Civilinė byla Nr. e2-3862-431/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00237-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija:2.2.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė

sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui P. M.

atsakovo atstovui advokatei Ž. S.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Latvijos Respublikos bendrovės SIA „UniCredit Leasing“ ieškinį atsakovui E. V. dėl nuostolių priteisimo.

N u s t a t ė:

Ieškovas nurodė, kad 2010-10-29 dienos BUAB „Egvilta“ kreditorių komiteto posėdyje buvo nuspręsta BUAB „Egvilta“ priklausantį nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą ir Žemės sklypo nuomos teisę, kurie įkeisti ieškovui, pardavinėti kartu iš varžytinių. Tačiau atsakovas, būdamas vienas didžiausių BUAB „Egvilta“ kreditorių, nesąžiningai, skundais ir piktnaudžiaudamas savo dominuojančia padėtimi kreditorių susirinkime, nuolat stabdo ir vilkina šio turto pardavimo procesą, dėl ko šis ieškovui įkeistas turtas nėra parduotas iki šiol. Atsakovas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis teikė nepagrįstus skundus ir net kelis kartus prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokiu būdu stabdydamas turto pardavimo procesą ir užkirsdamas kelią ieškovui pasitenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Ieškovas turi pagrindo manyti, kad pagrindinis skundų tikslas buvo gauti laikinąsias apsaugos priemones ir kaip įmanoma užvilkinti turto pardavimo procesą iki tol, kol atsakovas bus įtrauktas su padidintu kreditoriniu reikalavimu į kreditorių sąrašą ir įgis dominuojančią padėtį kreditorių susirinkime, kuri jam iki pat šiol leidžia praktiškai vienašališkai nuspręsti dėl įkeisto turto pardavimo kainos ir tvarkos. Deja, šiuos tikslus atsakovui pavyko pasiekti. Atsakovas turi dominuojančią padėtį kreditorių susirinkime ir turto pardavimo procesą šiuo metu stabdo jau kitais būdais – nustatydamas nepagrįstai didelę kainą. Atsakovas siūlo rinkos neatitinkančias ir neprotingas nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo nuomos teisės kainas ir už šiuos pasiūlymus pats balsuoja, nors jokio vertinimo, kuris pagrįstų tokias kainas nepateikė. Atsakovas atsisako priimti ir pirkėjų pasiūlymus įsigyti šį turtą rinkos kaina. Dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, ieškovui įkeisto turto jau nepavyksta parduoti net ketverius metus, negana to, neaišku, kada šis turtas bus parduotas apskritai. Dėl tokių atsakovo veiksmų teismas bankroto likvidavimo procedūras pratęsė papildomai 6 mėn. Toks rinkos sąlygų neatitinkantis pradinės turto pardavimo kainos tvirtinimas ir procedūrų pagal ją organizavimas vilkina ne tik bankroto procesą, bet ir daro žalą kreditoriams. Nebaigto statyti pastato būklė blogėja, artėja leidimo statybai galiojimo pabaiga, o ieškovas, kaip įkaito turėtojas, negali patenkinti savo reikalavimo. Galiausiai, užkertamas kelias įkeitimu neužtikrintiems kreditoriams gauti įkaito turėtojo kreditorinio reikalavimo ir galimos rinkoje gauti kainos perviršį organizuojant rinkos sąlygas atitinkantį turto pardavimą. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise tiek CK 6.263 str., tiek CPK 95 str. prasme. Ieškovo nuomone, atsakovas supirko kitų kreditorių reikalavimus vien tam, kad įgytų dominuojantį vaidmenį kreditorių susirinkime. Akivaizdu, kad atsakovas sąmoningai (galimai veikdamas išvien su UAB „Egvilta“ buvusiais akcininkais) stabdo įkeisto turto pardavimo procesą, tikėdamasis pats perimti šį turtą ir sutrukdyti ieškovui pasitenkinti savo reikalavimą. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise, todėl CK 6.263 str. prasme yra neteisėtas.   

