Civilinė byla Nr. 2S-1908-259/2016

Teisminio proceso numeris nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.5.1.1.;3.5.1.12.;3.5.1.23.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės M. K. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-559-445/2016 pagal pareiškėjos antstolės A. M. pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo, suinteresuoti asmenys - išieškotoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, skolininkė M. K.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja nurodė, kad vykdo Varėnos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-59-445/2011, išduotą Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-07-04 sprendimo pagrindu, kuriuo M. K. buvo leista teisės aktų nustatyta tvarka per šešis (6) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, o to neįvykdžius - įpareigoti M. K. nugriauti statinį savo lėšomis. M. K. teismo nustatytu terminu neįvykdžius sprendimo dėl savavališkos statybos įteisinimo ir įpareigojimo nugriauti statinį savo lėšomis, suteikti teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovės M. K. patirtas savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidas. 2016-03-02 ir 2016-04-12 nuvykus į (duomenys neskelbtini), žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame M. K., nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti, statomas namas nenugriautas, leidimas dėl savavališkos statybos neįteisintas. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas neįvykdytas. Vadovaujantis LR CPK 771 straipsnio 1 dalimi, antstolė  2016-03-02 ir 2016-04-12 surašė sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktus, ir 2016-04-21 kreipėsi į teismą, prašydama išspręsti klausimą dėl skolininkės sprendimo neįvykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0151/13/01008 pagal CPP 771 straipsnio 5 dalį.
2. Skolininkė A. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismo nustatyto termino praleidimas nepriklauso nuo jos valios ir terminas teismo sprendimui įvykdyti pratęstinas. Iki 2014-04-29 parengė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. UAB „Geodezija ir architektūra“ architektas V. K. pažadėjo parengti statinio projektinę dokumentaciją, tačiau to nepadarė. 2015-05-07 ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl įpareigojimo užbaigti projektinės dokumentacijos parengimą. 2015-11-23 Varėnos rajono apylinkės teismo dar kartą nustatytas 3 mėnesių terminas sprendimo įvykdymui buvo per trumpas projekto rengėjui.
3. Išieškotoja atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas. Inspekcija 2011-09-21 raštu Nr.(7.9)-2D-12044 skolininkei išsamiai nurodė, kokius veiksmus turi atlikti tam, kad įteisintų savavališką statybą. Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinis padalinys 2014-05-27 raštu pakartotinai M. K. nurodė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Skolininkė jau penkeri metai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo. Mano, kad turi būti taikomos CPK 771 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. inspekcijai suteikta teisė likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti gyvenamąjį namą, sutvarkyti statybvietę ir iš skolininkės išieškoti patirtas išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškimą patenkino iš dalies ir nutarė taikyti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – suteikti teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmus, išieškant iš skolininkės M. K. patirtas savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju antstolė neprašė taikyti sprendime nurodytus padarinius, tačiau toks prašymas yra gautas tiek atsiliepime į pareikštą pareiškimą, tiek teismo posėdžio metu iš suinteresuoto asmens išieškotojo atstovės, todėl teismas sprendė, kad šioje byloje yra taikytina CPK 771 straipsnio 2 dalis. Teismas nustatė, jog skolininkei Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu ir nutartimis buvo skirti trys įspėjimai ir keturis kartus nustatyti terminai parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, o to neįvykdžius - nugriauti statinį savo lėšomis, tačiau skolininkė lyg šiolei nėra įvykdžiusi Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-07-04 sprendimo. Teismas vertino, kad per beveik penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo skolininkė nebuvo pakankamai aktyvi, vykdant teismo sprendimą, tinkamai nerealizavo jai suteiktų teisių ir pareigų. Toks ilgas laiko tarpas buvo daugiau nei pakankamas skolininkei parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, o to neįvykdžius - nugriauti statinį savo lėšomis, todėl teismas sprendė, kad naujo termino skyrimas sprendimo įvykdymui būtų netikslingas.
