Civilinė byla Nr. e2-1636-1097/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25356-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.8.8; 2.6.21; 3.2.4.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „C.CODE“ atstovui advokato padėjėjui Syveryn Bacevič,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovui advokatui Gediminui Pranevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,C.CODE“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Bitė Lietuva“ dėl paslaugų teikimo sutarties sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis.  

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB ,,C.CODE“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Bitė Lietuva“ dėl dalies paslaugų teikimo sutarties sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, prašydama pripažinti paslaugų teikimo sutarties 2019 m. balandžio 16 d. specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų Nr. 2019.04.16_cgpo 4 ir 10 punktuose įtvirtintų sąlygų dalis, kuriose nustatyta atsakovės galimybė reikalauti iš ieškovės grąžinti paslaugų sutarties galiojimo metu suteiktas nuolaidas, niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo dienos; priteisti bylinėjimo išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad buvo ilgalaikė atsakovės klientė, pirkusi iš atsakovės mobiliojo ryšio paslaugas. 2019 m. kovo-balandžio mėnesį atsakovės atstovai telefonu pasiūlė pratęsti mobiliojo ryšio paslaugų teikimą sudarant naują paslaugų teikimo sutartį pagal labiausiai ieškovės poreikius atitinkantį planą. Ieškovei sutikus, atsakovė atsiuntė 2019 m. balandžio 16 d. specialiąsias paslaugų teikimo sąlygas Nr. 2019.04.16_cgpo, kurias atsakovė pasirašė ir jos įsigaliojo nuo pasirašymo dienos. Ieškovė, pasinaudodama paslaugų teikimo sutarties 10 punkte įtvirtinta teise, nuo 2020 m. birželio 9 d. nutraukė su atsakove sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Po sutarties nutraukimo atsakovė pareikalavo atlyginti tariamai atsakovės patirtą žalą – tiesioginius nuostolius dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, kuriuos siejo su ieškovei suteiktomis nuolaidomis sutarties galiojimo metu.

3.       Ieškovės teigimu, 2019 m. balandžio 16 d. specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų Nr. 2019.04.16_cgpo 4 ir 10 punktų dalys dėl paslaugų teikimo sutarties galiojimo metu suteiktų nuolaidų grąžinimo turi būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo paslaugų sutarties sudarymo dienos, nes prieštarauja imperatyviam teisiniam reguliavimui. Paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta pagal atsakovės pasiūlytas sąlygas prisijungimo būdu, t. y. atsakovė nederino sutarties sąlygų su ieškove, o ieškovė neturėjo galimybės koreguoti atsakovės pateiktos pasirašyti sutarties sąlygų, todėl ieškovė pratęsė naudojimąsi atsakovės teikiamomis mobiliojo ryšio paslaugomis pagal atsakovės iniciatyva pasiūlytus įkainius ir parengtas sąlygas. Ieškovė įsipareigojo naudotis atsakovės teikiamomis paslaugomis 24 mėnesius, tačiau paslaugų teikimo sutarties 10 punkte įtvirtinta besąlygiška ieškovės teisė ,,bet kada“ nutraukti paslaugų teikimo sutartį, t. y. 24 mėnesių terminas nustatytas paslaugų gavėjos (ieškovės) naudai tam, kad ieškovė, pratęsdama mobiliojo ryšio paslaugų pirkimą iš atsakovės, būtų užtikrinta, jog atsakovė teiks paslaugas nustatytą laikotarpį nekeisdama teikiamų paslaugų kainos ir sąlygų. Sutartimi ieškovė neprisiėmė pareigos grąžinti suteiktas nuolaidas, o nurodytos sutarties sąlygos riboja paslaugų gavėjos teisę atsisakyti paslaugų, todėl pažeidžia imperatyvų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalies įtvirtintą reguliavimą ir viešąjį interesą. 