Dėl aukščiau minėtų atsakovo neteisėtų veiksmų, buvo užkirstas kelias iš varžytinių parduoti ieškovui įkeistą turtą: Nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą ir žemės sklypo nuomos teisę rinkos kaina, kuri remiantis 2014-05-28 „Ober-Haus Nekilnojamasis turtas“ turto vertinimu bei UAB „Augus“ pasiūlymu, siekia apie 6,5 mln. Lt be PVM. Pardavus šį turtą rinkos kaina už 6,5 mln. Lt, ieškovas, kaip šio turto įkaito turėtojas, šia suma būtų galėjęs dalinai pasidengti savo kreditorinį reikalavimą (kuris šiai dienai sudaro 6.886.876,51 Lt). Tačiau tai iki pat šiol neįvyko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Atgavęs šiuos pinigus, ieškovas būtų galėjęs juos paskolinti ir gauti už tai palūkanas. Atsižvelgiant į Lietuvos banko internetiniame puslapyje skelbiamą palūkanų normų statistiką už naujas paskolas nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams, ieškovo skaičiavimu, vien laikotarpiu nuo 2012-02-05 iki 2015-02-04 ieškovas būtų gavęs iš viso 362.947,35 EUR palūkanų. Jeigu atsakovas savo nepagrįstais skundais nebūtų nuolat stabdęs pardavimo proceso ir pasinaudodamas savo dominuojančia padėtimi BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose nustatęs realias turto pardavimo kainas, šis turtas jau būtų buvęs parduotas rinkos kaina, už 6,5 mln. Lt. Juolab, kad buvo atsiradęs ir realus šio turto pirkėjas. Tokiu būdu šia suma būtų patenkintas ieškovo kreditorinis reikalavimas ir ieškovas būtų galėjęs naudotis pinigais savo veikloje, juos skolinti ir pan. ir gauti už tai palūkanas. Taigi matyti, kad žalingos pasekmės yra ne kas kita, kaip atsakovo neteisėto veikimo rezultatas. Šiuo atveju egzistuoja ne tik faktinis, bet ir teisinis priežastinis ryšys, kadangi atsakovas žino, jog šio turto įkaito turėtojas yra ieškovas, todėl neabejotinai turėtų suprasti ir supranta, kad tokiais savo veiksmais trukdo ieškovui atgauti lėšas, jomis naudotis ir tokiu būdu gauti pajamas. Tokiais savo veiksmais atsakovas ieškovui padarė 362.947,35 EUR nuostolių, kuriuos prašo iš atsakovo priteisti, taip pat priteisti 5 % metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nepripažino ieškinio. Nurodė, kad šiuo metu ieškovas yra antras pagal dydį BUAB „Egvilta” kreditorius ir turi 6 886 876,51 Lt dydžio hipoteka užtikrintą kreditorinį reikalavimą (43,96% visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų). Atsakovas į BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą įtrauktas 2010 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria patvirtintas 4 638 687 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas. 2012 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino papildomą 2 643 491,68 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, tačiau ieškovui nesąžiningai ir nepagrįstai ginčijant šį kreditorinį reikalavimą jis galutinai patvirtintas tik 2013 m. sausio 17 d. nutartimi, Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus ieškovo atskirąjį skundą. Taigi, esamas atsakovo kreditorinis reikalavimas dėl nesąžiningų ieškovo skundų galutinai patvirtintas tik 2013 m. sausio 17 d. ir šiuo metu sudaro 7 338 325,37 Lt, arba 46,84% visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų, t.y. nesuteikia atsakovui teisės vienasmeniškai (be kitų kreditorių pritarimo) priimti sprendimus kreditorių susirinkime.

BUAB „Egvilta“ buvo įsteigta vykdyti vieną konkretų daugiabučio namo statybos projektą, todėl visas bankrutuojančiai įmonei priklausantis turtas (nebaigtas įgyvendinti statybos projektas) yra įkeistas projektą finansavusiam bankui, t.y. ieškovui. Šiuo metu vyksta teisminis ginčas tarp bankrutuojančios įmonės (atstovaujamos teismo paskirto bankroto administratoriaus) ir ieškovo, kuriame sprendžiamas klausimas dėl šio daugiabučio namo statybos projekto sužlugdymo, ieškovui nesąžiningai nutraukiant kreditavimo sutartį ir projekto finansavimą (c.b. 2-2567-553/2014 Vilniaus apygardos teisme).

