Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-458-498-2014
Teisėja Tatjana Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00629-2013-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Albino Antanaičio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nuteistajam J. M., nuteistojo J. M. gynėjui advokatui Pauliui Alšauskui, nukentėjusiajai S. S., nukentėjusiosios S. S. atstovei advokatei Eglei Gurskytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Alšausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 5 p. įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistojo J. M. 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios naudai.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš nuteistojo 37,47 Lt (trisdešimt septynis litus ir 47 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos civilinio ieškovo naudai.
Pripažintos nukentėjusiosios S. S. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidomis ir priteista iš nuteistojo J. M. 1 400,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) nukentėjusiosios naudai.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
J. M. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 22 d., apie 18 val. 30 min., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo trečios laiptinės, Kaune, priėjęs prie S. S., elgdamasis įžūliai, pasakęs jai „tu čia mano vaikų neauklėsi”, sugriebė pastarąją abiem rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti, po to pastūmė ją, dėl ko ji trenkėsi galva į laiptinės metalines duris, o jai nukritus, spyrė nukentėjusiajai koja du kartus į dešinį šoną, padarydamas S. S. viršugalvio sumušimą, t.y. sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apeliaciniame skunde nuteistasis J. M. ir jo gynėjas advokatas P. Alšauskas (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-03-14 dienos nuosprendį ir J. M. išteisinti. Apeliantai su teismo priimtu nuosprendžiu nesutinka ir mano, kad jis yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad J. M. kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais. Su tuo apeliantai nesutinka ir mano, kad teismas teisiamojo posėdžio metu tendencingai vertino liudytojų parodymus, tinkamai nevertino gynybos kviestų liudytojų parodymų. Pačios nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai yra prieštaringi, be to pačios nukentėjusiosios parodymai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir ji dėl ankstesnių nesutarimų su nuteistuoju gali siekti jį apkalbėti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. M. buvo nuteistas remiantis neva nuosekliais ir vienodais S. S. parodymais, kuriuos patvirtino liudytoja E. L.. Teismas padarė išvadą, kad J. M. nusikalstamą veiką remdamasis S. S. ir E. L. parodymais, kad J. M. mušdavo savo motiną, buvusią sutuoktinę ir sugyventinę, kurie yra melagingi ir teismo nepatikrinti. Tokie neteisingi liudijimai nuosprendyje paminėti tik siekiant atvaizduoti J. M., kaip smurtaujantį asmenį, kuris neabejotinai panaudojo smurtą ir prieš S. S..
Apeliantai skunde pažymi, kad pati nukentėjusioji S. S. yra konfliktiška asmenybė, kuri naudoja „netradicines“ auklėjimo priemones (smurtą) prieš vaikus apipildama juos vandeniu, juos gainiodama ir reikšdama dažnai ir nepagrįstas pretenzijas policijai ir vaikų tėvams. Todėl manytina, kad ji gali iškraipyti faktines aplinkybes, ką paliudijo L. Š., D. T., vaikai. S. S. apkalba J. M., ji yra suinteresuota nubausti jį, tad remtis vien tiktai nukentėjusiosios žodiniais parodymais teismas neturėjo pagrindo priimti apkaltinamojo nuosprendžio.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi E. L. ir J. B. parodymais, nes jie nėra nešališki, nes jos abi yra nusiteikusios priešiškai J. M. atžvilgiu. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi tuo, kad tą patį mėnesį J. M. jau buvo baustas už tai, kad sumušė E. L. ir nuėmęs nuo galvos kepurę, ją numetė. Apeliantai pažymi, kad nagrinėjant bylą administracine tvarka ir duodant parodymus baudžiamojoje byloje ši liudytoja nebuvo nuosekli atpasakodama šio įvykio aplinkybes, todėl jos parodymais pasikliauti negalima. E. L. paties įvykio, kuomet buvo sumušta S. S. nematė, o tik girdėjo bumbsėjimus, todėl teismas negalėjo remtis jos parodymais, kurie buvo tik prielaidos. Be to, E. L. nematė nei ant šaligatvio besijuokiančios S. Š., negirdėjo, kad spardomas žmogus šauktųsi pagalbos ir pan. Be to, po to medikai nerado ir neužfiksavo jokių šono ar pilvo srities sužalojimo požymių, todėl nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių padarytą nusikalstamą veiką.