4.       Ieškovė nurodė, kad suteiktos nuolaidos negali būti laikomos paslaugų teikėjos tiesioginiais nuostoliais, nes tai yra netiesioginiai nuostoliai – negautos atsakovės pajamos. Sudarant sutartį prisijungimo būdu, būtent paslaugų teikėjas nustato paslaugų teikimo sąlygas ir įkainius, todėl preziumuojama, kad nustatyti tarifai ir paslaugų teikimo sąlygos yra ekonomiškai pagrįstos, be to, paslaugų teikėjas yra verslininkas ir veikia savo rizika, jis negali savo veiklos rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas iš kliento atlyginti už nesuteiktas paslaugas ir sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti. Paslaugų gavėjas turi atlyginti tik nuostolius, kurių neapima normali verslo rizika bei kurie atsirado dėl ypatingų aplinkybių. Šiuo atveju atsakovės reikalavimas grąžinti suteiktas nuolaidas savo esme yra reikalavimas atlyginti negautas pajamas. Reikalavimas atlyginti negautas pajamas yra priešingas imperatyvioms teisės normoms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė neturi 798,01 Eur reikalavimo teisės į ieškovę nurodytų sąlygų pagrindu.

5.       Atsakovė UAB ,,Bitė Lietuva“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, kaip atsakovės klientė, turėjo realias galimybes daryti įtaką susitarimo turiniui ir derėtis dėl atskirų susitarimo sąlygų ar apskritai atsisakyti pasirašyti susitarimą. Be to, ieškovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesni rūpestingumo, atidumo, apdairumo, profesionalumo standartai, todėl ji privalėjo įvertinti su verslu susijusią riziką ir jos netinkamo įvertinimo negali reikalauti perkelti kitai sutarties šaliai. Ieškovė neiniciavo jokių derybų dėl susitarimo nuostatų, be klausimų pritarė atsakovės pasiūlytoms sąlygoms, nepareiškė jokių pastabų ar pageidavimų. Be to, ieškovė susitarimą vykdė ir atsakovės teiktomis paslaugomis sėkmingai naudojosi nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. birželio 9 d. Ieškovė nėra nei silpnesnioji susitarimo šalis, nei standartines sąlygas priėmusi šalis, todėl susitarimas turėtų būti aiškinamas pagal bendrąsias CK XIV skyriaus nuostatas ir nuosekliai suformuotą teismų praktiką.

6.       Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad pats susitarimo sudarymo tikslas buvo nustatyti, kokios nuolaidos suteikiamos ieškovei ir kokios yra sąlygos šių nuolaidų taikymui. Susitarimo tekstas yra aiškus, nedviprasmiškas, aiškiai leidžiantis suprasti, kad būtina nuolaidų ieškovei suteikimo sąlyga – naudojimasis atsakovės paslaugomis 24 mėnesius, ir kad ieškovei nutraukus susitarimą anksčiau laiko, iki tol atsakovės suteiktos nuolaidos turės būti grąžintos. Ieškovės, kaip klientės, teisė vienašališkai nutraukti susitarimą nebuvo ribojama (tą patvirtinta susitarimo 10 punktas), o atsakovės prašymas grąžinti suteiktas nuolaidas yra pasinaudojimas CK 271 straipsnio 1 dalyje numatyta teise gauti iš kliento kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Vykdant šalių sudarytą susitarimą ir atsakovei taikant nuolaidas, atsakovė negavo atitinkamos paslaugų kainos dalies. Šalys buvo susitarusios, kad susitarimą nutraukus anksčiau nei po 24 mėnesių, ieškovė privalės sumokėti visą paslaugų kainą (t. y. grąžinti suteiktas nuolaidas), todėl toks atsakovės reikalavimas yra pagrįstas ir vykdytinas – atsakovė reikalauja pilna kaina atsiskaityti už jau suteiktas paslaugas.

7.       Dublike ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad suteiktos nuolaidos negali būti traktuojamos tiesioginiais nuostoliais, nes preziumuojama, kad nustatyti tarifai ir paslaugų teikimo sąlygos yra ekonomiškai pagrįstos ir paslaugų teikėjas kaip verslininkas negali savo veiklos rizikos perkelti paslaugų gavėjui. Nagrinėjamu atveju paslaugų teikimo sutartyje šalys nesusitarė dėl netesybų, o tiesioginiai nuostoliai – tai realiai patirti nuostoliai, kurių realumo atsakovė nepagrindė, nes tikėtina, jog realiai atsakovė nėra patyrusi jokių nuostolių dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo. Nuolaida yra ta kainos dalis, kurios paslaugos teikėjas ar prekės pardavėjas atsisako ir niekada jos neįgis, todėl atsakovė nurodytos kainos dalies (nuolaidos) apskritai niekada nebūtų gavusi, net ir vykdant sutartį apibrėžtą ar neapibrėžtą laikotarpį.

