Civilinė byla Nr. 2-899-889/2014

           (Proceso Nr. 2-06-3-10634-2011-9)

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

44.2.; 44.5.2.; 116.1.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, vertėjaujant Vidai Rimkienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui A. D., atsakovei A. Š., atsakovės atstovei advokatei Liucijai Bogačiovienei, trečiojo asmens DNSB „Žvejonės slėnis“ atstovui advokatui A. S., trečiojo asmens UAB „BV Dominus“ atstovams V. R. ir M. M., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. Š., tretiesiems asmenims DNSB „Žvejonės slėnis“ ir UAB „BV Dominus“ dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 16 925,76 Lt žalos atlyginimo,                           5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2009-01-09 trūkus vamzdžiui atsakovei nuosavybės teise priklausančiame kotedže ((duomenys neskelbtini) Klaipėdos r.) buvo užlietas ieškovės apdraustas kotedžas, priklausantis E. Č., įvykio metu padaryta 16 925,76 Lt dydžio žala E. Č. buvo atlyginta; vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d., 2 d., 6.266 str. nuostatomis atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius net ir nesant atsakovės kaltės dėl jų atsiradimo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, nurodė, kad ieškovei nėra svarbi įvykio priežastis, įvykio metu atsakovė buvo kotedžo (duomenys neskelbtini) savininkė, todėl jos kaltė preziumuojama. Avarija atsitiko dėl kuro katilo pratrūkimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė, kad avarija atsitiko jos bute. Žaliojo slėnio gyventoja nurodė, kad trūko namo vamzdis ir vanduo bėgo visą naktį. Kotedžai 12 ir 13 yra sujungti kartu viena siena. Atsakovė ginčija priežastinį ryšį, kad vamzdžiai užšalo, bet neginčija, kad trūko.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad iš ieškovės pateiktų duomenų negalima nustatyti priežasties, dėl ko įvyko kaimyninio kotedžo apliejimas, nustatyti sugadinimo masto, A. Š. nėra tinkama atsakovė byloje, CK 6.263 str. 3 dalyje nurodyta, kad tik įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti savo valdomų daiktų padarytą žalą, nes paprastai žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo; A. Š. neturėjo galimybės padaryti žalos kaip kotedžo savininkė, nes niekada nesinaudojo juo, faktiškai jo nevaldė – savininke buvo tik kelias dienas, dovanojimo sutartis buvo sudaryta tam, kad 2009-01-09 įformintą kotedžo pardavimą S. K. ir J. S., kurie pastatą 2009-01-09 priėmė be jokių pastabų; reikalavimai atsirado iš draudimo, todėl taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, paaiškinusi, kad dovanojimo sutartis dėl namo buvo sudaryta, nes jos sūnus turėjo išplaukti į jūrą, o tuo metu reikėjo tvarkyti kotedžo pardavimo dokumentus, ji nesijaučia kalta dėl įvykusios avarijos, nes remonto nedarė, kotedžu nesinaudojo, nuo kotedžo raktų neturėjo, jo realiai nevaldė, naudos iš kotedžo pardavimo neturėjo, visi pinigai už kotedžą buvo sumokėti jos sūnui R.; atsakovės nuomone, avarija įvyko dėl nenugalimos jėgos, didelių šalčių, neįprastų gamtinių sąlygų. Teismo posėdyje nurodė, kad nežino, kas yra kaltas dėl atsiradusios žalos ir kokia jos atsiradimo priežastis. Šalia kotedžo yra 13 kotedžas, jie ribojasi siena. Kažkur vamzdis trūko, bet pas ją kotedže niekas nebuvo trūkę. Šilumokaitis 2009-01-08 buvo ir trūko, tada vanduo išsiliejo, bet nieko neužliejo.

Tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepareiškė.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad bendrijos kaltės nėra, ginčo laikotarpiu už elektrą buvo atsakingi UAB „BV Dominus“ kaip administratorius. Žino, kad laikinai buvo atjungta elektra, bet tai nelėmė vamzdžio trūkimo.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „BV Dominus“ atstovai paaiškino, kad ginčo laikotarpiu elektra atjungta nebuvo, nes įsiskolinimo nebuvo, jie dėl atsiradusios žalos nėra atsakingi. Duomenų apie ginčo įvykį neturi.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmąkart įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. K. ir J. S. jų pačių prašymu ir neprieštaraujant šalims, buvo pašalinti iš proceso bylą nagrinėjant antrąkart pirmosios instancijos teisme 2012-12-06 protokoline nutartimi (t. 1, b. l. 146-148).

