Civilinė byla Nr. e2A-337-450/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01406-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAIFINA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAIFINA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Natūralus pluoštas“ dėl nuostolių ir skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VAIFINA“ kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės UAB „Natūralus pluoštas“ priteisti: 8 734,26 Eur tiesioginius nuostolius, kuriuos ieškovė nurodė patyrusi dėl prarastos pluoštinių kanapių derliaus dalies, sugedusios dėl savaiminio užsidegimo, 34 137,25 Eur negautas pajamas už neužaugintą ir neparduotą žieminių kviečių derlių.
2. Ieškinį grindė ieškovės bei atsakovės 2019 m. kovo 21 d. sudaryta Pluoštinių kanapių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2019-03-21/2 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė turėjo pareigą savo nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose pasėti atsakovės pateiktas pluoštinių kanapių sėklas, auginti pluoštines kanapes pagal atsakovės nurodytą auginimo technologiją, atsakovės nuimtą bei supresuotą pluoštinių kanapių derlių suvežti bei saugoti iki šio derliaus pristatymo į fabriką; atsakovė turėjo ieškovei pateikti sertifikuotą sėklą, savo sąskaita nuimti ieškovės užaugintą pluoštinių kanapių derlių bei jį supresuoti, nupirkti ieškovės užaugintą pluoštinių kanapių derlių bei sumokėti ieškovei už užaugintų ir nuimtų kanapių derlių bei jo sandėliavimą.
3. Ieškovė įsigijo pluoštinių kanapių sėklos iš UAB „Agrosfera“, šia sėkla ieškovė 2019 m. pluoštinėmis kanapėmis užsėjo 61,51 ha dydžio žemės plotą. Ieškovės teigimu, atsakovė laiku (iki 2019 m. rugsėjo 20 d. kaip numatyta sutartyje) neįvykdė pareigos nupjauti pluoštines kanapes bei jas supresuoti. Atsakovė pareigą nuimti derlių bei supresuoti kanapes įvykdė 2019 m. spalio 17 d. Kadangi kanapės buvo supresuotos drėgnos, jas laikant sandėlyje, dalis kanapių ryšulių (toliau – ir kitkos, spudulos) pradėjo smilkti, t. y. prasidėjo savaiminio užsidegimo procesas. Ieškovė, siekdama išvengti gaisro ir kanapių sugedimo, turėjo nedelsiant kanapių ryšulius išvežti į lauką. Dalį išvežto derliaus teko iš karto utilizuoti, o kitą dalį – siekta išsaugoti, tačiau to padaryti nepavyko. Kai tapo aišku, kad ir ši derliaus dalis neatitiks keliamų kokybės reikalavimų, ji buvo utilizuota. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė supresavo šlapias pluoštines kanapes, ieškovė prarado apie 51,56 t derliaus, kurį teko utilizuoti. Be to, ieškovė, nuėmus kanapes, šį žemės plotą ketino apsėti žieminiais kviečiais, tačiau dėl vėlavimo nuimti kanapes, to padaryti negalėjo ir negavo kviečių derliaus bei dėl to patyrė nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 21 d. Sutartimi ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytais terminais bei sąlygomis užauginti ir parduoti, o atsakovė įsipareigojo nupirkti ieškovės užaugintas pluoštines kanapes. Atsakovė įsipareigojo ieškovei pateikti sertifikuotą pluoštinių kanapių sėklą (ją kredituojant), esant poreikiui, kredituoti trąšomis, taip pat atsakovė įsipareigojo savo lėšomis iki 2019 m. rugsėjo 20 d. atlikti žaliavos (užaugintų pluoštinių kanapių) nupjovimo bei supresavimo paslaugą.
