Civilinė byla Nr. e2A-243-516/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00429-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 2.6.35.; 3.3.1.18.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės-firmos „VITI“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-115-856/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės-firmos „VITI“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė-firma (toliau – ir AB-F) „VITI“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Raseinių vandenys“ priteisti 413 471,56 Eur (1 427 634,60 Lt) skolos ir 2 660,30 Eur (9 185,50 Lt) dydžio palūkanas už piniginės prievolės termino pažeidimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė organizavo viešąjį konkursą projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))“ įgyvendinti. 2012 m. kovo 12 d. UAB „Raseinių vandenys“, kaip užsakovė, ir AB-F „VITI“, kaip rangovė, sudarė Rangos sutartį Nr. 2012/03/12 (toliau – ir Rangos sutartis), kuri sudaryta minėto konkurso pagrindu. Sutartimi ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą statinio techninį projektą parengti darbo projektą, atlikti statinio projektinėje dokumentacijoje numatytus darbus ir jų rezultatą perduoti atsakovei, o atsakovė įsipareigojo sudaryti sąlygas ieškovei atlikti darbus, priimti ir apmokėti sukurtą darbo rezultatą. Rangos sutarties 6 punkte nustatyta, kad sutarties kaina yra 17 193 816,58 Lt su PVM, o Konkrečių sąlygų 14.1 punkte, kuris papildė sutarties punktą „Sutarties kaina“, buvo numatyta, kad jei siekiant atlikti visus pagal sutartį reikalingus darbus reiktų atlikti papildomus darbus, kurie atsirado dėl nenumatytų fizinių sąlygų arba kitais sutartyje numatytais atvejais, rangovei turi būti atlyginama sutarties dokumentuose nurodytomis fiksuoto įkainio kainomis, sutartyje nurodytais padieniais įkainiais, o jeigu įkainių nėra – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro patvirtinta statybos skaičiuojamų kainų metodika.
3. Ieškovė paaiškino, kad po Rangos sutarties pasirašymo paaiškėjo, jog statinių techniniai projektai minėtoms teritorijoms buvo parengti dar 2008-2009 metais, todėl reikėjo nemažai jų korekcijų ir papildomų derinimų tam, kad būtų gauti statybos leidimai ir ieškovė galėtų ne tik pradėti rengti statinių darbų projektus (kurie rengiami pagal techninį projektą), bet ir tam, kad galėtų pradėti statybos darbus objektuose. Šie veiksmai buvo atsakovės prerogatyvoje, tačiau buvo susitarta, jog tai atliks AB-F „VITI“. Dėl techninių projektų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesteliuose vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros laidos A parengimo AB-F „VITI“ su projektuotuoju UAB „Ekoprojektas“ sudarė tris papildomus susitarimus, o projektuotojui parengus minėtų techninių projektų laidas A, 2013 m. rugsėjo 3 d. raštu rangovė informavo užsakovę apie atliktus darbus. 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštu užsakovė nurodė, kad parengta vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) miestelyje techninio projekto A laida tenkina užsakovės poreikius ir ji ją derina, o 2013 m. spalio 24 d. raštu patvirtino, kad ir parengta vandens ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) miestelyje techninio projekto A laida atitinka užsakovės poreikius ir ji ją derina. Ieškovė projektuotojui UAB „Ekoprojektas“ už atliktus papildomus projektavimo darbus sumokėjo 60 000 Lt.
4. 2013 m. lapkričio 29 d. šalys pasirašė suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 6, kuriame konstatuota, kad 2013 m. lapkričio mėn. atlikta ir priimta darbų už 190 404,86 Lt (be PVM). Šio akto pagrindu ieškovė išrašė ir pateikė užsakovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. V1T139657 230 389,88 Lt sumai, iš kurios 220 869,64 Lt užsakovė privalėjo apmokėti. Tačiau tą pačią dieną raštu užsakovė pranešė, kad nuo 2013 m. gruodžio 2 d. vienašališkai nutraukia Rangos sutartį ir pašalina rangovę iš statybvietės, vadovaudamasi bendrųjų sutarties sąlygų 15.2. punktu. Kadangi atsakovė neatšaukė savo rašto dėl vienašališko sutarties nutraukimo, taip pat pareikalavo iš AB DnB banko išmokėti banko garantijoje nurodytą 1 420 976,58 Lt sumą, AB-F „VITI“ Raseinių rajono apylinkės teisme inicijavo civilinę bylą dėl vienašališko Rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
5. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad vienašališkai nutraukusi sutartį, užsakovė priėmė tik dalį likusių faktiškai atliktų darbų, o likusios dalies ir papildomų rangovės atliktų darbų (be kurių rangovė negalėjo tinkamai vykdyti ir užbaigti tarpinių darbų) nepriėmė, jų Rangos sutarties nutraukimo dieną neįvertino. Ieškovės teigimu, pagal atliktų darbų aktą Nr. 7, (duomenys neskelbtini) miestelyje iki Rangos sutarties nutraukimo dienos faktiškai buvo atlikta iš viso 165 374,82 Lt vertės (be PVM) darbų. Be to, (duomenys neskelbtini) miestelyje rangovė atliko dar ir papildomų darbų, kurių vertė 35 072,69 Lt (be PVM). (duomenys neskelbtini) miestelyje po atliktų darbų akto Nr. 7 pasirašymo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse įrengtas (atstatytas) smėlio ir skaldos pagrindas, taip pat priskaičiuota dalis bendrųjų darbų. Iš viso atlikta ir nepriimta darbų už 147 013,62 Lt (be PVM). (duomenys neskelbtini) miestelyje atlikta darbų už 260 141,90 Lt (be PVM), taip pat šiame objekte, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, papildomai įrengti vandentiekio tinklai, nes tokių papildomų darbų būtinybė atsirado po užsakovės pateikto statinio techninio projekto korektūrų, kurias užsakovės pageidavimu atliko ieškovė. Papildomų darbų (duomenys neskelbtini) miestelyje vertė – 178 325,66 Lt (be PVM). (duomenys neskelbtini) miestelyje atliktų darbų akte Nr. 7 užaktuoti tik projektavimo darbai, kuriuos iki sutarties nutraukimo ir statybvietės perdavimo dienos atliko rangovė, taip pat į aktą įtrauktos pagal sutartį numatytos garantijos ir draudimų sumos. (duomenys neskelbtini) miestelyje atliktų ir užsakovės nepriimtų bei neapmokėtų darbų vertė – 56 510 Lt (be PVM).
