Civilinė byla Nr. e2A-1300-773/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12442-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.11.; 1.3.6.4.1.3.; 1.3.7.2.4.; 1.3.5.10.

 (S)

Kauno apygardos teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas)  ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sir Autorent“ ieškinį atsakovui G. G. dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, darbo santykių nutraukimo fakto nustatymo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Sir Autorent“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. birželio 29 d. sprendimą, kuriuo: 1) atsakovo G. G. atleidimas iš darbo pripažintas, neteisėtu; 2) laikyta, kad darbo sutartis tarp atsakovo ir ieškovės nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 3) nuspręsta išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., e. b. l. 1-4). Nurodė, kad ieškovė buvo suteikusi teisę atsakovui G. G. mokėjimo kortele atsiskaityti už nedidelės vertės darbdavio kasdienėje veikloje patiriamas išlaidas, bet nesuteikė teisės atsakovui mokėjimo kortele išgryninti pinigines lėšas iš ieškovės sąskaitos banke. Ieškovės direktorius H. L. 2018 m. balandžio 27 d. pastebėjo, kad iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „SEB bankas“, išgryninta 2 000 Eur. Nustatyta, kad atsakovas 2018 m. balandžio 26 d. šiuos pinigus išgrynino ne darbo metu ir ne darbo reikmėms. Toliau aiškindamasis įvykio aplinkybes ieškovės direktorius H. L. paskambino atsakovui bei pareikalavo grąžinti pasisavintas ieškovės pinigines lėšas, t. y. 2000 Eur. Atsakovas į žodinį ieškovės vadovo raginimą nesureagavo, todėl H. L. per V. M. SMS pranešimais pareikalavo grąžinti pasisavintas ieškovės pinigines lėšas 2 000 Eur. Įspėjus atsakovą apie kreipimąsi į policiją atsakovas pasisavintus 2 000 Eur grąžino įnešdamas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Po piniginių lėšų išėmimo iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos atsakovas nepasirodė darbe. Dėl šio įvykio H. L. priėmė sprendimą nutraukti darbo santykius su atsakovu Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl tyčia padarytos turtinės žalos ar bandymo padaryti turtinę žalą darbdaviui (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Ieškovė 2018 m. gegužės 18 d. atleido atsakovą iš darbo. Šis pažeidimas nurodytas nutrauktoje darbo sutartyje, tačiau 2018 m. gegužės 18 d. įsakyme atleisti atsakovą iš darbo pagal H. L. įgaliojimą veikiantis ir H. L. valią vykdantis V. M. suklydo įrašydamas atleidimo iš darbo priežastį, nurodydamas, kad atsakovas atleistas dėl neatvykimo į darbą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. Atsakovas atleistas iš darbo: 1) pilnai išsiaiškinus įvykio aplinkybes; 2) atsakovo elgesį įvertinus šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu; 3) nustačius visas teisingai drausminei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas žinojo apie ieškovės keliamas jam pretenzijas, apie ketinimą nutraukti darbo santykius dėl pasisavintų piniginių lėšų, laikytina, kad atsakovo paaiškinimo nepareikalavimas priimant 2018 m. gegužės 18 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra formalus pažeidimas. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkanti  E. M. teigė, kad atsakovas jai paaiškino išgryninęs iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos 2000 Eur, kaip išeitinę kompensaciją, nes bijojęs būti apgautas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2003; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-1298/2002). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, jog aplinkybė, kad iš ieškovo nebuvo raštu pareikalauta pasiaiškinti ir jis pasirašytinai nebuvo supažindintas su jam paskirta drausmine nuobauda, nedaro jo atleidimo iš darbo neteisėto ir nėra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-590/2004). Nagrinėjamu atveju svarbus atsakovo požiūris į padarytą pažeidimą. Atsakovas kaltės nepripažįsta ir nepagrįstai teigia, kad pinigus išgrynino vykdydamas V. M. nurodymą ir apie V. M. neatsakingai naudojamas darbdavio lėšas informavo H. L., nes šių aplinkybių nepatvirtino nei vienas iš nurodytų asmenų. Toks atsakovo požiūris parodo, jog ateityje ieškovė negali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus.

