Administracinė byla Nr. eAS-41-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06824-2022-9

        Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. sausio 11 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą atsakovui Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. S-185 „Dėl V. V. skundo vykdymo“, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Komisijos 2022 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. S-185 „Dėl V. V. skundo vykdymo“ vykdymą iki sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi Tarnybos prašymą priimti atsisakė.

Teismas nustatė, kad pagal Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2 (toliau – ir Nuostatai), 1 punktą Komisija yra įstaiga prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Komisijos paskirtis – nagrinėti ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Nuostatų 2 punktas).

Pagal Ginčų dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtų sprendimų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171, 2 punktą ginčus tarp asmens (jo įgalioto atstovo), pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nagrinėja Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Komisija yra viešasis juridinis asmuo, kurį steigia, Komisijos narių skaičių nustato, jos nuostatus bei ginčų nagrinėjimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Šiuo atveju, Komisijai patikrinus Tarnybos sprendimą ir nustačius jo neteisėtumą bei įpareigojus sprendimą pakeisti, Tarnyba prašo panaikinti tokį Komisijos sprendimą. Tačiau įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, iš esmės ji prašo panaikinti savo priimtą sprendimą, taigi, byloje tokiu atveju pareiškėjas ir atsakovas yra tas pats viešojo administravimo subjektas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė neleistina situacija, kai pareiškėjas, kaip viešojo administravimo subjektas, administracinį ginčą iš esmės kelia pats su savimi. Teismas, įvertinęs skundo turinį bei preliminariai įvertinęs kilusį ginčą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darė išvadą, kad esant pareiškėjo ir atsakovo sutapčiai, o tuo pačiu nesant vienai iš ginčo bylos šalių, nėra galimybės teismo procesui vykti. Pareiškėjo skundą atsisakyta priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y., kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III.

Tarnyba atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Taryba šiuo atveju tiesiogiai neginčija savo anksčiau priimto sprendimo, bet ginčija Komisijos sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyto precedento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. AS-602-243/2012) taikymas yra netinkamas.

Tarnyba ir Komisija yra du skirtingi vienas kitam nepavaldūs juridiniai asmenys. Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuriam pavesta priimti viešojo administravimo sprendimus, numatytus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, o to paties įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Komisija yra viešasis juridinis asmuo, kurį steigia, Komisijos narių skaičių nustato, jos nuostatus bei ginčų nagrinėjimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisija yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Kitaip tariant, Komisija yra kvaziteismas. Pažymėtina, kad Tarnybai ubi ius – ibi remedium (suteikus teisę, turi būti suteikta ir jos gynimo priemonė), t. y. teisė skųsti Komisijos sprendimus.

Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija bus panaikina, Komisijos nagrinėtas bylas perduodant nagrinėti Lietuvos vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (kitam kvaziteismui, kurio sprendimus Komisija turės teisę skųsti teismui).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą nurodydamas, kad šiuo atveju susiklostė neleistina situacija, kai pareiškėjas, kaip viešojo administravimo subjektas, administracinį ginčą iš esmės kelia pats su savimi. Esant pareiškėjo ir atsakovo sutapčiai, o tuo pačiu nesant vienai iš ginčo bylos šalių, nėra galimybės teismo procesui vykti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Iš Tarnybos prašymo, paduoto pirmosios instancijos teismui, turinio ir kartu pateiktų dokumentų, taip pat ir atskirojo skundo turinio nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. Komisija priėmė nagrinėti V. V. skundą dėl Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. SS-2011 ,,Dėl V. V. darbingumo lygio“. Komisija, patikrinusi nurodytą Tarnybos sprendimą, priėmė byloje ginčijamą 2022 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. S-185 „Dėl V. V. skundo vykdymo“. Tarnyba, nesutikdama su ginčijamu Komisijos sprendimu kreipėsi į teismą. Tarnyba prašyme teismui save įvardijo pareiškėju, Komisiją nurodė atsakovu, o V. V. – trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 straipsnio 3 dalis), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016; kt.).

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog ginčo šaliai kreipiantis į teismą po to, kai ji pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2022; kt.).

Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas nurodytos teismų praktikos kontekste, atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju jokios pareiškėjo ir atsakovo sutapties nėra. Kaip minėta, pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia, taigi ginčui persikėlus į teismą pareiškėja V. V. ir liko pareiškėja, o Tarnyba – atsakovu, nepaisant to, kad būtent ji (Tarnyba) padavė prašymą teismui.

Tarnyba ir Komisija yra du skirtingi vienas kitam nepavaldūs juridiniai asmenys. Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuriam pavesta priimti viešojo administravimo sprendimus, numatytus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. Komisija yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, kuri, kaip minėta, negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme. Nagrinėjamu atveju Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, administracinį ginčą iš esmės kelia ne pats su savimi, bet kreipiasi į teismą, nesutikdamas su Komisijos padarytomis išvadomis, t. y. administracinį ginčą inicijuoja ne dėl savo paties sprendimo.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas Tarnybos prašymo priėmimo klausimą išsprendė formaliai, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti Tarnybos prašymą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 32 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pripažintina, jog pažeisti proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principai, taip pat nevykdyta ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtinta pareiga padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises.

Papildomai pažymėtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį, jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti Tarnybos prašymą. Skundžiama nutartis naikintina, o Tarnybos prašymo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir  Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Arūnas Dirvonas

                                        Artūras Drigotas

                                        Dalia Višinskienė