6. Ieškovė pažymėjo, kad pagal sutarties konkrečių sąlygų 14.7. punktą, mokėjimai pagal pateiktus dokumentus turėjo būti atlikti per 56 dienas nuo sąskaitos pateikimo dienos. Kadangi 220 869,64 Lt sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2014 m. vasario 24 d., nuo vasario 24 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d. pradelstos 253 dienos, todėl užsakovė privalo rangovei sumokėti 6 procentų dydžio palūkanas už piniginės prievolės termino pažeidimą.

II. Pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo esmė

7. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. daliniu sprendimu patenkino ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 6 ir priteisė iš atsakovės ieškovei 63 968,27 Eur (220 968,27 Lt) skolos, 2 660,30 Eur (9185,50 Lt) palūkanų už piniginės prievolės termino pažeidimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (63 968,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo bei 1 171,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat atmetė ieškinio reikalavimą dėl 17 377,20 Eur (60 000 Lt) skolos už papildomus projektavimo darbus priteisimo bei atnaujino civilinės bylos dalies dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą pagal atliktų darbų aktą Nr. 7 nagrinėjimą iš esmės, sustabdydamas bylos nagrinėjimą šioje dalyje iki įsiteisės sprendimas, priimtas Raseinių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4-476/2016.
8. Teismas nustatė, kad 2013 m. lapkričio 29 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 6, kuriame užfiksuoti atlikti darbai ir jų vertė – atlikta ir priimta darbų už 190 404,86 Lt be PVM, sulaikius 5 procentų sumą, apmokama suma be PVM –180 884,62 Lt. Šio akto pagrindu 2013 m. lapkričio 29 d. ieškovė išrašė atsakovei 220 869,64 Lt PVM sąskaitą faktūrą (neskaičiuojant 5 procentų sulaikomos sumos).
9. Teismas pažymėjo, kad darbai pagal sutartį buvo atliekami etapais, tarpinių darbų atlikimas buvo įforminamas suvestiniu bei detaliu atliktų darbų aktu, kurio pagrindu išrašoma PVM sąskaita faktūra ir ji pateikiama užsakovei apmokėti. Tarpinių mokėjimų sumos buvo apskaičiuotos pagal faktiškai atliktų darbų kiekį (Konkrečių sutarties sąlygų 14.5 punktas). Inžinierius ir užsakovė, gavę atsiskaitymo už atliktus darbus dokumentus (suvestinį atliktų darbų aktą, detalų atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą), privalėjo patikrinti ir patvirtinti arba pateikti pastabas per 14 dienų nuo jų gavimo (14.6 punktas).
10. Teismas nurodė, kad iš suvestinio atliktų darbų akto Nr. 6 matyti, jog jis pasirašytas abiejų sutarties šalių ir inžinieriaus, jame nėra užfiksuota jokių darbų trūkumų, taigi, ieškovei tinkamai atlikus darbus, užfiksuotus minėtame akte, atsakovei atsirado pareiga apmokėti už šiuos darbus. Teismas akcentavo, kad nors atsakovė ir teigia, jog minėtame akte užfiksuoti darbai yra atlikti nekokybiškai ir su trūkumais, kurie nebuvo pašalinti, tačiau trūkumų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu atsakovė remtis negali. Be to, teismas pažymėjo, kad papildytu teismo ekspertizės aktu, ketvirtuoju klausimu, ekspertas pateikė išvada, jog atliktų darbų akte Nr. 6 užfiksuoti statybos darbai yra faktiškai atlikti, atlikti tinkamai ir kokybiškai.
11. Teismas pažymėjo ir tai, kad kadangi 220 869,64 Lt sąskaita faktūra užsakovei buvo pateikta 2013 m. lapkričio 29 d. ir šio fakto atsakovė neginčija, o minėta suma turėjo būti apmokėta ne vėliau kaip per 56 dienas nuo jos pateikimo, užsakovė, praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo rangovei sumokėti 6 procentų dydžio palūkanas už piniginės prievolės termino pažeidimą iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2 660,30 Eur (9185,80 Lt).
12. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė su UAB „Ekoprojektas“ 2012 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. sausio 12 d. ir 2013 m. birželio 3 d. pasirašė papildomus susitarimus dėl papildomų projektavimo darbų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesteliuose, apmokėjo UAB „Ekoprojektas“ pagal byloje pateiktus mokėjimo nurodymus 60 000 Lt sumą. 2013 m. rugsėjo 3 d. rangovė informavo užsakovę apie subrangovės UAB „Ekoprojektas“ atliktas techninių projektų korektūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesteliuose. Užsakovė 2013 m. spalio 24 d. raštu informavo rangovę, kad parengta „Vandentiekio ir nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini) mstl.“ TP A laida tenkina užsakovės poreikius ir ji ją derina.
13. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė įrodinėja, jog papildomi projektavimo darbai buvo atlikti atsakovės iniciatyva, šalims taip sutarus, ir tokia galimybė yra numatyta Rangos sutartyje ir jos sudedamosiose dalyse, dėl ko atsakovė turi apmokėti už atliktus projektavimo darbus, teismo vertinimu, toks susitarimas, jei jis ir buvo, visų pirma turėjo būti sudarytas laikantis imperatyvių Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) normų, bet to padaryta nebuvo. Teismas nurodė, kad iš padrikų tarp rangovės ir užsakovės vykusių susirašinėjimų galima suprasti, jog derybos šiuo klausimu tarp šalių vyko, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad rangovė susitarimus dėl ginčo papildomų projektavimo darbų su subrangove UAB „Ekoprojektas“ sudarė dar gerokai ankščiau, nei pradėtos derybos su užsakove dėl šių projektavimo darbų atlikimo būtinumo, o įrodymų, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo aiškus susitarimas, sudarytas laikantis VPĮ normų, nepateikta. Teismas pastebėjo, kad ieškovė, atlikdama papildomus projektavimo darbus, už kuriuos ieškiniu reikalauja apmokėjimo, taip pat turėjo žinoti, kad tokius darbus atsakovė gali įsigyti tik vykdydama viešąjį pirkimą, todėl atlikdama papildomus projektavimo darbus, neįvykdžius VPĮ reikalavimų, ieškovė veikė savo rizika. Taigi papildomų darbų atlikimas, nesuderinus su užsakove ir negavus leidimo, negali būti pagrindas reikalauti papildomo apmokėjimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. dalinio sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos pagal atliktų darbų aktą Nr. 6 priteisimo, ir šioje dalyje bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Nėra pakankamai įrodymų tam, kad būtų galima priimti skundžiamo sprendimo dalį. Raseinių rajono apylinkės teisme tarp tų pačių šalių nagrinėjamoje byloje yra pasitelktas ekspertas tam, kad būtų tinkamai nustatytos aplinkybės ar Rangos sutartis nutraukta teisėtai. Tik apylinkės teisme dalyvauja ekspertas, kuris atsakinėja į apeliantės, teismo ir ieškovės klausimus, gina savo pateiktą išvadą. Šiaulių apygardos teismo posėdžiuose šis ekspertas nedalyvavo, savo išvadų negynė ir dėl jų nepasisakė, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimo dalį priėmė net nesulaukęs apylinkės teismo posėdžio, kurio metu būtų diskutuojama dėl pateiktos patikslintos eksperto išvados dėl tinkamai (netinkamai) atliktų darbų pagal tą pačią Rangos sutartį (ir tą patį atliktų darbų aktą Nr. 6) pagrįstumo. Teismas negalėjo vadovautis išskirtinai tik eksperto nuomone, net neišklausęs tokios nuomonės gynybos ir kontrargumentų.
2. Teismas netinkamai pritaikė sprendime cituojamą teismų praktiką ginčo byloje. Ginčas vyksta dėl skolos už darbus, kurie atliekami po žeme (tiesiami vandentiekio ir nuotekų tinklų vamzdynai), priteisimo. Akivaizdu, kad iš esmės visi darbai yra užslėpti ir jų tinkamumo patikrinimas yra itin sudėtingas ir brangus procesas. Apeliantė būtent ir ginčija tai, kad nors pradžioje darbai, už kuriuos ieškovė prašo priteisti skolą, ir buvo priimti, tačiau vėliau paaiškėjo, jog jie atlikti netinkamai, dėl ko vyko ginčas Šiaulių apygardos teisme ir tebevyksta ginčas Raseinių rajono apylinkės teisme, kuriame dalyvauja ekspertas ir kurio išvados dar nėra patvirtintos apylinkės teismo sprendimu. Taigi teismas netinkamai ištyrė ginčo byloje ir apylinkės teismo byloje esančius įrodymus, nepakankamai tiksliai analizavo faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į atliekamų darbų sudėtingumą ir paskubėjo priimti skundžiamo sprendimo dalį, nepakankamai ir skubotai išanalizavęs pateiktus įrodymus, kurie gali būti nuginčyti dar apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje.
15. Ieškovė AB-F „VITI“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas priteisti iš atsakovės 17 377,20 Eur už papildomus projektavimo darbus, ir ieškinį šioje dalyje tenkinti bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Kaip teisingai nustatė teismas, techniniais projektais turėjo pasirūpinti atsakovė, tačiau šią pareigą ji perleido ieškovei ir to atsakovė neginčijo. Tokį susitarimą patvirtina atsakovės 2012 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. (9.3) N2-147, kuriame užsakovė nurodo, kad techninių projektų koregavimo darbus prisiima rangovė, ir kuriame pripažino, jog pirminiuose techninių projektų sprendiniuose buvo VĮ „Kauno regiono keliai“ pastabų. Taigi nepagrįsti teismo teiginiai, kad ieškovė dėl papildomų projektavimo darbų su projektuotoju susitarė dar anksčiau nei tai suderino su atsakove. Projektuotojui parengus techninių projektų laidas A, 2013 m. rugsėjo 3 d. raštu ieškovė informavo užsakovę apie atliktus darbus ir pridėjo minėtus papildomus susitarimus. 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštu užsakovė nurodė, kad ieškovės parengta vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) miestelyje TP A dalis (laida) tenkina užsakovės poreikius ir ji ją derina, o 2013 m. spalio 24 d. raštu užsakovė patvirtino, kad užsakovės poreikius atitinka ir parengta vandens ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) miestelyje TP A laida. Taigi akivaizdu, kad užsakovė žinojo apie papildomų projektavimo darbų būtinumą, pritarė, jog šiuos darbus atliktų rangovė ir atliktą darbą priėmė bei derino. Teismui turėjo kilti klausimas, dėl kokių priežasčių atsakovė dar 2012 m. rugsėjo mėnesį nesikreipė į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – ir VPT) su prašymu pakeisti sutartį ir dėl kokių priežasčių nevykdė papildomų projektavimo darbų pirkimo neskelbiamų derybų būdu iš vienintelio tiekėjo AB-F „VITI“.