2.       Atsakovas G. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., e. b. l. 65-69). Nurodė, kad nesutinka su ieškovės pateiktomis aplinkybėmis, prieštaraujančiomis Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. birželio 29 d. sprendime konstatuotoms aplinkybėms. Žodinio pokalbio metu su V. M., atsakovui 2018 m. balandžio 26 d. buvo duotas nurodymas iš bendrovės sąskaitos išgryninti 2 000 Eur, kurie yra reikalingi atsiskaitant su klientais. Pinigus atsakovas nuėmė ryte iš MAXIMA parduotuvėje esančio bankomato ir nunešė V. M., tačiau pastarasis liepė pasilaikyti pinigus, kol reikės. 2018 m. balandžio 27 d. gavęs iš V. M. žinutes su nurodymu grąžinti neva pasisavintas lėšas, atsakovas sunerimo dėl galimo tyčinio apkaltinimo vagyste, todėl 2018 m. balandžio 28 d. grąžino pinigus į ieškovės banko sąskaitą. 2018 m. gegužės 18 d. atsakovas buvo atleistas iš darbo, remiantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu dėl neatvykimo į darbą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. Pranešimą pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. atsakovas gavo 2018 m. gegužės 22 d., t. y. po atsakovo atleidimo. Taigi, pranešimas dėl pasiaiškinimo buvo gautas nutrūkus darbo santykiams ir atsakovas neturėjo jokių realių galimybių pateikti neatvykimo į darbą priežastis ir/arba paaiškinimą. Jeigu darbuotojo atleidimo iš darbo priežastis keistina, nurodant, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra ne darbuotojo neatvykimas į darbą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., bet tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui, pažymėjo, kad toks žalos faktas nėra užfiksuotas, t.y., darbuotojo nuimti pinigai darbdaviui pareikalavus buvo nedelsiant grąžinti, taigi eliminuota bet kokia turtinės žalos galimybė, ikiteisminis tyrimas dėl vagystės nebuvo pradėtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendime nutraukti darbo sutartį darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai ir kokias darbo pareigas pažeidė. Tuo tarpu darbdavio pozicija dėl atsakovo atleidimo iš darbo priežasčių bylos nagrinėjimo metu kito, t.y. pradžioje nurodė atleidęs už pravaikštas, o vėliau teigė darbo sutartį su atsakovu nutraukęs dėl padarytos turtinės žalos darbdaviui ir bandymo tyčia padaryti jam turtinę žalą. Ieškovė pilnai neištyrusi galimo darbo pareigų pažeidimo, nenustačiusi visų aplinkybių, negavusi atsakovo pasiaiškinimo, nesupažindinusi atsakovo su įsakymu nutraukti darbo sutartį, nutraukė darbo santykius su atsakovu dėl pažeidimo, kurio faktiškai atsakovas nepadarė, t.y dėl neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių. Atsakovas tik bylos nagrinėjimo eigoje ir iš ieškovės atstovų paaiškinimų sužinojo tikrąsias darbo sutarties nutraukimo priežastis, t.y. galimai tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos. Pažymėjo, kad atsakovas darbovietėje dirbo ilgiau nei vienerius metus, o darbo sutartis nutraukta nepagrįstai darbdavio iniciatyva, taigi manytina, kad darbuotojui buvo padaryta neturtinė žala, kurią darbo ginčų komisija įvertino 500 Eur ir toks darbuotojo reikalavimas tenkintas pagrįstai nepažeidžiant teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir atsakovo G. G. skundo reikalavimus tenkino iš dalies: pripažino atsakovo G. G. atleidimą iš darbo DK 58 straipsnio 3 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties) neteisėtu, kitoje dalyje atsakovo G. G. skundo reikalavimų netenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 71-76).

4.       Teismas pažymėjo, kad DK 65 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį ar konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą turi būti išreikštas raštu; sprendime nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Teismas nustatė, kad rašytinis sprendimas nutraukti darbo sutartį su atsakovu nurodytas dvejuose dokumentuose: 2018 m. gegužės 18 d. įsakyme Nr. 1/18/05/18, kuriame nurodytas atleidimo pagrindas – neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., bei šalių darbo sutartyje, kurioje nurodytas kitas atleidimo pagrindas – tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos. Todėl teismas, papildomai remdamasis liudytojų V. M. ir H. L. parodymais, konstatavo, kad ieškovė darbo sutartį su atsakovu nutraukė dviem pagrindais: dėl atsakovo neatvykimo į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties bei dėl turtinės žalos padarymo darbdaviui ar bandymo tyčia padaryti jam turtinės žalos.