Apeliantai nesutinka su liudytojos S. Š. parodymų vertinimu ir mano, kad teismas juos vertino šališkai. Skunde pažymima, kad mergaitė teisme liudijo pirmą kartą, todėl galėjo būti susijaudinusi. Teismo išvada, kad J. M. primokė meluoti savo podukrą S. Š., yra nieko nepagrįsta ir parodo tiktai tendencingą ir šališką teismo nuosprendį. Be to, S. Š. liudijimą patvirtina ir kiti vaikai – S. M. ir A. P.. Jų liudijimai skiriasi nuo S. S.. S. S. teigimu, kol J. M. ją mušė, S. stovėjo ir juokėsi. S. Š., S. M. ir A. P. teismui paliudijo, kad į S. S. langą pataikė tik vieną kartą, netyčia, iškart po to A. P. pabėgo, o kai į kiemą išėjo ir S. S., pabėgo ir S. Š. bei S. M.. Remiantis nukentėjusiosios ir E. L. parodymais, iš vienos gniūžtės pataikytos į langą atsiranda lango apmėtymas sniego gniūžtėmis ir tai neva darė S. Š..
Apeliantai abejoja, kad po S. S. pabarimo pro langą vaikai išsigandę išsilakstė (18 val.), o po pusvalandžio 18.30 val. atėjo J. M. ir įvykdė nusikaltimą. Klausimas kyla, kodėl S. Š. turėjo parbėgti namo, J. M. pasiskųsti, kad S. S. ją užsivijo ir išmetė kepurę į šiukšlių dėžę, jei viso labo S. S. paprašė per langą vaikų taip negražiai nesielgti.
Apeliantai nesutinka ir su kūno sužalojimo vertinimu ir nurodo, kad atliekant tyrimą 2013-03-06 specialistas nerado jokių išorinių sužalojimų. Nei galvos srityje, nei kūno (pilvo ar šono) srityje. Išvadoje diagnozuota, kad įtariamas galvos sumušimas galvos kairėje viršugalvio pusėje skausmingas gumbas po sumušimo. Tačiau taip pat nurodyta, kad sumušimo žymių ar hematomų nepastebėta. Taigi, pirminiai medicininiai duomenys nepatvirtino sumušimo fakto, o konstatavo tiktai įtarimą (remiantis S. S. nusiskundimais). Medicininiais dokumentais, kuriuose dviprasmiškai nurodyta, kad įtariamas galvos sumušimas, tačiau sumušimo žymių nėra. Specialistas G. A. C. duodamas paaiškinimus, nurodė, kad atsakant į klausimą ar gumbas yra trauminės ar netrauminės kilmės, yra tikslinga ištirti asmens kompiuterine tomografija. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nuketėjusiajai buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kuri patvirtintų, kad gumbas yra trauminės kilmės. Todėl specialisto G. A. C. teiginys, kad gumbas yra dėl sužalojimo yra tik spėjimas, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir tyrimais netgi prieštaraujantis medicinos kortelėje nurodytiems faktams, kad sumušimo žymių ar hematomų nepastebėta.
Apeliantai mano, kad S. S. galėjo patirti sužalojimus, kai S. S. po apsižodžiavimo su J. M. prie laiptinės nugriuvo. Pats pargriuvimas galėjo būti sąlygotas pačios nukentėjusiosios ligos, o ne J. M. nusikalstamų veiksmų. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji yra ligotas žmogus, ji pati 17.30 val. paprašė E. L. atsinešti kraujo spaudimo aparatą. Darytina išvada, kad tuo metu nesijautė puikiai. Po konflikto su vaikais ir apsižodžiavimo su J. M. galėjo paūmėti liga, kuri dėl aukšto kraujospūdžio ir pulso sutrikdė pusiausvyrą ir dėl to S. S. parkrito, ką patvirtina ir medikai, kad jai buvo įtariamas infarktas ir ji buvo gydoma ligoninėje.
Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad net jei ir būtų J. M. atlikęs jam inkriminuojamus veiksmus, tokie veiksmai kvalifikuoti neteisingai. Nustatant, ar veikla atitinka BK 284 straipsnio 1 dalį, reikia įrodyti, kad realiai kilo padariniai, numatyti šiame straipsnyje. Visuomenės rimties sutrikdymą gali įrodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, kad buvo nutrauktas žmonių darbas, poilsis ar žmonėms skirtas renginys, kad buvo padaryta žymi materialinė žala, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė minėtas pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Šiuo atveju jokia visuomeninė tvarka ir rimtis nebuvo sutrikdyta, nebuvo nė vieno pašalinio asmens, mačiusio incidentą, kaip teigė pati S. S.. Kadangi nebuvo nei aplinkinių, nei jų reakcijos, o pats apsižodžiavimas truko apie 1 min.