6. Teismas nurodė, kad skolininkė teismui pateikė Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2014-03-25 atsakymą dėl prašymo įteisinti statybą, tačiau toks įrodymas jau buvo pateiktas priimant 2015-11-23 nutartį dėl sprendimo neįvykdymo. Taip pat pateikė 2016-05-16 Vilniaus miesto apylinkės teismui paduotą ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą įvykdyti pareigą per 1 mėnesio terminą parengti gyvenamojo namo statybai projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą ir priteisti neturtinę žalą. Tačiau LITEKO duomenis teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-23 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-21504-595/2016) ieškovės M. K. ieškinys atsakovui V. K. dėl įpareigojimo įvykdymo bei neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas  jį padavusiam asmeniui, t. y. joks procesas nėra užvestas. Skolininkės teiginius, kad surašytas savavališkos statybos aktas yra neteisėtas, kad ji statybą vykdė pagal išduotą leidimą, teismas vertino kaip šalies subjektyvius vertinimus, nepagrįstus leistinais įrodymais, kadangi nėra atnaujintas procesas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, joks ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų nėra atliekamas. Teismas sprendė, kad skolininkė nenurodė naujų, svarbių ir pateisinamų priežasčių, kad per teismo nustatytus terminus objektyviai negalėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių. Nurodė, kad skolininkė turėjo pasirinkimo teisę kreiptis dėl projektinės dokumentacijos parengimo pas bet kurį specialistą, turintį atitinkamą kvalifikaciją, todėl motyvą, kad jos pasirinktas specialistas tinkamai neatliko užsakymo, teismas vertino kaip nepagrįstą įrodymais, nes skolininkė nepateikė dėl nurodomų darbų atlikimo tarp užsakovo ir vykdytojo sudarytų rašytinių sutarčių, kuriose būtų numatytas ir darbų atlikimo laikas.
7. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje yra aktualu, kad (duomenys neskelbtini), yra vietovė, kuri įrašyta į Kultūros vertybių registrą (objekto kodas (duomenys neskelbtini)), pavadinimu „Keturiasdešimt aštuonių sodybų gatvinis kaimas”, todėl statybos projektas derinamas su Kultūros paveldo departamentu, o tai reiškia papildomus reikalavimus šalinant savavališkos statybos padarinius, tuo pačiu šalinti bet kokių teisės aktų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, pagal priimtą sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde skolininkė M. K. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, nagrinėdamas bylą, neatkreipė dėmesio, jog CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju antstolio aktas surašomas tik tuo atveju, jeigu teismo įpareigojimą gali įvykdyti ar nutraukti tik pats skolininkas.
2. CPK 643 straipsnyje nenumatyta skolininko teisė pateikti prašymą atidėti veiksmus. Teismas nevertino fakto, kad skolininkė buvo pateikusi prašymą išieškotojui ir pareiškėjai dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau nei viena šalis į tai neatsižvelgė.
3. Teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu pareiškėjos užsakyto projekto rengėjo.
4. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju antstolė neprašė taikyti sprendime nurodytus padarinius, tačiau bylą išsprendė pagal išieškotojo atsiliepime ir teismo posėdyje išsakytus argumentus.
5. Teismas neatkreipė dėmesio, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-21504-595/2016, kuria ieškovės M. K. ieškinys atsakovui V. K. dėl įpareigojimo įvykdymo bei neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, yra apskųsta ir atskirasis skundas išsiųstas Vilniaus apygardos teismui.

9. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Nustačius sprendimo neįvykdymo faktą, sprendimo neįvykdymo aktas surašomas visais atvejais (išskyrus CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtis) nepriklausomai nuo to, ar sprendimą gali įvykdyti tik pats skolininkas, ar jis pagal savo prigimtį gali būti įvykdomas ir kitų asmenų.
2. CPK 643 straipsnio, reglamentuojančio skolininko teises, 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog skolininkas turi teisę reikšti prašymus. Tai reiškia, jog skolininkas turi teisę vykdomojoje byloje reikšti bet kokius prašymus, kurie tik susiję su vykdymo veiksmais jo atžvilgiu užvestoje bei vykdomoje byloje, tarp jų ir prašymus dėl vykdymo veiksmų byloje atidėjimo. Antstolei nėra žinoma, apie kokį prašymą dėl taikos sutarties sudarymo atskirajame skunde kalbama. Be to, antstolis neturi jokios įtakos taikos sutarties sudarymui, o taikos sutartis sudaroma tarp skolininko ir išieškotojo. Jei tarp išieškotojos ir skolininkės nebuvo sudaryta taikos sutartis, vadinasi tarp šalių nebuvo rastas bendras sutarimas, kuris išieškotojai būtų priimtinas. Pastaroji aplinkybė niekaip negali įtakoti teismo sprendimo bei negali suteikti skolininkui pranašumo išieškotojo atžvilgiu vien dėl to, kad taikos sutartis skolininko pageidaujamomis ir jam palankiomis sąlygomis nebuvo sudaryta, nors teismo sprendimą turėjo įvykdyti dar 2011 metais.