5.       Teismas, spręsdamas dėl atsakovo atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 3 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, pažymėjo, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, jog įsakyme nurodytu laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. atsakovas neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties. Priešingai, ieškovė nurodė, jog V. M., įrašydamas šį atleidimo pagrindą į 2018 m. gegužės 18 d. įsakymą, suklydo. Teismas konstatavo, jog atsakovas DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu buvo atleistas neteisėtai, todėl jo 2018 m. birželio 18 d. patikslinto skundo Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu iš dalies tenkintinas.

6.       Dėl atsakovo atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 3 straipsnio 5 punkte numatytu pagrindu,  teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai atleido iš darbo atsakovą. Atsakovas iš jam ieškovės išduotos mokėjimo kortelės sąskaitos 2018 m. balandžio 26 d. per du kartus išgrynino 2 000 Eur sumą ir grąžino šią sumą į sąskaitą tik 2018 m. balandžio 28 d. Teismas šias aplinkybes konstatavo remdamasis liudytojų E. M., V. M. parodymais ir 2018 m. balandžio 27 d. bei balandžio 30 d. raštais, kurie buvo adresuoti atsakovui reikalaujant grąžinti pasisavintas lėšas, taip pat atsakovo elgesiu iki 2 000 Eur sumos išgryninimo, kai anksčiau šia kortele buvo atsiskaitoma nedidelėmis sumomis po 20-30 Eur. Teismas sprendė, jog atsakovas, išgryninęs iš bendrovės banko sąskaitos 2 000 Eur sumą, ketino šiuos pinigus pasisavinti kaip įsivaizduojamą kompensaciją jo atleidimo iš darbo atveju. Šios sumos atsakovas atsiskaitymams su trečiaisiais asmenimis nepanaudojo, ją laikė savo žinioje dvi dienas ir grąžino įmonei tik po to, kai V. M. raštu pareikalavo tą padaryti bei informavo atsakovą apie ketinimą kreiptis į policiją dėl vagystės. Šių pinigų atsakovui negrąžinus, įmonė būtų patyrusi 2 000 Eur žalą. Atsakovo teiginiai, jog pats V. M. davė nurodymą išgryninti pinigus ir juos pasilaikyti, kol reikės, nepagrįsti įrodymais, prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir aukščiau aprašytiems įrodymams, todėl teismas juos atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovas bandė tyčia padaryti darbdaviui žalos. Teismo vertinimu, ieškovės sprendimas dėl atsakovo atleidimo, jam padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą bei netekus ieškovės pasitikėjimo juo, pripažintinas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus.

7.       Spręsdamas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, teismas nurodė, kad darbo sutarties nutraukimo tvarką, darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, reguliuoja DK 58 straipsnio 4-6 dalys, 65 straipsnio 1-5 dalys. DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad iki atsakovo atleidimo iš darbo dienos 2018 m. gegužės 18 d. ieškovės sprendimas nutraukti darbo sutartį bei reikalavimas pasiaiškinti atsakovui nebuvo įteikti, tuo pažeidžiant DK nuostatų imperatyvius reikalavimus. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009). Todėl, teismo vertinimu, nustačius, jog ieškovės sprendimas nutraukti darbo sutartį su atsakovu DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu buvo iš esmės pagrįstas, vien formalus aukščiau nurodytų procedūrinių reikalavimų nesilaikymas nesudaro pakankamo pagrindo atsakovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Teismas sprendė, kad šioje dalyje atsakovo skundo, pateikto darbo ginčų komisijai, reikalavimas dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu netenkintinas.

