį valstybės socialinės paramos užsienyje mirusių Lietuvos Respublikos piliečių palaikams pargabenti pobūdį – valstybė ne kredituoja, o kompensuoja teisės aktų nustatyta tvarka ir dydžiu palaikų pargabenimą organizavusio ir laidojančio asmens jau patirtas tam išlaidas. Taigi, šiuo atveju, ginčo kvitas buvo surašytas tik tam, kad atsakovas juo pagrįstų teisę į mirusios sutuoktinės palaikų pargabenimo išlaidų kompensaciją ir jos lėšomis po to sumokėtų ieškovei pagal tą patį ginčo kvitą, kuris tuomet, kai būtų realiai iš atsakovo gauti kvite nurodyti visi pinigai, (vėliau) būtų įtrauktas į įmonės apskaitos registrus, kaip to reikalauja buhalterinę apskaitą reguliuojantys teisės aktai.

21.       Atsižvelgiant į nutarties 19–20 punktus, darytina išvada, kad 2200 Eur už palaikų pargabenimą iš Švedijos Karalystės pagal ginčo kvitą jo surašymo momentu ir vietoje apeliantas neapmokėjo. Šiuo atveju reikalavimo priteisti ieškovės turėtas palaikų pargabenimo išlaidas netenkinimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.

22.       Apeliantas apeliuoja ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teismo teisę remtis liudytojų parodymais, kai šalys nesilaikė įstatymų reikalaujamo imperatyvo, todėl procesinį sprendimą priėmė pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, o ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nebuvimo ar jų nepakankamumo.

23.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo pirmosios instancijos teisme. Teismas pažymi, kad, kai kyla tam tikrų neaiškumų ir nėra galimybės surinkti įrodymus tokia apimtimi, kuri be menkiausios abejonės pagrįstų vienos iš ginčo šalių teiginius, reikia taikyti tikimybių teoriją ir įvertinti, kurios iš šalių pateikti įrodymai leidžia teigti, jog jos pozicija yra labiau tikėtina. Pirmosios instancijos teismas išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamoje byloje taikytino įrodinėjimo standarto ir nustatytinos būtent materialiosios, o ne objektyviosios tiesos. Įvertinęs įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl, nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus atsakovui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.

24.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

25.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus apie 200,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Todėl apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš apelianto priteistina 200,00 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei R. S. įmonei, juridinio asmens kodas – 185477449, buveinės adresas – Taikos g. 4, Vilkaviškio m., 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                               Danutė Burbulienė