Ieškinys tenkintinas

2009-01-09 buvo užlietas ieškovės apdraustas kotedžas, priklausantis E. Č., (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r., įvykio metu padaryta 16 925,76 Lt dydžio žala E. Č. buvo ieškovo atlyginta, jis prašo priteisti nuostolius iš atsakovės A. Š., kuriai įvykio metu nuosavybės teise priklausė kotedžas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Bylos duomenimis nustatyta, jog pastatas – dviejų aukštų blokuotas gyvenamasis namas (nebaigtas statyti), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nuo 2006-11-17 iki 2009-01-05 priklausė R. Š., nuo 2009-01-05 iki 2009-01-12 dovanojimo sutarties pagrindu priklausė A. Š., 2009-01-09 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisės nuo 2009-01-12  įregistruotos J. S. ir S. K. (t. 1, b. l. 9–13). Turto sunaikinimo, sugadinimo 2009-01-12 akte nurodyta, kad 2009-01-09 apie 7 val. pastebėtas vandens patekimas iš negyvenamo kotedžo Nr.12 į kotedžą Nr.13, trūkus vamzdžiui kotedže Nr. 12, kurio naujas savininkas S. K., pastatą administruoja GNSB „Žvejonės slėnis“ (t. 1, b. l., 29–30). Draudimo išmoka sudarė 16 925,76 Lt (t. 1, b. l. 31–53). GNSB „Žvejonės slėnis“ pažymoje nurodyta, kad įvykio kaltininkas – kotedžas, esantis (duomenys neskelbtini), priežastis – sprogo vamzdynas (t. 1, b. l. 54). Kotedžas tretiesiems asmenims buvo perduotas 2009-01-09 (t. 1, b. l. 68). 2009-01-09 Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro sutartyje, šalių pasirašytoje 16.00 valandą, nurodyta, kad pirkėjai dėl daikto būklės ir kokybės pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 158–160).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis. Turto sugadinimo atveju (kai butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.

Atsakovė nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes neturėjo galimybės padaryti žalos kaip kotedžo savininkė, niekada nesinaudojo juo ir faktiškai jo nevaldė – formaliai savininke buvo tik kelias dienas, dovanojimo sutartis buvo sudaryta tam, kad 2009-01-09 įformintą kotedžo pardavimą S. K. ir J. S., kurie pastatą 2009-01-09 priėmė be jokių pastabų. Nesijaučia kalta dėl įvykusios avarijos, nes remonto nedarė, kotedžu nesinaudojo, nuo kotedžo raktų neturėjo, jo realiai nevaldė, naudos iš kotedžo pardavimo neturėjo, visi pinigai už kotedžą buvo sumokėti jos sūnui R.. Atsakovės nuomone, avarija įvyko dėl nenugalimos jėgos, didelių šalčių, neįprastų gamtinių sąlygų. Jos kaltės nėra, o kas yra atsakingas už atsiradusią žalą, nežino.

Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis matyti, kad atsakovė įvykio metu buvo patalpų, iš kurių įvyko vandens nuotėkis, savininkė bei valdytoja. Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir atsakovės teismui pateiktas 2009-01-09 Nekilnojamojo daikto priėmimo–perdavimo nuosavybėn aktas. Iš gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Žvejonės slėnis“ rašto matyti, kad vanduo iš atsakovės kotedžo bėgo visą naktį (iš 2009-01-08 į 2009-01-09), t.y. įvykis įvyko dar 2009-01-08. Tuo tarpu kotedžo Nr. 13 savininkė draudėja E. Č. tekantį vandenį savo kotedže pastebėjo 2009-01-09 07.00 val. ryte. Atsakovė kotedžo pardavimo sutartį pasirašė ir kotedžą naujam pirkėjui perdavė 2009-01-09 dienos metu, todėl atsakovė laikytina atsakinga už vandens išsiliejimą ir žalos padarymą bei yra tinkama atsakovė byloje.

Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad atsakovės kotedžas įvykio metu nebuvo naudojamas (jame nebuvo gyvenama), t. y. nebuvo faktiškai valdomas asmenų, nesančių kotedžo savininkais. Atsakovė, kaip kotedžo savininkė, buvo vienintelis asmuo, kuris galėjo kotedžą valdyti, t.y. turėjo teisę kotedžui daryti ūkinį bei fizinį poveikį. O ta aplinkybė, jog neva atsakovė neturėjo kotedžo, šiuo atveju traktuotina ne kaip valdymo neturėjimas, o kaip savininko teisių ir pareigų, susijusių su turto priežiūra, aplaidus įgyvendinimas. Atsakovė, kaip kotedžo savininkė, privalėjo rūpintis savo turtu ir užtikrinti, kad jos turtu nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Pažymėtina, kad kotedžo dovanojimo sutartis, kuria atsakovei kotedžą padovanojo ir perdavė jos sūnus, nebuvo pripažinta negaliojančia. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, iš kurio būtų matyti, kad atsakovė kam nors būtų perdavusi kotedžo valdymą po kotedžo įgijimo nuosavybės teise. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovės kotedžo valdytoju buvo koks nors kitas juridinis ar fizinis asmuo.

CK 6.266 straipsnyje yra numatyta griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 yra pasisakęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje (šiuo atveju greta) esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje (šiuo atveju greta) esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei įrodomas pavojingas, gadinantis poveikis iš atsakovo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas tik privalo nurodyti, kad nukentėjęs butas užpiltas iš atsakovo patalpų, o atsakovas privalo paneigti šią aplinkybę. Iš šios bylos aplinkybių matyti, kad atsakovė nepripažįsta savo kaltės, tačiau į bylą neteikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, galinčias panaikinti jos atsakomybę. Viešame registre įvykio dienai ji buvo minėto buto savininkė, nauji pirkėjai pagal dokumentus ir pačios atsakovės parodymus, sandorį dėl buto pirkimo pasirašė tą pačią dieną, tačiau po įvykio 16 val., todėl jie faktiškai šio statinio įvykio momentui nevaldė, todėl preziumuotina, kad atsakovė buvo buto savininkė ir turi prievolę mokėti žalos atlyginimą (t. 1, b.l. 9-13,29,89,158-160).

Nustatyta, kad ieškovės draudėjas draudikui nurodė, kad 2009-01-09 atsiradusios žalos dėl užpylimo vandeniu priežastis yra bendra siena sujungtame name (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris tuo metu priklausė atsakovei. GNSB „Žvejonės slėnis“ pažyma, kad įvykio kaltininkas – kotedžas, esantis (duomenys neskelbtini), priežastis – sprogo vamzdynas (t. 1, b. l. 54). 2009-01-11 katilo, esančio kotedže, (duomenys neskelbtini), patikrinimo akte nurodyta, jog katilas buvo peršaldytas, dėl to trūko katilo siurblys bei abu katilo šilumokaičiai (t. 2, b. l. 51). Šią aplinkybę patvirtina ir 2009-01-09 kotedžą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įsigijusio savininko S. K. 2012-01-20 gauti rašytiniai paaiškinimai, jog name vanduo bėgo iš trūkusio elektrinio-dujinio šildymo katilo ir grindų šildymo sistemos vamzdžių (t. 2, b. l. 23-27, 51). Atsakovės sūnus R. Š. taip pat buvo nurodęs, kad po avarijos buvo nuvykęs pas naująjį savininką S. K. į kotedžą ir matė ten išsiliejusį vandenį. S. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad elektros katilas sprogo, nes nustojo dirbti dingus elektros energijai, vanduo užšalo, plėtėsi ir susprogo vamzdynas bei katilo vandens siurblys, ir padarė prielaidą, kad elektros tiekimas į statybinius įvadus galėjo būti nutrauktas dėl administruojančios įmonės UAB „BV Dominus“ įsiskolinimo už elektros energijos paslaugas (t. 2, b. l. 23-25).

GNSB „Žvejonės slėnis“ nurodė, kad jie įsteigti 2008-09-17. Iki bendrijos įkūrimo kvartalo savininkų lėšomis įrengtas komunikacijas ir infrastruktūrą administravimo UAB „Statemos investicijos“ parinkti administratoriai. Iš pradžių „Komunalinis administravimas“, vėliau –                      UAB „BV Dominus“. GNSB „Žvejonės slėnis“ nurodo, kad po bendrijos įsteigimo kvartalo bendrą inžinierinę įrangą ir toliau administravo UAB „BV Dominus“ – 2008-10-31 buvo pasirašyta laikinoji elektros energijos tiekimo sutartis, 2009-06-01 pasirašyta laikina kvartalo komunalinių paslaugų administravimo sutartis 09/06-01, pagal kurią buvo susitarta dėl apmokėjimo už administravimo paslaugas (t. 3, b. l. 80-82,152-156).