8.       Dėl 1500 Eur neturinės žalos atsakovui atlyginimo teismas pažymėjo, kad DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu atsakovas buvo atleistas neteisėtai, tačiau kitu, DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytu pagrindu jis buvo atleistas teisėtai. Todėl teismas laikė, kad vieno iš dviejų sprendimų neteisėtumas pats savaime negalėjo sukelti atsakovui jo skunde darbo ginčų komisijai nurodomų neigiamų padarinių, todėl tarp neteisėtų veiksmų ir deklaruojamos neturtinės žalos nėra priežastinio ryšio, kas eliminuoja galimybę taikyti materialinę atsakomybę darbdaviui. Be to, pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 84-90). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo nustačius DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kadangi 2018 m. balandžio 26 d. darbuotojas išėmė 2 000 Eur naudodamasis UAB „Sir Autorent“ kortele, o 2018 m. balandžio 28 d. išgrynintus 2 000 Eur gražino ieškovei UAB „Sir Autorent“, taigi įmonė žalos nepatyrė. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. Š. 2018 m. spalio 26 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G. G. veiksmų, t. y. 2018 m. balandžio 26 d. išimtų 2 000 Eur iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taigi nėra duomenų apie tai, kad G. G. padarė arba ketino padaryti žalą darbdaviui. Atsakovo veiksmai, pasireiškę nedelsiant grąžinta pinigų suma, rodo darbuotojo neabejingumą darbdavio nurodymams, atsakingumą ir patikimumą vykdant darbo funkcijas. Tuo tarpu darbdavio aktyvūs veiksmai, pasireiškiantys darbuotojo atleidimu, iš esmės patvirtina agresyvų ir neproporcingą darbdavio požiūrį į darbuotoją bei psichologinį smurtą jo atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavio konstatuotas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo įvykdytas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. balandžio 28 d., tačiau įsakymas dėl darbuotojo atleidimo priimtas tik 2018 m. gegužės 18 d., nors darbdavys nedelsiant reagavo į pinigų nuėmimo faktą. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad įsakymas dėl atsakovo atleidimo, priimtas tik po 21 kalendorinės dienos, iš tiesų yra tikslingas siekis susidoroti su darbuotoju, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3-55-248/2018 praktiką.

1.2.                       Teismo posėdžių metu apklausti liudytojai V. M. ir E. M. yra ieškovės UAB „Sir Autorent“ darbuotojai, taigi, šių asmenų parodymų negalima laikyti objektyviais, nes įmonės darbuotojai yra suinteresuoti išsaugoti darbo vietą, palaikydami darbdavio poziciją, todėl pripažintini betarpiškai lojaliais darbdaviui.

1.3.                       Kadangi atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl atleidimo iš darbo teisėtumo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu, laikytina, kad atsakovas neteisėtai iš darbo buvo atleistas dėl dviejų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų. Nustačius, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta nepagrįstai, darbuotojui priteistina dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka.

1.4.                       Atsakovas nesutinka su teismo nuomone, kad vieno iš jam pritaikytų atleidimo pagrindų panaikinimas yra pakankama satisfakcija, eliminuojanti neturtinės žalos priteisimo būtinybę. Priešingai, darbuotojo nuomone, darbdavio veiksmai, o t. y. siekis atleisti darbuotoją dviem pagrindais, iš esmės yra diskredituojantys, kenkiantys jo reputacijai bei sumažinantys galimybes konkuruoti darbo rinkoje ir lemiantys neigiamą aplinkinių nuomonę. Atsakovas pažymi, kad darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti savo teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas. Asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus. Šiuo atveju atsakovas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus dėl nustatytų neteisėtų darbdavio veiksmų, atleidžiant jį iš darbo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad atsakovo reikalavimas priteisti 1 500 Eur neturtinę žalą yra pagrįstas.

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Sir Autorent“ prašo apeliacinį skundą atmesti,  Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 95-98). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga nepradėjusi ikiteisminio tyrimo konstatavo teisiškai reikšmingą faktą, kad žalos ieškovui atsakovas neketino padaryti arba nepadarė. Ikiteisminio tyrimo įstaiga nenustatinėjo nagrinėjamos bylos dalykui teisiškai reikšmingų juridinių faktų, todėl šis atsakovo argumentas yra tik subjektyvus ir įrodymais nepagrįstas deklaratyvus teiginys.

