Civilinė byla Nr. 2A-292-553/2014

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-12220-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 24.4; 73.2.5.5; 116.1; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-07 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2922-933/2013 pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiai per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – G. S. ir UAB DK „PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, priteisti 20 320 Lt draudimo išmoką, kurią atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti, neatnaujinti ieškinio senaties termino, kadangi jis praleistas ne dėl svarbių priežasčių, taikyti ieškinio senaties terminą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB DK „PZU Lietuva“ į bylą pateikė paaiškinimus, kuriais prašė ieškinio tenkinimo/netenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-07 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad ieškovo reiškiamiems reikalavimams taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas praleido. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino praleidimo dėl svarbių priežasčių, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas (apeliantas) E. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad yra pagrindas priimti ieškovui palankų teismo sprendimą ne tik dėl to, kad ieškinio senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, bet ir dėl to, kad atsakovas savo veiksmais pripažino faktinę aplinkybę, jog egzistuoja prievolė mokėti draudimo išmoką, o pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.130 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Ieškovas paaiškino, kad jo atstovas 2013-04-08 el. laišku pateikė atsakovo atstovui pasiūlymą dėl taikos sutarties, į kurį buvo atsakyta 2013-04-09 el. laišku nurodant, kad pasiūlymas yra svarstomas. Vėliau žodžiu atsakovas atsisakė minėto pasiūlymo ir jo pasiteiravus, ar šis sprendimas yra galutinis, atsakovas atsakė, kad gali pasiūlyti tik kelių tūkstančių litų draudimo išmoką.

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu, o apeliantas neteisingai aiškina CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2010-04-18. Šis terminas baigėsi po 1 metų 2011-04-18. Nutrūkti gali tik nepasibaigęs ieškinio senaties terminas. Apeliantas neteisingai traktuoja atsakovo veiksmus. Atsakovas galimai būtų nusiteikęs apeliantui išmokėti simbolinę draudimo išmoką tik dėl to, kad išvengti tolimesnio bylinėjimosi, išlaidų, potencialaus kliento praradimo, o ne dėl to, kad pripažino prievolę mokėti draudimo išmoką.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį taikydamas ieškinio senatį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apelianto E. M. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė nei vieno argumento, išreiškiančio nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino praleidimo dėl svarbių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Apelianto nuomone, šioje byloje ieškinio senaties terminas nutrūko 2013 m. balandžio mėnesį, kai atsakovas išreiškė sutikimą svarstyti apelianto pateiktą pasiūlymą dėl taikos sutarties, o vėliau teismo posėdžio metu atsakovas papildomai pareiškė, kad galėtų pasiūlyti kelių tūkstančių litų draudimo išmoką. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą minėtą (t. y. pagrindinį ir vienintelį) apeliacinio skundo argumentą, nes nutraukti gali būti tik tie terminai (taip pat ir ieškinio senaties), kurie nėra pasibaigę. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos nustatytų aplinkybių, kad ieškinio senaties termino pradžios data laikytina 2010-04-18; 2011-09-14 ieškovui tapo žinoma, kad jis netinkamai realizavo savo teises kreipdamasis su ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą, tačiau nagrinėjamą ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui (šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas) ieškovas pateikė tik 2012-12-03, t. y. praėjus dar daugiau nei metams nuo Kauno apygardos teismo 2011-09-14 nutarties priėmimo. Taigi 2012-12-03 pateikiant šioje byloje nagrinėjamą ieškinį ieškovas jau buvo praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl vėliau bylos nagrinėjimo metu šio termino negalėjo nutraukti jokie atsakovo pareiškimai apie galimybę sumokėti ieškovui kelių tūkstančių litų draudimo išmoką ar sutikimą svarstyti ieškovo pasiūlytą taikos sutarties variantą.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį pakeisti ar panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-07 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                      Aldona Tilindienė

Kolegijos teisėjai                                                                           Henrichas Jaglinskis

Liuda Uckienė