2. Teismas kilusi ginčą turėjo vertinti ir pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, o ne suteikti prioritetą viešuosius pirkimus reglamentuojančioms normoms. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos už papildomus darbus laikytinos tiesioginiais nuostoliais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio prasme. Teismas turėjo vertinti dėl kieno kaltės atsirado tokios išlaidos, ar jos atsirado vienai iš šalių ar abiem pažeidus sutartį ar imperatyvias normas. Atsakovė neginčijo, kad pagal sutartį pareigą pateikti techninius projektus rangovui turėjo atsakovė. Byloje pateiktame papildomos ekspertizės akte yra konstatuota, kad rangovė negalėjo iš karto vykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl VĮ „Kauno regiono keliai“ esminės pastabos techniniam projektui, o darbo projektas yra projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa. Techninių projektų koregavimo darbai nebuvo įtraukti į sutartį, tačiau be šių darbų ieškovė neturėjo galimybių laiku pradėti darbų ir laiku juos baigti. Kadangi sutarties vykdymas buvo susijęs su visuomenės būtinais poreikiais ir viešuoju interesu, ieškovė negalėjo dar ilgiau stabdyti sutarties vykdymo ir laukti kol atsakovė oficialiai gaus VPT sutikimą. Būtent perkančioji organizacija, o ne tiekėjas, iškilus papildomų darbų poreikiui, privalo kreiptis į VPT. Ieškovė, turėdama perkančios organizacijos pritarimą ir pavedimą atlikti techninių projektų korektūras, pasitikėdama atsakove, neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad atsakovė neįvykdys įstatyme numatytų pareigų ir dėl to visos patirtos išlaidos liks ieškovei.
3. Atsakovė veikė nesąžiningai rangovės atžvilgiu: pripažino papildomų darbų poreikį, leido ieškovei atitinkamai veikti, suderino atliktus projektavimo darbus, tačiau neįvykdė įstatyme numatytų pareigų ir atsisakė apmokėti už jos naudai atliktus ir jos priimtus bei šią dieną naudojamus darbus. Užsakovei inicijavus papildomus darbus, kai rangovė priima darbus ir juos vykdo, tarp šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu susiformuoja rangos teisiniai santykiai ir užsakovei kyla prievolė atliktus darbus apmokėti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad susitarimo tvarkos ir formos nesilaikymas negali būti pagrindu atsisakyti apmokėti atliktus darbus, nes tai pažeistų sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės reputacijos principus, įtvirtintus CK 6.158 straipsnyje.
16. Ieškovė AB-F „VITI“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovės reikalavimai, nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Nors atsakovė teigia, kad atliktų darbų akte Nr. 6 užfiksuoti darbai yra atlikti nekokybiškai ir su trūkumais, šioje byloje ji nėra pateikusi jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, ekspertizė nurodė, kad pagal atliktų darbų aktą Nr. 6 darbai yra atlikti tinkamai. Papildytu teismo ekspertizės aktu, ketvirtuoju klausimu, ekspertas pateikė išvadą, kad atliktų darbų akte Nr. 6 užfiksuoti statybos rangos darbai yra faktiškai atlikti, atlikti tinkamai ir kokybiškai. Teismas pagrįstai rėmėsi abiem ekspertizėmis, nors ir atliktomis kitoje civilinėje byloje, nes byla yra tarp tų pačių šalių, dėl ginčo, kilusio iš tos pačios sutarties, ekspertizė atlikta tuose pačiuose objektuose.
2. Atsakovė nereiškė prašymo apklausti ekspertą šioje byloje. Teismo ekspertas apklaustas Raseinių rajono apylinkės teisme. Teismas šioje byloje neturėjo jokio pagrindo būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus ar siūlyti šalims teikti trūkstamus. Atsakovė, matydama eksperto išvadas, neginčijo ekspertizės išvadų, nereiškė jokių priešpriešinių reikalavimų. Atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, advokato, turėjo visas galimybes teikti papildomus įrodymus, paneigiančius teismo eksperto išvadas, tačiau to nepadarė. Taigi teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti eksperto išvadomis.
17. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. dalinio sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 17 377,20 Eur skolos už papildomus projektavimo darbus priteisimo, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Viešojo pirkimo, pagal kurio sąlygas dalyvavo ir teikė pasiūlymą tiekėja, dokumentuose buvo aiškiai įvardinta, kad būtent tiekėjas bus atsakingas už visų būtinų darbų atlikimą, įvykdymą ir užbaigimą, net ir tų, kurie nėra paminėti, tačiau būtini sutarčiai užbaigti. Taigi visi pirkime dalyvavę tiekėjai turėjo įsivertinti galimas rizikas vykdant darbus ir, atsižvelgdami į tai, kad užsakovės pateikti techniniai projektai gali būti koreguojami, priklausomai nuo pasikeitusių teisės aktų reikalavimų darbų vykdymo metu, turėjo įsivertinti ir pateikti kainos pasiūlymą. Pirkimo sąlygos visiems tiekėjams buvo vienodos ir taikomos aiškiai, reikalavimai buvo aiškūs ir konkretūs. Tai reiškia, kad už visus tokius darbus turėjo būti atsakingas tiekėjas, kuris laimės sutartį, todėl būtent tiekėjai turėjo, visa tai įvertinę ir apskaičiavę, pasiūlyti atitinkamą kainą. Jeigu atsakovė privalėtų apmokėti rangovei už darbus, kurie turėjo būti įkainoti, bet jų ieškovė nebuvo įsikainojusi teikdama pasiūlymą, tai atsakovė keistų esminę viešųjų pirkimų sutarties sąlygą (kainą), todėl nesilaikytų VPĮ principų, neužtikrintų konkurencijos.
