Baudžiamosios bylos Nr. 1A-585-245/2017

                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25507-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 2.4.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. ir nukentėjusiosios R. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gegužės 25 d. 01.50 val. iki 2017 m. gegužės 26 d. 12.59 val. (viena diena). Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. R. S. nuteistas už tai, kad jis nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2017 m. gegužės 25 d. apie 01.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,58 prom. girtumas), tarpusavio konflikto su sugyventine R. S. metu, tyčia, sudavė jai vieną kartą delnu į dešinės pusės veido sritį ir vieną kartą kumščiu į dešinę akį, padarydamas nosies sumušimą su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimą dešinio antakio srityje tokiu būdu mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos narei sugyventinei R. S..
2. Kauno apylinkės teismas priimdamas nuosprendį konstatavo, kad kaltinamojo R. S. kaltė bei prisipažinimas pagrįstas kitų objektyvių įrodymų visuma, ištirtų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
1. Skirdamas R. S. bausmę, pirmos instancijos teismas įvertino kaltinamojo asmenybės pavojingumą, jo agresyvų elgesį nusikaltimo metu, tai, kad 2013 m. vasario 13 d. Prienų rajono apylinkės nuosprendžiu buvo paskirta reali 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau R. S. elgesiui įtakos nepadarė, konstatuotina, kad kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė artima vidurkiui.
3. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje neskiriant R. S. bausmės, susijusios su laisvės atėmimu arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios poziciją, ji prašė neskirti R. S. bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. R. S. pripažįsta, kad agresyvus tampa tik tada, kai vartoja alkoholį, dėl ko iš tiesų nebegali gerti. Nurodo, kad 2017 m. gegužės 29 d. jam Kauno apskrities priklausomybės ligų gydymo įstaigoje buvo suteikta blaivybės palaikymo ir atkryčių prevencinė paslauga naudojant medikamentus. R. S. yra pasiryžęs ir toliau gydytis nuo alkoholizmo.
2. Skunde R. S. rašo, kad jis pasiryžęs keistis, tam deda aktyvias pastangas. Todėl vien ta aplinkybė, kad jis praeityje buvo teistas už smurtinį nusikaltimą, nesudaro pagrindo skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis skunde išreiškia nuomonę, kad bausmė neatitinka BK 54 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo pagrindų, kurie reikalauja, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.
3. Prašydamas atidėti bausmės vykdymą, nuteistasis skunde nurodo, kad BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, t. y. jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skunde teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir pagrindžiant išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog taip bus įgyvendinti bausmės tikslai (suteikiant tam pirmumo reikšmę), teismo sprendimu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Nuteistojo nuomone, paskirta bausmė neatitinka proporcingumo principo.
4. Nukentėjusioji R. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo nuosprendį skiriant R. S. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nukentėjusioji skunde nurodo, kad R. S. užsikodavo, nebegeria, todėl įvykdė sąlygą dėl mūsų bendro gyvenimo toliau. Skunde nurodoma, kad R. S. būdamas blaivus smurto prieš ją niekada nenaudojo, todėl jo pastangos gydytis nuo gėrimo yra kaip garantas, kad smurtas nebus naudojamas. R. S. nukentėjusiajai labai padeda buityje, padeda prižiūrėti ir rūpintis nepilnamete dukra Austėja. Todėl laisvės atėmimo bausmė prieštarautų ir jos šeimos interesams.
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Jurgita Patalavičienė atsiliepime į apeliacinius skundus prašo R. S. ir nukentėjusiosios R. S. apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodo, kad R. S. anksčiau teistas, tame tarpe už analogišką nusikalstamą veiką, registruotas Priklausomybės ligų centro įskaitoje, nustatytas priklausomybės sindromas.
6. R. S. ir R. S. apeliaciniai skundai atmetami.
7. Apeliaciniuose skunde nėra ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinių skundų argumentais, atsiliepimu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, o visapusiškai ir išsamiai įvertinęs nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės tikslus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinama ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuojama kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmė. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.
10. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padaryto nusikaltimo bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą. Nuteistasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Apylinkės teismas atsižvelgė į kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir teisingai bei pagrįstai nustatė R. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. Be to, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 641 straipsniu, apeliantui paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.
11. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas šią nusikalstamą veiką padarė, būdamas keturis kartus teistas, be kita ko, Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką prieš savo sugyventinę. Nusikaltimo padarymo metu teistumas neišnykęs. Ankstesniu (2012 m. birželio 27 d.) nuosprendžiu R. S. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu jis įvykdė tyčinį nusikaltimą. Šios paminėtos aplinkybės rodo tai, kad nuteistajam bausmės tikslai negali būti pasiekti skiriant kitokios rūšies bausmę ar taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Be to, R. S. administracine tvarka baustas 13 kartų, nuobaudos galiojančios, dauguma teisės pažeidimų padaryti prieš asmenį ir esant neblaiviam, buvo baudžiamas administracine tvarka pakartotinai už apsvaigusio nuo alkoholio pasirodymą viešoje vietoje, kas rodo jo nenorą laikysis laikytis įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių normų ir darytina išvada, kad toks jo elgesys neabejotinai sukelia pavojų šeimos narių sveikatai. Nors R. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam Kauno priklausomybės ligų centre 2017 m. gegužės 29 d. buvo suteikta blaivybės palaikymo ir atkryčių prevencinė paslauga naudojant medikamentus ir jis pasiryžęs nevartoti alkoholio, tačiau, byloje tokią aplinkybę patvirtinančių dokumentų nepateikta. Be to, pažymėtina, kad asmenims turintiems priklausomybių, pataisos namuose yra sudaromos sąlygos ir galimybės dalyvauti atitinkamose reabilitacijos programose susijusiose su asmens priklausomybės ligomis ir lankyti alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimus.
12. R. S. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės paskyrimo.
13. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2016).
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo taikyti R. S. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą, nes iš bylos duomenų matyti, kad praeityje R. S. teismas už nusikalstamų veikų padarymą buvo taikęs bausmės vykdymo atidėjimą (2012 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas) ir skyręs įpareigojimus, tačiau tai nesulaikė R. S. nuo nusikaltimo padarymo. 2013 m. vasario 13 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, tik izoliavus R. S. nuo visuomenės bus galima sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir apsaugoti jo artimuosius.
15. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pirmosios instancijos teismas, motyvuotai atsižvelgė į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančias aplinkybes, jų reikšmę, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato įstatyminio pagrindo dar labiau mažinti paskirtos bausmės dydį, skirti kitos rūšies bausmę ar atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
16. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo R. S. ir nukentėjusiosios R. S. apeliaciniuose skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo R. S. ir nukentėjusiosios R. S. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Kęstutis Dargužis

Danguolė Šiugždinytė

Algerdas Urbšys