6. Pagal Sutartį atsakovė turėjo pareigą iki 2019 m. rugsėjo 20 d. nupjauti pluoštines kanapes bei jas supresuoti, tačiau atsakovė dėl lietingų orų šios pareigos numatytu terminu neįvykdė. Ieškovė pateikė pažymą apie hidrometeorologines sąlygas, iš kurios turinio matyti, kad 2019 m. rugsėjo mėn. krituliai iškrito maždaug kas trečią dieną; itin didelis lietus buvo 2019 m. rugsėjo 6 d., kai iškrito 2,1 mm dydžio kritulių kiekis (įprastai iškrenta nuo 0,9 mm iki 1,6 mm, tai vidutiniškai sudaro 1,25 mm kiekio), praėjus 6 dienoms po gausaus lietaus: 2019 m. rugsėjo 13 d., 2019 m. rugsėjo 15 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. lijo. Nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. lietaus nebuvo ir kanapės turėjo pradžiūti, kad jas būtų galima presuoti, tačiau 2019 m. rugsėjo 21 d. ir 2019 m. rugsėjo 22 d. iškrito net 1,8 mm ir 2,7 mm kritulių, t. y. kanapės buvo smarkiai sulytos. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. spalio 3 d. lijo kasdien, – 2019 m. rugsėjo 30 d. iškrito net 20,2 mm kritulių, t. y. buvo smarki liūtis. Nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2019 m. spalio 8 d. nelijo, 2019 m. spalio 9 d. – 2019 m. spalio 12 d. kasdien smarkiai lijo. Nuo 2019 m. spalio 13 d. iki 2019 m. spalio 16 d. lietaus nebuvo, todėl atsakovė, baimindamasi prarasti derlių, supresavo kanapes, nelaukdama palankesnių oro sąlygų. Presavimo metu kanapės nebuvo išdžiūvusios, tačiau jei jos saugomos tinkamomis sąlygomis pagal sutarties priede nurodytas technologijas, saugojimo metu turėjo pradžiūti.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė pareigą supresuoti kanapes įvykdė 2019 m. spalio 17 d. Kadangi kanapės buvo supresuotos drėgnos, jas laikant sandėlyje, dalis kanapių ryšulių pradėjo smilkti, t. y. prasidėjo savaiminio užsidegimo procesas. Ieškovė, siekdama išvengti gaisro bei kanapių sugedimo, turėjo nedelsiant kanapių ryšulius išskaidyti ir išvežti į lauką, tačiau išskaidyti įkaitusias kanapių kitkas buvo delsiama. Prie žaliavos tiekimo sutarties, priede Nr. 3, buvo numatyti esminiai reikalavimai pluoštinių kanapių spudulų stirtoje išdėstymui. Jame nurodyta, kad spudulų stirtos dedamos ant palečių kryžmai, tarp spudulų stirtos viduje daromi 5–10 cm oro tarpai oro cirkuliacijai. Iš ieškovės pateiktos filmuotos medžiagos apie smilkstančias kanapes matyti, kad šių reikalavimų nebuvo laikomasi. Teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad laikantis nurodytų reikalavimų, laiku išskaidžius kanapių ryšulius, juos būtų pavykę išsaugoti arba jie iš viso nebūtų pradėję smilkti. Ieškovė pateikė atsakovės vadybininkės 2019 m. liepos 30 d. elektroninį laišką su prisegtu stirtos uždengimo planu, kuriame nurodyta, kad šis planas neaktualus žaliavą laikant sandėlyje.
8. Teismas vertino, kad atsakovė iš ieškovės nupirko visą kanapių kiekį, koks buvo surinktas jas užauginus laukuose, t. y. 370 vienetų. Kanapės džiūvo, todėl natūraliai jų svoris kito – išdžiovintos kanapės sveria mažiau nei šlapios. Vieno kanapių spudulo (ryšulio) svoris vidutiniškai sumažėjo nuo 540 kg iki 416 kg, t. y. apie 23 proc. Tokį svorio kitimą kanapėms džiūstant, teismas vertino natūraliu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė neprarado derliaus ir nuostolių dėl atsakovės veiksmų nepatyrė, kadangi atsakovė nupirko visą ieškovės užaugintą derlių – 370 vienetų spudulų, o kanapių svorio skirtumas tarp užfiksuoto žaliavos priėmimo–perdavimo akte ir nurodyto PVM sąskaitose faktūrose, atsirado dėl to, jog spudulai nebuvo tiksliai pasverti presavimo metu ir kanapių svoris kito dėl džiūvimo proceso. Be to, į bylą nėra pateikta kanapių utilizavimo aktų ar kitų įrodymų, patvirtinančių jų utilizavimą. Ieškovės pateikti duomenys apie išsklaidytas (galimai) kanapes laukuose nėra informatyvūs pluošto kiekio ir turinio prasme, todėl nuostolių fakto ir dydžio neįrodo.
9. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovė ankstesniais metais sėjo žiemkenčius, pati savaime neįrodo, kad 2019 m. rudenį ieškovė ketino juos sėti toje pačioje žemėje, kurioje buvo auginamos pluoštinės kanapės. Ieškovė neįrodė, kokio dydžio žiemkenčių derlių tikėjosi gauti ir kad tokio dydžio derlių apskritai buvo įmanoma užauginti. Pagal ieškovės nurodytas aplinkybes, ieškovė iš karto po kanapių nuėmimo ketino sėti žieminius kviečius, vadinasi ieškovė turėjo sudaryti žemės nuomos sutartis 2020 metams ir deklaruoti žemės sklypus 2020 m. paraiškoje, nurodant, kokias kultūras šiuose žemės plotuose pasėjo vietoje nespėtų pasėti žieminių kviečių, tačiau žemės sklypai nėra deklaruoti, jie nebuvo dirbami 2020 metais.
10. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodomos negautos pajamos vertintinos hipotetiškai, nes realiai pagal paskutinius ieškovės iš žemės ūkio veiklos metų rezultatus akivaizdu, jog reikalaujamų negautų pajamų dydžio pajamų iš žieminių kviečių derliaus ieškovė nėra gavusi, nes niekada neužsėdavo tokio ploto vien žieminiais kviečiais. Ieškovė neįrodė, kad galėjo tikėtis gauti pajamas esant normaliai veiklai, kadangi pagal savo veiklos praktiką anksčiau nėra gavusi reikalaujamų negautų pajamų dydį atitinkančių pajamų iš žiemkenčių derliaus. Be to, vėlesnė žiemkenčių sėja yra galima, tiesiog vėliau pasėtų žiemkenčių derlius galėjo būti prastesnis už rekomenduojamu laiku pasėtų grūdų derlių. Jeigu ieškovė būtų vėliau pasėjusi žiemkenčius ir surinkusi jų derlių, galima būtų vertinti, ar iš tikrųjų ieškovė patyrė nuostolius – negavo dalies pajamų dėl vėlesnės sėjos. Ieškovė galėjo sėti ir kitas kultūras, tačiau jokių veiksmų kitų kultūrų sėjos ruošai nesiėmė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantė (ieškovė) UAB „VAIFINA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nepaisant to, kad byloje esantys įrodymai patvirtina visų būtinųjų atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai atsisakęs kviesti liudytoja S. T., nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.
11.2. Nors sprendime pripažįstama, kad atsakovė laiku neįvykdė prievolės nupjauti bei supresuoti pluoštines kanapes, pripažįstama, jog atsakovė supresavo drėgnas pluoštines kanapes, tačiau teismas nekonstatavo, kad atsakovė padarė neteisėtus veiksmus, nors byloje esantys įrodymai pagrindžia minėtos civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo faktą.
11.3. Teismas pripažino aplinkybę, kad dėl supresuotų šlapių pluoštinių kanapių, dalis saugomo derliaus užsidegė dėl savaiminio užsidegimo proceso, tačiau padarė išvadas, jog saugomas derlius užsidegė dėl netinkamų sandėliavimo reikalavimų. Ieškovės vertinimu, teismas padarė neteisingas išvadas dėl priežasčių, kurios lėmė derliaus savaiminį uždegimą, t. y. netinkamai nustatė priežastinį ryšį.
11.4. Supresuotų pluoštinių kanapių savaiminį užsidegimą lemia ne jų sandėliavimo sąlygos, t. y. ryšulių (spudulų) sukrovimo konfigūracija, bet sandėliuojamų pluoštinių kanapių drėgmė. Jeigu pluoštinių kanapių drėgmė nesukeltų savaiminio užsidegimo, t. y. bet kokio drėgnumo pluoštines kanapes būtų galima sandėliuoti, tokiu atveju atsakovė iš karto po kanapių nupjovimo jas būtų supresavusi ir nelaukusi kol jos pradžius.
11.5. Ieškovė nepažeidė pluoštinių kanapių sandėliavimo reikalavimų. Atsakovės darbuotoja lankėsi pluoštinių kanapių sandėliavimo vietoje (šią aplinkybę nurodė teismo posėdžio metu ieškovės vadovė S. K.), tačiau atsakovė nei raštu, nei žodžiu nebuvo pateikusi pastabų / pretenzijų apie netinkamą derliaus sandėliavimą. Ši darbuotoja buvo apsilankiusi sandėliavimo vietoje, kai pluoštinės kanapės buvo suvežtos iš laukų, todėl turėjo ir galėjo įvertinti, ar minėta žemės ūkio produkcija yra tinkamai sandėliuojama.
11.6. Skirtingai nei nurodoma teismo sprendime, pluoštinių kanapių ryšulių išskaidymas nebūtų padėjęs išvengti pluoštinių kanapių smilkimo bei jų sugedimo, kadangi savaiminis užsidegimas įvyko ne dėl to, kad minėta produkcija buvo laikoma stirtoje, o dėl to, jog dalyje ryšulių pluoštinės kanapės buvo supresuotos per šlapios. Vien šiuos ryšulius išėmus iš stirtos bei išvežus į lauką jų smilkimas nenustotų, nes problema yra ryšulio viduje (supresuotos šlapios pluoštinės kanapės). Siekiant išvengti gaisro bei pluoštinių kanapių sugedimo, reikia presuoti tinkamai išdžiūvusias pluoštines kanapes. Ryšulių išskaidymas bei išvežimas į lauką yra tik neigiamų pasekmių, kurios kilo dėl šlapių pluoštinių kanapių supresavimo, sumažinimo priemonė, t. y. šie veiksmai neleidžia išvengti pluoštinių kanapių sugedimo, jeigu jos buvo supresuotos šlapios.
11.7. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad žaliavos perdavimo ieškovei akte yra užfiksuota, jog atsakovė perdavė ieškovei sandėliuoti 370 vienetų ryšulių, o pagal žaliavos priėmimo aktus, kuriuose nurodyta ieškovės į atsakovės fabriką pristatyti pluoštinių kanapių kiekiai, bendras nurodytas ieškovės pristatytų ryšulių kiekis yra – 370 vienetų, t. y. kad atsakovė supirko tokį patį žaliavos kiekį, koks buvo perduotas saugoti ieškovei, o 51,56 t svorio skirtumas atsirado dėl natūralaus pluoštinių kanapių išdžiūvimo.