2.2.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, kad neleistinai išgrynintus 2 000 Eur grąžino ieškovei nedelsiant. Atsakovas pinigus grąžino tik po ieškovę atstovaujančio V. M. raginimų ir perspėjimo kreiptis į policiją 2018 m. balandžio 28 d. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas negalėjo jo atleisti keliais pagrindais. Nagrinėjamu atveju ieškovas atleido atsakovę iš darbo dėl DK 58 straipsnio 3 straipsnio 5 punkte numatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovas, išgryninęs iš ieškovės banko sąskaitos 2 000 Eur sumą, ketino šiuos pinigus pasisavinti kaip įsivaizduojamą kompensaciją jo atleidimo iš darbo atveju. Šios sumos atsakovas atsiskaitymams su trečiaisiais asmenimis nepanaudojo, ją laikė savo žinioje dvi dienas ir grąžino tik pareikalavus ieškovei. Atsakovui šių pinigų negrąžinus, ieškovė būtų patyrusi 2 000 Eur žalą.

2.3.                      Atsakovo teiginiai apie galimą ieškovės susidorojimą su juo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju ieškovės vadovas H. L. priėmė sprendimą nutraukti darbo santykius su apeliantu dėl to, kad apeliantas neleistinai nuo ieškovės sąskaitos savo asmeninėms reikmėms nuėmė 2 000 Eur. SMS pranešimų išklotinėje aiškiai matyti, kad 2018 m. balandžio 27 d. H. L. per V. M. pareikalavo grąžinti jam perduotus daiktus ir parašyti prašymą. Iki 2018 m. gegužės 18 d. atsakovas daiktų negrąžino, prašymo neparašė, paaiškinimo nepateikė. SMS pranešimai įrodo, kad atsakovas žinojo apie ieškovės jam keliamas pretenzijas, apie ketinimą nutraukti darbo santykius dėl pasisavintų piniginių lėšų. Po piniginių lėšų išėmimo iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos atsakovas nepasirodė darbe.

2.4.                      Šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas atsakovas neturi teisėto pagrindo tikėtis ir reikalauti iš darbdavio neturtinės žalos kompensavimo ir/ar kitokių išmokų priteisimo. Teisė negina nesąžiningo asmens. Todėl darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad: 1) atsakovas bandė tyčia padaryti darbdaviui žalos, t. y. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte; 2) vien formalus procedūrinių reikalavimų nesilaikymas nesudaro pakankamo pagrindo atsakovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas paliktinas galioti. Nesąžiningo darbuotojo (atsakovo) apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį, konstatuoja, kad apeliaciniu skundu atsakovas ginčija skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria jo atleidimas iš darbo dėl DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pripažintas neteisėtu ir netenkintas atsakovo reikalavimas priteisti dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinę išmoką ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovo G. G. atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, pripažintas neteisėtu, nėra skundžiama.

13.       Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl darbuotojo atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo teisėtumo būtina nustatyti, kokiais kaltais darbuotojo veiksmais buvo padarytas konkretus pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimas (DK 58 straipsnio 1 dalis), ir ar šis pažeidimas atitinka bent vieną šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo požymį, įtvirtintą DK 53 straipsnio 3 dalyje. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. 

14.       Teisėjų kolegija nustatė šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovės nurodomu atsakovo G. G. padarytu šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, numatytu DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte (t.y. čia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos):

6.1.                      Ieškovės UAB „Sir Autorent“ direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsakyme Nr. 17/8/1 nurodoma, kad leidžiama G. G. SEB banko mokėjimo kortele (Nr. (duomenys neskelbtini)) atsiskaityti už nedidelės vertės (iki 200 Eur) įmonės išlaidas (1 t., e. .b. l. 156).

6.2.                      Sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše matyti, kad 2018 m. balandžio 26 d. iš kortelės ****6275 išgryninta du kartus po 1 000 Eur. 2018 m. balandžio 28 d. atliekamas grynųjų įmokėjimas bankomate, kur mokėtojas – G. G., įmokama suma – 2 000 Eur (1 t., e. b. l. 47).