Iki atsakovui tampant didžiausią kreditorinį reikalavimą turinčiu kreditoriumi, ieškovo padėtis kreditorių sąraše buvo dominuojanti ir ieškovas galėjo vienasmeniškai priimti bet kokius sprendimus BUAB „Egvilta” bankroto procese. Ieškovas šia savo išskirtine padėtimi nesąžiningai naudojosi ir ilgą laiką bankroto procesas apskritai negalėjo sklandžiai vykti, kadangi ieškovas nepagrįstai bandė atstatydinti teismo paskirtą BUAB „Egvilta” bankroto administratorių, nepagrįstai atsisakinėjo tvirtinti arba sąmoningai patvirtindavo neprotingai mažą administravimo išlaidų sąmatą, aiškiai trukdančią vykdyti bankroto procedūras. Dėl šių priežasčių bankroto procedūrų vykdymas dar iki patvirtinant atsakovo E. V. kreditorinį reikalavimą dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų ypač užsitęsė ir dar 2012 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 11,  4 nutarimu, įtrauktu į susirinkimo darbotvarkę išimtinai „UniCredit“ banko valia (kaip nurodoma protokole, kiti kreditoriai net nebuvo informuoti apie tokį darbotvarkės klausimą) ieškovo balsais nuspręsta kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl įstatyme numatytos likvidavimo procedūros pratęsimo. Tik 2012 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 14, 3 nutarimu ieškovas pagaliau patvirtino administravimo išlaidų sąmatą – 20.000 Lt visam bankroto proceso laikotarpiui, aiškiai suprasdamas ar turėdamas suprasti, kad tokia sąmata neleis bankroto administratoriui tinkamai vykdyti savo funkcijų (tokios lėšų sumos akivaizdžiai nepakako net nebaigto statybos objekto priežiūrai – saugojimui, tvoros užtvėrimui ir kt. išlaidoms, kurias administratorius nurodė susirinkimo metu). Apskritai iki pat 2013 m. dėl ieškovo inicijuoto ieškovo ir bankroto administratoriaus konflikto bei absoliučią balsų daugumą turinčio ieškovo atsisakymo tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bankroto procedūros negalėjo sklandžiai vykti. Pagaliau patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą ir realiai pradėjus vykti bankroto procedūrai, aiškiai išsiskyrė hipotekos kreditoriaus, ieškovo ir kitų kreditorių, įskaitant ir atsakovą, interesai bankroto procese. Tiek atsakovas, tiek ir kiti trečios eilės kreditoriai turi teisėtą ir pagrįstą interesą, kad turtas būtų parduotas už įmanomai didžiausią ir rinkos sąlygas atitinkančią kainą, kuri leistų patenkinti ne tik ieškovo kreditorinį reikalavimą, bet ir leistų kitiems kreditoriams atgauti bent dalį skolos. Tuo tarpu atsakovas, priešingai, turėdamas hipoteka užtikrintą reikalavimą siekia arba skubotai parduoti turtą už nepagrįstai mažą kainą, arba, neįvykus varžytinėms, perimti hipoteka įkeistą turtą už kainą, ne didesnę kaip hipoteka užtikrintas reikalavimas. Aplinkybę, kad absoliuti dauguma BUAB „Egvilta“ kreditorių nepalaiko ieškovo siūlymų skubotai ir už nepagrįstai mažą kainą parduoti turto (sudarant sąlygas jį vėliau pusvelčiui perimti ieškovui kaip hipotekos kreditoriui) šiuo atveju patvirtina ir 2015 m. kovo 3 d. BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatai, kur absoliuti dauguma kreditorių (viso 19 kreditorių) balsavo prieš tokius ieškovo pasiūlymus.

Atsakovo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, atsakovas procesinėmis teisėmis naudojasi sąžiningai ir pagrįstai siekia apginti savo teisėtus interesus. Atsakovas, skirtingai nei pradinėse bankroto proceso stadijose elgėsi ieškovas, vienasmeniškai sprendimų priimti negali, todėl be smulkiųjų kreditorių balsų, atsakovo siūlomi kreditorių susirinkimų nutarimų projektai arba projektai, už kuriuos balsuoja atsakovas, negalėtų būti priimami. Pažymėtina, kad atsakovas nekontroliuoja smulkiųjų bendrovės kreditorių, neturi su jais jokių sąsajų, todėl akivaizdu, kad nutarimai dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo yra priimami atsižvelgiant į teikiamų kreditorių susirinkimo nutarimų projektų ekonominį naudingumą, racionalumą ir protingumą (kaip jį supranta smulkieji trečiosios eilės kreditoriai, nukentėję nuo BUAB „Egvilta“ bankroto proceso, pavyzdžiui, iš anksto sumokėję avansus už statomus butus).

Be to, atsakovas, išreikšdamas valią dėl BUAB „Egvilta“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kainos nustatymo, savo tokią poziciją formulavo, remdamasis UAB „Informacijos ir investicijų centras“ pateikta informacija apie galimą BUAB „Egvilta“ priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertę. Atsakovas, nebūdamas turto vertintoju ir neturėdamas reikiamos kvalifikacijos (kompetencijos) nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę, kreipėsi į UAB „Informacijos ir investicijų centras“, jog ši bendrovė pateiktų savo nuomonę (konsultaciją) dėl BUAB „Egvilta“ priklausančio nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės. 2014-08-20 UAB „Informacijos ir investicijų centras“ pateikė atsakovui pažymą (pranešimą) apie tai, jog BUAB „Egvilta“ priklausančio nekilnojamojo turto objekto rinkos vertė gali būti tarp 13-15 mln. Lt. Būtent šios pažymos (pranešimo) pagrindu ieškovas formavo savo poziciją, balsuodamas svarstomu klausimu dėl BUAB “Egvilta” priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kainos nustatymo. Šios aplinkybės visiškai paneigia ieškovo teiginius, jog atsakovas piktnaudžiauja jam ĮBĮ suteikiamomis teisėmis, svarstant klausimus, susijusius su BUAB “Egvilta” priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kainos nustatymu, bei siūlo ir balsuoja už tokią turto pardavimo kainą, kuri neatitinka realios rinkos vertės. Atsakovas, siekdamas maksimaliai patenkinti savo finansinį reikalavimą, visuomet siūlė tvirtinti tokią BUAB „Egvilta“ priklausančio nekilnojamojo turto kainą, kuri atitiktų realią turto rinkos vertę bei visų kreditorių, įskaitant hipotekos kreditoriaus, interesus bei teisėtus lūkesčius. Vertinant paties ieškovo veiksmus, darytina išvada, jog būtent ieškovas yra suinteresuotas tik savo turtinių interesų gynimu, visiškai neatsižvelgiant į kitų BUAB „Egvilta“ kreditorių teisėtus turtinius interesus.