11.8. Byloje pateikti netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad ieškovei buvo perduota sandėliuoti daugiau nei 370 vienetai pluoštinių kanapių ryšulių. Pagal 2019 m. spalio 17 d. žaliavos perdavimo–priėmimo aktą ieškovei buvo perduota pluoštinių kanapių žaliavos, kurios preliminarus svoris siekia 203,5 t. Skaičiuojant vidutinį vieno ryšulio svorį gaunama, kad vienas ieškovei perduotas sandėliuoti ryšulys turėjo vidutiniškai sverti 550 kg (203 500 kg / 370 vienetų). Liudytojas V. I. paaiškino, kad ieškovės laukuose pluoštinės kanapės buvo presuojamos 3 skirtingais presais, todėl jos buvo supresuotos 3 skirtingų dydžių ryšuliais; praktikoje didžiausių ryšulių svoris siekia apie 450–480 kg, o mažesnių ryšulių svoris 350–360 kg. Vidutinis svoris yra 550 kg. Kadangi pluoštinės kanapės buvo supresuotos į 3 skirtingų dydžių ryšulius, dalis ryšulių turėjo sverti daugiau nei 550 kg (pvz., daugiau nei 600 kg), todėl ieškovei buvo perduota sandėliuoti daugiau nei 370 vienetai ryšulių.
11.9. Nuėmus pluoštinių kanapių derlių, ieškovė tikėjosi pasinaudoti pagerintomis dirvos savybėmis laukuose ir pasėti žieminius kviečius. Pažymėjo, kad rūpestingas bei apdairus ūkininkas nelaikys tuščių daugiau nei 61 ha ploto laukų juose nieko neaugindamas. Pagal sutartį laukai turėjo būti atlaisvinti iki 2019 m. rugsėjo 20 d. Ieškovė turėjo teisėtą lūkestį tikėtis, kad spės iki optimalios žieminių kviečių sėjos termino pabaigos (rugsėjo 25 d.) laukus apsėti žieminiais kviečiais. Rudenį gali būti sėjami tik žiemkenčiai, todėl ieškovė negalėjo sėti ar sodinti kitų žemės ūkio kultūrų (pvz., bulvių, cukrinių runkelių, vasarinių kviečių ar miežių).
11.10. Ieškovė į bylą pateikė Lietuvos statistikos departamento paskelbtą oficialią statistinę informaciją apie 2020 m. žieminių kviečių vidutinį derlingumą Kėdainių rajono savivaldybėje. Ieškovė, grįsdama negautą pajamų dydį, rėmėsi Kėdainių rajono derlingumo vidurkiu 2020 metais.
11.11. Jeigu atsakovė būtų laiku įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus nupjauti bei supresuoti pluoštines kanapes, ieškovė 2019 m. rugsėjo mėn. būtų pasėjusi žieminius kviečius, derlius būtų nuimtas 2020 m. vasarą, o pajamos už parduotą derlių būtų gautos 2020 m. arba 2021 m. (priklausomai nuo to, kada būtų parduotas derlius), todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis ieškovės 2019 metų finansinės atskaitomybės deklaracija.
12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Natūralus pluoštas“ prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
12.1. Šalys numatė terminą, iki kada atsakovė privalo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau sąmoningai nesulygo dėl sankcijų. Ši sąlyga nebuvo aptarta, nes šalys, kaip savo srities profesionalės, suprato bei adekvačiai vertino galimas rizikas dėl oro sąlygų.
12.2. Dėl pluoštinių kanapių derliaus (žaliavos) nuėmimo ieškovė pretenzijų atsakovei nereiškė, su vėlesniu derliaus nuėmimu sutiko ir tam neprieštaravo. Atsakovė derlių supresavo iš karto pagerėjus oro sąlygoms, sumažėjus kritulių kiekiui ir pradžiūvus žaliavai. Be to, data, kai buvo nuimtas derlius, yra artima optimaliausiai pluoštinių kanapių derliaus nuėmimo datai. Kaip teisingai nurodė teismas, presavimo metu kanapės nebuvo visiškai išdžiūvusios, tačiau jos turėjo būti saugomos tinkamai, pagal prie sutarties nurodytas technologijas, ir saugojimo metu pradžiūti. Ieškovė saugojo nupjautas kanapes ne pagal rekomendacijas.
12.3. Atsakovės elgesys atitinka protingo asmens elgesio standartą (lot. bonus pater familias), kadangi ji savo veiksmais stengėsi tinkamai ir laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau dėl oro sąlygų sutartimi prisiimti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti iki nurodytos datos.