6.3.                      SMS žinučių išklotinėje matoma, kad adresatui „G. G. darbo Nr.“ 2018 m. balandžio 27 d. siųsta žinutė: „Labas, prašau iki šių metų balandžio mėn. 30 d. 10 val. ryto grąžinti iš „Sir Autorent“ įmonės pasisavintas lėšas (2 000 Eur) ir parašyti prašymą. Priešingu atveju kreipsimės į policiją dėl vagystės (dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo). „Sir Autorent“ įmonės vadovo vardu“; 2018 m. balandžio 30 d. siųstos žinutės: „Prašo H., kad nedelsiant grąžintumei įmonei priklausančius daiktus/turtą (SIM kortelę ir telefoną, banko, kuro korteles, Caddy ir Sprinter raktus, nuo sandėlio ir biuro raktus) bei parašytumei prašymą. Jei šiandien iki 15 val. viskas, kas išvardinta nebus pristatyta/ padaryta teks kreiptis į policiją dėl vagystės, kadangi tavo paskutinė darbo diena mūsų įmonėje buvo ketvirt. (nuo penktad. tu nebedirbi)“; „jei iki 15 val. visko nepristatyti (įmonei priklausančių daiktų/turto bei prašymo), apie tavo poelgį (apie atleidimą iš darbo pagal griežtą papeikimą už kėsinimasi į svetimą turtą) sužinos ir tavo pagrindinis darbdavys (ne tik policija). Sir Autorent (1 t., e. b. l. 13-14). Analogiško turinio SMS žinutės, gautos iš adresato „V. (duomenys neskelbtini)“ matomos kitoje SMS žinučių išklotinėje (1 t., e. b. l. 83-87).

6.4.                      Darbo sutartyje, sudarytoje 2017 m. kovo 16 d. tarp ieškovės ir atsakovo, nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta 2018 m. gegužės 18 d. pagal DK 58 straipsnio 1 dalies 1 punktą (58 straipsnio 3 dalies 5 punktą) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ir bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos (1 t., e. b. l. 135-137).

6.5.                      Ieškovės UAB „Sir Autorent“ direktoriaus 2018 m. gegužės 18 d. įsakyme Nr. 1/-18-05-18 nurodoma, kad ieškovės direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad G. G. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., atleidžia G. G. iš darbo nuo 2018 m. gegužės 18 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (šiurkštus darbo pareigų pažeidimas) (1 t., e. b. l. 9).

15.       Teisėjų kolegija, ištyrusi aukščiau ištirtus įrodymus nustatė, kad atsakovas G. G. 2018 m. balandžio 26 d. iš banko mokėjimo kortelės Nr. 5590 8000 0353 6275 išgrynintus 2 000 Eur grąžino 2018 m. balandžio 28 d. gavęs įspėjimą, kad nepagrįstai išėmė nurodytą grynųjų pinigų sumą. Šiuos atsakovo veiksmus ieškovė vertino kaip bandymą tyčia padaryti žalos ieškovei.

Dėl atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo

16.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130).

17.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė UAB „Sir Autorent“, nustačiusi 2 000 Eur piniginių lėšų išgryninimo faktą, nepareikalavo darbuotojo pateikti pasiaiškinimo, tačiau iš karto konstatavo lėšų pasisavinimo faktą, nurodydama, kad dėl įvykio bus kreipiamasi į policiją, raginant darbuotoją pateikti prašymą, kuris vertintinas kaip reikalavimas išeiti iš darbo. Atsakovui G. G. grąžinus pinigus, ieškovės pozicija nepakito ir atsakovui siųstų žinučių turinys vertintinas kaip ieškovės išreikšta iniciatyva nutraukti darbo santykius su atsakovu G. G.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nevertino su darbo pareigų pažeidimu susijusių aplinkybių ir neturėjo tikslo išklausyti darbuotojo poziciją.