Vertinant ieškovo teiginių apie tariamai vilkinamą BUAB „Egvilta“ bankroto procesą pagrįstumą, būtina pabrėžti, kad tokią bankroto proceso trukmę didele dalimi įtakojo BUAB „Egvilta“ bankroto proceso metu buvusi sudėtinga ekonominė situacija (pasaulinė ekonomikos krizė) bei bankroto procedūrų sudėtingumas, taip pat paties ieškovo veiksmai, tvirtinant neprotingai mažą administravimo išlaidų sąmatą bei nepagrįstai inicijuojant administratoriaus atstatydinimą (atkreiptinas dėmesys, kad faktiškai visi nutarimai dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo bei administratoriaus atstatydinimo buvo panaikinti teismo pagal administratoriaus pareikštus skundus). Iki pat 2013 m. dėl ieškovo inicijuoto ieškovo ir bankroto administratoriaus konflikto bei absoliučią balsų daugumą turinčio ieškovo atsisakymo tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bankroto procedūros negalėjo sklandžiai vykti.

Reaguodamas į tai, kad šiuo metu nėra atlikta nė vieno teisės aktams neprieštaraujančio turto vertinimo, 2015 m. kovo 3 d. vykusiame kreditorių susirinkime atsakovas siūlė įpareigoti BUAB „Egvilta“ bankroto administratorių operatyviai organizuoti turto vertinimo atlikimą, jį pavedant atlikti nepriklausomam turto vertintojui, ir tik tuomet objektyviai (kreditorių komitete) spręsti dėl turto pardavimo tvarkos bei kainų. Be kita ko, atsakovas, teikdamas tokį pasiūlymą, akcentavo ir būtinybę formuojant vertinimo užduotį vertintojui atsižvelgti į faktinį daugiabučio namo baigtumą bei plotą, kadangi iki šiol tai nebuvo padaryta.

