ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. L. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-84-215/2019 pagal ieškovų A. T. ir V. T. ieškinį atsakovui E. L. dėl iškeldinimo iš negyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos patalpos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. T. ir V. T. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami iškeldinti atsakovą E. L. iš ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių ½ dalies inžinerinių statinių – stoginės, su visais stoginės dalyje esančiais ir atsakovui priklausančiais daiktais, kilnojamuoju turtu, bei priteisti iš atsakovo jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       2019 m. sausio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė pareikšto ieškinio, motyvuodamas tuo, kad ieškinio reikalavimas yra įvykdytas, atsakovas yra atlaisvinęs ieškovams priklausančią stoginę. Prašė priteisti iš atsakovo jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes jos atsirado dėl atsakovo kaltės. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas stoginėje daiktus laikė nuo 2014 m. pavasario, o atlaisvino stoginę tik po ieškinio teismui padavimo, t. y. tik 2018 m. rugsėjo 5 d. 2018 m. rugsėjo 8 d. atsakovas vėl buvo užėmęs stoginę, todėl buvo iškviesta policija. Atvykę policijos pareigūnai surašė pareiškimą dėl savavališko patalpų užvaldymo. Vėliau iš policijos buvo gautas pranešimas, kad atsakovas norėjo susiremontuoti savo stogą, todėl buvo įsivaręs valomąją mašiną į ieškovams priklausančią stoginę. Pažymėjo, kad atsakovas neprašė ieškovų leidimo naudotis jų nuosavybe, tad buvo pažeista ieškovų teisė naudotis jiems priklausančia stogine.

3.       Atsakovo E. L. atstovas advokatas J. M. sutiko su ieškovo atsisakymu nuo ieškinio, tačiau nesutiko su ieškinio atsisakymo motyvu. Taip pat prašė iš ieškovų priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinys yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad atsakovas nesinaudojo ieškovams priklausančia stogine nuo 2017 metų, kai atsakovas teikė teismui prašymą, jog atsisako savo reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-2-636/2017. Jei kažkokie daiktai ieškovams priklausančioje stoginėje ir buvo laikomi, tai tik kitų žmonių, ne atsakovo. Be to, teikdamas atsiliepimą, atsakovas pridėjo 2018 m. rugpjūčio 24 d. darytas nuotraukas, iš kurių matyti, kad ieškovų stoginė yra tuščia, neužimta jokiais atsakovo daiktais. Dėl įvykio, kurio metu buvo kviesta policija, pažymėjo, kad iš tiesų atsakovas buvo pasistatęs ieškovų stoginėje mašiną tikslui susiremontuoti stogą. Tas buvo daroma dėl būtino reikalingumo, todėl iš ieškovų leidimas nebuvo prašytas. Be to, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jų teisė naudotis stogine buvo pažeista.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Telšių apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi priėmė ieškovo A. T. ieškinio atsakovui E. L. atsisakymą civilinėje byloje ir bylą nutraukė; grąžino ieškovams A. T. ir ieškovei V. T. 75 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo 25 Eur žyminio mokesčio bei 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovų naudai.

5.       Teismas nurodė, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.

6.       Taip pat nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų negalima kategoriškai teigti, kad atsakovas nepertraukiamai, t. y. nuo 2014 m. pavasario iki 2018 m. rugsėjo 5 d., buvo užėmęs ieškovams priklausančią stoginę. Tačiau vertinant ieškovų pareikštą ieškinį, siekiant apginti jų manymu pažeistas teises į nuosavybę, 2018 m. birželio 26 d. įspėjimą, siųstą atsakovui dėl išsikėlimo,  bei teismo posėdžio metu šalių išsakytus argumentus, darytina pagrįsta prielaida, kad ieškinio pateikimo teismui dieną ieškovų teisė naudotis jiems priklausančia patalpa vis tik buvo pažeista, dėl to ieškovai, siekdami apginti savo teises, kreipėsi į teismą. Be to, teismo posėdžio metu pats atsakovas patvirtino, kad 2018 m. rugsėjo 8 d., t. y. po ieškinio pateikimo teismui, savavališkai, be ieškovų leidimo, į jiems priklausančią patalpą buvo pastatęs grūdų valomąją mašiną dėl jam priklausančio stogo remonto ir tik dėl būtinojo reikalingumo.

7.       Teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip būtinasis reikalingumas, kadangi tokių įrodymų byloje atsakovas nepateikė.

8.       Teismas pastebėjo, jog nagrinėjant civilinę bylą buvo surengtas tik vienas teismo posėdis, kuriame ieškovų atstovė advokatė nedalyvavo. Todėl darė išvada, kad išlaidos už advokato atstovavimą teisme ieškovams negali būti priteisiamos. Taip pat teismas sprendė, ieškovų patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas mažinti ir priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 400 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.       Atskiruoju skundu atsakovas E. L. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartį – nepriteisti iš atsakovo 25 Eur žyminio mokesčio bei 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovų naudai, o priteisti atsakovui 200 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų lygiomis dalimis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, kadangi pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, numatytas CPK 185 straipsnyje; nesilaikė ir nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, jog ieškovas pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Ieškovai nei kartu su ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad jų teisės į minėtą stoginę yra pažeistos.

9.2.                      Atsakovui nekilo pareiga atsakyti į įspėjimą dėl išsikėlimo iš stoginės, nes toks įspėjimas yra visiškai nekonkretus, nenurodyta kokios teisės ir kokiu būdu jos pažeistos ir kaip turi ieškovas išsikelti, jeigu jis ten nebūna ir negyvena.