18.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą išreikšta ieškovės UAB „Sir Autorent“ pozicija, kad atsakovo atliktas pinigų nuėmimas kaip tariamos teisės į išeitinę kompensaciją įgyvendinimas turi būti vertinamas kaip tyčinis bandymas padaryti žalą ieškovei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinto šiurkštaus darbo pareigų požymiams nustatyti būtina nustatyti konkrečią darbuotojo kaltės formą – tyčią. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas G. G. nėra teisinį išsilavinimą turintis asmuo, todėl galėjo sąžiningai klysti dėl savo kaip darbuotojo teisių apimties ir jos įgyvendinimo tvarkos. Svarbu ir tai, kad atsakovas, nuėmęs pinigus nuo ieškovei UAB „Sir Autorent“ priklausiusios banko mokėjimo kortelės ir toliau buvo pasiekiamas ieškovei, nesislapstė ir nesiėmė veiksmų, kurie kliudytų ieškovei jį rasti. Atsižvelgiant į tai, tokius atsakovo G. G. elgesio motyvus vertinti kaip tyčinius veiksmus, kuriais siekta padaryti žalos ieškovei, nėra pagrindo, juo labiau, kad atsakovas ieškovei pinigus grąžino ir ieškovė nepatyrė turtinės žalos. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad ieškovė UAB „Sir Autorent“ savo veiksmais (žr. sprendimo 17 punktą) sukūrė situaciją, kurioje atsakovas, kaip darbuotojas būdamas silpnesnė darbo santykių šalis, pasijuto nesaugus dėl savo kaip darbuotojo teisių įgyvendinimo, kas taip pat galėjo nulemti jo netinkamus veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo G. G. veiksmuose tyčia nenustatyta. 

19.        Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sprendimo 16 punkte nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir įvertinusi individualias šios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad vertinti atsakovo padarytą darbo pareigų pažeidimą kaip šiurkštų pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir suteikiantį teisę darbdaviui taikyti DK 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sankciją – atleidimą iš darbo nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas.

Dėl atsakovo neteisėto atleidimo pasekmių

20.       Nustačius atsakovo atleidimo iš darbo neteisėtumą teisėjų kolegija sprendžia dėl DK 218 straipsnyje nustatytų neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių taikymo. Atsakovas G. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl neteisėto atleidimo jam priteistina dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2018 m. birželio 29 d. sprendime konstatavo, kad atsakovas g. Gelžinis į pirmesnį darbą negrąžinamas, nes jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos. Kadangi atsakovas G. G. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepareiškė ieškinio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jis sutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu negrąžinti jo į pirmesnį darbą. Esant šios aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikytinos DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatos nustatant atsakovo neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes.

21.       Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui priklausančio vidutinio darbo užmokesčio dydis nustatytinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintu Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Vidutinio darbo užmokesčio dydis už priverstinės pravaikštos laiką apskaičiuotinas vadovaujantis Aprašo 5.1 punktu, kur nurodyta, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo G. G. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal tarp šalių 2017 m. kovo 16 d. sudarytos darbo sutarties sąlygas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius (vasarį kovą, balandį) sudaro 583,33 Eur ((850 Eur + 850 Eur +50 Eur)/3 mėn.) (1 t., e. b. l. 135-137). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad 2019 m. gegužės 18 d. yra praėjęs vienų metų laikotarpis nuo atsakovo G. G. neteisėto atleidimo iš darbo dienos (žr. nutarties 14.5 punktą). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolega sprendžia, kad atsakovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką yra 6 999,96 Eur (583,33 Eur/ mėn. x 12 mėn.). 

23.       Dėl DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytos kompensacijos, teisėjų kolegija pažymi, kad DK 218 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog negrąžinus asmens į pirmesnį darbą laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tokiu atveju, kai darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbuotojo prašymą, priimtu sprendimu pripažįsta darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu ir taiko DK 218 straipsnio 4, 6 dalis, darbdavys, nesutinkantis su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, turi turėti omenyje ir prisiimti teisinių pasekmių riziką, kad, teismui priėmus sprendimą darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir taikyti DK 218 straipsnio 4, 6 dalis, darbo sutartis bus laikoma nutraukta šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, t. y. darbo sutarties nutraukimo momentas, lyginant su tuo, kuris konstatuotas neįsiteisėjusiame darbo ginčų komisijos sprendime, bus nukeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).