12.4. Ieškovė, išmananti pluoštinių kanapių laikymo ypatumus, įvertinusi, kad pluoštinės kanapės buvo supresuotos per šlapios, siekdama išvengti savaiminio užsidegimo, privalėjo laikytis pateiktų rekomendacijų, bandydama apsisaugoti nuo galimų rizikų.
12.5. Atsakovė nupirko iš ieškovės tokį pat kiekį kanapių ryšulių, koks buvo surinktas, vadinasi, visas derlius, kuris buvo nuimtas, atsakovės buvo nupirktas, o svorio skirtumas, kaip nurodė ieškovės pakviesti liudytojai, – spudulai (ryšuliai) tiksliai sveriami tik gamykloje, presavimo metu jos nesveriamos, svoris nustatomas preliminariai, ne svarstyklių, bet presavimo mašinos išeigos apskaičiavimo pagalba. Todėl laiko, kad ieškovė nuostolių nepatyrė, kadangi atsakovė supirko visą ieškovės užaugintą derlių.
12.6. Įrodinėdama pluoštinių kanapių svorio sumažėjimo faktą ir iš to tariamai kylančius nuostolius, ieškovė remiasi tik netiesioginiais įrodymais. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė aplinkybių, kad dalis nupjautų kanapių buvo utilizuota, ieškovė nefiksavo ir smilkusių kanapių kiekio.
12.7. Vien aplinkybė, kad ieškovė ankstesniais metais sėjo žiemkenčius, pati savaime neįrodo, jog ir 2019 m. rudenį ji ketino juos sėti toje žemėje, kurioje buvo auginamos pluoštinės kanapės.
12.8. Ieškovės pateiktoje 2019 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje nurodyta, kad 2019 m. ieškovė užsėjo 9,01 ha žemės plotą žieminiais kviečiais, apie 16,27 ha ploto buvo užsėta žieminiais miežiais, 6,29 ha ploto deklaruota kaip juodasis pūdymas (suartas, bet neapsėtas laukas), 61,51 ha ploto užsėta kanapėmis. 2019 metais ieškovė deklaravo 93,08 ha užsėtų plotų, visa ieškovės žemė yra nuomojama. 2019 metų finansinės atskaitomybės deklaracijoje ieškovė nurodė, kad 2019 metais gavo pelną, nuostolių už 2019 metus nedeklaravo.
12.9. 2020 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje ieškovė deklaravo nuomojamos žemės 56,9 ha plotą, iš kurių žieminiais kviečiais užsėta 20,84 ha, žieminiais miežiais – 14,23 ha, 10,65 ha ploto deklaruota kaip ganyklos, 11,18 ha užsodinta cukriniais runkeliais. Ieškovė 2020 m. nedeklaravo nei vieno žemės sklypo, kuriame 2019 m. buvo auginamos kanapės, vadinasi, ieškovė nebuvo sudariusi žemės nuomos sutarčių šių žemės sklypų nuomai 2020 metais, t. y. neplanavo juose dirbti.
12.10. Ieškovė neįrodė fakto, kad pagrįstai galėjo tikėtis gauti nurodytas pajamas.
12.11. Nors ieškovės vadovė teismo posėdyje nurodė, kad 2019 m. rudenį nepasėjus žieminių kviečių, 2020 m. pavasarį buvo pasėti vasariniai kviečiai, tai reiškia, jog viena vertus, ieškovė galėjo gauti pajamas, priklausomai nuo pasėtų kitų kultūrų, kita vertus, nurodyta faktinė aplinkybė yra paneigta 2020 m. paraiška, kurioje vasariniai kviečiai nebuvo deklaruoti.
12.12. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės prašymas apklausti liudytoja S. T. buvo ne laiku. Be to, liudytoja turėjo būti apklausiama dėl 2019 m. spalio 17 d. akte užfiksuotų duomenų – pluoštinių kanapių spudulų skaičiaus, tačiau šie duomenys yra nustatyti rašytiniais įrodymais ir liudytojos parodymai neturėtų reikšmės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų, apeliacijos objekto ir liudytojos apklausos
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus iš atsakovės priteisti 8 734,26 Eur dydžio tiesioginius nuostolius už negautą kanapių derlių ir 34 137,25 Eur negautas pajamas už neužaugintą bei neparduotą žieminių kviečių derlių. Apeliantė reikalavimą priteisti iš atsakovės patirtus tiesioginius nuostolius grindė tuo, kad atsakovė beveik vienu mėnesiu vėliau nei buvo susitarta nuėmė bei supresavo per daug šlapią pluoštinių kanapių derlių, dėl to jų sandėliavimo metu dalis pluoštinių kanapių ryšulių, prasidėjus savaiminio užsidegimo procesui, pradėjo smilkti ir buvo utilizuota, todėl, apeliantės teigimu, atsakovei kyla pareiga šiuos nuostolius padengti. Be kita ko, apeliantė prašė priteisti negautas pajamas, patirtas dėl atsakovės pavėluoto pluoštinių kanapių derliaus nuėmimo, kadangi ieškovė negalėjo agrotechniniais terminais pluoštinių kanapių laukuose pasėti žieminių kviečių.
15. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė kviesti liudytoja buvusią atsakovės darbuotoją S. T., ši aplinkybė neleido atskleisti bylos esmės.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti liudytoja buvusią atsakovės darbuotoją S. T., nes, viena vertus, prašymas pateiktas ne laiku ir jo patenkinimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, kita vertus, esant byloje pateiktam rašytiniam įrodymui – 2019 m. spalio 17 d. aktui, kuriame aiškiai nurodytas pluoštinių kanapių ryšulių kiekis, t. y. esant rašytiniam įrodymui, liudytojos apklausa šiuo pagrindu nebūtų informatyvi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės laiku pareikštus prašymus ir apklausė visus nurodytus liudytojus, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti tokį ieškovės prašymą.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. kovo 21 d. sudarė Pluoštinių kanapių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2019-03-21/2, kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytais terminais bei sąlygomis užauginti ir parduoti, o atsakovė įsipareigojo nupirkti ieškovės užaugintas pluoštines kanapes (Sutarties 1.1 punktas). Atsakovė įsipareigojo iki balandžio 20 d. ieškovei pateikti sertifikuotą pluoštinių kanapių sėklą ją kredituojant, esant poreikiui kredituoti trąšomis, taip pat atsakovė įsipareigojo savo lėšomis iki 2019 m. rugsėjo 20 d. atlikti užaugintų pluoštinių kanapių (žaliavos) nupjovimo bei supresavimo paslaugą ir nupirkti ieškovės užaugintą pluoštinių kanapių derlių bei sumokėti ieškovei už minėtą derlių bei jo sandėliavimą (Sutarties 2.1.1–2.1.4 punktai).
19. Atitinkamai pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo savo valdomose žemės sklypuose pasėti atsakovės pateiktą pluoštinių kanapių sėklą; užtikrinti ir laikytis atsakovės pateiktos pluoštinių kanapių auginimo technologijos; ne vėliau kaip per dvi dienas nuo to, kai atsakovė nupjaus bei supresuos žaliavą, suvežti supresuotos žaliavos kitkas iš lauko į ilgalaikio saugojimo vietą, suformuoti sandėlį bei laikantis sutartyje nurodytų sandėliavimo ir saugojimo instrukcijų užtikrinti kitkų saugumą iki žaliavos pristatymo į fabriką (Sutarties 2.2.1, 2.2.5–2.2.7 punktai).
20. Tarp šalių nėra ginčo, kad pagal šalių sudarytos Sutarties 2.1.3 punktą, atsakovė įsipareigojo savo lėšomis atlikti žaliavos nupjovimo ir supresavimo paslaugą ir Sutartimi nustatytas šių darbų atlikimo terminas – iki 2019 m. rugsėjo 20 d., tačiau atsakovė dėl blogų oro sąlygų pluoštines kanapes (žaliavą) nupjovė ir supresavo 2019 m. spalio 17 d. Atsakovė pripažįsta, kad pluoštines kanapes nupjovė ir supresavo 2019 m. spalio 17 d., tačiau teigia, jog laiku negalėjo įvykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl blogų oro sąlygų (lietingų orų). Byloje nėra ginčo, kad pluoštinės kanapės buvo supresuotos drėgnos, tačiau, atsakovės teigimu, nepriklausomai nuo to, jog pluoštinės kanapės buvo supresuotos drėgnos, atsakovė iš ieškovės nupirko tokį pat kiekį pluoštinių kanapių (ryšulių), koks buvo surinktas nuo ieškovės laukų, t. y. nupirko visą derlių, kuris buvo nuimtas ir perduotas ieškovei 2019 m. spalio 17 d. žaliavos priėmimo–perdavimo aktu prie 2019 m. kovo 21 d. sutarties Nr. 2019-03-21/2.
Dėl prašomų priteisti nuostolių atlyginimo
21. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018, 17 punktas).
22. Sutartinė civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį – tai turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
23. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytos Sutarties 2.1.3 punktą, pagal kurį buvo įsipareigojusi savo lėšomis atlikti žaliavos nupjovimo ir supresavimo paslaugą iki 2019 m. rugsėjo 20 d., tačiau pluoštines kanapes nupjovė ir supresavo 2019 m. spalio 17 d., tai laikytina sutartinės prievolės pažeidimu.
24. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
25. Atsakovės teigimu, 2019 m. rugsėjo mėn. buvo padidėjęs kritulių kiekis 60–140 mm (0,9–1,6 SKN (standartinė klimato norma)), 2019 m. spalio 6 d. buvo iškritęs pirmas sniegas (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys), derlius nebuvo pakankamai išdžiūvęs tam, kad jį būtų galima supresuoti, todėl derlių supresavo praleidusi sulygtą terminą, pagerėjus oro sąlygoms – 2019 m. spalio 17 d. Ieškovės vertinimu, prastų orų sąlygas atsakovė turėjo galimybę numatyti. Byloje nėra ginčo, kad presavimo metu kanapės nebuvo visiškai išdžiūvusios, tačiau, atsakovės teigimu, jos turėjo būti saugomos tinkamai, pagal sutartyje nurodytas technologijas, pridėtas prie sutarties, ir pradžiūti saugojimo metu.