3. Skolininkė nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, kad per teismo nustatytus terminus objektyviai negalėjo parengti projektinės dokumentacijos ar pašalinti savavališkos statybos padarinių. CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžiamas klausimas dėl teismo įpareigojimo neįvykdymo. 2011 m. liepos 4 d. sprendime įpareigojimas numatytas M. K.. Skolininkės ir architekto tarpusavyje susiklostę civiliniai santykiai niekaip nesusiję su teismo sprendimo vykdymu. V. K. nebuvo pastarosios bylos dalyvis. Jis taip pat nėra ir priverstinio vykdymo proceso vykdomojoje byloje Nr. 0151/13/01008 dalyviu. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog V. K. turėtų būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Pagrįstų priežasčių nenurodė ir apeliantė.
4. Antstolė pareiškime nurodė, jog pareiškimas perduodamas vadovaujantis CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu, o ne prašoma taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes, numatytas CPK 771 straipsnio 5 dalyje. Iš pačios pareiškimo formuluotės akivaizdu, kad konkrečiu atveju nurodant teisės normą buvo siekiama tik pažymėti antstolio teisės perduoti pareiškimą teismui pagrindo egzistavimą, o ne nurodyti teismui kokia konkreti teisės norma turėtų būti taikoma sprendžiant klausimą dėl neįvykdyto sprendimo. Atitinkamų aplinkybių visumoje teismas ir priėmė sprendimą, pritaikydamas tinkamą normą, t. y. CPK 771 straipsnio 2 dalį. Pastarojoje normoje numatyta teismui aiški pareiga ir ji įgyvendinama be atskiro konkretaus prašymo, tik gavus aktą, kas ir buvo padaryta priimant skundžiamą nutartį.
5. Tai, kad M. K. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria ieškinys jai grąžintas, pateikė skundą bei skundas išsiųstas Vilniaus apygardos teismui, nereiškia, kad M. K. ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ir pagal jį pradėtas procesas. Todėl teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad joks procesas pagal minėtą ieškinį nėra užvestas.
10. Išieškotoja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad skolininkė atskirąjį skundą grindžia formaliais pagrindais. Skolininkė iki šiol nėra įvykdžiusi teismo sprendimo nei geruoju, nei antstolei vykdant priverstinį sprendimo vykdymą. Skolininkė daug kartų pažeidė sprendimui įvykdyti teismo nustatytus terminus. Inspekcija, būdama išieškotoja vykdomojoje byloje, yra suinteresuota, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo skubiau. Nagrinėjamu atveju skolininkė negali gauti statybą leidžiančio dokumento, neturėdama gretimo žemės sklypo savininko sutikimo ir nepertvarkiusi gyvenamojo namo pagal Kultūros paveldo departamento reikalavimus. Skolininkės procesinis elgesys patvirtina ir įrodo, kad skolininkė jau penkeri metai neįvykdo teismo įpareigojimų. Teismas, nepažeisdamas procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo teisinius padarinius, pagrįstai taikė CPK 771 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamą poveikio priemonę. Jokių reikalavimų, kurie galėtų turėti įtakos statinio projekto rengėjo materialiosioms teisėms ar pareigoms, nagrinėjamoje vykdomojoje byloje nebuvo pareikšta, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo statinio projekto rengėją įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). LR CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

12. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: sklypo planų, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimo ištraukos, Alytaus apskrities VPK 2012-07-03 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, Alytaus apskrities viršininko 2000-08-08 įsakymo, apeliantės prašymų – pareiškimų įvairioms institucijoms, Alytaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007-08-02 pranešimo dėl komisijos posėdžio ir 2007-08-09 sprendimo Nr. 22, UAB „Vilniaus hidroprojektas“ žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo 2011-06-15 akto, Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-24 įsakymo dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-09-21 atsakymų į apeliantės pareiškimus, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, UAB „Geodezija ir architektūra“ 2014-08-29 informacinio rašto, Varėnos rajono architekto 1994 m. leidimo Nr. 3233-75, ištraukų iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopijas (b. l. 103-155). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog apeliantė neargumentuoja, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme, be to, iš atskirojo skundo turinio nenustatytos priežastys, sąlygojusios negalėjimą tokių įrodymų gavimu ir pateikimu pasirūpinti sprendžiant aktualų klausimą pirmosios instancijos teisme. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

13. Apeliantė prašo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka (b. l. 103-106). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321, 322 straipsnius apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui neprivalomas. Nurodytos taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.). Taigi nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga. Atskirajame skunde ir prašyme dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliantė neišdėstė argumentuotų aplinkybių, sudariusių pagrindą skirti žodinį bylos nagrinėjimą, pats atskirasis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu procesinės teisės normų taikymu ir aiškinimu priimant skundžiamą teismo nutartį, kurių išsprendimui žodinis bylos nagrinėjimas nereikalingas, todėl apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo pripažintinas nepagrįstu.

Dėl atskirojo skundo esmės

14. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta taikyti sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes. Taigi, šiuo atveju aktualus CPK 771 straipsnio, reglamentuojančio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymą, aiškinimas ir taikymas.
15. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodyti teismo procesiniai dokumentai yra vykdytini dokumentai (CPK 584 str.). Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 str. 1 d., 2 d.).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2012-08-28 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-59-445/2011 to paties teismo 2011-07-04 sprendimo pagrindu, kuriuo teismas nusprendė leisti atsakovei M. K. teisės aktų nustatyta tvarka per šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, o to neįvykdžius – įpareigojo M. K. nugriauti statinį savo lėšomis. M. K. teismo nustatytu terminu neįvykdžius leidimo dėl savavališkos statybos įteisinimo ir įpareigojimo nugriauti statinį savo lėšomis, teismas suteikė teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš M. K. patirtas savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidas (b. l. 7). 2012-04-20 nutartimi buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-59-445/2011. Antstolės A. M. kontorai Varėnos rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-59-445/2011 pateiktas vykdyti 2013-06-26. Antstolė 2013-06-26 skolininkei išsiuntė raginimą Nr. SD-A-1999 įvykdyti teismo sprendimą iki 2013-07-26. 2013-08-14 skolininkei buvo išsiųstas raginimas Nr. SD-1907 įvykdyti teismo sprendimą iki 2013-08-26. 2013-08-27 antstolės kontoroje gautas M. K. prašymas neatlikti vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0151/13/01008 iki bus gautas atsakymas iš išieškotojo dėl taikos sutarties sudarymo, kartu pridedant prašymą, adresuotą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, dėl taikos sutarties sudarymo arba vykdomosios bylos Nr.0151/13/01008 sustabdymo. 2013-09-04 M. K. antstolė išsiuntė raštą, kad antstolis, vykdydamas antstolio funkcijas, negali neatlikti reikalingų vykdymo veiksmų, kad jos prašymas netenkintinas. 2013-09-06 antstolė nuvykusi į (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame M. K., nustatė, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti, statomas namas nenugriautas, savavališka statyba neįteisinta. 2013-09-06 antstolė surašė sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktą. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nutartimi, pagal 2013-09-19 gautą antstolės pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo, skolininkei M. K. buvo skirtas įspėjimas ir skolininkė per naujai nustatytą terminą - šešis (6) mėnesius nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2014-07-03 antstolė surašė sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktą. Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-10-07 nutartimi, pagal 2014-07-10 teisme gautą antstolės pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo, skolininkei buvo skirtas įspėjimas ir per naujai nustatytą terminą - šešis (6) mėnesius nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, skolininkė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, o to paties teismo 2015-11-23 nutartimi, pagal 2015-06-11 teisme gautą antstolės pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo, skolininkei buvo skirtas įspėjimas ir per naujai nustatytą terminą - tris (3) mėnesius nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, skolininkė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2016-03-02 ir 2016-04-12 antstolė nuvykusi į (duomenys neskelbtini), žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame M. K., nustatė, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti, statomas namas nenugriautas, leidimas dėl savavališkos statybos neįteisintas. 2016-03-02 ir 2016-04-12 antstolė surašė sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktus ir kreipėsi į teismą su pareiškimu CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu dėl teismo sprendimo neįvykdymo klausimo išsprendimo.
17. Taigi iki šiol apeliantė Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-07-04 sprendimo neįvykdė, tai patvirtino tiek pati apeliantė atskirajame skunde, tiek antstolės 2016-03-02 bei 2016-04-12 surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai (b. l. 19, 21).  Tiek Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-07-04 sprendimo rezoliucinėje dalyje, tiek vykdomajame rašte nurodyta, jog atsakovei M. K. neįvykdžius per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių terminą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigojimo savo lėšomis nugriauti statinį, suteikti teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovės patirtas išlaidas. Taigi, apeliantei Varėnos rajono teismo 2011-07-04 sprendimu buvo suteikta teisė ne tik per šešis mėnesius parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, bet ir nustatytas įpareigojimas, kad to neįvykdžius nustatytu terminu - nugriauti neteisėtai pastatytą statinį, taip pat nustatytos ir sprendimo neįvykdymo pasekmės. Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-07-04 sprendimas įsiteisėjo 2011-08-04, todėl vadovaujantis CPK 18 straipsniu, yra privalomas ir turi būti vykdomas. Kadangi apeliantė pati per nustatytą terminą šios pareigos neįvykdė ir iš esmės nepateikė jokių savo neveikimą pateisinančių dokumentų, atsirado pagrindas taikyti nustatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 273 straipsniu, 771 straipsnio 2 dalimi, antstolės pareiškimą patenkino iš dalies ir taikė sprendimo neįvykdymo pasekmės.
18. Apeliantės teigimu, teismas nevertino jos nurodytų aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimo ji neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Kaip matyti,  teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino aplinkybes, jog skolininkei tris kartus to paties teismo 2013-12-10, 2014-10-07, 2015-11-23 nutartimis, atsižvelgus į skolininkės garbų amžių, gebėjimą atlikti sprendime nurodytus veiksmus, buvo skirti įspėjimai ir pratęsti terminai parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, o to neįvykdžius - nugriauti statinį savo lėšomis, tačiau skolininkė ligi šiol sprendimo neįvykdė ir nenurodė naujų, svarbių ir pateisinančių priežasčių, kad per teismo nustatytus terminus objektyviai negalėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių. Tokių aplinkybių apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismui. Savo neveikimą apeliantė iš esmės argumentuoja neteisėtais išieškotojos veiksmais surašant savavališkos statybos aktą ir dėl to skolininkei priimtu nepalankiu teismo sprendimu, savalaikiai architekto neparengta projektine dokumentacija, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės veiksmai skundžiant išieškotojos veiksmus, teikiant ieškinį teisme architektui dėl įpareigojimo įvykdymo bei žalos atlyginimo, pozityvius teisinius padarinius gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos bei sąlygų, tačiau šiuo atveju minėti apeliantės veiksmai nepateisina įsiteisėjusio sprendimo nevykdymo. Pripažintina, jog penkerių metų laikotarpis nuo Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-07-04 įsiteisėjimo dienos buvo daugiau nei pakankamas apeliantei parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiančius dokumentus, o to neįvykdžius – nugriauti statinį savo lėtomis. Be to pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių, netiria ir nenustatinėja aplinkybių, kurios jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas neturi jokio pagrindo dar kartą tirti ir nagrinėti savavališkos statybos akto, o taip pat architekto veiksmų rengiant projektinę dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo. Iš apeliantės procesinių dokumentų turinio bei veiksmų, akivaizdu, jog ji nesutinka su pačiu 2011-07-04 sprendimu, tačiau sprendimas įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti (CPK 18 str.).
19. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta ir apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą išsprendė pagal išieškotojos reikalavimą, nors šiuo atveju  antstolė pareiškimą padavė CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu ir neprašė taikyti sprendime nurodytus padarinius. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 771 straipsnį, nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 str. 1 d.). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 str. 2 d.). CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai pats skolininkas, arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 str. 5 d.). Kadangi neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, tai už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje. Tam neturi reikšmės aplinkybė, ar teismo sprendime, kuriuo nustatytas įpareigojimas, nurodyti ar nenurodyti jo neįvykdymo padariniai, aptarti CPK 273 straipsnio 1 dalyje. Nustatyti galimus teismo sprendimų nevykdymo padarinius, taip pat ir sankcijų forma, yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Baudų skyrimas pagal įstatymo analogiją negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013, 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014).
20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nutarties 19 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad antstolio nurodymas į CPK 771 straipsnį pareiškime ar prašyme skirti baudą skolininkui teismo nesaisto, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs antstolės surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu spręsti CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu sprendimo neįvykdymo klausimą, patikrinęs šio akto pagrįstumą ir nustatęs, jog skolininkė sprendimo neįvykdė, kad skolininkės prievolė nėra asmeninė ir sprendime yra nustatyti jo neįvykdymo padariniai, pagrįstai, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, taikė CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimo neįvykdymo padarinius.
21. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

23. Skolininkei iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos iš apeliantės valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a :

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                        Arvydas Žibas