8.       Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba nuolaidų grąžinimo nevertina kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms. Be to, teismų praktikoje nuolaidų priskyrimo tiesioginiams nuostoliams klausimas buvo išspręstas – Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-393/2006 nurodyta, kad suteiktos nuolaidos gali būti laikomos tiesioginiais paslaugų teikėjo nuostoliais, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007 šią nutartį paliko nepakeistą. Dėl to susitarimo 4, 9 punktų nuostatos bei jomis paremti atsakovės reikalavimai atlyginti suteiktas nuolaidas (tiesioginius nuostolius) yra teisėti ir pagrįsti.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai nurodė, kad, kilus ginčui, atsakovė nesiekė jo išspręsti, į ieškovės paklausimus atsakinėjo vis kiti atsakovės darbuotojai, atsakinėjo standartinėmis frazėmis, nurodydavo skirtingas grąžintinų nuolaidų sumas. Susitarimo 4, 10 punktų pagrindu reikalaujama suma negali būti laikoma tiesioginiais nuostoliais, nes nėra įrodytos jokios atsakovės realiai patirtos išlaidos. Atsakovės reikalavimas atlyginti negautas pajamas (netiesioginius nuostolius) prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Dėl to susitarimo sąlygos dėl nuolaidų grąžinimo, kaip nustatančios paslaugos gavėjo prievolę kompensuoti negautas paslaugos teikėjo pajamas, pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis.  

10.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinio reikalavimus atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai nurodė, kad ieškinio pareiškimą galima laikyti piktnaudžiavimu procesu. Ieškovė yra juridinis asmuo, specialiosios susitarimo sąlygos buvo su ja derintos, individualizuotos. Praktikoje nuosekliai suformuota, jog tokios suteiktos nuolaidos pripažintinos tiesioginiais nuostoliais. Susitarime pritaikytos nuolaidos įvardijamos kaip tiesioginiai nuostoliai, dėl šių sąlygų buvo gautos palankios Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos išvados, o teismai analogiškose situacijose sprendė, jog nuolaidos pripažintinos tiesioginiais nuostoliais.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas. 

11.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai nustatyti imperatyviai. Vadinasi, paslaugų sutarties šalys negali susitarti dėl kitokių, nei CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti, vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytu vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių imperatyviu reguliavimu, kuriuo neįtvirtinta galimybė paslaugų teikėjui reikalauti netesybų, negautų pajamų, klientas apsaugomas nuo didelių neigiamų turtinių pasekmių, taip sudarant realią galimybę klientui pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį jos vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020). Klientui vienašališkai nutraukus sutartį, CK 6.721 straipsnyje numatyta jo pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, t. y. už tas paslaugas, kurios yra faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, t. y. paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005, 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007).

12.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalies turinys neteikia pagrindo išvadoms, jog šioje normoje sutarties nutraukimo tvarka yra išdėstyta išsamiai ir išbaigtai bei kad turi būti taikoma tik ši įstatymo norma. Ja sutarties šalys nesuvaržytos sutartyje nusistatyti išsamią kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį tvarką, nustatant papildomas nutraukimo tvarkos taisykles, atitinkančias protingumo principą ir nepaneigiančias CK 6.721 straipsnio 1 dalies esmės. Paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku, šalių sudėtimi, jų ketinimais vykdant sutartį gali būti labai įvairios, tai lemia ir objektyvų poreikį šalims įgyvendinant ir apsaugant savo interesus nusistatyti individualias konkrečios paslaugų sutarties sąlygas, įskaitant ir sąlygas, nustatančias kliento teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Svarbu, kad šalių susitarimai dėl paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo tvarkos nepaneigtų ir nepagrįstai nepasunkintų kliento (paslaugų gavėjo) įstatyme nustatytos teisės vienašališkai nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014).

13.       Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 1–5 dalys). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019; kt.). Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301-469/2016).