24.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, konstatuoja, kad atsakovo G. G. atleidimo iš darbo UAB „Sir Autorent“ data laikytina apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo diena (2019 m. spalio 8 d.) (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta kompensacija apskaičiuotina įvertinus, kad darbo santykiai tarp ieškovės UAB „Sir Autorent“ ir atsakovo G. G. truko vienerius metus keturis mėnesius ir dvidešimt dienų, t.y. 16,7 mėn. Taigi, atsakovui priteistinas vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis mažintinas proporcingai darbo santykių tarp ieškovės ir atsakovo trukmei ir atsakovui iš ieškovės priteistina 405,90 Eur (583,33 Eur/ mėn. x (16,7mėn./24 mėn.)) kompensacija. 

25.        Dėl neturtinės žalos atlyginimo

26.       Pripažinus atsakovo G. G. atleidimą iš darbo neteisėtu, spręstinas ir atsakovo G. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

27.       DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).

28.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažymi, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiformavę stabilūs darbo santykiai, kadangi atsakovas buvo ieškovės UAB „Sir Autorent“ darbuotojas ilgiau nei metus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad darbo santykių nutrūkimas aukščiau sprendime nurodytomis aplinkybėmis (žr. sprendimo 14, 17-18 punktus), sukėlė dvasinius išgyvenimus tiek dėl nepagrįstų kaltinimų padarius nusikalstamą veiką, tiek dėl pablogėjusios materialinės padėties praradus darbą. Šiuos padarinius sukėlė būtent ieškovės neteisėti veiksmai atleidžiant atsakovą G. G. iš darbo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja priežastis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir atsakovo patirtų dvasinių išgyvenimų. Kadangi ieškovės kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o ieškovė nepateikė byloje duomenų dėl ieškovės valdymo organų veiksmų, kurie galėtų paneigti šią prezumpciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinos aplinkybės, sudarančios pagrindą tenkinti atsakovo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.

29.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu, t. y. pripažįstant, jog atsakovo G. G. atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, ir DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytų pasekmių pritaikymas, yra pagrindas mažinti atsakovo prašomą priteisti neturtinę žalą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl atleidimo iš darbo UAB „Sir Autorent“ būtų sumenkusi jo reputacija, t. y. nepateikė įrodymų, kad jo pagrindinėje darbovietėje yra žinoma kokiomis aplinkybėmis nutrūko darbo santykiai su ieškove UAB „Sir Autorent“, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl šių aplinkybių kitas atsakovo darbdavys yra praradęs pasitikėjimą juo kaip darbuotoju ir neskiria su jo atsakomybės sritimis susijusių užduočių. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 500 Eur yra pakankama suma ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

30.       Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį šioje dalyje atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys). Atsakovas G. G. pirmosios instancijos teisme patyrė 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., e. b. l. 192-193). Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu ir apeliacinės instancijos teismo sprendimu atmetus ieškovės ieškinį, visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32.       Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo skundžiama tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas netenkinti atsakovo G. G. reikalavimų dėl pripažinimo atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą neteistu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovo G. G. atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, pripažintas neteisėtu, nebuvo skundžiama, t.y. skundžiami trys netenkinti reikalavimai iš keturių, šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą yra 75 Eur (100 Eur x ¾ x 100 proc.). Atsižvelgiant į tai, permokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina atsakovui (87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovui apeliacinės instancijos teisme viso patyrus 425 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 350 Eur advokato pagalbai apmokėti (2 t., e. b. l. 91-92), patenkinus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria netenkinti atsakovo G. G. skundo reikalavimai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Pripažinti atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo DK 58 straipsnio 3 straipsnio 5 punkte numatytu pagrindu neteisėtu.

Priteisti iš ieškovės UAB „Sir Autorent“, juridinio asmens kodas 302418535, buveinės adresas Šilelio g. 7-1 , Vijūkų k., Kauno r.,  atsakovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 6 999,96 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 96 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 405,90 Eur (keturis šimtus penkis eurus 67 ct) kompensacijos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Sir Autorent“, juridinio asmens kodas 302418535, buveinės adresas Šilelio g. 7-1 , Vijūkų k., Kauno r.,  atsakovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) 425,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,00 Eur (dvidešimt penkių eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. gegužės 8 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 1442), permoką

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                Diana Labokaitė        

                                Mindaugas Šimonis

                                Egidijus Tamašauskas