2. Ieškovė su UAB „Ekoprojektas” buvo susitarusi dar 2012 m. balandžio 12 d. sutartimi, tuo tarpu atsakovės pavedimas atlikti neva papildomus projektavimo darbus buvo pateiktas 2012 m. rugsėjo 11 d. Taigi ieškovė buvo nusimačiusi atlikti projektavimo darbus daug anksčiau, nei juos neva pavedė atlikti atsakovė.
3. VPĮ yra specialusis įstatymas CK nuostatų atžvilgiu. Taigi, sprendžiant dėl pareigos atlyginti skolą, turi būti vadovaujamasi būtent VPĮ nuostatomis, o tuomet kai VPĮ nuostatos tam tikro santykio nereglamentuoja, taikomos CK normos. Pagal VPĮ papildomi darbai turi būti įsigyjami vykdant atskirą pirkimo procedūrą, o ginčo atveju tokios procedūros nebuvo atliktos, todėl bet kuris pakankamai atidus ūkio subjektas, kuris profesionaliai dalyvauja viešųjų pirkimų procedūrose, turėjo aiškiai suprasti, kad už tokius neva papildomus darbus, kurie nėra perkami vykdant atskiras procedūras iš to paties tiekėjo, nebus atlyginta. Ieškovė tai turėjo suprasti, o jeigu vis tiek tokius, jos nuomone, papildomus, darbus vykdė, vadinasi suprato, kad už juos nebus atlyginta ir veikė savo rizika.
4. Ieškovės cituojami kasacinio teismo išaiškinimai civilinėje byloje 3K-3-281/2009 netaikytini, nes minėtoje byloje ginčas kilo civilinių teisinių santykių, o ne viešųjų pirkimų santykių pagrindu. Minėtoje byloje yra aiškinamas rangos sutarties nuostatų taikymas faktinių sutarties vykdymo aplinkybių atveju, kuomet sutartyje, o ne įstatyme (kaip yra šio ginčo atveju), nustatytos papildomų darbų įsigijimo procedūros. Kasacinis teismas išaiškino, ne tai, kad perkančioji organizacija turi atlyginti tiekėjui už papildomus darbus, net jei jie įsigyti ne pagal VPĮ, o tai, jog vienas privatus juridinis asmuo negali remtis sutartyje nurodytų formalių procedūrų neatlikimu, siekdamas nemokėti skolos kitam privačiam juridiniam asmeniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi).
20. Apeliantė UAB „Raseinių vandenys“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2016 m. rugpjūčio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo AB-F „VITI“, apeliantė UAB „Raseinių vandenys“ savo skunde ne tik nenurodė naujo įrodymo pateikimo apeliacinės instancijos teismui motyvų (ką šis įrodymas pagrindžia, kodėl jis negalėjo būti pateiktas anksčiau ir pan.), bet ir nesuformulavo prašymo prijungti šį įrodymą prie bylos. Atsižvelgdama į tai, kad UAB „Raseinių vandenys“ niekaip nepagrindė CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, o taip pat net neprašė šio įrodymo priimti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiau nurodyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nepriima ir apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje jo nevertina.

Dėl skolos pagal suvestinį atliktų darbų aktą Nr. 6 priteisimo pagrįstumo

21. Byloje nustatyta, kad rangovė AB-F „VITI“ ir užsakovė UAB „Raseinių vandenys“ 2012 m. kovo 12 d. sudarė rangos sutartį Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini) miesteliuose Nr. 2012/03/12, pagal kurią rangovė (ieškovė) įsipareigojo pagal užsakovės pateiktą techninį projektą parengti darbo projektą, įvykdyti statybos darbus bei ištaisyti atsiradusius defektus.
22. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir ko neginčija šalys, 2013 m. lapkričio 29 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 6, kuriame užfiksuoti atlikti ir priimti darbai už 190 404,86 Lt be PVM. Minėto akto pagrindu ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už 220 869,64 Lt (63 968,27 Eur) sumą (neskaičiuojant 5 procentų sulaikomos sumos).
23. Pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad pagal Rangos sutartį tarpinių darbų atlikimas buvo įforminamas suvestiniu bei detaliu atliktų darbų aktu ir jų pagrindu išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuriuos inžinierius ir užsakovė privalėjo patikrinti ir patvirtinti arba pateikti pastabas per 14 dienų nuo jų gavimo (sutarties Konkrečių sąlygų 14.6 punktas), konstatavo, kad kadangi suvestinis (supaprastintas) atliktų darbų aktas Nr. 6 buvo pasirašytas abiejų sutarties šalių bei inžinieriaus ir jame nebuvo užfiksuota jokių darbų trūkumų, atsakovei atsirado pareiga apmokėti ieškovei už šiuos tinkamai atliktus darbus, o darbų trūkumų faktu atsakovė remtis negali, nes trūkumų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad papildytame teismo ekspertizės, atliktos Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4-476/2016, akte, ketvirtuoju klausimu, ekspertas pateikė išvadą, jog atliktų darbų akte Nr. 6 užfiksuoti statybos rangos darbai yra faktiškai atlikti, atlikti tinkamai ir kokybiškai.