14.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė UAB ,,Bitė Lietuva“ (paslaugų teikėja) ir ieškovė UAB ,,C.CODE“ (paslaugų gavėja) 2019 m. balandžio 16 d. pasirašė Specialiąsias paslaugų teikimo sąlygas Nr. 2019.04.16_cgpo (toliau – ir susitarimas), kuriose įtvirtinta:

14.1.                      Susitarimo 1 punktas: ,,atsižvelgiant į Jūsų įmonės abonentų skaičių, šiose specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose (toliau – susitarimas) numatytą naudojimosi mūsų paslaugomis apimtį bei laikotarpį, visą sutartą minimalų naudojimosi Bitės paslaugomis laiką visiems Jūsų įmonės abonentams, kurie šio susitarimo pasirašymo dieną naudojasi aktyviomis Bitės balso paslaugų kortelėmis, taikysime specialius mokėjimo plano, aprašyto susitarimo Priede Nr. 1, tarifus. Pasibaigus minimaliam naudojimosi mūsų paslaugomis laikotarpiui, Jūsų įmonės abonentams bus taikomi standartiniai tarifai, kurie taip pat yra numatyti šio susitarimo Priede Nr. 1, jei iki termino pabaigos nesusitarsime kitaip“.

14.2.                      Susitarimo 2 punktas: ,,šio susitarimo Priede Nr. 1 numatytos nuolaidos suteikiamos Jūsų įmonei atsižvelgiant į tai, jog naudositės Bitės teikiamomis judriojo ryšio paslaugomis 24 mėnesius visais šio susitarimo pasirašymo dienai aktyviais abonentais“.

14.3.                      Susitarimo 4 punktas: ,,atsižvelgiant į tai, jog šiame susitarime numatytos nuolaidos suteikiamos Jums mainais už Jūsų pasižadėjimą naudotis mūsų paslaugomis tam tikrą laiką, įvertinus Jūsų įmonės aktyvių abonentų skaičių bei naudojamų paslaugų apimtis, Jums nutraukus šį susitarimą (ar jo dalį) anksčiau laiko, prašysime Jūsų atlyginti mūsų tiesioginius nuostolius, t. y. grąžinti Jums faktiškai susitarimo galiojimo metu suteiktas nuolaidas paslaugoms“.

14.4.                      Susitarimo 10 punktas: ,,Jūs galite bet kada nutraukti šį susitarimą, įspėję mus ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Jei pageidausite nutraukti susitarimą, kol nesibaigęs Jūsų įsipareigojimo naudotis mūsų paslaugomis terminas, prašysime Jūsų atlyginti mūsų tiesioginius nuostolius kaip numatyta šiame susitarime“.

15.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad paslaugų gavėja ieškovė nuo 2020 m. birželio 9 d. nutraukė su atsakove sudarytą paslaugų teikimo sutartį, o atsakovė, remdamasi susitarimo 4 ir 10 punktais, pareikalavo grąžinti susitarimo galiojimo laikotarpiu suteiktas nuolaidas paslaugų kainai. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2019 m. balandžio 16 d. specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų Nr. 2019.04.16_cgpo 4 ir 10 punktų dalis, kuriose nustatyta atsakovės galimybė reikalauti iš ieškovės grąžinti paslaugų sutarties galiojimo metu suteiktas nuolaidas, niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo dienos. Ieškovės teigimu, šios sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes, jomis besiremdama, atsakovė reikalauja sumokėti netiesioginius nuostolius (negautas pajamas). Atsakovė, nesutikdama su nurodytais reikalavimais ir argumentais, teigia, jog nurodytų susitarimo sąlygų pagrindu reikalaujama priteisti suma yra tiesioginiai nuostoliai, kurių reikalauti paslaugos teikėjas turi teisę. Taigi byloje keliamas klausimas dėl susitarimo sąlygų, kuriomis nustatyta atsakovės (paslaugos teikėjos) teisė reikalauti grąžinti suteiktas nuolaidas už paslaugų naudojimosi laikotarpį tuo atveju, kai ieškovė (paslaugos gavėja) sutartį nutraukė nepraėjus sutartyje nustatytam naudojimosi paslaugomis 24 mėnesių laikotarpiui, – ar šių sąlygų pagrindu atsakovės reikalaujama suma laikytina netiesioginiais nuostoliais (negautomis pajamomis). 

16.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal formuluojamą netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) sampratą, tai yra tokie nuostoliai, kurių šalis iš tikrųjų negavo ir kurių pagrįstai galėjo tikėtis, jei sutartis nebūtų buvusi nutraukta, vykdoma iki sutarties termino pabaigos. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2005; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; kt.).