Ieškovas neįrodė visų trijų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų sąlygų, kurioms esant ieškovui gali būti priteisiamos negautos pajamos, kaip patirti nuostoliai. Pajamos negalėjo būti numatytos gauti iš anksto. Bankroto procese nutarimai yra priimami kolegialaus organo – kreditorių susirinkimo. Kreditorių susirinkimo dalyviai sprendžia bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo klausimus, taigi sprendimai yra priimami derinant visų kreditorių interesus. Todėl iš anksto numanyti, kada ir ar apskritai bus atgaunamos bankroto byloje patvirtintos kreditorinio reikalavimo sumos, nėra galimybės. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turtas realiai galėjo būti parduotas dar prieš trejus metus. Kadangi, kaip jau buvo nurodyta, ieškovas negalėjo numanyti ir iš anksto tiksliai suplanuoti, kada bus patenkintas jo kreditorinis reikalavimas, atitinkamai dėl to negalėjo būti pagrįstai tikimasi gauti pajamas paskolinus šias lėšas vykdant bankinę veiklą. Taip pat akcentuotina, kad tiksli turto rinkos vertė šiai dienai nėra žinoma, todėl ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovo (ir kitų kreditorių) balsais buvo nustatinėjama pernelyg didelė turto pardavimo kaina. Abu ieškovo inicijuoti trto vertinimai (UAB „Domus optima“ ir UAB „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“) turi akivaizdžių trūkumų, todėl jų duomenimis remtis negalima. Atsižvelgiant į ataskaitose esančius netikslumus, 2015 m. kovo 3 d. vykusiame kreditorių susirinkime 3-iuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta pripažinti, kad 2014 m. gegužės 28 d. UAB „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaita neatitinka tikrosios vertinamo turto vertės. Nutarimas nebuvo apskųstas, taigi yra galiojantis, o tai reiškia, kad vadovautis teisės aktų reikalavimų neatitinančia turto vertinimo ataskaita nėra jokio pagrindo. Viso turto pardavimo proceso metu nebuvo gauta jokių realių pirkėjų pasiūlymų įsigyti turtą už mažesne kainą, nei tariamai nepagrįstai didelė kreditorių susirinkimų nustatyta kaina. Potencialiems investuotojams perkant tokio pobūdžio ir vertės objektus yra įprasta, kad investuotojai teikia pasiūlymus bankroto administratoriui (paprastai – prieš tai susipažinę su objekto dokumentacija) ir tokie pasiūlymai gali būti svarstomi kreditorių susirinkime, net jei siūloma kaina yra mažesnė, negu buvo anksčiau nustatyta kreditorių susirinkimo. Esant protingiems ir pagrįstiems pirkėjų pasiūlymams nebūtų pagrindo jiems nepritarti. Šiuo atveju apie tokius investuotojų pasiūlymus duomenų nėra ir, atsakovo įsitikinimu, tokia situacija yra nulemta to, kad turtas yra pristatomas ir pardavinėjamas kaip turintis 2.423,21 m2 ploto, nors iš tiesų jis yra apie 11 tūkst. m2 ploto, taip pat tos aplinkybės, kad turtas pardavinėjamas skubotai, jo pardavimo forma (varžytinės) ir terminai (1 mėn.) yra aiškiai neadekvatūs.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo surasto „realaus pirkėjo“ UAB „Augus“ pateiktas pasiūlymas įsigyti turtą už 6.500.000 Lt yra akivaizdžiai fiktyvus ir skirtas tik pateisinti turto pardavimui už pradinę 6.500.000 Lt kainą (arba perdavimui išieškotojui), ką ieškovas siūlė 2015-03-03 kreditorių susirinkimui. Kaip patvirtina 2015 m. vasario 27 d. BUAB „Egvilta“ bankroto administratoriaus raštas, UAB „Augus“ akivaizdžiai buvo fiktyvus pirkėjas, kuris netrukus po pasiūlymo pateikimo „dingo“ ir net nesusipažino su jokiais parduodamo turto duomenimis. Apskritai UAB „Augus“ pagal viešai prieinamus registrų duomenis dirba tik vienas darbuotojas ir ši įmonė, pažeidinėdama įstatymo reikalavimus, jau beveik dvejus metus neteikia savo finansinės atskaitomybės duomenų Juridinių asmenų registrui, o pagal paskutiniuosius pateiktus registrui duomenis akivaizdžiai yra nepajėgi įsigyti turto.

Atsakovas sąžiningai gynė savo interesus, jo veiksmuose nėra jokių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar dominuojančia padėtimi požymių. Atsakovas teisėtai naudojosi savo, kaip BUAB „Egvilta“ kreditoriaus Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta teise ginčyti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus (tai, kad teismas skundus atmetė nereiškia, jog atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis), nors atsakovas ir turi patvirtintą didžiausią kreditorinį reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, nutarimai yra priimami kreditorių balsų dauguma, už atsakovo siūlomus nutarimo projektus balsuojant ir kitiems kreditoriams.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2009-08-31 dienos Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Egvilta“ buvo iškelta bankroto byla. 2009-12-04 BUAB „Egvilta“ bankroto administratorius pateikė teismui tvirtinti kreditorių sąrašą, 2009-12-14 dienos nutartimi Vilniaus apygardos teismas šį kreditorių sąrašą patvirtino. Į BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą buvo įtrauktas kreditorius AS „UniCredit Bank“ su 6.886.876,51 Lt reikalavimu, kuris užtikrintas BUAB „Egvilta“ priklausančio turto: nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas), ir 0,8970 ha valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisės įkeitimu (toliau – Žemės sklypo nuomos teisė). AS „UniCredit Bank“ teises 2014-08-26 perėmė SIA „UniCredit Leasing“, dėl to 2014-12-10 nutartimi Vilniaus apygardos teismas patikslino kreditorių sąrašą – vietoje AS „UniCredit Bank“ į kreditorių sąrašą įtraukė SIA „UniCredit Leasing“.  2010-06-14 teismas UAB „Egvilta“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2010-10-11 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi E. V. iš UAB „Faulana“, BUAB „Egvilta“ kreditoriaus“, įsigijo 4.638.687 Lt reikalavimo teisę ir pateikė teismui prašymą jį įtraukti į trečios eilės kreditorių sąrašą, o UAB „Faulana“ iš šio sąrašo išbraukti.              2010-12-27 dienos nutartimi Vilniaus apygardos teismas šį E. V. prašymą patenkino, įtraukė į likviduojamos UAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą trečios eilės kreditoriumi.               2011-08-10 dieną E. V. BUAB „Egvilta“ bankroto administratoriui pateikė dar vieną prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriuo paprašė jį įtraukti į kreditorių sąrašą su papildoma 2.643.491,68 Lt suma. 2012-06-25 nutartimi Vilniaus apygardos teismas šį Atsakovo prašymą patenkino – įtraukė E. V. 2.643.491,68 Lt finansinį reikalavimą į trečios eilės kreditorių sąrašą. Atsakovas įsigijo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorinį reikalavimą, 2014-10-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi į kreditorių sąrašą buvo įtrauktas su 7.338.325,37 Lt kreditoriniu reikalavimu. Atsakovas E. V. šiuo metu yra BUAB „Egvilta“ kreditorius, turintis iš viso 7.338.325,37 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą.