Nepagrįstai teismas nurodė, kad J. M. nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai demonstravo ir teismo posėdžio salėje teismo posėdžio metu. Apeliantai mano, kad toks teismo teiginys yra siekis pateisinti savo sprendimą, kad neva nepagarbus elgesys teismo posėdžio metu reiškia ir visų jam mestų kaltinimų neabejotiną egzistavimą.
Apeliantų nuomone, teismas rėmėsi nepatvirtintais, melagingais liudijimais, kaip tikrovę atitinkančiais faktais, kad J. M. šlapindavosi laiptinėje, mušdavo savo mamą ir sugyventinę, žmoną, kad smurtauja prieš savo sugyventinės vaikus ir kad yra primokęs S. Š., ką liudyti. Tokios teismo išvados, teiginiai žeidžia J. M. ir nesiderina su visapusišku ir objektyviu bei nešališku bylos išnagrinėjimu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai kvalifikavo veiką pagal BK 284 str. 1 d., pažeidė LR BPK 20 str. 5 dalies nuostatas, kuriose nurodoma, kad teisėjai įrodymus turėtų vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kuomet šią bylą nagrinėjęs teismas, pripažindamas prielaidas įrodymais, ydingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius skundą tenkinti, nukentėjusiąją ir jos atstovę advokatę bei prokurorą, prašiusius skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo J. M. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Alšausko apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal BPK 332 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Be to, aprašomojoje nutarties dalyje trumpai išdėstomos apskųstame nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, nurodoma apeliacinio skundo esmė, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavusių proceso dalyvių prašymai, išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo (BPK 332 straipsnio 3 dalis). Tačiau pažymėtina, kad šios nuostatos nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas privalo smulkmeniškai išnagrinėti kiekvieną apeliacinio skundo teiginį (argumentą) ir pateikti dėl jų detalius atsakymus. Taip pat vien tai, kad teismo padarytos išvados nesutampa su apelianto pozicija, nereiškia, kad jos teisiškai nepagrįstos.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė motyvuotą ir byloje ištirtais įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas J. M. pritaikytas tinkamai, o bausmė paskirta teisingai.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad byloje esančių duomenų pakanka daryti išvadą, kad J. M. 2013 m. vasario 22 d., apie 18 val. 30 min., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo trečios laiptinės, Kaune, priėjęs prie S. S., elgdamasis įžūliai, pasakęs jai „tu čia mano vaikų neauklėsi“, sugriebė pastarąją abiem rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti, po to pastūmė ją, dėl ko ji trenkėsi galva į laiptinės metalines duris, o jai nukritus, spyrė nukentėjusiajai koja du kartus į dešinį šoną, padarydamas S. S. viršugalvio sumušimą, t.y. sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Nuteistasis neigia, kad prie namo laiptinės sugriebė nukentėjusiąją abiem rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti, po to pastūmė ją, dėl ko ji trenkėsi galva į laiptinės metalines duris, o jai nukritus, spyrė nukentėjusiajai koja du kartus į dešinį šoną, kritikuoja nukentėjusiosios S. S., liudytojų E. L., J. B. parodymus, tvirtina, kad jie nenuoseklūs, prieštaringi, todėl mano, jog teismas negalėjo jais vadovautis, taip pat nesutinka su jam palankių įrodymų (liudytojų S. Š., S. M., A. P. ir kitų liudytojų parodymų) vertinimu, t. y. ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes bei išvadas dėl įrodymų vertinimo.
Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios S. S. parodymai buvo vienodi ir nuoseklūs, šiuos parodymus patvirtina liudytojos E. L. parodymai. Nors apeliaciniame skunde abejojama nukentėjusiosios S. S. parodymais ir jos nešališkumu duodant parodymus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad S. S. parodymai apie sumušimą bei liudytojos E. L. parodymai apie girdimus garsus iš kiemo ir vėliau buvusią S. S. būseną ir pasakojimą apie įvykusį įvykį patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis teismas neturi pagrindo abejoti. Apeliantų nurodomos aplinkybės, kad S. S., E. L. ir J. B. yra nusiteikusios prieš J. M. ir siekia jį apkalbėti nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis, o yra tik apeliantų prielaidos. S. S. duotus parodymus patvirtina ne tik liudytoja E. L., bet ir specialisto išvada Nr. G622/13 (02), kurioje yra konstatuota, kad S. S. buvo padarytas viršugalvio sumušimas, kuris padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2013-02-22, bei kad šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Vien ta aplinkybė, kad S. S. nebuvo nustatyti sužalojimai pilvo ar šono srityje, neduoda pagrindo manyti, kad nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi ar melagingi. Taip pat apeliantų prielaidos, kad S. S. dėl blogos sveikatos būklės galėjo nugriūti ir susižaloti yra nepagrįstos ir prieštarauja tiek pačios nukentėjusiosios, tiek E. L. parodymams, kad S. S. buvo sumušta J. M.. Nors apklausti liudytojai paliudijo, kad tarp J. M. ir S. S. seniai yra konfliktinė situacija, bet tai neleidžia daryti išvados, kad šiuo konkrečiu atveju S. S. duotų melagingus parodymus, siekdama pakenkti J. M., ar siektų materialinės tnaudos.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų nuomone, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojos S. Š. parodymų ir pripažino juos melagingais. Aukštesnysis teismas pažymi, kad S. Š. gyvena pas nuteistąjį J. M., jis yra jos patėvis ir yra priklausoma nuo jo, todėl teismas pagrįstai vertino jos parodymus kritiškai kaip siekį padėti artimam žmogui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad kiti apklausti liudytojai, B. D., J. B., K. B., S. M., A. P., D. T., R. G., L. Š., A. J. paties įvykio nematė ir teismui pateikė tik savo nuomonę apie J. M. ir S. S. arba įvykius prieš S. S. sumušimą. Taip pat pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nesprendžiamas nukentėjusiosios S. S. atsakomybės klausimas ir apeliantų nurodomi kaltinimai S. S., kad ji skriaudžia kieme vaikus, konfliktuoja su kaimynais nėra šios bylos dalykas. Tai, kad galimai S. S. yra konfliktiška asmenybė nepanaikina nuteistojo J. M. pareigos nepažeisti įstatymų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jei ir būtų J. M. atlikęs jam inkriminuojamus veiksmus, jie negalėtų būti kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d., nes nebuvo realių padarinių, nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nebuvo padaryta žymi materialinė žala, be to turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos, nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas, kuris, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi pasireikšti bent vienu iš įstatymo dispozicijoje numatytų būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).
Pagal teismų praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2013 ir kt.). J. M. suvokė, kad kiemas yra vieša vieta, į kurią gali patekti pašaliniai asmenys. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad pašalinių asmenų įvykio metu nebuvo. Įvykį stebėjo J. M. podukra – S. Š., taip pat J. M. smurtinį veiksmą – S. S. galvos daužymą į duris – girdėjo E. L.. J. M. veiksmai – replika pasakyta S. S., jos sugriebimas už kaklo, stumdymas ir spardydamas pagrįstai buvo pripažinta įžūliu elgesiu. Taigi akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ko pasėkoje buvo iškviesti policijos pareigūnai. Dėl šių aplinkybių teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. nuteistojo J. M. smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad teismai nuteistajam J. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius nustatė laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuteistojo padaryta nusikalstama veika teismų nustatytomis aplinkybėmis teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį .
Apeliantų abejonės dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo nėra pagrįstos. 2013-03-06 specialisto išvadoje nurodyta, kad S. S. konstatuotas viršugalvio sumušimas, kuris padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis 2013-02-22. Specialistas G. A. C. šią specialisto išvadą patvirtino, nurodė, kad gumbas galėjo atsirasti tiek suduodant smūgį, tiek nugriuvus. Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina S. S. sužalojimo faktą bei atitinka jos parodymus.
Apeliantų argumentai, kad jų bylą išnagrinėjo šališkas teismas yra nepagrįsti, nes nėra nustatytų BPK 58 ir 59 straipsnių aplinkybių, be to pirmos instancijos teismo metu apeliantai galėjo reikšti nušalinimus teismui, kas nebuvo daroma. Vien tai, kad teismas priėmė nuosprendį, kuris netenkino apeliantų, nėra pagrindas teigti, jog teismas buvo šališkas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta. Kadangi apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, keisti jį skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
n u t a r i a :
Nuteistojo J. M. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Alšausko apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.
Kolegijos pirmininkas Olegas Šibkovas
Teisėjai: Albinas Antanaitis
Algerdas Urbšys