Civilinė byla Nr. e2-195-494/2021
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01433-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.26;
2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,
sekretoriaujant Laimonui Rukšėnui,
dalyvaujant ieškovo UAB ,,Vegesta“ atstovei advokato padėjėjai Agnei Misiūnaitei,
atsakovo UAB ,,Transekspedicija“ atstovui advokato padėjėjui Pauliui Gaveliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Vegesta“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB ,,Transekspedicija“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB ,,Transekspedicija“ priešieškinį ieškovui UAB ,,Vegesta“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovas UAB ,,Vegesta“ pateikė patikslintą ieškinį atsakovui UAB ,,Transekspedicija“ dėl skolos priteisimo, kuriame prašo:
1.1. Priteisti ieškovui iš atsakovo 3578,00 Eur skolos už krovinių vežimo paslaugas;
1.2. Priteisti ieškovui iš atsakovo 11,23 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.3. Priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 500,00 Eur atstovo pagalbai apmokėti ir 81,00 Eur žyminį mokestį.
2. Nurodė, kad tarp UAB „Transekspedicija“ (vad. užsakovu), toliau – atsakovas ir UAB „Vegesta“ (vad. vežėju), toliau – ieškovas, buvo sudarytos krovinio vežimo sutartys-užsakymai:
2.1. 2020.02.12 Nr. EKS_154631;
2.2. 2020.02.11 Nr. EKS_154661;
2.3. 2020.02.07 Nr. EKS_154436.
3. Kaip nurodo ieškovas, remiantis krovinio vežimo sutartimi ,,Vežėjas įsipareigojo pateikti transporto priemonę ir pervežti krovinį sutartyje nurodytu maršrutu, tuo tarpu užsakovas apmokėti už suteiktas transporto paslaugas laikotarpyje 30 dienų po sąskaitos ir dokumentų gavimo“ (Pervežimo sut. 1 p.).
4. Vežėjas įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnis)). Vadovaujantis CK 6.813 straipsnio 1 dalimi UAB „Vegesta“ (ieškovas) išrašė sąskaitas: Pagal užsakymą 2020 m. vasario 12 d. Nr. EKS_154631, sąskaitą 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020015, suma 2204,62 Eur, CMR 0160681; CMR 1. Pagal užsakymą 2020 m. vasario 11 d. Nr. EKS_154661, sąskaitą 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020016, suma 2375,23 Eur, CMR 0160798; CMR 2. Pagal užsakymą 2020 m. vasario 7 d. Nr. EKS_154436, sąskaitą 2020 m. vasario 25 d. Nr. 2020018 , suma 2292,95 Eur, CMR 0160778, CMR 0012635, CMR 3. Viso sąskaitų suma: 6872,80 Eur (šeši tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt du eurai, 80 ct).
5. Užsakovas UAB „Transekspedicija“ pagal užsakymus 2020 m. vasario 11 d. Nr. EKS_154661 ir 2020 m. vasario 7 d. Nr. EKS_154436, vežėjo išrašytas sąskaitas 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020016, suma 2375,23 Eur ir sąskaita 2020 m. vasario 25 d. Nr. 2020018 , suma 2292,95 Eur, apmokėjo dalinai, t. y. sumokėjo 3294,80 Eur. O pagal užsakymą 2020 m. vasario 12 d. Nr. EKS_154631, sąskaita 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020015, suma 2204,62 Eur – neapmokėta. Taigi, kaip nurodė ieškovas, skolos likutis pagal aukščiau nurodytas sąskaitas ir atliktus mokėjimus, sudaro – 3578,00 Eur. Apmokėjimo terminas yra suėjęs (vėliausiai išrašytos sąskaitos terminas suėjęs 2020 m. kovo 1 d.), tačiau užsakovas iki šiol nėra įvykdęs sutartinės prievolės, sąskaitos už krovinio vežimus neapmokėtos iki šiol.
6. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo iš atsakovo priteisti 11,23 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi – Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.
8. Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Kaip nurodė ieškovas, atsakovui atsirado pareiga mokėti palūkanas antrąjį pusmetį. Šį pusmetį galiojo 3,23 proc. palūkanų norma. Taigi, 3,23 proc. padidinama 8 procentiniais punktais, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 11,23 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3578,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame prašoma:
9.1. Ieškovo patikslintą ieškinį dėl 3578,00 Eur skolos ir 11,23 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo atmesti;
9.2. Priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2019 m. liepos 2 d. elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. EKS 138499 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas remiantis 1956 m. CMR konvencijos sąlygomis (sutarties 5 punktas) įsipareigojo pervežti krovinį, sausumos keliu, savo transporto priemone valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (tabako gaminius) iš Čekijos į Lietuvą. Ieškovas pagal sutartį turėjo pasikrauti krovinius ,,Philip Morris ČR“ a. s., Vitezna 1, CZ - 28403, Kutna Hora Čekija 2019 m. liepos 4 d. ir juo pervežti adresu Philip Morris/Vinges terminalas, Verslo 11, 94102, Klaipėda, Lietuva 2019 m. liepos 8 d.
11. 2019 m. liepos 8 d. ieškovas pristatė krovinį gavėjui UAB „Philip Morris Lietuva“ Vilniaus pl. 16 Klaipėda. Krovinio iškrovimo metu, krovinio gavėjo atstovas CMR važtaraštyje Nr. 0000496 pažymėjo, kad pažeistos 6 dėžės krovinio. Krovinio pažeidimas įvyko todėl, kad pas vežėją UAB „Vegesta“ buvo kiauras puspriekabės tentas, ko pasėkoje sušlapo krovinys, tai pažymėta ir važtaraštyje „Prakiuręs tentas/pažeistos 6 dėžės“.
12. 2019 m. liepos 10 d. atsakovas iš krovinio savininko ,,Philip Morris Products“ gavo pretenziją, kad pažeisto krovinio svoris yra 600,00 kg., o jo vertė 3578,00 Eur. 2019 m. liepos 16 d. atsakovas pateikė ieškovui elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com preliminarią pretenziją Nr. 155/19 dėl galimos žalos atlyginimo ir pasiūlė ieškovui kreiptis į savo draudimo kompaniją dėl tolimesnio šio įvykio sureguliavimo. 2020 m. vasario 25 d. ,,Philip Morris Products“ pateikė atsakovui galutinę pretenziją dėl žalos atlyginimo ir pateikė įrodymus, kad netinkama produkcija sunaikinta (2019 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimas VMI prie LR FM, 2019 m. rugsėjo 30 d. VMI prie LR FM sprendimas dėl apdoroto tabako sunaikinimo), Tabako gaminių sutikrinimo aktas Nr. 005321, Turto sunaikinimo aktas Nr. 005664). 2020 m. vasario 26 d. atsakovas pateikė ieškovui pretenziją Nr. 20/056 ir dokumentus įrodančius žalos dydį ir reikalavimo pagrįstumą. 2020 m. vasario 28 d. atsakovas apmokėjo ,,Philip Morris Products“ 3578,00 Eur ir įgijo regreso teisę į atsakovą. 2020 m. kovo 2 d. atsakovas dar kartą kreipėsi į ieškovą su pretenzija Nr. 20/058 elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com ir pateikė jam visus dokumentus įrodančius žalos dydį ir reikalavimo pagrįstumą. Pateikė mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovas sumokėjo 3578,00 Eur žalą ,,Philip Morris Products“ S.A. 2020 m. kovo 24 d. atsakovui buvo pateikta tarpusavio užskaita Nr. U086643, kuria 3578,00 Eur buvo išskaičiuoti iš ieškovui priklausančių piniginių lėšų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, esančių atsakovo žinioje.
13. Kaip nurodyta atsiliepime, 2020 gegužės mėnesį į atsakovą kreipėsi ieškovą atstovaujančią draudimo kompaniją IF P&C Insurance AS filialą, kuri paprašė pateikti visus su šiuo įvykiu susijusius dokumentus. Atsakovas pateikė prašomus dokumentus, bet ieškovą atstovaujantį draudimo kompanija po atlikto nagrinėjimo pripažino įvykį nedraudiminiu nes ieškovas nebuvo apdraudęs tabako gaminių pervežimo rizikos.
14. Nepaisant to, tarp ieškovo ir atsakovo įvykusio tarpusavio skolų įskaitymo ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą nurodydamas aplinkybes, jog sutartį įvykdė tinkamai ir sąžiningai. Ieškinyje ieškovas teigia, jog: „Užsakovas UAB „Transekspedicija“ pagal užsakymus Nr. EKS 154661 ir 2020 m. vasario 7 d. Nr. EKS 154436, vežėjo išrašytas sąskaitas 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020016, suma 2375,23 Eur ir sąskaita 2020 m. vasario 25 d. Nr. 2020018, suma 2292,95 Eur, apmokėjo dalinai, t. y. sumokėjo 3294,80 eur. O pagal užsakymą Nr. EKS 154631, sąskaita 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020015, suma 2204,62 Eur – neapmokėta“. Taigi, ieškovo įsitikinimu, atsakovo skolos likutis pagal nurodytas sąskaitas ir atliktus mokėjimus, sudaro – 3578,00 Eur.
15. Atsakovas dėl žemiau išdėstytų aplinkybių su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl prašo juos atmesti.
16. Ieškovas ieškinyje teigia, kad atsakovas pagal išrašytas sąskaitas viso turėjo sumokėti ieškovui 6872,80 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 80 ct). Užsakovas UAB „Transekspedicija“ pagal užsakymus 2020 m. vasario 11 d. Nr. EKS_154661 ir 2020 m. vasario 7 d. Nr. EKS_154436, vežėjo išrašytas sąskaitas 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020016, suma 2375,23 Eur ir sąskaita 2020 m. vasario 25 d. Nr. 2020018, suma 2292,95 Eur, apmokėjo dalinai, t. y. sumokėjo 3294,80 Eur. O pagal užsakymą 2020 m. vasario 12 d. Nr. EKS_154631, sąskaita 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020015, suma 2204,62 Eur – neapmokėta. Ieškovas teigia, kad atsakovo skola ieškovui sudaro – 3578,00 Eur. Atsakovas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti.
17. Kaip išdėstyta faktinėse aplinkybėse aukščiau atsakovas netinkamai įvykdė sutartį. Pažymėjo, kad ieškovas tinkamai neįvykdė sutarties dėl didelio savo neatsargumo. Vykdydamas sutartį 2019 m. liepos 8 d. ieškovas pristatė krovinį gavėjui UAB „Philip Morris Lietuva“ Vilniaus pl. 16, Klaipėda. Krovinio iškrovimo metu, krovinio gavėjo atstovas CMR važtaraštyje Nr. 0000496 pažymėta, kad pažeistos 6 dėžės krovinio. Krovinio pažeidimas įvyko todėl, kad pas vežėją UAB „Vegesta“ buvo kiauras puspriekabės tentas, ko pasėkoje sušlapo krovinys, tai pažymėta ir važtaraštyje „Prakiuręs tentas/pažeistos 6 dėžės“. Pagal į bylą pateiktus įrodymus dėl šio įvykio prekių gavėjas patyrė 3578,00 Eur, žalos dydį pagrindžia byloje esantys dokumentai. 2020 m. vasario 28 d. atsakovas apmokėjo ,,Philip Morris Products“ 3578,00 Eur, todėl būtent tokia sumą ieškovas turėjo atlyginti atsakovui. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas su atsakovu turėjo priešpriešinius piniginius reikalavimus vienas kitam atsakovas 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. 20/056 ir 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. 20/058 ieškovą informavo, jog 3578,00 Eur bus išskaičiuota iš piniginių lėšų už atliktas pervežimo paslaugas, tai yra nagrinėjamu atveju, atsakovo įsitikinimu, buvo taikomas įskaitymas. Nepaisant to, padarė išvadą, jog ieškovas su atsakovo taikytu įskaitymu nesutiko ir teisme pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo. Atsižvelgiant į tai atsakovas buvo priverstas byloje teikti priešieškinį.
18. Kaip nurodė atsakovas, CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Krovinys vežėjui buvo perduotas tinkamos būklės, dėl perimamo krovinio būklės ieškovas jokių pretenzijų nepareiškė, tuo tarpu pristatytas gavėjui buvo sugadintas, tai patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl taikoma vežėjo atsakomybės prezumpcija, įtvirtinta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje.
19. CMR Konvencijos 23 straipsnis nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1-3 dalimis, vežėjo kompensacija už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, t. y. vežėjo atsakomybė yra ribojama. Tačiau pažymėjo, kad remiantis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009) vienas iš atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu. Kaip nurodė, jog iš 2019 m. liepos 9 d. pranešimo ieškovui vežant prekes buvo sugadinta 600 kg krovinio, skaičiuojant minimalius nuostolius pagal CMR 23 straipsnio 1-3 dalis, atsiskaitymo vieneto vertė žalos padarymo dieną (2019 m. liepos 8 d.) buvo 1.23, tai iš ieškovas negali būti atsakingas didesnei sumai kaip (8,33x1.23x600 kg), viso 6147,54 Eur. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas dėl savo akivaizdaus neatsargumo sukėlė 3578,00 Eur žalą, kuri neviršija CMR įtvirtinto maksimalaus dydžio. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra ūkio subjektas, siekdamas pelno nuolat užsiima krovinių pervežimo verslu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su krovinių transportavimu profesionaliai dirba jau daug metų, mano, kad ieškovas turėtų puikiai išmanyti šio darbo bei pervežimo sutarčių specifiką bei visus rūpestingumo ir atidumo kriterijus, kuriais turėtų remtis įmonė, kurios pagrindinis pelno šaltinis yra būtent krovinių transportavimas. Šiuo atveju ieškovas veždamas ginčo krovinį nepastebėjo praplyšusiu priekabos tento, atsakovas tokius veiksmus vertina kaip itin neapdairius ir nerūpestingus. Iš to seka, kad atsakovas turėjo akivaizdžią reikalavimo teisę į ieškovą pagal CMR 23 straipsnį.
20. Atsakovas nesutinka su ieškovo išdėstytais argumentais. Kadangi nurodyti argumentai visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovas laiku neatsiskaitė pagal užsakymus EKS 154631, 154661 ir 154436. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas taikė įskaitymą, kadangi turėjo vienarūšius priešpriešinius reikalavimus ieškovui ir apie tai pranešė ieškovui 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. 20/056 ir 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. 20/058, minėtuose raštuose nurodė, jog 3578,00 Eur suma bus išskaičiuota iš piniginių lėšų už atliktas krovinių pervežimo paslaugas. Įstatyme yra įtvirtinta įskaitymo samprata, kuri rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovo atlikto priešpriešinio reikalavimo įskaitymo neginčijo, šiuo atveju įskaitymas buvo galimas, kadangi bylos šalys turėjo vienarūšių (piniginių) priešpriešinių reikalavimų viena kitai. Pareiškimas apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą gali būti padaromas šalies kompetentingo asmens dokumentu, ką ir atliko ieškovas pateikdamas dokumentus patvirtinančius jo reikalavimo dydį. Jeigu priešpriešinių reikalavimų dydžiai nesutampa, t. y. jeigu vienas reikalavimas yra didesnis už kitą, galimas dalinis įskaitymas (CK 6.131 straipsnio 4 dalis), tačiau tokiam įskaitymui turi būti žinomi tikrieji (tikslūs) priešpriešinių reikalavimų dydžiai. Viso ieškovas atsakovui turėjo sumokėti 6872,80 Eur, atsakovas sumokėjo 3294,80 Eur, o 3578,00 Eur įskaitė.
21. Atsakovas akcentuoja, jog įskaitymas yra vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, nustatytų CK 6.130 straipsnyje. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą; įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartyje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007 konstatuota, kad pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.
22. Konstatavo, kad atsakovas atliko įgyto piniginio reikalavimo įskaitymą į piniginį reikalavimą, kurio terminas buvo suėjęs. Atsakovas 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. kovo 2 d. pateikė pareiškimus apie skolos įskaitymą, ieškovas neginčijo pranešimo jam apie įskaitymą tinkamumo (CK 6.131 straipsnio 2 dalis). Iš to seka, jog šalys viena kitai nėra skolingos, kadangi įskaitė vienarūšius priešpriešinius reikalavimus viena kitai. Įstatyme yra nustatyta galimybė atlikti vienarūšių pagal prievolės objektą priešpriešinių reikalavimų, kurių terminas yra suėjęs, įskaitymą. Nagrinėjamos bylos atveju priešpriešinio reikalavimo įskaitymas atsakovo pareiškimais atliktas daug anksčiau, nei pradėtas teisminis ginčas ieškovui pateikus ieškinį teismui, taigi šios aplinkybės patvirtina, kad įskaitymo atlikimo dieną egzistuotų aplinkybės, draudžiančios įskaitymą, kurios nustatytos CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Ieškovas atsakovo atlikto įskaitymo neginčijo. Iš ieškovo pozicijos atsakovas suprato, jog ieškovas su įskaitymu nesutiko, todėl kreipėsi su ieškiniu į teismą, atsakovas dėl nurodytų priežasčių byloje pateikė priešieškinį, jeigu teismas manytų, jog įskaitymas nagrinėjamu atveju buvo negalimas.
23. Teisme gautas atsakovo priešieškinys ieškovui, kuriame prašoma:
23.1. Priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 3578,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) žalos atlyginimo bei 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;
23.2. Priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5581-494/2020 pagal UAB „Vegesta“ patikslintą ieškinį UAB „Transekspedicija“ dėl 3578,00 Eur skolos ir 11,23 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo.
25. Lietuvos Respublikos Civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 143 straipsnis įtvirtina, jog atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Atsižvelgiant į tai ieškovas teikia teismui priešieškinį, kurį prašo priimti, kadangi tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, abiejų bylos šalių reikalavimai yra piniginiai ir tokio paties dydžio, todėl tokio reikalavimo nagrinėjimas byloje galimas.
26. Ieškovas ir atsakovas 2019 m. liepos 2 d. elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. EKS 138499 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas remiantis 1956 m. CMR konvencijos sąlygomis (sutarties 5 punktas) įsipareigojo pervežti krovinį, sausumos keliu, savo transporto priemone valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (tabako gaminius) iš Čekijos į Lietuvą. Ieškovas pagal sutartį turėjo pasikrauti krovinius ,,Philip Morris ČR“ a. s., Vitezna 1, CZ – 28403, Kutna Hora Čekija 2019 m. liepos 4 d. ir juo pervežti adresu Philip Morris/Vinges terminalas, Verslo 11, 94102, Klaipėda, Lietuva 2019 m. liepos 8 d.
27. 2019 m. liepos 8 d. ieškovas pristatė krovinį gavėjui UAB „Philip Morris Lietuva“ Vilniaus pl. 16 Klaipėda. Krovinio iškrovimo metu, krovinio gavėjo atstovas CMR važtaraštyje Nr. 0000496 pažymėjo, kad pažeistos 6 dėžės krovinio. Krovinio pažeidimas įvyko todėl, kad pas vežėją UAB „Vegesta“ buvo kiauras puspriekabės tentas, ko pasėkoje sušlapo krovinys, tai pažymėta ir važtaraštyje „Prakiuręs tentas/pažeistos 6 dėžės“.
28. 2019 m. liepos 10 d. atsakovas iš krovinio savininko ,,Philip Morris Products“ gavo pretenziją, kad pažeisto krovinio svoris yra 600,00 kg., o jo vertė 3578,00 Eur. 2019 m. liepos 16 d. atsakovas pateikė ieškovui elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com preliminarią pretenziją Nr. 155/19 dėl galimos žalos atlyginimo ir pasiūlė ieškovui kreiptis į savo draudimo kompaniją dėl tolimesnio šio įvykio sureguliavimo. 2020 m. vasario 25 d. ,,Philip Morris Products“ pateikė atsakovui galutinę pretenziją dėl žalos atlyginimo ir pateikė įrodymus, kad netinkama produkcija sunaikinta (2019 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimas VMI prie LR FM, 2019 m. rugsėjo 30 d. VMI prie LR FM sprendimas dėl apdoroto tabako sunaikinimo, Tabako gaminių sutikrinimo aktas Nr. 005321, Turto sunaikinimo aktas Nr. 005664). 2020 m. vasario 26 d. atsakovas pateikė ieškovui pretenziją Nr. 20/056 ir dokumentus įrodančius žalos dydį ir reikalavimo pagrįstumą. 2020 m. vasario 28 d. atsakovas apmokėjo ,,Philip Morris Products“ 3578,00 Eur ir įgijo regreso teisę į atsakovą. 2020 m. kovo 2 d. atsakovas dar kartą kreipėsi į ieškovą su pretenzija Nr. 20/058 elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com ir pateikė jam visus dokumentus įrodančius žalos dydį ir reikalavimo pagrįstumą. Pateikė mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovas sumokėjo 3578,00 Eur žalą ,,Philip Morris Products“ S. A. 2020 m. kovo 24 d. atsakovui buvo pateikta tarpusavio užskaita Nr. U086643, kuria 3578,00 Eur buvo išskaičiuoti iš ieškovui priklausančių piniginių lėšų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, esančių atsakovo žinioje.
29. 2020 gegužės mėnesį į atsakovą kreipėsi ieškovą atstovaujančią draudimo kompaniją IF P&C Insurance AS filialą, kuri paprašė pateikti visus su šiuo įvykiu susijusius dokumentus. Atsakovas pateikė prašomus dokumentus, bet ieškovą atstovaujantį draudimo kompanija po atlikto nagrinėjimo pripažino įvykį nedraudiminiu nes ieškovas nebuvo apdraudęs tabako gaminių pervežimo rizikos.
30. Kaip nurodoma, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovas atsakovui už padarytą žalą pervežimo metu yra skolingas 3578,00 Eur skolą, todėl tokią skolą priteisti iš ieškovo atsakovo naudai nurodytą žalą bei 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
31. Kaip išdėstyta faktinėse aplinkybėse aukščiau atsakovas netinkamai įvykdė sutartį. Pažymėjo, kad ieškovas tinkamai neįvykdė sutarties dėl didelio savo neatsargumo ir nerūpestingumo. Vykdydamas sutartį 2019 m. liepos 8 d. ieškovas pristatė krovinį gavėjui UAB „Philip Morris Lietuva“ Vilniaus pl. 16, Klaipėda. Krovinio iškrovimo metu, krovinio gavėjo atstovas CMR važtaraštyje Nr. 0000496 pažymėta, kad pažeistos 6 dėžės krovinio. Krovinio pažeidimas įvyko todėl, kad pas vežėją UAB „Vegesta“ buvo kiauras puspriekabės tentas, ko pasėkoje sušlapo krovinys, tai pažymėta ir važtaraštyje „Prakiuręs tentas/pažeistos 6 dėžės“. Pagal į bylą pateiktus įrodymus dėl šio įvykio prekių gavėjas patyrė 3578,00 Eur, žalos dydį pagrindžia byloje esantys dokumentai. 2020 m. vasario 28 d. atsakovas apmokėjo ,,Philip Morris Products“ 3578,00 Eur, todėl būtent tokia sumą ieškovas turėjo atlyginti atsakovui. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas patyrė žalą jis kreipėsi į ieškovą 2019 m. liepos 16 d. su preliminaria pretenzija Nr. 155/19, 2020-02-26 pretenzija Nr. 20/056, 2020 m. kovo 2 d. pretenzija Nr. 20/058. Pretenzijose atsakovas nurodė, jog žala bus išskaičiuota iš piniginių lėšų už atliktas krovinių pervežimo paslaugas. Nepaisant to, ieškovas su tokia atsakovo pozicija nesutiko ir kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovui neliko išeities kaip teikti byloje priešieškinį, kurį prašo teismo tenkinti. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Krovinys vežėjui buvo perduotas tinkamos būklės, dėl perimamo krovinio būklės ieškovas jokių pretenzijų nepareiškė, tuo tarpu pristatytas gavėjui buvo sugadintas, tai patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl taikoma vežėjo atsakomybės prezumpcija, įtvirtinta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje.
32. CMR Konvencijos 23 straipsnio nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1-3 dalimis, vežėjo kompensacija už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, t. y. vežėjo atsakomybė yra ribojama. Tačiau pažymėtina, kad remiantis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009) vienas iš atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu. Kaip nurodoma, iš 2019 m. liepos 9 d. pranešimo ieškovui vežant prekes buvo sugadinta 600 kg krovinio, skaičiuojant minimalius nuostolius pagal CMR 23 straipsnio 1-3 dalis, atsiskaitymo vieneto vertė žalos padarymo dieną (2019 m. liepos 8 d.) buvo 1.23, tai iš ieškovas negali būti atsakingas didesnei sumai kaip (8,33x1.23x600 kg), viso 6 147,54 Eur. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodoma, ieškovas dėl savo akivaizdaus neatsargumo sukėlė 3578,00 Eur žalą, kuri neviršija CMR įtvirtinto maksimalaus dydžio. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas yra ūkio subjektas, siekdamas pelno nuolat užsiima krovinių pervežimo verslu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su krovinių transportavimu profesionaliai dirba jau daug metų, mano, kad ieškovas turėtų puikiai išmanyti šio darbo bei pervežimo sutarčių specifiką bei visus rūpestingumo ir atidumo kriterijus, kuriais turėtų remtis įmonė, kurios pagrindinis pelno šaltinis yra būtent krovinių transportavimas. Šiuo atveju ieškovas veždamas ginčo krovinį nepastebėjo praplyšusiu priekabos tento, atsakovas tokius veiksmus vertina kaip itin neapdairius ir nerūpestingus. Iš to seka, kad atsakovas turėjo akivaizdžią reikalavimo teisę į ieškovą pagal CMR 23 straipsnį.
33. Pagal CK 6.263 straipsnio 1-2 dalis kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
34. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartį, pažeidė CMR nuostatas, todėl privalo atlyginti atsakovo patirtą žalą, žala atsirado būtent dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, nepakankamo apdairumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimo. Būtent šios pareigos, nepakankamai apdairaus ir rūpestingo asmens kriterijų pažeidimas, sąlygojo žalos užsakovui ,,Philip Morris“ atsiradimą, priežastinis ryšys nagrinėjamu atveju tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra akivaizdus. Nagrinėjamu atveju egzistuoja ieškovo kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, prezumpcija, todėl atsakovui jos įrodinėti nereikia. Šiuo atveju žalos dydis įrodytas, teismui pateikti visi žalos dydį patvirtinantys įrodymai. Atsakovo patirta žala yra reali, todėl ieškovas turi pareigą žalą atlyginti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta atsakovo priešieškinį tenkintinas.
35. Teisme gautas ieškovo atsiliepimas į atsakovo priešieškinį, kuriame prašoma:
35.1. Netenkinti atsakovo priešieškinį.
35.2. Priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurios bus pateiktos bylos eigoje.
36. Nurodė, kad Tarp UAB „Transekspedicija“ (vad. užsakovu), toliau – atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) ir UAB „Vegesta“ (vad. vežėju), toliau – ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį), buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis 2019 m. liepos 2 d. Nr. EKS138499 (toliau – sutartis). Pagal šią sutartį, ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Čekija – Lietuva. Krovinio pakrovimo data – 2019 m. liepos 4 d., krovinio iškrovimo data – 2019 m. liepos 8 d. Krovinio vežimo sutartyje krovinys nurodytas: „paletinis, svoris 15 t., ldm 13,6“. Krovinio vežimo sutarties 2 punktas reikalauja, jog vežėjas turėtų CMR draudimą. Taigi, kaip nurodė ieškovas, krovinio vežimo sutartyje 2019 m. liepos 2 d. Nr. EKS138499, pagal kurią buvo vykdomas krovinio pervežimas, vežėjas nebuvo informuotas, koks krovinys bus vežamas, nenurodytas krovinio pavadinimas.
37. Vadovaujantis aukščiau nurodytos krovinio vežimo sutarties sąlygomis, vežėjas turėjo CMR draudimą, kuris garantuoja, sugadinto krovinio atveju, žalos atlyginimą (Transporto priemonės įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimas).
38. Atkreipė dėmesį, jog aukščiau nurodyto draudimo apsauga nebegalioja tabako gaminiams, o užsakovas neatskleidė vežėjui informacijos apie vežamą krovinį – tabaką. Taigi, vežėjas neturėdamas informacijos apie vežamo krovinio savybes, pavadinimą, negalėjo numatyti ir apsidrausti papildomu draudimu, kuris skirtas būtent tabako gaminiams vežti. Galimai užsakovas vežėjui neatskleidė vežamo krovinio savybes ir pavadinimą, kadangi tabako pervežimo paslaugų kaina yra žymiai brangesnė. Kaip nurodė ieškovas, atsižvelgiant į tai, jog sutarties šalių tarpusavio santykius reguliuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencija (CMR), šalys turi pareigą vykdyti šio įstatymo keliamus reikalavimus ir atitinkamai prisiimti atsakomybę už savo pereigų tinkamą nevykdymą.
39. Vadovaujantis CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto b) papunkčiu ir 6 straipsnio 2 punkto e) papunkčiu, siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų: siuntėjo instrukcijos vežėjui dėl krovinio draudimo. Nagrinėjamu atveju, atsakovas (užsakovas) krovinio vežimo užsakyme nurodė, jog vežėjas turi pareigą turėti CMR draudimą, kurį atitinkamai vežėjas turėjo, tačiau nesuteikė informacijos, jog bus vežami tabako gaminiai ir atitinkamai reikalingas specialusis draudimas, skirtas tabako gaminiams vežti.
40. Kadangi, atsakovas nevykdė įstatymo nustatytos pareigos ir nesuteikė ieškovui (vežėjui) informacijos apie krovinį ir atitinkamai nedavė instrukcijų vežėjui dėl krovinio draudimo, atsakovui tenka pareiga prisiimti dėl to atsiradusius nuostolius. Taigi, šiuo atveju, net jeigu ir būtų padaryta reali kroviniui žala (t. y. žalos dydis būtų įrodytas), atsakovui tenka pareiga šią žalą atlyginti. 2019 m. liepos 8 d. transporto priemonė valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko į iškrovimo vietą – Lietuva, Klaipėda. Krovinio iškrovimo metu krovinio gavėjas pastebėjo krovinio pakuotės pažeidimus, atitinkamai CMR važtaraštyje Nr. 0000496, 10-12 grafose, padaryta gavėjo atžyma „Prakiuręs tentas, Pažeistos 6 dėžės“.
41. Vežėjo atstovas – vairuotojas pareikalavo, jog gavėjas leistų patikrinti dėžėse esančio krovinio turinį, jog galėtų nustatyti ar pažeistas krovinys, ar pažeista tik krovinio pakuotė. Gavėjui ir vairuotojui patikrinus sušlapusių dėžių turinį, nustatyta, jog sušlapo dėžes, o viduje esantys krovinys sausas. Atitinkamai vairuotojas CMR važtaraščio 27 grafoje padarė įrašą: „mačiau, kad 6 dėžės buvo sušlapusios, krovinys sausas“. Atkreipė dėmesį, jog atidarius patikrinti dėžes, viduje krovinys buvo supakuotas į storą/tankų poleteleną, kuris yra neperšlampamas. Taigi, atitinkamai, krovinys buvo visiškai sausas ir nepažeistas, pažeista tik krovinio pakuotė, t. y. 6 dėžės. Taigi, atsakovas galėtų įrodinėti ir reikalauti žalos atlyginimą dėl sugadintų dėžių, įrodinėjant dėžės/pakuotė vertę.
42. Kaip nurodoma, 2019 m. liepos 16 d. užsakovas pateikė vežėjui preliminarią pretenziją, iš kurios visiškai nėra aišku, koks konkrečiai pažeistas krovinys, krovinio identifikavimas, krovinio sugadinimo pobūdis ir kiekis. 2020 m. vasario 26 d. užsakovas pateikė vežėjui pretenziją, iš kurios turinio taip pat nėra aišku, koks konkrečiai sugadintas krovinys, nėra indentifikuotas sugadintas krovinys, sugadinimo pobūdis ir sugadinto krovinio kiekis, kaip nustatytas krovinio sugadinimas. Pretenzija yra bendro pobūdžio, neaiški ir neišsami, o sugadinto krovinio vertė nurodyta 3578,00 Eur, t. y. lygiai tokia pati suma, kurią užsakovas skolingas vežėjui. Taigi, nesuprantama, kaip užsakovas apskaičiavo ir įvertino žalos dydį, jeigu nėra nei vieno dokumento iš kurio galima būtų identifikuoti krovinio vertę, o taip pat negalima identifikuoti krovinio sugadinimą ir sugadinimo pobūdį. Iš pateiktų dokumentų yra aišku, jog sugadinta pakuotė, bet ne krovinys, esantys pakuotės viduje. 2020 m. kovo 2 d. užsakovas pateikė vežėjui raštą atitinkantį 2020 m. vasario 26 d. rašto turinį, tačiau papildomai užsakovas nurodo, jog krovinio savininkui atlygino 3578,00 Eur žalos dydį. Vežėjas nesutikdamas su užsakovo pareikštomis pretenzijomis ir nurodytu žalos dydžiu – 3578,00 Eur, pareiškė atsiliepimus į pretenzijas, kuriose aiškiai reikalavo pagrįsti, kaip buvo apskaičiuotas žalos dydis, kaip buvo nustatyti krovinio sugadinimai, jeigu CMR važtaraštyje nurodyta tik pakuotės sugadinimas, nurodant, jog krovinys – sausas (CMR važtaraštis Nr. 0000496). Vežėjo pateikti prieštaravimai dėl žalos dydžio: 2020 m. vasario 27 d.; 2020 m. kovo 5 d.; 2020 m. kovo 17 d., 2020 m. kovo 30 d.
43. Atkreipė dėmesį, jog užsakovas pateikė vežėjui nuotraukas, kuriomis įrodinėja vežamo krovinio pagal CMR važtaraštį Nr. 0000496 sugadinimą, iš pateiktų nuotraukų galima identifikuoti, jog tai yra trijų dėžių nuotraukos (sprendžiama pagal dėžės numerį), iš pateiktų nuotraukų nėra ir negalima nustatyti, jog pažeistas krovinys. Taip pat iš nuotraukos Nr. 4, aiškiai matyti, jog krovinys yra hermetiškuose maišuose, kurie nepraleidžia drėgmės. Taigi, daro išvadą, jog krovinys nebuvo pažeistas, kaip ir nurodyta CMR važtaraštyje Nr. 0000496, o sudrėkusi tik pakuotė, nesugadinant pakuotėje esančio krovinio. Užsakovas įrodinėdamas krovinio sugadinimo faktą ir padarytą žalą kroviniui, kuris buvo vežamas pagal CMR važtaraštį Nr. 0000496, pateikė dokumentus (žemiau nurodytus dokumentus atsakovas pateikė su priešieškiniu):
43.1. krovinio savininko UAB „Philip Morris Lietuva“ paaiškinimą 2019 m. rugsėjo 26 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai;
43.2. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą 2019 m. rugsėjo 30 d. dėl apdoroto tabako sunaikinimo;
43.3. Tabako gaminių sutikrinimo aktą Nr. 005321 ir turto sunaikinimo aktą Nr. 005684.
44. Atkreipė dėmesį, jog iš pateiktų dokumentų nėra aišku koks konkrečiai krovinys buvo sunaikintas, t. y. nėra jokių krovinio identifikacinių atžymų. Taip pat nėra duomenų, jog tai krovinys, kuris buvo vežamas pagal CMR važtaraštį Nr. 0000496. Nėra aišku, kodėl sunaikinto krovinio kiekis 1264,80 kg, kokiose konkrečiai dėžėse buvo šis krovinio kiekis (pagal CMR važtaraštį Nr. 0000496 ir atsakovo pateiktas nuotraukas, kuriomis įrodinėjo sugadintą krovinį, matyti, jog vienos dėžės svoris – 100 Kg), taigi nėra aišku, iš kur atsirado naikintino krovinio kiekis – 1264,80 kg? Atsakovo pateiktame krovinio savininko paaiškinime 2019 m. rugsėjo 26 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriuo prašo sunaikinti krovinį nurodoma, jog prašymas grindžiamas dėl krovinio kokybinių parametrų neatitikimo, t. y. nėra nurodyta, jog prekės sugadintos transportavimo metu – užpiltos vandeniu. Taip pat nėra aišku, kodėl šiame paaiškinime nurodyti dėžių/siuntos numeriai, kurių vežėjas nėra vežęs (3 eilutė – V0CBYRM, 4 eilutė – V0O8XRM, CMR važtaraštyje šių siuntos numerių nėra) (Paaiškinimas VMI).
45. Taigi, kaip nurodoma, atsakovo teiktini dokumentai neįrodo krovinio pažeidimo pobūdžio, taip pat negalima identifikuoti nei krovinio kiekio, nei vertės, nei kitų duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą dėl sugadinto krovinio. Todėl akivaizdu, jog užsakovas nenustatinėjo krovinio sugadinimų ir jų pobūdžio, krovinio nuvertėjimo ir kitų duomenų.
46. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad krovinys buvo pažeistas, o taip pat įrodymų, jog buvo sunaikintas būtent vežėjo vežamas krovinys pagal CMR Nr. 0000496, ir tai, jog sunaikinimas vyko dėl krovinio sugadinimo, o ne dėl gamybinių/kokybinių neatitikimų produkcijai. Priešingai, atsakovo padarytos krovinio nuotraukos patvirtina, kad krovinys nebuvo apgadintas, o tik sušlapusi krovinio pakuotė, taip pat atkreipė dėmesį, jog iš atsakovo padarytų nuotraukų matyti tik keturios sušlapusios pakuotės. Ieškovas savo raštuose nurodė atsakovui, kad su pretenzija ir įskaitymu nesutinka, todėl remiantis CMR Konvencija turėjo įrodyti, kad jis nėra kaltas dėl tariamo krovinio sugadinimo. Ieškovas pagal turimas galimybes tai ir darė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas negalėjo jo realiai įvertinti ar atlikti ekspertizės, tačiau atsakydamas į pretenziją nurodė, kad nuotraukose yra matomi tik nežymūs pakuočių apgadinimai, kurie nepagrindžia pačių prekių sugadinimo fakto ar poreikio krovinį sunaikinti. Be to, ieškovas atsakyme nurodė, kad atsakovas reikalaudamas atlyginti nuostolius, nepateikė jokių įrodymų, kad realiai kroviniui padaryta žala. Pažymėjo, kad CMR Konvencijoje įtvirtinta griežta vežėjo atsakomybė, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpcija nėra absoliuti, t. y. nesudaro atsakovui galimybės reikalauti nuostolių nepateikiant jokių nuostolius pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju, kaip nurodė ieškovas, atsakovo pateiktuose dokumentuose nėra nurodytas prekių pažeidimų pobūdis, mastas, nėra nurodytos kainos. Kaip matyti iš byloje pateiktų pristatyto krovinio nuotraukų, buvo pažeistos krovinio viršutinės pakuotės. Taigi, net po ieškovo atsakymo į pretenziją atsakovui nepateikus jokių papildomų duomenų, konkretizuojančių kokiems kroviniams ir kokie pažeidimai buvo padaryti, nepridėjus papildomų visų prekių pažeidimus patvirtinančių nuotraukų ar video medžiagos, krovinio ekspertizės akto, nėra pagrindo teigti, kad nuostolių faktas ir dydis yra įrodytas.
47. Kaip nurodė ieškovas, nėra duomenų, jog konkretus krovinys buvo pažeistas ir jį reikėjo sunaikinti būtent dėl vežėjo padarytų krovinio sugadinimų. Kaip minėta, atsakydamas į pretenziją ieškovas nurodė atsakovui, kad nėra įrodymų apie krovinio sugadinimą dėl kurio jis turėtų būti sunaikintas. Nepaisant to, byloje esantys įrodymai ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovui pateikus atsiliepimą į pretenziją, krovinys tariamai buvo sunaikintas apie tai nepranešus ieškovui ir jam nedalyvaujant. Kita vertus, vien ta aplinkybė, jog krovinys buvo sunaikintas, nepatvirtina fakto, kad konkretus krovinys, vežamas pagal CMR važtaraštį Nr. 0000496 buvo sunaikintas dėl vežėjo padarytų krovinio sugadinimų.
48. Atsiliepime nurodoma, kad įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Kad įskaitymas įvyktų, pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Iš įstatyme duotos prievolės pabaigos įskaitymu sąvokos matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti tam tikros sąlygos. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB ,,Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Ekomanija“ v. UAB ,,LIT-INVEST“, bylos Nr. 3K-3-179/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Neries verslas“ v. UAB ,,Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje BUAB “Žemaitijos statyba” v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-522/2010; kt.).
49. Vertindamas byloje esančius duomenis ir aukščiau nustatytas aplinkybes susijusias su nuostoliais dėl krovinio gabenimo, ieškovas daro išvadą, kad nesant pakankamai duomenų apie nuostolių dydį, nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys turėjo viena kitos atžvilgiu vienarūšius reikalavimus ar buvo viena kitos skolininke ir kreditore vienu metu. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai skolininkas dalį reikalavimo pripažįsta, tai nurodytas įstatymo draudimas įskaityti reikalavimus netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Palangos statyba“ v. UAB „Ardimas“, bylos Nr. 3K-3-360/2009). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas nuo pat to laiko, kai atsakovas pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, su tokia prievole nesutiko ir nebuvo aiškiai įrodyta, kad prievolę atlyginti nuostolius ieškovas turi, daro išvadą, kad atsakovas negalėjo atlikti įskaitymo, nes jis prieštaravo įstatymų normoms ir formuojamai praktikai. Tai, jog ieškovas nesutiko su įskaitymu, patvirtina ir ieškovo raštu pateiktas nesutikimas (Tarpusavio užskaita, kurią atsakovas pateikė ieškovui 2020 m. kovo 24 d.).
50. Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytu: atsakovas neįrodė krovinio sugadinimo fakto, ko pasekoje nėra nustatytas nei sugadinto krovinio kiekis, žalos apskaičiavimo dydis ir kiti duomenys, kurie aiškiai ir neginčijamai patvirtintų atsiradusios žalos dydį. Atsakovas nevykdė įstatymo pareigos (CMR Konvencija 6 straipsnio 2 punkto e) papunktis ir 7 straipsnio 1 punkto b) papunktis – informuoti ieškovą (vežėją) apie vežamo krovinio duomenys, pavadinimą ir atitinkamai apie specialųjį krovinio (tabako) draudimą. Krovinio vežimo sutartyje nurodė, jog reikalingas CMR draudimas, atitinkamai tokį draudimą vežėjas turėjo, tačiau vežant tabaką, šis draudimas negalioja. Ko pasekoje, dėl atsakovo netinkamų instrukcijų ir nenurodyto krovinio pavadinimo, atsakovui tenka pareiga prisiimti atsakomybę už atsiradusius nuostolius. Atsakovo pateikti krovinio sunaikinimo dokumentai, nepatvirtina ir neidentifikuoja koks konkrečiai krovinys, ir dėl kokių priežasčių buvo sunaikintas, tačiau iš atsakovo pateiktų dokumentų (paaiškinimas 2019 m. rugsėjo 26 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriuo prašoma sunaikinti krovinį) matyti, jog prašymas grindžiamas dėl krovinio kokybinių parametrų neatitikimo, o ne dėl krovinio sugadinimo. Atsakovo pateiktas žalos dydis dėl krovinio sugadinimo (3578,00 Eur) idealiai sutampa su atsakovo skola ieškovui (3578,00 Eur). Tačiau atsakovas negali pateikti įrodymų, kokiu būdų buvo apskaičiuota žalos suma. Atsakovo nuotraukos krovinio iškrovimo vietoje patvirtina CMR važtaraštyje padarytą įrašą, jog sugadinta krovinio dėžė, tačiau krovinys sausas.
51. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo priešieškinį atmesti. Ieškovas reikalauja atsakovo apmokėti skolą už suteiktas paslaugas. Ginčas kilo dėl to, kad padarytas įskaitymas, o pretenzijų atsakovas ieškovui nereiškė. Ieškovas nesutinka su įskaitymu, nes jis padarytas neteisėtai. Atsakovas nekonkretizuoja žalos dydžio apskaičiavimo. Atsakovas nenurodė ieškovui, kad bus vežamas tabakas. Užsakyme atsakovas nenurodė visų su kroviniu susijusių aplinkybių. Sušlapusios buvo dėžės, o ne pats krovinys. Jis buvo sausas. Skolos dydis identiškai sutampa su žalos dydžiu, tačiau nėra aišku kaip tai gali būti. CMR važtaraštyje yra atžyma, kad dėžės sušlapusios, o krovinys sausas. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad krovinys buvo sugadintas. Tabakas būna supakuotas hermetiškai maiše, o maišas įdėtas į dėžes. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Priešieškinį atmesti.
52. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas ir atsakovas vienas kitam turi priešinius reikalavimus. Ieškovas padarė žalos atsakovui, o atsakovas turi skolą ieškovui, todėl įskaitymas yra tinkamas. Įskaitymas atliktas vienašaliu aktu. Atsakovas kreipėsi į ieškovą su pretenziją, tačiau ieškovas pretenzijos neginčijo. Sutartį buvo nurodyta pareiga ieškovui, apdrausti krovinį. Draudimo nebuvimas yra sutarties pažeidimas. Tabakas yra toks gaminys, kuris turi kvėpuoti ir jo negalima hermetiškai uždaryti. Todėl sušlapusios dėžės sugadino krovinį. Tabakas – akcizinė prekė ir žalą vertino šios srities profesionalas ,,Philip Morris“. Atsakovas gavęs pretenziją iš ,,Philip Morris“ atlygino žalą ir įgijo regresą į ieškovą. Prekę sunaikino VMI, kadangi tai akcizinė prekė. Prašo pripažinti, kad įskaitymas atliktas tinkamai. Ieškinį atmesti. Jei teismas manytų, kad įskaitymas buvo netinkamas, prašo priešieškinį tenkinti.
Ieškinys ir priešieškinys atmestini.
53. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp UAB „Transekspedicija“ (vad. užsakovu), ir UAB „Vegesta“ (vad. vežėju), buvo sudarytos krovinio vežimo sutartys-užsakymai: 2020.02.12 Nr. EKS_154631; 2020.02.11 Nr. EKS_154661; 2020.02.07 Nr. EKS_154436. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti skolą, o atsakovas prieškiniu – žalą už sugadintą krovinį.
Dėl ieškinio.
54. Ieškovas UAB ,,Vegesta“ patikslintu ieškiniu prašo:
54.1. Priteisti ieškovui iš atsakovo 3578,00 Eur skolos už krovinių vežimo paslaugas;
54.2. Priteisti ieškovui iš atsakovo 11,23 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
54.3. Priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 500,00 Eur atstovo pagalbai apmokėti ir 81,00 Eur žyminį mokestį.
55. Kaip nurodė ieškovas, atsakovui buvo išrašytos šios sąskaitos: pagal užsakymą 2020 m. vasario 12 d. Nr. EKS_154631, sąskaita 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020015, suma 2204,62 Eur, CMR 0160681; CMR 1. Pagal užsakymą 2020 m. vasario 11 d. Nr. EKS_154661, sąskaita 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020016, suma 2375,23 Eur, CMR 0160798; CMR 2. Pagal užsakymą 2020 m. vasario 7 d. Nr. EKS_154436, sąskaita 2020 m. vasario 25 d. Nr. 2020018, suma 2292,95 Eur, CMR 0160778, CMR 0012635, CMR 3. Viso sąskaitų suma: 6872,80 Eur.
56. Užsakovas UAB „Transekspedicija“ pagal užsakymus 2020 m. vasario 11 d. Nr. EKS_154661 ir 2020 m. vasario 7 d. Nr. EKS_154436, vežėjo išrašytas sąskaitas 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020016, suma 2375,23 Eur ir sąskaita 2020 m. vasario 25 d. Nr. 2020018, suma 2292,95 Eur, apmokėta dalinai, t. y. sumokėjo 3294,80 Eur (1373,38 Eur nesumokėjo). O pagal užsakymą 2020 m. vasario 12 d. Nr. EKS_154631, sąskaita 2020 m. vasario 20 d. Nr. 2020015, suma 2204,62 Eur – neapmokėta. Kaip nurodė ieškovas, skolos likutis pagal aukščiau nurodytas sąskaitas ir atliktus mokėjimus, sudaro – 3578,00 Eur. Apmokėjimo terminas yra suėjęs (vėliausiai išrašytos sąskaitos terminas suėjęs 2020 m. kovo 1 d.), tačiau užsakovas iki šiol nėra įvykdęs sutartinės prievolės, sąskaitos už krovinio vežimus neapmokėtos iki šiol.
57. Atsakovas minėtos skolos neginčija ir nurodė, kad jis nesumokėjo ieškovui dėl to, kad šis sugadino krovinį, t. y. ieškovo puspriekabės tentas, kuriuo buvo vežtas krovinys, buvo suplyšęs ko pasekoje sušlapo vežtos 6 krovinio dėžės, kuriose buvo smulkintas tabakas. Savo nesutikimą atsakovas grindžia vadovaudamasis 1956 m. CMR konvencijos nuostatomis.
58. Ginčo sprendimui reikšminga CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri numato, kad vežėjas atsako už krovinio sugadinimą ar praradimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti ir iki jo perdavimo momento, bei 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčiuose nurodyti pagrindai, dėl kurių vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės. CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu“. CMR Konvencijos 17 straipsnyje 2 dalyje numatyta, kad „Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti“ (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-493-656/2017). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo puspriekabė buvo netinkamai paruošta kroviniui vežti – puspriekabės tentas buvo suplyšęs, dėl ko ir sušlapo krovinys, todėl minėtą riziką teko ieškovui, kuris perėmęs krovinį tapo už jį atsakingu.
59. Ieškovas patikslintame ieškinys nurodė, kad atsakovas jo neinformavo, kad bus vežamas tabakas, todėl ieškovas negalėjo šio specifinio krovinio apdrausti nuo sugadinimo rizikos. Ieškovas nurodė, kad tabakui negalioja įprastas CMR draudimas, tokio pobūdžio krovinia draudžiami atskiru draudimu. Teismo vertinimu tokie ieškovo teiginiai atmesti, nes ieškovui buvo iš anksto žinoma, iš kur ir į kur bus vežamas krovinys. Tai viena. Antra, CMR važtaraštyje nurodyta, kad bus vežamas tabakas (CMR Nr. 0000496 nurodyta ,,Tabakova“). Trečia, net tuo atveju jei ieškovas tik pakrovimo vietoje žinojo kokį krovinį teks vežti, galėjo pasinaudoti šiuolaikinių technologijų pagalba (telefonu, internetu ir pan.), ir gauti draudimą minėtam kroviniui. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas, kroviniu pervežimo srityje yra patyręs verslo subjektas, todėl jam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai. Be to teismų praktikoje yra nurodyta, kad laikymasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, <..> sumažina žalos atsiradimo riziką arba tai gali padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009).
60. CMR konvencijos 29 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Taigi sąmoningai arba tyčiai prilygintinais vežėjo veiksmais padarytos žalos standartas yra nacionalinių teismų vertinimo diskrecija ir skiriasi Susitariančiose šalyse.
61. Sprendžiant dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo turi būti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar kad jis bus prarastas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad svarbu nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktą, bet ir jo esmingumą, įtaką didesnei žalos padarymo rizikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014). Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tokio vežėjo elgesio buvimas ar nebuvimas gali būti konstatuotas esant įvairioms situacijoms (pvz., dėl eismo įvykio, krovinio vagystės, kitokio krovinio praradimo) ir priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovas, pasirašydamas Pervežino sutartį Nr. EKS_154631, turėjo suprasti, jog prisiima joje nurodytas pareigas. Užsakyme vežėjas expressis verbis prisiėmė atsakomybę už krovinio pakrovimą (iškrovimą), techniškai tvarkingos transporto priemonės su kroviniui vežti užtikrinimą. Vežėjas negali remtis aplinkybe, kad nežinojo kokį krovinį jam ketinama patikėti vežti, nes, būdama profesionalas, turėjo pareigą pasidomėti tinkamu sutartinių pareigų įgyvendinimu, bei atsiradusių neaiškumų išsprendimu iki pradedant faktiškai gabenti krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2017). Todėl ieškovo ieškinys dėl skolos atmestinas, kadangi atsakovas neįvykdė savo pareigos užtikrinti tinkamas krovinio vežimo sąlygas, ko pasekoje buvo sugadintas atsakovo krovinys, dėl ko atsirado žala.