Ieškovas nagrinėjamo ginčo metu turėjo  BUAB „Egvilta“ 43,96% balsų, atsakovas - 46,84% balsų.

Remiantis Lietuvos teismų suformuota praktika, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius bei įrodžius visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, kaip tam tikrų juridinių faktų visumą, t.y. neteisėtus atsakovo veiksmus, dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovui kilusią žalą, išreikštą nuostoliais, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos bei atsakovo kaltę. CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta generalinio delikto sistema reiškia, jog neteisėtu elgesiu, sukeliančiu civilinę atsakomybę, laikytinas bet koks žalos padarymas, jei jis atitinkamomis sąlygomis negali būti pateisinamas. Prie neteisėtų veiksmų teismų praktikoje taip pat priskirtinas ir piktnaudžiavimas teise, kai asmuo, įgyvendindamas jam priklausančią įstatymo leidėjo ar sutartimi suteiktą teisę, naudoja tokius šios teisės įgyvendinimo būdus, kurie išeina už įstatyme ar sutartyje nustatytų teisės įgyvendinimo ribų, pažeidžia kitų asmenų teises.

Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia neteisėtais atsakovo veiksmais, sukėlusiais žalą ieškovui, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios užkirto kelią susirinkimo nutarimų vykdymui parduoti turtą už 14,5 mln Lt, nepardavus pardavinėti už 11,6 mln Lt, nepardavus ir už šią kainą, kreditoriai dar iki 2012-04-10 galėjo nuspręsti turtą parduoti rinkos kaina, t.y už 6,5 mln Lt, tačiau tik 2012-08-30 kreditorių susirinkimas ženkliai sumažino turto pardavimo kainą.

2010-10-27 kreditorių komiteto posėdyje BUAB „Egvilta“ kreditoriai nusprendė, kad nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas ir žemės sklypo nuomos teisė, kurie įkeisti ieškovui, turi būti parduoti iš varžytinių. Buvo patvirtinta 20.000.000 Lt pradinė šio turto pardavimo kaina, taip pat nustatyta, kad neįvykus pirmosioms varžytinėms, bus sušauktas kreditorių komitetas dėl šio turto pardavimo iš antrųjų varžytinių. Kadangi turto iš pirmųjų varžytinių už 20.000.000 Lt sumą parduoti nepavyko, 2011-02-14 buvo sušauktas dar vienas kreditorių susirinkimas. Jame nuspręsta šį turtą antrose varžytinėse pardavinėti už 18.500.000 Lt kainą. Taip pat nuspręsta, nepardavus šio turto iš antrųjų varžytinių, toliau pardavinėti šį turtą varžytinėse suteikiant administratoriui teisę nustatyti pradinės kainos didinimo intervalą. Tačiau net ir už 18.500.000 Lt kainą šio turto varžytinėse parduoti nepavyko, todėl 2011-10-17 dieną įvyko dar vienas kreditorių susirinkimas. Jame buvo nuspręsta šį turtą toliau pardavinėti iš varžytinių už 14.500.000 Lt pradinę pardavimo kainą, o nepardavus iš pirmųjų varžytinių – už 11.600.000 Lt kainą. Atsakovas E. V. dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimų pateikė 2011-11-08 skundą ir paprašė takyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti administratoriui vykdyti turto pardavimo procedūras. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė – sustabdė turto pardavimo procedūras, dėl ko varžytinės buvo atšauktos. 2012-01-09 nutartimi Vilniaus apygardos teismas šį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Turto pardavimo varžytinės už 2011-10-17 dienos kreditorių susirinkime nustatytą kainą neįvyko. 2012-07-18 dieną buvo sušauktas dar vienas kreditorių susirinkimas, kurį inicijavo atsakovas. Susirinkimo nutarimų projekte atsakovas pasiūlė pavesti administratoriaus pasirinktam matininkui atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), matavimus su tikslu nustatyti vidinę naudojimosi tvarką, pagal kurią žemės sklypas būtų padalintas į tris lygias dalis. Rengiant vidinę naudojimosi tvarką, atsižvelgti į tai, kad pagal parengtą vidinę naudojimosi tvarką turi būti užtikrintas esamų ir būsimų statinių (gyvenamojo namo bei dviejų gyvenamosios-komercinės paskirties pastatų) tinkamas eksploatavimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre nustatytą jų tikslinę paskirtį. Kitu nutarimo projektu buvo siūloma panaikinti 2011-10-17 kreditorių susirinkimo nutarimą dėl įkeisto turto pardavimo už 14.500.000 Lt pirmose varžytinėse ir už 11.600.000 Lt antrose varžytinėse bei nustatyti, kad šio turto pardavimo tvarka ir kaina bus tvirtinami kreditorių susirinkime tik po to, kai bus atliktas, patvirtintas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinės naudojimosi tvarkos projektas. Kreditorių dauguma už šiuos nutarimus balsavo prieš, todėl jie nebuvo priimti. 2012-07-27 atsakovas pateikė skundą bei paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti administratoriui vykdyti turto pardavimo procedūras. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė administratoriui vykdyti šio turto procedūras, dėl ko turto pardavimas iš varžytinių buvo sustabdytas. 2012-11-07 nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsakovo skundą atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas nutartį paliko nepakeistą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo I eilės įkeitimu užtikrintas kreditorinis reikalavimas BUAB „Egvilta“ bankroto byloje aktualiu nagrinėjamu laikotarpiu buvo 6.886.876,51 Lt, kiti trečios eilės kreditoriniai reikalavimai sudarė 8.778.551,85 Lt (viso:15.665.428,36 L). Natūralu, kad aiškiai išsiskyrė ieškovo hipotekos kreditoriaus, ir kitų kreditorių, įskaitant ir atsakovą, interesai bankroto procese. Kreditoriai, kurių tarpe didžiausią dalį (kiekine išraiška) sudaro avansus už statomus butus iš anksto sumokėję pirkėjai, gautų bent dalinį jiems priklausančių kreditorinių reikalavimų patenkinimą tik tuo atveju, jei ieškovui įkeistas turtas būtų parduotas už didesnę kainą, nei ieškovo kreditorinis reikalavimas. Dėl šios priežasties tiek atsakovas, tiek ir kiti trečios eilės kreditoriai turi teisėtą ir pagrįstą interesą, kad turtas būtų parduotas už įmanomai didžiausią ir rinkos sąlygas atitinkančią kainą, kuri leistų patenkinti ne tik ieškovo kreditorinį reikalavimą, bet ir leistų kitiems kreditoriams atgauti bent dalį skolos.

