Pranešėja A. Maškevičienė                                          Civilinė byla Nr. 2A-76-460/2011

Teisėja V. Olcvikienė                                                  (Proceso Nr. 2-06-3-12628-2009-1)

Procesinio sprendimo kategorija 36.1; 44.2.; 114.11; 116.5.1 (S)

N U T A R T I S

2011 m. vasario 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovui E. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-746-563/2010 pagal ieškovų E. V. ir S. V. ieškinį atsakovei UAB „Projektlita“ dėl pasisavintų lėšų, papildomų išlaidų ir negautų pajamų priteisimo, bei ieškovų apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-06 sprendimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 7 550 Lt pasisavintų lėšų, 900 Lt papildomų išlaidų, 30 000 Lt negautų pajamų, 1 380,60 Lt delspinigių, 5 proc. palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, taikyti UAB „Projektlita“ akcininkei E. P. subsidiarią atsakomybę ir priteisti iš jos tokią sumą, kiek ieškovų reikalavimai negalės būti patenkinti iš bendrovės turto.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-06 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: ieškovams iš atsakovės priteisti iš atsakovės UAB „Projektlita“ 6 550 Lt avanso, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 6 550 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 301,63 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas E. V. atsakovei sumokėjo 5 550 Lt avanso pagal projektavimo darbų sutartį ir tik 1 000 Lt avansą už gyvenamojo namo projektą, t. y. iš viso 6 550 Lt. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė, t. y. sutartų darbų neatliko, todėl ieškovams iš atsakovės priteistina 6 550 Lt suma. Ieškovų reikalavimai dėl 900 Lt papildomų išlaidų ir 30 000 Lt negautų pajamų priteisimo atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovai nepateikė patirtų išlaidų ir negautų pajamų sumas pagrindžiančių įrodymų, vadovaujasi hipotetinio pobūdžio prielaidomis apie būsimas išlaidas ir žemės sklypų kainų kritimą. Ieškovų reikalavimas dėl 1 380,60 Lt delspinigių priteisimo taip pat atmestinas, kadangi šalių sudarytoje projektavimo darbų sutartyje Nr. 4 nenumatyta, kad UAB „Projektlita“ moka delspinigius už paslaugų nesuteikimą laiku. Sutarties 4.1 punkte numatytas 0,02 procento delspinigių mokėjimas tokiu atveju, jeigu užsakovas, t. y. E. V. laiku neatsiskaito už suteiktas paslaugas pagal sutartį. Ieškovų reikalavimą dėl subsidiarios atsakomybės taikymo UAB „Projektlita“ akcininkei E. P. teismas atmetė, kadangi ieškovai neįrodė egzistuojant visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (CK 2.50 str. 3 d.).

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-06 sprendimą už akių pakeisti, t. y. ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylos metu surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, pažeidė procesines teisės normas ir dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsakovė, žinodama visus ieškinio reikalavimus ir susipažinusi su pateiktais visais faktais ir įrodymais, atsiliepimo teismui nepateikė, todėl preziumuojama, kad nesigindama atsakovė pripažino ieškinio reikalavimus, apie kuriuos buvo tinkamai informuota. Todėl priimdamas sprendimą už akių teismas turėjo arba visiškai patenkinti ieškovų reikalavimus, arba, matydamas, kad jie nepagrįsti, sprendimo už akių ieškovo nenaudai nepriimti, bet nagrinėti bylą iš esmės teismo posėdyje. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad realiai buvo sumokėta 7 550 Lt avanso, tik UAB „Projektlita“ direktorė E. P. išrašė kasos pajamų orderį 1 000 Lt sumai, o dėl likusios dalies žadėjo išrašyti vėliau, iš susirašinėjimo matyti, kad jį buvo išrašiusi, tačiau neatidavė. ieškovai už toponuotrauką sumokėjo E. P. 600 Lt, tačiau ji neišrašė jokio tą patvirtinančio dokumento. Susirašinėjimo laiškai patvirtina, kad E. P. pinigus gavo ir perdavė geodezininkui. Dar 300 Lt bus reikalingi naujai toponuotraukai, nes senosios galiojimo laikas jau yra pasibaigęs. Šio teiginio apeliantai raštiškai pagrįsti negali. Ieškovai, pasirašydami sutartį su architektės E. P. vadovaujama bendrove, tikėjosi, kad sklypas su leidimu statyti, su namo projektu, bus parduotas už 100 000 Lt. Tačiau sumokėję atsakovei ir neatgaudami pinigų už neatliktus darbus, buvo priversti kreiptis į teismą. Per tą laiką, remiantis populiariausiomis nekilnojamojo turto internetinėmis svetainėmis, sklypo kaina sumažėjo 30 000 Lt. Tai yra negautos pajamos. Vėliau atlikus preliminarius vertinimus buvo nustatyta, kad sklypo vertė sumažėjo 50 000 Lt. Ieškovų manymu, jeigu prievolė neįvykdoma laiku, laikomasi nuostatos, kad kreditoriaus pinigais naudojasi skolininkas. Todėl už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas. Todėl už paskutiniuosius 6 mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą skolą pripažinti subsidiaria. E. P. žinodama, kad neturi reikiamos kvalifikacijos veikė nesąžiningai – paėmė pinigus, bet darbų neatliko. Kadangi juridinis asmuo negalėjo įvykdyti prievolės dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų, įmonės dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievoles savo turtu subsidiariai.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas E. V., veikdamas pagal ieškovo S. V. įgaliojimą, 2008-04-22 su atsakove UAB „Projektlita“ sudarė projektavimo darbų sutartį, dėl 0,05 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo paslaugų (b. l. 15).

Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti jų reikalavimai priteisti 1 000 Lt avanso, 900 Lt papildomų išlaidų, 30 000 Lt negautų pajamų, 1 380,60 Lt delspinigių, taip pat reikalavimas žalos atlyginimą priteisti subsidiariai iš UAB „Projektlita“ direktorės E. P.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių tik tuo atveju, jei visiškai tenkintų ieškovų reikalavimus. Tokia sprendimo už akių sąlyga įstatyme nenustatyta. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Ši įstatymo nuostata nereiškia, kad priimdamas sprendimą už akių teismas apskritai neturi vertinti ieškovų pateiktų įrodymų pagrįstumo. Aplinkybė, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį nereiškia, kad ji pripažino ieškinį ir neva todėl ieškovams savo reikalavimų pagrįstumo apskritai nereikia įrodinėti. CPK 182 straipsnyje nurodyti atvejai, kada nereikia įrodinėti aplinkybių – prezumpcijos turi būti numatytos įstatyme (CPK 182 str. 4 p.), atsiliepimo nepateikimas nesukelia tapačių pasekmių kaip šalies pripažinimas ieškinio ar atskirų faktų (CPK 42 str. 1, 2 d., 182 str. 5 p., 187 str.).

Apeliantų teiginys, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog realiai atsakovei buvo sumokėta 7 550 Lt, neatitinka tikrovės, nes iš byloje pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad iš viso buvo sumokėta tik 6 550 Lt (b. l. 17–22). Apeliantų nurodomame elektroninio pašto laiške (b. l. 35) tik nurodyta, kad kvitas namui išrašytas, ką ir taip patvirtina byloje esantis kvitas (b. l. 20), o apie sumas laiške nekalbama. Taip pat pažymėtina, kad ieškovų reikalavimas grindžiamas sutartimi dėl detaliojo planavimo paslaugų, kai tuo tarpu minėtas kvitas išrašytas avansui už gyvenamojo namo projektą. Ieškovų reikalavimas priteisti 900 Lt papildomų išlaidų taip pat nepagrįstas įrodymais. Apeliantų nurodomas elektroninio pašto laiškas (b. l. 23) niekaip nepatvirtina, kokia suma ir kokiam tikslui buvo perduota.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos sprendimo dalimi dėl delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai); netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 1, 2 d.). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Projektavimo sutartyje atsakovės pareiga mokėti netesybas (delspinigius ar baudą) nenumatytas ir teismas pagrįstai delspinigių nepriteisė, todėl apeliantų argumentai dėl ieškinio senaties delspinigiams šiuo atveju teisiškai nereikšmingi. Apeliantai painioja delspinigius su palūkanomis už naudojimąsi pinigais. Ieškovai nereiškė reikalavimo priteisti palūkanas (CPK 6.210, 6.261 str.), todėl teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva keisti ieškinio dalyko ir peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 135 str. 1 d. 4 p., 265 str. 2 d.).

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 dalis). Negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Ieškovai apskritai neįrodinėjo savo ketinimų žemės sklypą, dėl kurio detaliojo planavimo paslaugų buvo susitarę su atsakove, parduoti, jau nekalbant apie konkrečią pardavimo kainą. Ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų, t. y. kad žemės sklypas negalėjo būti parduotas vien dėl detaliojo planavimo sutarties nevykdymo. Iš ieškovų pateikto susirašinėjimo su atsakove matyti (b. l. 26–29, 34, 35), kad šalys tarėsi ir dėl statinių žemės sklype (namo, garažo, katilinės). Ieškovai reikalavimą priteisti negautas pajamas sieja tik su žemės sklypo detaliojo planavimo sutarties nevykdymu, nors matyti, kad žemės sklype planavo statyti statinius. Aplinkybė, kad žemės sklypo vertė sumažėjo dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, nesusijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės įsipareigojimų pagal žemės sklypo detaliojo projektavimo darbų sutartį netinkamu vykdymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškovų reikalavimą atmetė.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos sprendimo argumentais dėl subsidiarios atsakomybės. CK 2.50 str. 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ieškovai neįrodė, kad juridinis asmuo neįvykdė savo prievolės būtent dėl direktorės nesąžiningų veiksmų. Priešingai, nei teigia apeliantai, jų pateiktas susirašinėjimas (b. l. 23–35) nepatvirtina E. P. nesąžiningų veiksmų. Iš susirašinėjimo matyti, kad ji visus klausimus derino su ieškovais, be to, netgi buvo atlikta dalis darbų pagal žemės sklypo detaliojo planavimo sutartį (pavyzdžiui informacinio stendo įrengimas b. l. 25, sutarties 3.5 p.), bei pagal ieškovų neįvardijamą susitarimą dėl statinių projektavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo dėl subsidiarios atsakomybės E. P. taikymo (CPK 178 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK  325–333 str.,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                           Aušra Maškevičienė

Kolegijos teisėjai                                                                                 Bronius Valius

Virginija Nijolė Griškevičienė