17.       Nagrinėjamu atveju ginčijamuose 2019 m. balandžio 16 d. specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų Nr. 2019.04.16_cgpo 4 ir 10 punktuose nustatyta atsakovės teisė reikalauti, kad ieškovė grąžintų jai faktiškai susitarimo galiojimo metu suteiktas nuolaidas paslaugų kainai, jei ieškovė nutrauktų susitarimą (ar jo dalį) anksčiau laiko. Ši teisė įtvirtinta atsižvelgiant į tai, jog susitarime numatytos nuolaidos suteikiamos ieškovei mainais už ieškovės pasižadėjimą naudotis atsakovės paslaugomis tam tikrą laiką (pagal susitarimo 2 punktą – 24 mėnesius), įvertinus ieškovės aktyvių abonentų skaičių bei naudojamų paslaugų apimtis.

18.       Sprendžiant dėl šių reikalaujamų grąžinti sumų – suteiktų nuolaidų už paslaugas susitarimo galiojimo metu – prigimties, svarbu nurodytas susitarimo nuostatas vertinti sistemiškai su susitarimo 1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad specialūs mokėjimo plano tarifai (t. y. tarifai su nuolaidomis) ieškovei bus taikomi atsižvelgiant į ieškovės įmonės abonentų skaičių, šiose specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose numatytą naudojimosi atsakovės paslaugomis apimtį bei laikotarpį, visą sutartą minimalų naudojimosi atsakovės paslaugomis laiką visiems ieškovės įmonės abonentams, kurie susitarimo pasirašymo dieną naudojasi aktyviomis balso paslaugų kortelėmis. Taip pat nurodyta, kad, pasibaigus minimaliam naudojimosi atsakovės paslaugomis laikotarpiui, ieškovės įmonės abonentams bus taikomi standartiniai tarifai, jei iki termino pabaigos nebus sutarta kitaip. Iš šių susitarimo nuostatų turinio matyti, kad prašoma grąžinti nuolaidų suma siejama ne su negautomis paslaugų teikėjos pajamomis, kurių atsakovė negavo, nes ieškovė nutraukė sutartį, o su šalių abipuse valia ir susitarimu įtvirtintomis sąlygomis, su kuriomis buvo siejama tam tikra mažesnė ieškovei teiktų paslaugų kaina. Susitarime tiesiogiai nurodyta, kad tam tikri palankesni paslaugų kainos tarifai taikomi ieškovei atsižvelgiant į įmonės abonentų skaičių, naudojimosi paslaugomis apimtį bei laikotarpį. Kitaip tariant, šių sąlygų nesant, paslaugų kaina ieškovei būtų kitokia, t. y. didesnė (be nuolaidų). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad toks susitarimas iš esmės reiškia abipusį šalių įsipareigojimą: viena vertus, kaip teisingai nurodė ieškovė – tai atsakovės įsipareigojimas, kad tam tikrą laikotarpį paslaugos ieškovei bus teikiamos taikant kainų nuolaidą (t. y. pigiau), tačiau, kita vertus, tai ir ieškovės įsipareigojimas išlaikyti tas sąlygas, dėl kurių atsakovė pasiūlė palankesnes paslaugų kainas, arba, priešingu atveju, nuolaidos bus prarastos ir bus taikoma pilna paslaugų kaina. Taigi, tai nėra negautos atsakovės pajamos dėl to, kad paslaugomis nesinaudota tam tikrą sutartą laikotarpį. Tai yra paslaugų kainos skirtumas, kuris atsirado dėl to, kad atsakovė, tikėdamasi sutartų sąlygų išlaikymo, paslaugas ieškovei teikė pigiau, nei įprasta jų kaina (su nuolaidomis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė – juridinis asmuo ir verslo subjektas – šį susitarimą būtų pasirašiusi ne laisva valia, kad būtų negalėjusi atsisakyti pasirašyti susitarimą, t. y. nesutikti su nuolaidų paslaugų kainai teikimo sąlygomis, ir pirkti paslaugas už pilną jų kainą (bet nesant papildomų sąlygų dėl paslaugų naudojimo apimties ar trukmės), taip pat nėra duomenų, jog ieškovė nebūtų galėjusi iš viso atsisakyti pirkti atsakovės siūlytas paslaugas (CPK 178 straipsnis). Taigi, nėra pagrindo pripažinti nurodytas grąžintinas nuolaidas netiesioginiais nuostoliais – negautomis pajamomis, nes jos savo turiniu ir esme neatitinka negautų pajamų sampratos. 