Atsakovo nurodomos jo turėtos abejonės dėl 2011 m. spalio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nustatyta 14.5 mln. Lt pradinė turto pardavimo kaina bei nuspręsta turto nepardavus iš pirmųjų varžytynių, turto pardavimo kainą mažinti iki 11,6 mln. Lt, teisėtumo, kurios grindžiamos neatlikta norimo realizuoti turto inventorizacija, nurodant keturis kartus mažesnį turto plotą nei yra tikrovėje, nustatant labai trumpą turto pardavimo terminą ir užsakant bei parengiant turto vertinimo ataskaitą, kuria nesivadovaujama nustatant turto pardavimo kainą, taip pat atsakovo nurodomos jo turėtos abejonės dėl 2012 m. liepos 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo atsisakyta pritarti BUAB „Egvilta“ priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymui, kai susirinkime buvo siūloma bankroto administratoriaus pasirinktam matininkui atlikti žemės sklypo matavimus su tikslu nustatyti vidinę naudojimosi tvarką, pagal kurią sklypas būtų padalintas į tris lygias dalis ir pardavinėjamas atskirais turtiniais vienetais, siekiant kaip įmanoma didesnio savo ir visų kitų kreditorių reikalavimų patenkinimo, atsakovui manant, jog turto padalijimas į atskiras dalis neabejotinai padidintų jo likvidumą, leistų lengviau ir greičiau surasti investuotojus ir tokiu būdu turtą parduoti už didesnę kainą, nesudaro pagrindo daryti ieškovo nurodomų išvadų, kad atsakovas turėjo tikslą vilkinti bankroto procesą iki tol, kol bus įtrauktas į kreditorių sąrašą su padidintu reikalavimu. Atsakovas, būdamas BUAB „Egvilta“ kreditorius, turi teisę įstatymu nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymu saugomą interesą, o aplinkybė, kad pareikštas reikalavimas teismo pripažintas nepagrįstu, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise. Aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Pažymėtina, kad 2013 m. balandžio 26 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo svarstytas analogiškas pasiūlymas padalinti BUAB „Egvilta“ priklausantį, turtą esantį (duomenys neskelbtini), kuris kreditorių daugumos pritarimu buvo priimtas. Nors ieškovas balsuodamas už nutarimą ir pasisakė ,,prieš“ tačiau jo neskundė, o jau 2013 m. liepos 4 d. vykusiame kreditorių susirinkime ieškovas savo balsų dauguma (nedalyvaujant atsakovui) patvirtino naują turto pardavimo tvarką – BUAB „Egvilta” priklausantį turtą iš varžytinių pardavinėti atskirais turtiniais vienetais ir nustatė turto pardavimo kainą. Įvertinant visas aplinkybes teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl pirmiau minėtų kreditorių susirinkimų nutarimų ir jomis naudojosi tik tam, kad užvilkintų bankroto procesą. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių realaus pirkėjo ar bent svaraus potencialaus pirkėjo intereso pirkti BUAB „Egvilta“ turtą tuo laikotarpiu, kai dėl priimtų nutarimų vykdymo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra galimybės ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir pasekmių nustatymui, o vien prielaida, kad turtas gal būtų parduotas, nepakankama civilinei atsakomybei ir jos būtinoms sąlygoms atsirasti.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi kreditorių susirinkime, stabdydamas įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo procesą kitais būdais- kreditorių susirinkimuose nustatant visiškai neprotingą, akivaizdžiai per didelę ir jokiais turto vertinimais nepagrįstą turto pardavimo kainą, už kurią turto iki šiol niekas neperka.