AB Lesto 2013-12-16 rašte nurodė, kad UAB „BV Dominus“ su AB „VST“, kurios teisių perėmėja nuo 2011-01-01 yra AB „Lesto“, buvo sudariusios Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į UAB „BV Dominus“ valdomus objektus: nuotekų valymo įrenginius ir statybinį įvadą bei gyvenamųjų namų komplekso statybinį įvadą, esančius (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r. (t. 3, b. l. 105-106). 2009-10-27 buvo nustatytas      UAB „Dominus BV“ 3 352,51 Lt įsiskolinimas už nuotekų valymo įrenginiuose ir statybiniame įvade suvartotą elektros energiją bei 1 385,44 Lt įsiskolinimas už gyvenamųjų namų komplekso statybiniame įvade suvartotą elektros energiją, todėl 2009-11-03 buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas į UAB „Dominus BV“ valdomus objektus, tačiau elektros energijos tiekimas į nuotekų valymo įrenginius ir statybinį įvadą bei gyvenamųjų namų komplekso statybinį įvadą buvo atnaujintas tą pačią dieną – 2009-11-03, UAB „Dominus BV“ apmokėjus bendrovei susidariusį įsiskolinimą. Taip pat AB „Lesto“ nurodė, jog laikotarpiu  nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2009 m. sausio mėnesio elektros energijos tiekimas į UAB „BV Dominus“ objektus nebuvo nutrauktas, elektros energijos sutrikimų dėl gamtos reiškinių, nenugalimos jėgos aplinkybių, trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų veiksmų, neužfiksuota (t. 3, b. l. 105-106).

BV „Dominus“ 2014-01-09 pateikė raštą, kad dėl UAB „BV Dominus“ įsiskolinimo             2008 m. gruodį elektra negalėjo būti atjungta (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r., nes sąskaitą UAB „BV Dominus“ apmokėjo per sekantį mėnesį (t. 3, b. l. 130-132). UAB „BV Dominus“ paaiškino, kad jie buvo atsakingi už vandens gręžinio priežiūrą ir neprisiima atsakomybės už įvykius butuose, kurie nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims.

Bylos duomenimis po 2009-01-09 įvykusio užliejimo atsakovei priklausiusiame kotedže nebuvo elektros, tačiau kaimynai turėjo elektros tiekimą ir leido ja pasinaudoti likviduojant avarijos padarinius naujajam kotedžo (duomenys neskelbtini) savininkui S. K. (t. 1, b. l. 23-27).

Įstatymas numato pareigą atsakovui (pastato savininkui) įrodyti, jog dėl atsiradusios žalos yra atsakingi kiti asmenys ir teismas ne kartą siūlė atsakovei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 str.). Atsakovė nurodė, kad nežino, kas yra kaltas dėl atsiradusios žalos ir kokia jos atsiradimo priežastis. Byloje nėra įrodymų, kad dėl atsiradusios žalos yra atsakingi ne pastato tuometinis savininkas – atsakovė, o kiti asmenys (CPK 185 str.).

Teismas pažymi, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Esant tokiai pastato savininko atsakomybės reglamentacijai, nesvarbi avarijos įvykimo priežastis, nes ji neeliminuoja statinio savininko atsakomybės. Tokiu būdu, ieškovui įrodžius, kad butas buvo užpiltas iš atsakovei priklausančio buto, konstatuotina jos, kaip statinio savininkės, atsakomybė, nes netinkamai valdė jai priklausantį turtą, nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, todėl dėl šios priežasties konstatuotina, kad aplinkybė, jog pavojingas, gadinantis poveikis buvo iš atsakovės kotedžo, yra įrodyta (CK 6.266 str., CPK 12 str., 178 str., 185 str., 197 str.).

Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (CK 6.280 str.). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). Ieškovas įrodė ir pagrindė žalos ir išmokėtos draudimo išmokos dydį dėl 2009-01-09 atsakovei priklausiusiame kotedže išsiliejusio vandens aplieto kotedžo (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r., remonto, todėl ieškinys tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 16 925,76 Lt nuostolių atlyginimo (t. 1, b. l. 14-53, 85-127, 145-152, CPK 185 str.).

Ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Subrogacijos atveju taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamoje byloje 2011-08-08 pareiškus ieškinį dėl 2009-01-09 atsiradusios žalos atlyginimo nėra praleistas, todėl taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes nėra pagrindo (t. 1, b. l. 59, CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 1 d., 1.128 str., 1.131 str. 1 d., 6.1015 str. 1-2 d.).

Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos įstatyme nustatyto dydžio 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą                        16 925,76 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1d.).               Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 7266,36 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pateikė 2014-02-13 išlaidų detalizaciją. Tačiau teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 str. 2 d.). Ieškovas vedė bylą per atstovą advokato padėjėją. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Įvertinus ginčo sumą, bylos nagrinėjimo trukmę, ieškovo atstovo pateiktų procesinių dokumentų kiekį (ieškinys ir atstovavimas (sąskaita Nr. 296, t. 1, b. l. 57-58), apeliacinis skundas (sąskaita Nr. 341, t. 2, b. l. 90), atsiliepimas į apeliacinį skundą (sąskaita Nr. 443, t. 3, b. l. 30-35), rašytiniai paaiškinimai), jų turinį, apimtį bei sudėtingumą, advoakto padėjėjo atstovavimo teismo posėdžiuose laiką (iš viso 6 val. x 120 Lt) ir bylos pobūdį, aplinkybę, kad ieškovas turėjo teisę vesti bylą ir per savo darbuotojus teisininkus ar pasirinkti atstovą, kuris vykdo veiklą teismo buveinės vietoje, konstatuoja, kad atlyginti kuro išlaidas ir sugaištą atstovo laiką dėl atvykimo į posėdžius nėra pagrindo (pagal sąskaitas Nr. 317, 327, 398, 413, 426, 506, 513, t. 1, b. l. 154, t. 2, b. l. 10-11, t. 3, b. l. 8-13), ir įvertinęs atsakovės turtinę padėtį bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais mažina prašomų priteisti advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų dydį iki 2 620 Lt (CPK 93 str. 1 d.,                 98 str. 2 d., Rekomendacijų 2, 3, 5, 8.2, 8.10, 8.11, 8.15, 8.18 ir 9 p.). Ieškovui taip pat iš atsakovės priteistina 508 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, ir 508 Lt, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1-4 d., t. 1,b. l. 5, t. 2, b. l. 86).

Trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas – nagrinėjamu atveju iš atsakovės (CPK 47 str. 2 d., 93 str. 1 d.). Trečiasis asmuo GNSB „Žvejonės slėnis“ prašo priteisti 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už advokato teisinę pagalbą atstovaujant trečiąjį asmenį teismo posėdžiuose. Vertinant priteistino užmokesčio už advokato suteiktas paslaugas atsakovei dydį, atsižvelgtina į tai, advokatas dalyvavo                          2013-12-03 – 2013-12-06 parengiamajame posėdyje ir 2014-02-17 teismo posėdyje, kurių bendra trukmė pagal Rekomendacijų 9 punktą apvalintina iki 4 valandų, ir pagal maksimalius atlygintinus advokato atstovavimo teisme įkainius (150 Lt už valandą atstovavimo teisme), iš atsakovės trečiajam asmeniui GNSB „Žvejonės slėnis“ priteistina atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina iki 600 Lt (CPK 98 str. 1-2 d., Rekomendacijų 8.2., 8.18., 9 punktai).

Atsižvelgus į aplinkybę, kad atsakovei buvo teikiama 50 procentų Valstybės garantuojama teisinė pagalba, iš jos Valstybei priteistina 26,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 82 str., 96 str. 1 d.).

Tenkinus ieškinį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-16 nutartimi atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įvykdymo                   (CPK 150 str. 3 d.).

              Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės A. Š. 16 925,76 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą16 925,76 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-08-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 620 Lt bylinėjimosi išlaidų bei            1 016 Lt žyminio mokesčio atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui GNSB „Žvejonės slėnis“ 600 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės A. Š..

Priteisti Valstybei 26,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės A. Š..

Palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-16 nutartimi atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                                                           Milda Valiulytė