9.3.                      Ieškovai neįrodė, kad atsakovas pažeidė jų teises į ½ dalį stoginės, nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovas jų stoginėje laiko kažkokius daiktus. Ieškovų procesinis elgesys vertintinas kaip netinkamas, nes jie pateikė nepagrįstą ieškinį ir pamatę, kad bylos nelaimės, ieškinio atsisakė.

9.4.                      Ieškovai privalėjo pateikti įrodymus, jog dėl būtinumo remontuoti stogą atsakovas neva jau po ieškinio pateikimo laikinai įvarė sėjamąją į stoginės erdvę, kad ant jos galėtų palipti. Atsakovas neturi įrodinėti, kad jis pažeidė ieškovų teises. Todėl teismas, teigdamas, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai kaip jis pažeidė ieškovų teises, kad jam būtinai reikėjo remontuoti savo pastato stogą, nukrypo nuo minėtos teismų praktikos.

10.       Ieškovas A. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1.                      Atsakovas nenurodo dėl kokių ieškovų veiksmų susidarė bylinėjimosi išlaidos.

10.2.                      Ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą su ieškiniu dėl atsakovo iškeldinimo iš negyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos patalpos, kadangi atsakovas nereagavo į įspėjimą dėl išsikėlimo iš stoginės.

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, ieškovui atsisakius ieškinio, dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.        CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškinio atsisakymas yra viena iš ieškovo procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pasinaudojus nurodyta procesine teise yra įgyvendinamas dispozityvumo principas, nes civilinis procesas ne tik prasideda, bet gali baigtis ieškovo ar pareiškėjo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nurodė, kad ieškovui žinoma, jog nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl pripažino, kad yra pagrindas ieškovo atsisakymą nuo ieškinio priimti ir bylą nutraukti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

14.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas iš esmės atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovai neįrodė, kad atsakovas pažeidė jų teises į ½ dalį jiems priklausančios stoginės, nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovas ieškovų stoginėje laiko savo daiktus. Ieškovai pateikė visiškai nepagrįstą be jokių įrodymų negatorinį ieškinį, dėl ko ir susidarė bylinėjimosi išlaidos, be to, atsakovas neprivalo įrodinėti, kad jis pažeidė ieškovų teises, nes ši pareiga kyla ieškovams.

15.       CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

16.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai A. T. ir V. T. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu reiškė negatorinį ieškinį. Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė.

17.       Kaip ir anksčiau minėta, atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja neteisėtas turto savininko nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Nagrinėjamoje byloje surinkti faktiniai duomenys liudija, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. ieškovai A. T. ir V. T. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami iškeldinti atsakovą E. L. iš ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių ½ dalies inžinerinių statinių – stoginės, su visais stoginės dalyje esančiais ir atsakovui priklausančiais daiktais, kilnojamuoju turtu, bei priteisti iš atsakovo jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. birželio 27 d. atsakovui E. L. siųsta registruota mažoji pirminė korespondencija, kaip pateiktame ieškinyje ieškovai tvirtino – 2018 m. birželio 26 d. įspėjimas dėl išsikeldinimo iš ieškovams priklausančios stoginės. 2019 m. sausio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas A. T. atsisakė pareikšto ieškinio, motyvuodamas tuo, kad ieškinio reikalavimas yra įvykdytas, atsakovas yra atlaisvinęs ieškovams priklausančią stoginę ir nurodė, kad atsakovas savo daiktus stoginėje laikė nuo 2014 m. pavasario, o atlaisvino stoginę tik po ieškinio teismui padavimo, t. y. tik 2018 m. rugsėjo 5 d. 2018 m. rugsėjo 8 d. atsakovas vėl buvo užėmęs stoginę, todėl buvo iškviesta policija. Atsakovas E. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. teko bendrauti su policija, nes buvo įsivaręs į ieškovams priklausančią patalpą grūdų valomąją mašiną dėl jam priklausančio stogo remonto, dėl būtinojo reikalingumo. Ieškovo leidimo pasinaudoti jo stogine neprašė.

18.       Įvertinus bylos rašytinę medžiagą bei šalių ir/ar jų atstovų paaiškinimus pirmosios instancijos teismo žodinio posėdžio metu, t. y. vertinant, jog atsakovui buvo siųstas 2018 m. birželio 26 d. įspėjimas dėl išsikeldinimo iš ieškovams priklausančios stoginės, kviečiami policijos pareigūnai ieškovui A. T. nurodant, jog jam priklausanti pastoginė užimta be jo leidimo, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir pat atsakovas, stoginė buvo atlaisvinta tik po ieškinio teismui padavimo dienos, apeliacinės instancijos teismas, neturi jokio pagrindo sutikti su atsakovo skundo esminiu argumentu, jog ieškovai neįrodė, jog nagrinėjamu atveju jų teisės į subjektinę nuosavybę buvo pažeistos. Pažymėtina, jog ir pats atsakovas neįrodė, jog jam kilo būtinybė nedelsiant remontuoti savo pastato stogą, apie tai iš anksto neinformavus ieškovų ir negavus jų sutikimo pasinaudoti jiems priklausančia patalpa stogo remonto darbams atlikti. Vadovaujantis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, teismas, vertindamas įrodymų visumą, turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (CPK 176–178, 185 straipsniai). Šiuo atveju, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Dėl kitų skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

19.       Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas A. T. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.15 punktais, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo principais, atmetus atsakovo E. L. atskirąjį skundą, ieškovui A. T. priteistina iš atsakovo 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

n u t a r i a :

Palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                         Birutė Simonaitienė