2013-04-10 dieną buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta panaikinti 2012-08-30 kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta pirmose varžytinėse minėtą nekilnojamąjį turtą pardavinėti už 9.280.000 Lt, o antrose varžytinėse už 8.352.000 Lt. Šiame susirinkime atsakovo pasiūlymu buvo nuspręsta nekilnojamąjį turtą pardavinėti už 15.690.856,70 Lt, o jo nepardavus, šaukti kitą kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės turto realizavimo tvarkos. 2013-08-05 įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta turtą pardavinėti už 16.000.000 Lt kainą. 2014-09-04 Ieškovo iniciatyva buvo sušauktas dar vienas kreditorių susirinkimas. Jame ieškovas kreditoriams pristatė ir pateikė 2014-05-28 vertintojo „Ober-Haus Nekilnojamasis turtas“ turto vertinimą, kuriuo nustatyta, kad nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo ir Žemės sklypo nuomos teisės rinkos vertė yra 6,4 mln. Lt, todėl pardavinėti šį turtą už 16.000.000 Lt yra akivaizdžiai neprotinga. Ieškovo pasiūlymas buvo atmestas ir nutarta turtą pardavinėti už 15.000.000 Lt. 2014-12-22 buvo sušauktas dar vienas kreditorių susirinkimas. Ieškovas šiame susirinkime, atsižvelgdamas tiek į 2014-05-28 „Ober-Haus Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitoje pateiktas turto vertintojų išvadas, tiek į UAB „Augus“ pasiūlymą, siūlė nustatyti 6,5 mln. Lt be PVM pradinę turto pardavimo kainą, Turto nepardavus, jį parduoti už 5.850.000 Lt be PVM. Atsakovas pasiūlė turtą pardavinėti už 14.500.000 Lt. Buvo nuspręsta turtą dar keturis mėnesius pardavinėti už 14,5 mln. Lt.

Nustačius minėtas aplinkybes teismas vertina, kad ieškovo argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų vilkinant bankroto procedūras yra atmestini. Visi sprendimai dėl turto pardavimo BUAB „Egvilta“ bankroto procese priimti kolegialaus organo – kreditorių susirinkimo nutarimais, kurio sprendimams iš esmės įtaką turi tiek ieškovo (tuo metu – 43,96% balsų), tiek atsakovo (46,84% balsų) balsavimas. Nei atsakovas, nei ieškovas neturėjo absoliučios balsų daugumos, todėl kreditorių susirinkimuose priimamus nutarimus lėmė smulkiųjų BUAB „Egvilta“ kreditorių pritarimas vienam ar kitam pasiūlymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad ekonominio pobūdžio klausimų sprendimas yra priskirtas išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai, o tokių sprendimų teisminė kontrolė yra ribota. Ieškovas niekada neginčijo kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, kuriais nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina. Taigi visi šie kreditorių susirinkimuose priimti nutarimai yra teisėti, nenuginčyti ir galiojantys. Atsižvelgiant į tai, kad nutarimai buvo priimti kreditorių susirinkimo nutarimais, atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už dalyvavimą juose ir savo, kaip BUAB „Egvilta“ kreditoriaus, balsavimo teisės realizavimą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl kiti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendimo priėmimui ir teismas dėl jų nepasisako.

Teismas nenustatė pagrindų skirti atsakovui baudą už 2015-02-06 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą (CPK 145 str. 9 d.).

Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, panaikinamos teismo 2015-03-04 nutartimi atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Panaikinti teismo 2015-03-04 nutartimi atsakovui E. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                 Laima Gerasičkinienė