26. Teisėjų kolegija nurodo, kad, viena vertus, komercine veikla užsiimančiai sutarties šaliai yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimai. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo (verslininkė), savo veikloje sudaranti komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, todėl ji veikloje turi prisiimti ir galimų neigiamų padarinių riziką net ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa apsunkintas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios atsakovės. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl susidariusių aplinkybių – galimai lietingų orų, sutarties sąlygos dėl pluoštinių kanapių derliaus supresavimo objektyviai nebuvo galima įvykdyti nustatytu terminu ir atsakovė tų aplinkybių neturėjo (negalėjo) numatyti bei jų įvertinti, nors ir pateikė pažymą apie hidrometeorologines sąlygas dėl tomis dienomis padidėjusio kritulių kiekio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantės argumentu, kad prastas rudeniškų orų sąlygas Lietuvoje atsakovė turėjo galimybę numatyti.
27. Kita vertus, iš atsakovės pirkimų–pardavimų vadybininkės S. T. 2019 m. liepos 30 d. siųsto elektroninio laiško akivaizdu, kad kartu su elektroniniu laišku siųsta stirtos sudėjimo ir uždengimo schema yra aktuali planuojant kanapių ryšulius laikyti lauke, nes pačiame laiške aiškiai nurodyta, jog „kas planuojate žaliavą laikyti sandėlyje, jums tai bus neaktualu“. Tačiau sutiktina su atsakovės atsiliepime nurodytais teiginiais, kad tos pačios stirtos sudėjimo rekomendacijos taikomos tiek stirtų laikymui lauke, tiek viduje, o stirtoms, laikomoms lauke, be kita kito, dar taikomas uždengimo reikalavimas. Šiuo atveju kartu su elektroniniu laišku siųsta stirtų sudėjimo ir uždengimo schema yra aktuali žaliavą laikant lauke, tuo tarpu, pluoštinių kanapių derlių laikantiems sandėlyje yra taikytini esminiai reikalavimai pluoštinių kanapių stirtoje išdėstymui, nurodyti priede Nr. 3 prie žaliavos tiekimo sutarties. Šio priedo 4 punkte, be kita ko, nustatyta, kad tarp kitkų, jas išdėstant stirtos viduje, specialiai daromi 5–10 cm oro tarpai oro cirkuliacijai, kas iš esmės atitinka jų sudėjimą išdėstant stirtos viduje, kai pluoštinių kanapių derlius laikomas lauke. Vadinasi, nors pirmu atveju stirtos sudėjimo ir uždengimo schema yra skirta pluoštinių kanapių derlių laikant lauko sąlygomis, o priedo Nr. 3 reikalavimai – jį laikant viduje, tačiau kitkų išdėstymui stirtoje buvo keliami tapatūs reikalavimai stirtos viduje paliekant 5–10 cm oro tarpus cirkuliacijai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti laikomasi kitkų išdėstymo su oro tarpais, reikalingais jų ventiliacijai, reikalavimo. Tuo tarpu, ieškovė nepagrindė, kad ginčo kitkų išdėstymas jos laikomame sandėlyje atitiko minėtus išdėstymo reikalavimus.
28. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos fakto ir dydžio, konstatavo, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių fakto ir jų dydžio, todėl ieškinį atmetė.
29. Vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl žalos fakto ir dydžio, nurodytina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).
30. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 50 punktas). Svarbu pažymėti, kad tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018, 46 punktas).
31. Kasacinio teismo konstatuota, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskreciją dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009, 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012, 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).