24. Apeliantė UAB „Raseinių vandenys“, nesutikdama su šia dalinio sprendimo dalimi, teigia, kad byloje nebuvo pakankamai įrodymų daliniam sprendimui pirmiau išdėstytu klausimu priimti ir pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė, net nesulaukęs Raseinių rajono apylinkės teismo posėdžio, kuriame būtų aptariama apylinkės teisme pateikta eksperto išvada dėl tos pačios Rangos sutarties, inter alia to paties ginčo atliktų darbų akto Nr. 6, darbų atlikimo tinkamumo (netinkamumo), nors, apeliantės teigimu, ginčas vyksta dėl skolos už darbus, kurie atliekami po žeme, taigi yra užslėpti ir jų tinkamumo patikrinimas yra sudėtingas bei brangus procesas.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, iš esmės sutinka su UAB „Raseinių vandenys“ pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ir nevisapusiškai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus bei šalių išsakytus argumentus ir priėmė dalinį spendimą dėl reikalavimo priteisti skolą pagal atliktų darbų aktą Nr. 6, tinkamai neatskleidęs šio ginčo esmės.
26. Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; savo ruožtu, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.
27. Kasacinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, akcentavo, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013 ir kt.)
28. Savo ruožtu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ atsikirtimus, grindžiamus darbų, už kuriuos AB-F „VITI“ (rangovė) reikalauja sumokėti 63 968,27 Eur sumą, trūkumais, atmetė, iš esmės vien tik formaliai remdamasis nustatyta ir šalių neginčyta aplinkybe, kad atsakovė (užsakovė) ir inžinierius ginčo akte Nr. 6 pasirašė, nenurodydami jokių trūkumų (pastabų), tačiau, kaip matyti iš sprendimo turinio, nesiaiškino ir nemotyvavo, ar (ir kodėl) darbų trūkumai, kuriais rėmėsi UAB „Raseinių vandenys“, nesutikdama apmokėti šiuos darbus, yra akivaizdūs, t. y. galėjo ir turėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, nors, kaip pagrįstai akcentavo atsakovė, pats darbų pobūdis (vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtra) suponuoja paslėptų trūkumų tikimybę ir atitinkamai jų nustatymo sudėtingumą.
29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-662-476/2014 (Nr. 2-4-476/2016) atliktoje ekspertizėje (kuria skundžiamame sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismas) nurodyta išvada, jog 2013 m. lapkričio mėn. suvestiniame (supaprastintame) atliktų darbų akte Nr. 6 užfiksuoti statybos rangos darbai yra faktiškai atlikti, atlikti tinkamai ir kokybiškai, iš esmės eksperto padaryta įvertinus tik tą faktą, kad užsakovė UAB „Raseinių vandenys“ ir Fidic Inžinierius UAB „Pro Bonus“ priėmė ir pasirašė (vizavo) pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus, o šie asmenys pagal teisinį reguliavimą, prieš pasirašydami dokumentus, turėjo įvertinti atliktų darbų kokybę ir mastą. Kaip matyti iš papildyto ekspertizės akto turinio (jo tiriamosios dalies), nors ekspertui po pirminės ekspertizės atlikimo papildomai buvo pateikti (duomenys neskelbtini) mstl. statybos darbų žurnalai Nr.1÷6, panaudotų statybos medžiagų atitikties deklaracijos, išpildomosios geodezinės nuotraukos (duomenys neskelbtini) jokių papildomų tyrimų, susijusių su 4-uoju ekspertizės klausimu (t. y. dėl atliktų darbų akte Nr. 6 fiksuotų darbų kokybės) ekspertas neatliko, papildytame ekspertizės akte faktiškai palikęs tą pačią, teisinę (t.y. teismo prerogatyvoje esančią), išvadą – jog kadangi pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus ir kitus normatyvinius dokumentus, taip pat Rangos sutartį Nr. 2012/03/12, 1.1 pasiūlymo priedą ir Konkrečių sutarties sąlygų, Fidic Inžinierius UAB „Pro Bonus“ ir užsakovė UAB „Raseinių vandenys“ atliktus statybos darbus galėjo priimti iš rangovės, tik įvertinę atliktų statybos darbų kokybę ir patikrinę nurodytų statybos darbų mastą, o byloje pateiktas 2013 m. lapkričio mėn. suvestinis (supaprastintas) atliktų darbų aktas Nr. 6 yra su UAB „Raseinių vandenys“, AB-F „VITI“ ir Fidic Inžinieriaus UAB „Pro Bonus“ parašais bei antspaudais, laikytina, kad užfiksuoti statybos rangos darbai 2013 m. lapkričio mėn. suvestiniame (supaprastintame) atliktų darbų akte Nr. 6 yra faktiškai atlikti, atlikti tinkamai ir kokybiškai.
30. Nepaisant pirmiau išdėstyto, pirmosios instancijos teismas, nelaukdamas civilinės bylos Nr. 2-4-476/2016 (kurioje, kaip matyti iš ekspertui užduotų klausimų, be kita ko buvo analizuojamas ir atliktų darbų akte Nr. 6 užfiksuotų darbų atlikimo kokybės klausimas) išnagrinėjimo rezultato, priėmė dalinį sprendimą, pats niekaip neanalizuodamas ir nepasisakydamas dėl pirmiau nurodytos aplinkybės (dėl eksperto pateiktos išvados tinkamumo, pakankamumo), nors, kaip minėta, ne visais atvejais darbų priėmimas, nenurodžius trūkumų, besąlygiškai atima užsakovės teisę remtis šių darbų trūkumais. Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą, kuriuo buvo tenkintas AB-F „VITI“ ieškinys dėl atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ 2013 m. lapkričio mėn. 29 d. vienašališko Rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, panaikino ir 2017 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-125-883/2017 rangovės ieškinį atmetė. Dėl šio apeliacinės instancijos teismo sprendimo šiuo metu paduotas ir kasacinio teismo priimtas nagrinėti kasacinis skundas, o ieškovės AB-F „VITI“ likusių, skundžiamu daliniu sprendimu neišnagrinėtų, reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-115-856/2017 nagrinėjimas sustabdytas iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėtas pirmiau nurodytas AB-F „VITI“ kasacinis skundas.