19.       Atmestini kaip šios išvados nepaneigiantys ieškovės teiginiai, kad nuolaidos yra atsisakyta ir niekada negautina pajamų dalis, todėl negalėtų būti reikalaujama jų grąžinti. Minėta, kad susitarimo sąlygų analizė atskleidžia, jog nurodytos ginčo nuolaidos suteiktos su tam tikromis sąlygomis – tai yra palankesnės paslaugų kainos ieškovei pasiūlytos tik esant išpildytoms tam tikroms sąlygoms: paslaugų naudojimo apimtims bei trukmei. Taigi, tai nėra negautinos pajamos ar atsisakymas jas gauti – tai mainai, kai viena iš šalių pasiūlo mažesnes paslaugų kainas su sąlyga, kad kita šalis paslaugomis naudosis tam tikrą laiką ir tam tikra apimtimi. Ieškovė su šiomis sąlygomis sutiko, jas priėmė, naudojosi suteiktomis paslaugų kainos nuolaidomis. Ieškovei šias sąlygas pažeidus, t. y. nesinaudojus paslaugomis sutartą laikotarpį, išnyksta ir pagrindas, kurį šalys buvo sutarusios kaip sąlygą nuolaidoms taikyti. Tokiu atveju – nesant susitarimo dėl paslaugų naudojimosi trukmės – ieškovei būtų taikomos įprastos paslaugų kainos (be nuolaidų). Taigi, visą paslaugų naudojimo laikotarpį ieškovė už suteiktas paslaugas būtų mokėjusi daugiau. Šio skirtumo grąžinimas ir nustatytas susitarimo 4 ir 10 punktuose, atsižvelgiant į tai, jog sutartos sąlygos nuolaidoms gauti neįvykdytos. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog susitarime nurodytos grąžintinos nuolaidos iš esmės yra susijusios su CK 6.721 straipsnyje nustatyta kliento, vienašališkai nutraukusio sutartį, pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, t. y. už tas paslaugas, kurios yra faktiškai suteiktos.

20.       Atmestini kaip nepagrįsti ir susitarimo 4, 10 punktuose nurodytos grąžintinų nuolaidų esmės bei turinio neatitinkantys ieškovės teiginiai, kad paslaugų teikėjas (verslininkas) veikia savo rizika ir negali šios rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti. Minėta, kad nurodytų susitarimo sąlygų esmė nėra negautų pajamų reikalavimas ir nėra verslo rizika – tai dviejų šalių, juridinių asmenų, verslininkų susitarimas ir abipusis įsipareigojimas: palankesnės kainos tarifas mainais už naudojimo apimtis bei trukmę. Šio susitarimo pažeidimas iš paslaugų gavėjo pusės lemia susitarime nurodytas pasekmes – reguliarios (be nuolaidų) kainos pritaikymą už laikotarpį, kai paslaugos teiktos.

21.       Ginčo susitarimo 10 punkte įtvirtinta, kad ieškovė gali bet kada nutraukti susitarimą, įspėjusi atsakovę ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Ieškovės teisės nutraukti susitarimą ir paslaugų teikimo sutartį atsakovė neginčijo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė be kliūčių vienašališkai nutraukė paslaugų teikimo sutartį su atsakove ir jos paslaugų atsisakė. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamos susitarimo sąlygos ribotų paslaugos gavėjo teises vienašališkai nutraukti sutartį ar apsunkintų jų įgyvendinimą. Įstatymas nustato galimybę paslaugų teikėjui tokiu atveju prašyti  sumokėti suteiktų paslaugų kainą ar reikalauti atlyginti tiesioginius nuostolius, o teismų praktikoje išaiškina, jog šalys turi teisę įtvirtinti papildomas sutarties nutraukimo tvarkos taisykles, atitinkančias protingumo principą ir nepaneigiančias CK 6.721 straipsnio 1 dalies esmės. Ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir ja pasinaudojo, o ginčijamos susitarimo sąlygos yra leistinos pagal įstatymą bei teismų praktiką. Dėl to atmestini ieškovės teiginiai, kad ginčijamos susitarimo sąlygos ribojo paslaugų gavėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