32. Apeliantės teigimu, dėl supresuotų šlapių pluoštinių kanapių prasidėjusio savaiminio užsidegimo proceso ji prarado apie 51,56 t derliaus, kurį teko utilizuoti. Siekdama pagrįsti savo reikalavimo faktinį pagrindą, apeliantė rėmėsi tik eile netiesioginių įrodymų, kurie gali būti interpretuojami skirtingai, tačiau nei vieno tiesioginio įrodymo nepateikė, todėl remiantis vien apeliantės samprotavimais neįmanoma nustatyti nuostolių fakto ir jų dydžio, t. y. teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė ne tik nuostolių fakto, bet ir nuostolių dydžio. Apeliantės pirmosios instancijos teismui teikta trumpa vaizdo medžiaga nėra informatyvi, tuo tarpu, iš bylos duomenų pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir padarė labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantė neprarado derliaus ir nepatyrė nuostolių dėl atsakovės veiksmų, nes atsakovė supirko visą ieškovės užaugintą derlių, o kanapių svorio skirtumas, susidaręs tarp užfiksuoto žaliavos priėmimo–perdavimo akte ir užfiksuoto PVM sąskaitose faktūrose, susidarė dėl to, kad pluoštinių kanapių kiekis nebuvo tiksliai pasvertas presavimo metu ir kanapių svoris kito dėl džiūvimo proceso. Viena vertus, byloje pateiktas 2019 m. spalio 17 d. žaliavos priėmimo–perdavimo aktas prie 2019 m. kovo 21 d. sutarties Nr. 2019-03-21/2, pasirašytas abiejų šalių atstovų, patvirtina, kad 2019 m. spalio 17 d. buvo nuimtas ir perduotas apeliantei 370 vienetų pluoštinių kanapių ryšulių derlius, kurio fiksuotas preliminarus svoris 203,5 t, tuo tarpu, 2020 m. liepos 15–23 d. žaliavos priėmimo aktai Nr. 2020/07/15/1, Nr. 2020/07/15/2, Nr. 2020/07/16/1, Nr. 2020/07/16/2, Nr. 2020/07/16/3, Nr. 2020/07/17/1, Nr. 2020/07/23/1 ir Nr. 2020/07/23/2 bei PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad atsakovės buvo nupirktas tas pats nuimto pluoštinių kanapių derliaus kiekis – 370 vienetų pluoštinių kanapių ryšuliai (79+30+66+31+39+32+64+29), kurių svoris nuo 203,5 t iki 151,94 t, teisėjų kolegijos vertinimu, sumažėjo dėl drėgmės kiekio sumažėjimo džiūstant supresuotoms pluoštinėms kanapėms – žaliavos priėmimo aktuose fiksuotas santykinai mažesnis atskirų pluoštinių kanapių ryšulių drėgmės kiekis lyginant su tuo, kuris užfiksuotas presavimo metu pagal 2019 m. spalio 17 d. drėgmės matavimo aktą. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė į bylą nepateikė kanapių utilizavimo aktų ar kitų aiškių įrodymų, patvirtinančių kanapių dalies kiekio utilizavimą, tuo tarpu, pateiktą filmuotą medžiagą apie galimai išsklaidytas kanapes, pagrįstai vertino kaip neinformatyvią išsklaidyto pluošto kiekio ir turinio prasme. Vadinasi, atsakovė supirko visą pluoštinių kanapių derlių, kuris buvo nuimtas ir perduotas ieškovei 2019 m. spalio 17 d. žaliavos priėmimo–perdavimo aktu prie 2019 m. kovo 21 d. sutarties Nr. 2019-03-21/2, tuo tarpu, apeliantė neįrodė ne tik galimai patirtų nuostolių fakto, bet nepagrindė ir jų dydžio.
Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas
33. Apeliantės teigimu, dėl to, kad atsakovė pluoštinių kanapių derlių nuėmė ir supresavo ne laiku, ji neturėjo galimybės 61,51 ha žemės sklypuose pasėti ir nuimti žieminių kviečių derliaus. Ieškovė negautas pajamas įvertino 34 137,25 Eur ir prašė jas priteisti iš atsakovės.
34. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, nustatė, kad ieškovė 2020 m. nėra deklaravusi nei vieno žemės sklypo, kuriame 2019 m. buvo auginamos kanapės, todėl vertino, jog ieškovė net nebuvo sudariusi žemės nuomos sutarčių šių žemės sklypų nuomai 2020 m. ir neplanavo šių žemių dirbti, atitinkamai, ieškovės nurodomas negautas pajamas vertino kaip hipotetines.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009, 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
36. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
37. Viena vertus, pluoštinių kanapių derlius buvo nuimtas 2019 m. spalio 17 d., apeliantės nurodomas optimalus žieminių kviečių sėjos terminas rugsėjo 25 d., tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei niekas netrukdė žieminių kviečių pasėti iškart po to, kai buvo nuimtas pluoštinių kanapių derlius, nors ir vėlesnis jų pasėjimas galimai turėtų įtakos žieminių kviečių derliui. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje apskritai nėra duomenų, kad ieškovės nurodomos negautos pajamos būtų realios, nes pagal paskutinius ieškovės metų duomenis iš žemės ūkio veiklos, ieškovė niekada nesėjo tokio ploto žemės vien žieminiais kviečiais. Be to, ieškovė galėjo nurodytuose žemės sklypuose sėti (sodinti) ir kitas kultūras (nebūtinai rudenį), tačiau to nepadarė, jokių veiksmų sėjos ruošai nesiėmė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, jog patyrė prašomas priteisti negautas pajamas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
38. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
39. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tačiau atsakovė įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
40. Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (pateikė sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų, kilusio ginčo sudėtingumą, atsakovės prašomos priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos, todėl šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAIFINA“ (įmonės kodas 301806563) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Natūralus pluoštas“ (įmonės kodas 304675464) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Asta Radzevičienė