Dėl reikalavimo priteisti išlaidas už papildomus projektavimo darbus atmetimo pagrįstumo

31. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaidas už papildomų projektavimo darbų (techninių projektų korekcijų) atlikimą, konstatavo, kad nors atsakovė neginčija tokių darbų atlikimo fakto, rangovės ir užsakovės susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo turėjo būti sudarytas, laikantis imperatyviųjų VPĮ normų, o tai padaryta nebuvo, tuo tarpu atlikdama papildomus projektavimo darbus, neįvykdžius VPĮ reikalavimų, tiekėja (ieškovė) veikė savo rizika. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad rangovė susitarimus su UAB „Ekoprojektas“ sudarė gerokai anksčiau nei pradėjo derybas su užsakove, o įrodymų, jog tarp šalių apskritai buvo pasiektas aiškus susitarimas dėl šių darbų atlikimo, teismo vertinimu, byloje nėra.
32. Apeliantė AB-F „VITI“, nesutikdama su šia dalinio sprendimo dalimi, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neįvertinęs UAB „Raseinių vandenys“ 2012 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. (9.3) N2-147, konstatavo, jog ieškovė dėl papildomų darbų su projektuotoju susitarė anksčiau nei suderino su atsakove (užsakove), be to, ieškovės įsitikinimu, ji, turėdama perkančiosios organizacijos pritarimą ir pavedimą atlikti techninių projektų korektūras, pasitikėdama atsakove, neturėjo jokio pagrindo abejoti, jog perkančioji organizacija neįvykdys VPĮ nustatytų pareigų (reikalavimų) ir dėl to visos išlaidos teks tik ieškovei (tiekėjai).
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rangovė AB-F „VITI“ 2012 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. birželio 3 d. su UAB „Ekoprojektas“ sudarė papildomus susitarimus dėl papildomų projektavimo darbų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesteliuose atlikimo, ir apmokėjo UAB „Ekoprojektas“ pagal byloje pateiktus mokėjimo nurodymus 60 000 Lt. 2013 m. rugsėjo 3 d. pranešimu Nr. 0424-G-736 AB-F „VITI“ informavo užsakovę apie atliktas techninių projektų korektūras.
34. Civilinėje byloje Nr. 2-662-476/2014 (Nr. 2-4-476/2016) ekspertas, atsakydamas į jam užduotus klausimus: ar UAB „Raseinių vandenys“ pagal Rangos sutartį rangovei AB-F „VITI“ pateikta pradinė projektinė dokumentacija – techniniai projektai, atitiko tokiam dokumentui keliamus privalomus reikalavimus, ar buvo tinkami ir tikslūs tam, kad rangovė galėtų pagal juos pradėti ir atlikti rangos darbus, numatytus Rangos sutartyje ir, jei ne, tai kokie yra trūkumai, ar jie buvo ištaisyti ir kas juos ištaisė, nurodė, jog užsakovė UAB „Raseinių vandenys“ po Rangos sutarties pasirašymo, rangovei AB-F „VITI“ nepateikė (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) miestelio tinkamo techninio projekto ir dėl VĮ „Kauno regiono kelių“ reikalavimų bei įvadų (išvadų) ilgių patikslinimo, rangovė AB-F „VITI“, vadovaudamasi STR „Statinio projektavimas“ reikalavimais, rengdama darbo projektą, atliko techninio projekto korektūrą ir parengė „Vandentiekio ir nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini) mstl.“ techninio projekto A laidą, kuriai užsakovė UAB „Raseinių vandenys“ 2013 m. spalio 24 d. rašte Nr.(9.3) N2-202 pritarė. Ekspertas taip pat nurodė, kad užsakovė rangovei nepateikė ir tinkamo Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) miestelio techninio projekto, o dėl VĮ „Kauno regiono kelių“ reikalavimų ir įvadų (išvadų) ilgių patikslinimo, sklypo savininko (Sklypo (duomenys neskelbtini)) A. D. atsisakymo, rangovė AB-F „VITI“, rengdama darbo projektą, atliko techninio projekto korektūrą ir parengė „Vandentiekio ir nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini) mstl.“ techninio projekto A laidą, kuriai užsakovė UAB „Raseinių vandenys“ pritarė 2013 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr.(9.3) N2-105. Ekspertas padarė išvadą, kad rangovė po Rangos sutarties pasirašymo su užsakove negalėjo iš karto vykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl pateiktos VĮ „Kauno regiono keliai“ esminės pastabos techniniam projektui ir sklypo savininko atsisakymo vykdyti žemės darbus privačioje nuosavybėje.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas tiekėjo teisės reikalauti iš perkančiosios organizacijos sumokėti už papildomai atliktus darbus, klausimas, yra nurodęs, kad viešojo pirkimo sutarčių, kaip ir kitų sandorių, šalys, vykdydamos priešpriešinius įsipareigojimus dėl viena kitos, trečiųjų asmenų veiklos ar sandorio pobūdžio, neišvengiamai susiduria su įvairiomis grėsmėmis ir svarbu, jog ši rizika kaip galima būtų teisingiau padalyta tarp šalių, nelemtų akivaizdžios šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis); tai ypač aktualu viešojo pirkimo sutarčių atveju, nes iš esmės jos sudaromos prisijungimo būdu, perkančiajai organizacijai nustatant esmines jos sąlygas; kita vertus, tiekėjai ne pagal pirkimo sąlygas, o savo valia gali prisiimti tam tikrą papildomą sutarties vykdymo riziką, bet ir tokiu atveju perkančioji organizacija turi patikrinti, ar ši rizika proporcinga, pagrįsta ir nelems sutarties netinkamo įvykdymo ar neįvykdymo grėsmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015).
36. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad už VPĮ tinkamą vykdymą atsakinga perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, išplaukiančias iš VPĮ, jai turi tekti neigiami padariniai. Jei būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011) Nors atsakomybė už VPĮ vykdymą tenka perkančiajai organizacijai, tiekėjai, žinodami ar turėdami žinoti apie atitinkamą VPĮ reguliavimą (pvz., VPĮ 86 straipsnio 11 dalį), už VPĮ laikymąsi taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės, juolab kad jų teisės, kylančios iš šio įstatymo, atitinka perkančiųjų organizacijų pareigas (žr. ten pat).
37. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pirmiau išdėstytų aplinkybių, esant objektyviam būtinumui, t. y. siekdama pašalinti esančius trūkumus, trukdžiusius vykdyti sutartinius įsipareigojimus, rangovė AB-F „VITI“ savo lėšomis atliko techninio projekto, pagal sutarties konkrečių sąlygų 1.1.6.11 punktą įtraukto į sutartį, už kurį buvo atsakinga užsakovė, korektūrą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesteliuose. Atsakovė (perkančioji organizacija) nei šių darbų poreikio (korekcijų būtinumo), nei jų įvykdymo bei priėmimo, ar darbų kainos, neginčijo. Tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik netyrė ir nevertino, ar šie darbai iš tikrųjų laikytini papildomais darbais VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto prasme, ar vis dėlto, kaip kad teigia atsakovė, pagal viešųjų pirkimų dokumentų sąlygas (inter alia 2.1 punktą) turėjo būti numatyti ir įvertinti tiekėjos dar teikiant pasiūlymą, bet ir neanalizavo, ar šiuo atveju perkančioji organizacija, kuri, kaip kad nurodė pats teismas, vykdė derybas dėl ginčo darbų su rangove, nesudarė tiekėjai pagrįsto pagrindo tikėtis, jog tokie darbai bus apmokėti, o visi imperatyvūs VPĮ reikalavimai bus įvykdyti, bei ar pačiai perkančiajai organizacijai, kuri, kaip kad pažymėjo pats pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakinga už VPĮ nuostatų tinkamą vykdymą, neturėtų tekti tam tikra dalis atsakomybės už susiklosčiusią situaciją.
38. Atkreiptinas dėmesys, kad nors jau ieškinyje AB-F „VITI“ akcentavo, jog būtent 2012 m. rugsėjo 11 d. užsakovės raštas Nr. (9.3) N2-147 pagrindžia rangovės susitarimą su perkančiąja organizacija dėl techninių projektų korekcijų atlikimo (atsakovės duotą pavedimą atlikti šiuos darbus), byloje šio dokumento (rašto) nėra (jis nebuvo pridėtas nei prie ieškinio, nei prie vėlesnių procesinių dokumentų), o pirmosios instancijos teismas, abstrakčiai skundžiamame sprendime nurodydamas, kad rangovė su UAB „Ekoprojektas“ papildomus susitarimus sudarė anksčiau nei pradėtos derybos su užsakove, ne tik nesiaiškino pirmiau nurodytos aplinkybės (nepareikalavo, kad ieškovė pridėtų visus ieškinyje įvardytus įrodymus), bet ir apskritai šio ieškovės argumento neanalizavo ir minėto rašto neminėjo. 

Dėl bylos procesinės baigties

39. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, inter alia šalių apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos išdėstytus argumentus, įvertinusi nagrinėjam ginčui aktualią Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką bei teisinį reguliavimą, ir apibendrindama pirmiau šioje nutartyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame daliniame sprendime nevertinęs, ar iš tikrųjų trūkumai, dėl kurių atsakovė atsisakė apmokėti pasirašytame atliktų darbų akte Nr. 6 užfiksuotus darbus, egzistuoja ir nesiaiškindamas jų pobūdžio (akivaizdūs ar paslėpti), bei su tuo susijusios atsakovės teisės remtis tokiais trūkumais egzistavimo (neegzistavimo), taip pat visapusiškai neišanalizavęs techninio projekto korekcijos darbų atlikimo aplinkybių (susitarimo, derybų eigos), neatskleidė bylos esmės ir taip pažeidė pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis). Pažymėtina, kad nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vis dėlto apeliacija nėra ir neturėtų virsti detaliu bylos nagrinėjimu iš naujo, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama didžiąja dalimi naujais aspektais, taip pat atsižvelgdama į tai, kad dėl kitų (neišnagrinėtų daliniu sprendimu) ieškovės ieškinio reikalavimų byla pirmosios instancijos teismo nutartimi sustabdyta iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėtas AB-F „VITI“ kasacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-125-883/2017, kurioje atliktomis ir pateiktomis ekspertizėmis dėl papildomų darbų atlikimo ir darbų atlikimo kokybės buvo remtasi ir priimant skundžiamą dalinį sprendimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo dalinis sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. dalinį sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                                               

Rasa Gudžiūnienė

Danguolė Martinavičienė

Vigintas Višinskis