22.       Nurodytų išvadų nepaneigia ir atmestini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, susiję su ginčo susitarimo sudarymo aplinkybėmis. Ieškovė nurodė, kad susitarimą ji turėjusi pasirašyti be jokių derybų, neturėjo galimybės aptarti ar derinti susitarimo sąlygų ir kt. Tačiau byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė, prieš pasirašydama susitarimą, negalėjo derėtis dėl sąlygų, kad su jomis nesutiko, kad negalėjo atsisakyti susitarimą pasirašyti ar pan., priešingai – ieškovė susitarimą pasirašė ir savo parašu patvirtino sutikimą su jo sąlygomis (CPK 178 straipsnis). Ieškovė – juridinis asmuo, verslo subjektas, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, jog ji negalėjo (neturėjo) suprasti pasirašomo susitarimo turinio, esmės, prisiimamų įsipareigojimų apimties bei pasekmių, jei įsipareigojimai bus pažeisti. Be to, paties susitarimo sąlygų formuluotės – ,,atsižvelgiant į jūsų įmonės abonentų skaičių, <...> naudojimosi mūsų paslaugomis apimtį bei laikotarpį“, ,,nuolaidos suteikiamos jūsų įmonei atsižvelgiant į tai, jog naudositės Bitės teikiamomis judriojo ryšio paslaugomis 24 mėnesius visais šios susitarimo pasirašymo dienai aktyviais abonentais“, ,,susitarime numatytos nuolaidos suteikiamos jums mainais už jūsų pasižadėjimą“ – suponuoja individualizuotą pasiūlymą, o priešingai neįrodyta (CPK 185 straipsnis). Šalių sudaryta sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis).

23.       Apibendrinant konstatuotina, kad, sudarydamos ginčo susitarimą, pagal jo pobūdį, dalyką, tikslą, šalys pagrįstai, suderinę bendrą valią, susitarė dėl 24 mėnesių termino naudojimosi atsakovės teikiamomis paslaugomis ir šio termino sąsajos su ieškovei taikyta palankesne paslaugų kaina. Toks susitarimas atitiko šalių interesus. Ginčo susitarimo sąlygos dėl pritaikytų nuolaidų kompensavimo už paslaugų teikimo laikotarpį, jei sutartos nuolaidų teikimo sąlygos neįvykdytos, nepaneigia ir neapriboja kliento teisės nutraukti sutartį. Ginčo santykių pobūdis neteikia pagrindo išvadai, kad šiomis susitarimo sąlygomis neleistinai pasunkinamas kliento teisės nutraukti sutartį įgyvendinimas. Susitarimu šalys pasinaudojo galimybe nustatyti papildomas susitarimo nutraukimo tvarkos taisykles, atitinkančias protingumo principą ir nepaneigiančias CK 6.721 straipsnio 1 dalies esmės, t. y. išsprendė situaciją, kaip turi būti sureguliuotas paslaugų nuolaidų teikimo klausimas, jei šių nuolaidų teikimo pagrindu esančios sąlygos neįvykdomos. Toks susitarimas dėl suteiktų nuolaidų kompensavimo už paslaugų teikimo laikotarpį nepripažintinas reikalavimu priteisti negautas pajamas. Dėl to, įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, formuojamą teismų teisės aiškinimo bei taikymo praktiką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų Nr. 2019.04.16_cgpo 4 ir 10 punktų dalis dėl atsakovės teisės reikalauti grąžinti suteiktas nuolaidas sutarties nutraukimo prieš nustatytą terminą atveju prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Dėl to ieškinys dėl šių sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovei iš ieškovės priteistinas jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 2 299 Eur už teisinę pagalbą (DOK-246073) (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Įvertinus bylos sudėtingumą, rengtų procesinių dokumentų skaičių, turinį bei apimtį, advokato atstovavimo teisme laiką, spręstina, jog išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų maksimalių dydžių. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės.

25.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), valstybei iš ieškovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,C.CODE“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Bitė Lietuva“ dėl paslaugų teikimo sutarties sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Bitė Lietuva“ (j. a. k. 110688998) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,C.CODE“ (j. a. k. 303048380) 2 299 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė