Civilinė byla Nr. e2-16623-912/2017

(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-47953-2016-6)

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.3

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus,

sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant ieškovės BUAB „Prostinvest“ advokatui R. S., atsakovės UAB „Danske lizingas“ atstovui A. Z.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Prostinvest“ ieškinį atsakovei UAB „Danske lizingas“ dėl skolos priteisimo,

nustatė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė dokumentinio proceso tvarka prašo priteisti iš atsakovės 108 86,14 Eur nesugrąžintų įmokų, 370,13 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2005 m. kovo 3 d. sudarė finansinio lizingo sutartį dėl administracinių patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), su 3/8 dalimis garažo G-3 įsigijimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje pažymėjo, jog šalys neginčijo, kad iki finansinio lizingo sutarties nutraukimo atsakovė BUAB „Prostinvest“ sumokėjo 79 865,72 Eur (275 760,38 Lt) eilinių mokėjimų, 30 429,23 Eur (105 066,05 Lt) pradinės įmokos, o nesumokėtos lizingo įmokos nutraukus sutartį buvo lygios 124 014,71 Eur (428 201,47 Lt). Iš viso pagal finansinio lizingo sutartį UAB „Danske lizingas“ turėjo gauti 234 310,67 Eur (809 027,90 Lt) (turto kaina – 205 757,64 Eur (710 440,01 Lt). Lizinguotas turtas pakartotinai parduotas už 139 017,60 Eur (480 000 Lt). UAB „Danske lizingas“, pakartotinai pardavusi turtą, gavo 15 002,89 Eur daugiau negu būtų gavusi lizingo gavėjai tinkamai įvykdžius lizingo sutartį. Iš šios sumos atėmus teismo pagrįstais pripažintus mokėjimai pagal finansinio lizingo sutarties nuostatas, t. y. 2185,84 Eur skolą už eilinius mokėjimus, 1813,91 Eur delspinigių ir 117 Eur nekilnojamojo turto draudimo išlaidų, pagal pirmiau nurodytą sutartį UAB „Danske lizingas“ gavo 10 886,14 Eur didesnę sumą negu būtų gavusi, jei BUAB „Prostinvest“ būtų tinkamai įvykdžiusi lizingo sutartį. Šalių pasirašytos sutarties pakeitimo Nr. 1 12 punkte nustatyta, kad visos sumos gautos už turto pardavimą, atskaičius lizingo davėjo patirtas išlaidas, lizingo gavėjui pareikalavus, bus pervestos į lizingo gavėjo sąskaitą. Ieškovė 2016 m. lapkričio 16 d. pateikė atsakovei prašymą, pareikalavo per 7 dienas nuo šio prašymo gavimo dienos pervesti jai 10 886,14. Atsakovė to nepadarė, todėl ieškovė, vadovaudamasi finansinio lizingo sutarties 17.2 punktu, už 2016 m. lapkričio 23 d. – 2016 m. gruodžio 27 d. laikotarpį paskaičiavo 0,1 proc. dydžio delspinigius – 370,13 Eur.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. preliminarius sprendimu ieškinį patenkino.
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. preliminarų sprendimą ir atmesti ieškovo reikalavimų dalį dėl 2251,28 Eur sumos, taip pat 370,13 Eur delspinigių bei 8 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo. Prieštaravimuose nurodyta, kad skirtumą, t. y. 15 001,89 Eur atsakovė, pagal Pelno mokesčio įstatymą, savo apskaitoje pripažino pelnu ir įtraukė į 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, paskaičiuodama 2010 metų pelno mokesčio bazę. Nurodyta suma apmokestinama 15 proc. mokesčio tarifu. Dėl to atsakovė sumokėjo valstybei 2250,28 Eur pelno mokesčio. Pagal šalių susitarimą, atsakovė neatleista nuo pareigos sumokėti pelno mokestį. Dėl to, paskaičiuojant atsakovės naudą, gautą pardavus lizinguotą turtą, būtina iš gautų pajamų atimti nuo jų paskaičiuotą pelno mokestį. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, jog iš gautų pajamų likučio turi būti atimti atsakovės nuostoliai, patirti dėl to, jog ieškovė neįvykdė įsipareigojimų pagal sutartį, t. y. 2185,84 Eur, skola už eilinius mokėjimus, 1813,91 Eur delspinigių, 117 Eur nekilnojamojo turto draudimo išlaidų, iš viso – 4116,75 Eur. Dėl to galutinė atsakovės gauta nauda yra 8634,86 Eur (15 001,89 – 2250,28 – 4116,75 Eur). Atsakovė nurodė, kad 2017 m. vasario 7 d. sumokėjo nurodytą sumą ieškovei. Atsakovės nuomone, ieškovė neturi teisės reikalauti 370,13 Eur netesybų, nes finansinio lizingo sutarties 17.2 punkte nustatyta pareiga mokėti netesybas už reikalavimo, sumokėti baudą, skirtą už sutarties 17 skirsnyje įvardytus pažeidimus, nevykdymą. Šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl netesybų pažeidus sutarties 18.6.2 punkto sąlygas. Reikalavimas grąžinti naudą, gautą pardavus lizinguotą turtą, grindžiamas sutarties nuostata, kuri nesusijusi su prekių perdavimu, paslaugų teikimu ar atliekamais darbais. Dėl to, atsakovė mano, kad byloje netaikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytas 8 proc. dydžio procesinių palūkanų dydis. Be to, šalių 2005 m. kovo 3 d. sutarties pakeitimo 18.6.2 punkte nenustatytas terminas, per kurį atsakovė turi pervesti lėšas, gautas pardavus turtą, viršijančias atsakovės išlaidas.
5. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė prašo pakeisti preliminarų teismo sprendimą; priteisti iš atsakovės 2250,28 Eur negrąžintų įmokų, 370,13 Eur delspinigių, 79,49 Eur procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teise dienos iki 2017 m. vasario 7 d., taip pat 8 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovė nepagrįstai 15 001,89 Eur sumą įtraukė į savo apskaitą kaip 2010 metais gautą pelną, nes dėl 2007 metų gamybos automobilio „BMW 740i“ , kuris buvo kitos lizingo sutarties dalykas, patyrė 148 491,98 Eur nuostolio. Be to, ieškovei 2010 m. vasario 17 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Atsakovė tris kartus tikslino reikalavimus ieškovės bankroto byloje, bet nepateikė reikalavimo dėl 2550,28 Eur sumokėto pelno mokesčio kaip nuostolių atlyginimo. Atsisakydama grąžinti nurodytą sumą, atsakovė atliko įskaitymą, bet to negalima daryti pagal Įmonių bankroto įstatymo 7 dalies 3 punktą. Jeigu atsakovė turi kokių nors reikalavimų ieškovei, tai juos turi pareikšti ieškovės bankroto byloje. Ieškovė nuomone, ji pagrįstai reikalauja 370,13 Eur delspinigių šalių finansinio lizingo sutarties 17.2 punkto pagrindu, nes jame nustatyta, jog 0,1 proc. delspinigiai mokami nuo laiku nesumokėtos sumos, bet ne nuo baudų. Be to, netesybos nemokamos nuo netesybų. Ieškovė nurodė, kad šalis sieja finansinio lizingo sutartiniai santykiai. Sutarties šalys yra juridiniai asmenys. Atsakovė neįvykdė piniginės prievolės, todėl byloje turi būti taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytas 8 proc. palūkanų dydis.
6. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė pakeisti preliminarų sprendimą ir patenkinti ieškinio reikalavimus, kurie išdėstyti atsiliepime į atsakovės prieštaravimus. Atsakovės atstovas rėmėsi ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis, papildomai nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė dėl konkrečios sumos, kuri yra per daug sumokėtos įmokos. Teismas detaliai paskaičiavo nuostolį, todėl nustatytas galutinė 10 886,14 Eur suma. Bet koks mokestis negali būti laikomas nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme. Byloje ieškovas nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl negalime patikrinti, ar atsakovas sumokėjo jo nurodytą sumą į biudžetą, t. y. pelno mokestį, paskaičiuotą nuo lizingo objekto pardavimo kainos, atėmus ieškovo skolą. Atsakovas nereiškė šio reikalavimo ieškovui nei ieškovo bankroto byloje, nei per ieškinio senaties terminą. Sutarties pakeitimo 18.6.2 punkte šalys susitarė, kad ieškovas turi teisę reikalauti sugrąžinti skirtumą, likusį iš parduoto turto kainos atėmus ieškovo skolą (Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo 53 punktas). Atsakovas atliko įskaitymą, todėl apėjo kitus ieškovo kreditorius ir pažeidė ĮBĮ nuostatas. Dėl delspinigių, ieškovės atstovas pažymėjo, kad reikia analizuoti lizingo sutarties 17.2 punkto antrą sakinį. Jame delspinigiai nustatyti visiems šalių įsipareigojimams. Be to, netesybos negali būti skaičiuojamos nuo netesybų. Dėl to atsakovo argumentai dėl delspinigių prieštarauja nurodytam CK įtvirtinam draudimui.
7. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir atmesti ieškinio reikalavimus, rėmėsi prieštaravimuose išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad svarbu nustatyti ne atsakovo nuostolių dydį, bet atsakovo gautos naudos dydį. Atsakovas sumokėjo nuo turto kainos ir ieškovo skolos skirtumo pelno mokestį. Tai – ne atsakovo nauda. Dėl to šios sumos (sumokėto pelno mokesčio) ieškovas neturi teisės reikalauti, nes sumokėtas mokestis nėra atsakovo nauda. Atsakovas turi įstatyme nustatytą pareigą sumokėti pelno mokestį. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo 64 punkte išaiškinta, kad pelno mokestis skaičiuotinas atskirai. Atsakovas neatliko įskaitymo. Šalių sutarties 17.2 punkte įrašyta, kad šalys įsipareigoja mokėti delspinigius nuo nustatytų baudų. Toks susitarimas galėjo būti sudarytas, nes sutartis sudaryta 2005 metais. Dėl 8 proc. dydžio palūkanų taikymo – finansinio lizingo sutartis nutraukta. Dėl to sprendžiamas restitucijos klausimas, kurį sprendžiant, netaikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Tai – ne šio įstatymo taikymo sritis. Šalys nenustatė termino, per kurį turi būti įvykdyta prievolė grąžinti gautą pelną (sumokėtas įmokas).

2. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas

8. Preliminarus teismo sprendimas turi būti pakeistas. Šią išvadą teismas daro dėl tokių toliau šiame galutiniame sprendime išdėstytų priežasčių.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bylos šalys 2005 m. kovo 3 d. sudarė finansinio lizingo sutartį dėl administracinių patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), su 3/8 dalimis garažo G-3 įsigijimo (atsakovė – lizingo davėja, ieškovė – lizingo gavėja). Ieškovė netinkamai vykdė lizingo sutartį, todėl atsakovė 2009 m. vasario 2 d. nutraukė lizingo sutartį. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovei bankroto byla. Atsakovė perėmė turtą, kuris buvo lizingo sutarties objektas, ir jį 2010 m. gegužės 21 d. pardavė.
10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtindama atsakovės reikalavimą ieškovės bankroto byloje nustatė, kad, atsakovė, pardavusi, lizingo objektu buvusį turtą, gavo 10 886,14 Eur didesnę sumą negu būtų gavusi, jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi lizingo sutartį (civilinė byla Nr. 2-1335-241/2016; nutarties 53 punktas). pažymėtina, kad nurodyta suma nustatyta atėmus ieškovės nesumokėtus eilinius mokėjimus, delspinigius, ir nekilnojamojo turto draudimo išlaidas, iš viso – 4116,75 Eur.
11. Ieškovė 2016 m. lapkričio 16 d. pateikė atsakovei prašymą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prašymo gavimo dienos grąžinti 10 886,14 Eur.
12. Šalių finansinio lizingo sutarties 2015 m. kovo 5 d. pakeitimo Nr. 1 12 punktu pakeistas sutarties 18.6.2 punktas ir nustatyta, kad „visos sumos, gautos už turto pardavimą, atskaičius SB lizingo patirtas išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, nepadengtą turto likutinę vertę, nesumokėtas palūkanas, PVM, turto sugrąžinimo, saugojimo ir realizavimo, įvertinimo, taip pat teisines ir tarpininkavimo išlaidas, lizingo gavėjui pareikalavus, bus pervestos į lizingo gavėjo sąskaitą“. Be to, nurodytame punkte įrašyta, kad „SB lizingas, parduodamas turtą, negali gauti jokios papildomos naudos, kaip tik išimtinai patenkinti savo finansinius reikalavimus, kylančius iš šios sutarties; lėšos ar kitokia nauda, kas viršys normaliai pagal šią sutartį SB lizingo gautinas pajamas, grąžinamos lizingo gavėjui“.
13. Įvertinęs nurodytą šalių sutarties sąlyga ir atsižvelgęs į pirmiau įvardytą Lietuvos apeliacinio teismo nustatytą aplinkybę, teismas daro išvadą, kad ieškovės gauta nauda, pardavus lizingo objektu buvusį turtą atėmus visas su atsakovės išlaidomis susijusias sumas, yra 10 889,14 Eur. Būtent tokio dydžio gautą naudą, atsakovė privalėjo grąžinti ieškovei. Atsakovė 2017 m. vasario 7 d. sumokėjo ieškovei 8634,86 Eur. Negrąžinta suma yra 2251,28 Eur. Ji ieškovei priteistina iš atsakovės.
14. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 370,13 Eur delspinigių. Nurodytas ieškovės reikalavimas nepagrįstas dėl tokių priežasčių. Delspinigių ieškovė reikalauja remdamasi šalių lizingo sutarties 17.2 punktu. Nurodytoje sutarties sąlygoje nustatyta, kad: „šalys įsipareigoja sumokėti šiame skirsnyje (teismo pastaba – 17 skirsnyje) nurodytas baudas per vieną savaitę nuo atitinkamo kitos šalies raštiško pareikalavimo gavimo dienos. Už kiekvieną pradelstą dieną šalys įsipareigoja mokėti 0,1 proc. laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius“. Nurodytoje sutarties sąlygoje aptariamas baudų sumokėjimo terminas ir delspinigių dydis nuo nesumokėtos sumos. Teismas sprendžia, kad aptariamoje sutarties sąlygoje nustatyti delspinigiai, skaičiuojami nuo laiku nesumokėtų baudų. Pagal nurodytą sutarties punktą, delspinigiai nenustatyti dėl kitų šalių prievolių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Šalių finansinio lizingo sutarties 2015 m. kovo 5 d. pakeitimo Nr. 1 12 punkte, kuriuo pakeistas sutarties 18.6.2 punktas, nenustatyta netesybų už atsakovės prievolės grąžinti gautą naudą neįvykdymą ar netinkamą. Taigi, nesant šalių susitarimo dėl delspinigių už atsakovės prievolės grąžinti gautą naudą neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės 370,13 Eur delspinigių (CK 6.72 straipsnis). Dėl to nurodytas ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
15. Ieškovė be kita ko prašo iš atsakovės priteisti 8 proc. procesines palūkanas. Atsakovė teigia, kad nurodytas palūkanų dydis nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes atsakovės (lizingo davėjos) prievolei grąžinti ieškovei (lizingo gavėjai) gautą naudą netaikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Vėlavimo prevencijos įstatymas). Nurodyta atsakovės pozicija pagrįsta dėl tokių priežasčių. Pagal Vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokėtina suma – tai pinigų suma ar jos dalis, kuri turi būti sumokėta per komercinėje sutartyje ar įstatymuose nustatytą mokėjimo laikotarpį, įskaitant rinkliavas ar kitus mokesčius, nurodytus sąskaitoje faktūroje arba lygiaverčiame dokumente. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą taikyti restituciją, nutraukus lizingo sutartį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.574 straipsnis). Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
16. Kiti šalių argumentai išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
17. Remdamasis visu tuo, kas šiame sprendime išdėstyta, teismas konstatuoja, kad 2017 m. sausio 18 d. preliminarus sprendimas pakeistinas – ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovei iš atsakovės priteistina 2251,28 Eur suma, 6 proc. metinės palūkanos už priteistą 2251,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė 2017 m. vasario 7 d. sumokėjo 8634,86 Eur, t. y. patenkino ieškinio reikalavimų dalį, todėl nuo bylos iškėlimo dienos iki nurodytos sumokėjimo dienos ieškovei iš atsakovės priteistina 41,16 Eur procesinių palūkanų (8634,86 Eur x 0,06 proc. : 365 d. x 29 d. = 41,16 Eur).
18. Ieškinį iš dalies patenkinus valstybei iš atsakovės priteista žyminis mokestis 123 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 260, 265, 268, 270, 301, 307 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. preliminarų sprendimą.

Patenkinti iš dalies BUAB „Prostinvest“ ieškinį atsakovei UAB „Danske lizingas“ dėl skolos priteisimo.

Priteisti ieškovei BUAB „Prostinvest“ (juridinio asmens kodas 122223284) iš atsakovės UAB „Danske lizingas“ (juridinio asmens kodas 125598987) 2251,28 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt vieno eurų 28 ct) sumą, 41,16 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 16 ct) palūkanų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 2251,28 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt vieno eurų 28 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Danske lizingas“ (juridinio asmens kodas 125598987) 123 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; įmokos kodas 5660.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

(parašas)

Kopija tikra

teisėjas

Tomas Venckus

2017 m. gegužės 25 d.