Dėl priešieškinio.
62. Atsakovas priešieškiniu prašo:
62.1. Priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 3578,00 Eur žalos atlyginimo bei 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;
62.2. Priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
63. Kaip nurodoma priešieškinyje ieškovas ir atsakovas 2019 m. liepos 2 d. elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. EKS 138499, pagal kurią ieškovas remiantis 1956 m. CMR konvencijos sąlygomis (sutarties 5 punktas) įsipareigojo pervežti krovinį, sausumos keliu, savo transporto priemone valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (tabako gaminius) iš Čekijos į Lietuvą. Ieškovas pagal sutartį turėjo pasikrauti krovinius ,,Philip Morris ČR“ a. s., Vitezna 1, CZ – 28403, Kutna Hora Čekija 2019 m. liepos 4 d. ir juo pervežti adresu Philip Morris/Vinges terminalas, Verslo 11, 94102, Klaipėda, Lietuva 2019 m. liepos 8 d. Minėta data, t. y. 2019 m. liepos 8 d. ieškovas pristatė krovinį gavėjui UAB „Philip Morris Lietuva“ Vilniaus pl. 16 Klaipėda. Krovinio iškrovimo metu, krovinio gavėjo atstovas CMR važtaraštyje Nr. 0000496 pažymėjo, kad pažeistos 6 dėžės krovinio. Krovinio pažeidimas įvyko todėl, kad pas vežėją UAB „Vegesta“ buvo kiauras puspriekabės tentas, ko pasėkoje sušlapo krovinys, tai pažymėta ir važtaraštyje „Prakiuręs tentas/pažeistos 6 dėžės“. 2019 m. liepos 10 d. atsakovas iš krovinio savininko ,,Philip Morris Products“ gavo pretenziją, kad pažeisto krovinio svoris yra 600,00 kg., o jo vertė 3578,00 Eur. 2019 m. liepos 16 d. atsakovas pateikė ieškovui elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com preliminarią pretenziją Nr. 155/19 dėl galimos žalos atlyginimo ir pasiūlė ieškovui kreiptis į savo draudimo kompaniją dėl tolimesnio šio įvykio sureguliavimo. 2020 m. vasario 25 d. ,,Philip Morris Products“ pateikė atsakovui galutinę pretenziją dėl žalos atlyginimo ir pateikė įrodymus, kad netinkama produkcija sunaikinta (2019 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimas VMI prie LR FM, 2019 m. rugsėjo 30 d. VMI prie LR FM sprendimas dėl apdoroto tabako sunaikinimo, Tabako gaminių sutikrinimo aktas Nr. 005321, Turto sunaikinimo aktas Nr. 005664). 2020 m. vasario 26 d. atsakovas pateikė ieškovui pretenziją Nr. 20/056 ir dokumentus įrodančius žalos dydį ir reikalavimo pagrįstumą. 2020 m. vasario 28 d. atsakovas apmokėjo ,,Philip Morris Products“ 3578,00 Eur ir įgijo regreso teisę į ieškovą. 2020 m. kovo 2 d. atsakovas dar kartą kreipėsi į ieškovą su pretenzija Nr. 20/058 elektroniniu paštu europadangos1@gmail.com ir pateikė jam visus dokumentus įrodančius žalos dydį ir reikalavimo pagrįstumą. Pateikė mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovas sumokėjo 3578,00 Eur žalą ,,Philip Morris Products“ S. A. 2020 m. kovo 24 d. atsakovui buvo pateikta tarpusavio užskaita Nr. U086643, kuria 3578,00 Eur buvo išskaičiuoti iš ieškovui priklausančių piniginių lėšų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, esančių atsakovo žinioje. Ieškovas su tokiu įskaitymu nesutinka ir nurodė, kad jis atliktas neteisėtai, neaišku kokiais kriterijai remiantis buvo paskaičiuotas žalos dydis ir abejoja ar tikrai buvo sunaikintas ieškovo vežtas tabakas. Teismas iš byloje esančiu duomenų konstatuoja ir sutinka su atsakovo priešieškinyje pateikta pozicija, kad žalos apskaičiavimo dydį nustatė prekės gavėjas ,,Philip Morris“, kuris pateikė 2019 m. liepos 9 d. pretenziją atsakovui dėl sugadintos prekės ir žalą įvertino 3578,00 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas atvežęs sugadintą krovinį, nesidomėjo kokią žala yra padaryta atsakovui. Ieškovas nesutikimus su pretenzijomis atsakovui reiškė 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 5 d., 2020 kovo 17 d., 2020 m. kovo 30 d., t. y. praėjus daugiau nei pusė metų nuo žalos padarymo, reikalaudamas pagrįsti žalos dydį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų sureagavęs į atsakovo 2019 m. liepos 16 d. preliminarią pretenziją Nr. 155/19 dėl galimos žalos atlyginimo. Ieškovas, kaip jau minėta, savo nesutikimus su įskaitymu, padaryta žala pradėjo reikšti po 2020 m. vasario 26 d. atsakovo pateiktos pretenzijos Nr. 20/056 ir įrodančių dokumentų dėl žalos dydžio ir reikalavimo pagrįstumo.
64. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). Tai reiškia, jog atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).
65. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Nagrinėjamu atveju abi šalys turi abipusių teisių ir pareigų; ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl skolos, o atsakovas reikalavimo teisę į ieškovą dėl žalos atlyginimo; šalių priešpriešiniai reikalavimai yra piniginio pobūdžio – skolos dydis 3578,00 Eur, žalos dydis – 3578,00 Eur. Abu reikalavimai yra galiojantys, vykdytini ir aiškiai apibrėžti. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovo įskaitymas prieštarauja įstatymo numatytiems reikalavimams.
66. Kasacinis teismas pažymėjo, jog CK 6.131 straipsnio, reglamentuojančio įskaitymo tvarką, antrojoje dalyje įtvirtinta abstrakti nuostata, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Šios nuostatos prasme esminis yra paties pranešimo apie įskaitymą faktas – prievolėms įskaityti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), o pranešimo apie įskaitymą forma ir turinys nėra prievolių pabaigą įskaitymu nulemiantys veiksniai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Vadinasi, paties įskaitymo faktas gali būti įformintas įvairiais būdais, svarbiausia, kad prievolės šalies pasirinktas įforminimo būdas aiškiai atspindėtų jos valią įskaityti prievolę. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovo atliktas įskaitymas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, formuojamos praktikos. Be to, apie atliktą įskaitymą atsakovas pranešė ieškovui, nurodydamas tokio įskaitymo pagrįstumą, pridėdamas tam pagrindžiančius duomenis. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovo priešieškinys šioje byloje atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
67. Ieškovo ieškinys ir atsakovo priešieškinys šioje byloje yra atmesti, vadinasi, jie neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
68. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistiną minimalią bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), todėl nepriteistinos iš ieškovo ir atsakovo.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Dalia Zeniauskaitė