Civilinė
byla Nr. 3K-3-175/2010
Procesinio sprendimo kategorija 127
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Vinco Versecko
ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Visagino
statybininkai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutarties, kuria išspręsta
dėl pareiškėjo UAB „Technikos jėga“ finansinio reikalavimo įrašymo į kreditorių
sąrašą valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ restruktūrizavimo civilinėje
byloje.
Teisėjų kolegija
n u s
t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos
teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartimi VĮ „Visagino statybininkai“ iškelta
restruktūrizavimo byla, administratoriumi paskirtas UAB „Bankrotera“ ir
nustatytas keturiasdešimt penkių dienų terminas kreditorių finansiniams
reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti,
skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo
dienos. To paties teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtintas
restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ (toliau – RVĮ
„Visagino statybininkai“) kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai,
2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi – restruktūrizavimo planas. Pareiškėjas UAB
„Technikos jėga“ 2009 m. kovo 26 d. pateikė teismui prašymą dėl 81 911,74 Lt
reikalavimo įrašymo į RVĮ „Visagino statybininkai“ kreditorių reikalavimų
sąrašą; jis nurodė, kad RVĮ „Visagino statybininkai“ tik 2007 m. spalio 23
d. pripažino skolą, iki tol vyko jos
derinimo procesas, tai sutrukdė pareiškėjui pareikšti reikalavimą per nustatytą
terminą.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus apygardos
teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir įrašė 81
911,74 Lt reikalavimą į RVĮ „Visagino statybininkai“ kreditorių reikalavimų
sąrašą. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo ir RVĮ „Visagino statybininkai“
administratoriaus UAB „Bankrotera“ atstovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus
dokumentus dėl užsitęsusio skolos nustatymo ir derinimo proceso, RVĮ „Visagino
statybininkai“ užginčijus dalį skolos; atsakovas vėliau pripažino 81 911,74 Lt
reikalavimą; pirmiau nurodytas aplinkybes teismas pripažino svarbiomis termino
kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo priežastimis, be to, atsižvelgė
į tai, kad nėra ginčo dėl finansinio reikalavimo.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą, 2009 m. spalio 15 d. nutartimi
iš esmės paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d.
nutartį, patikslino, kad teismo nutartimi į RVĮ „Visagino statybininkai“
kreditorių sąrašą įrašytas UAB „Technikos jėga“ 81 896,40 Lt reikalavimas.
Kolegija pažymėjo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo
(2009 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XI-560 redakcija, Žin., 2009, Nr.
153-6898, toliau – ir ĮRĮ) 19, 20 straipsnių nuostatas dėl restruktūrizuojamos įmonės kreditorių
interesų svarbumo ir apsaugos reikšmės šiame procese; kreditoriai turi teisę
per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti savo reikalavimus ir perduoti juos
įmonės administratoriui kartu su šiuos reikalavimus patvirtinančiais
dokumentais. Jeigu kreditorius dėl svarbių priežasčių negali pateikti
reikalavimų nustatytu laiku ir nurodo pavėlavimo priežastį, jis gali pateikti
reikalavimus teismui ir įmonės administratoriui ne vėliau kaip iki
restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme (ĮRĮ 19 straipsnio 1 dalies 1
punktas). Bylos duomenimis, kreditorius UAB „Technikos jėga“ prašymą įrašyti
finansinį reikalavimą į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių reikalavimų
sąrašą pateikė 2009 m. kovo 26 d., t. y. po įmonės restruktūrizavimo plano
patvirtinimo, tačiau atsakovo RVĮ „Visagino statybininkai“ administratoriui jis
pateiktas iki 2007 m. balandžio 20 d., kai vyko atsakovo skolos
kreditoriui derinimo procesas, kuris baigėsi 2008 m. vasario 13 d., pasirašius
tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ir RVĮ „Visagino statybininkai“ pripažinus
pagrįstu kreditoriaus 81 896,40 Lt reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas
sprendė, kad pirmiau nurodytos aplinkybės suponavo, jog pareiškėjas pateikė
finansinį reikalavimą restruktūrizuojamos
įmonės administratoriui ĮRĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka iki atsakovo
restruktūrizavimo plano patvirtinimo, tačiau, atsakovui pripažinus skolą
pareiškėjui, restruktūrizavimo administratorius nesiėmė priemonių dėl šio
kreditoriaus finansinio reikalavimo įrašymo į atsakovo kreditorių sąrašą bei
restruktūrizavimo planą. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai
pripažintos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti pareiškėjo praleistą
terminą kreditoriaus reikalavimui pateikti bei jį įrašyti į atsakovo kreditorių
sąrašą ir po atsakovo restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme. Kita
vertus, galimybė patikslinti kreditorių reikalavimus ir teismo patvirtintą
restruktūrizavimo planą nustatyta įstatymo (ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalies 9
punktas); be to, kreditorius UAB „Technikos jėga“ nepraleido CK 1.125
straipsnyje nustatyto bendrojo ieškinio senaties termino, juolab kad atsakovas
yra pripažinęs jo reikalavimą (CK. 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio
1, 2 dalys). Kolegija atmetė atskirojo skundo argumentus, kad, kreditoriui per
nustatytą terminą nepateikus finansinio reikalavimo teisme, atsakovas ir jo
kreditoriai įgijo teisėtų lūkesčių, jog pareiškėjas atsisakė savo finansinio
reikalavimo ir neturės su šiuo susijusių teisių įmonės restruktūrizavimo
byloje; bylos duomenimis, kreditorius UAB „Technikos jėga“ iki
restruktūrizavimo bylos VĮ „Visagino statybininkai“ iškėlimo buvo aktyvus,
dalyvavo šios įmonės kreditorių susirinkime ir išreiškė nuomonę dėl jame
svarstytų klausimų, tarp jų – dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; be to,
minėta, 2007 m. vyko atsakovo skolos kreditoriui UAB „Technikos jėga“ derinimo
procesas ir 2008 m. vasario 13 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte
atsakovas pripažino 81 896,40 Lt reikalavimą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu kasatorius (atsakovas) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų nutartis ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB
„Technikos jėga“ prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies ir 19
straipsnio 1 punkto netinkamo aiškinimo ir taikymo. ĮRĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyti
terminai (atnaujinamasis ir naikinamasis), per kuriuos restruktūrizuojamos
įmonės kreditoriai turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimus ir, juos
pareiškus per nustatytą terminą, teismas turi teisę juos priimti; Vilniaus
apygardos teismas 2008 m. gruodžio 30 d. patvirtino RVĮ „Visagino
statybininkai“ restruktūrizavimo planą, todėl šią dieną pasibaigė pareiškėjo
teisė reikšti reikalavimą ir teismo teisė jį priimti (CK 1.117 straipsnio 6
dalis). Vadinasi, pareiškėjas neturėjo teisės reikšti 2009 m. kovo 26 d.
kreditoriaus reikalavimo, teismas –
tokio reikalavimo priimti. Naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinami
(CK 1.117 straipsnio 6 dalis), todėl teismų išvada, kad ilgą laiką vykęs skolos
derinimo procesas yra svarbi priežastis, dėl kurios gali būti atnaujintas
praleistas naikinamasis terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti, yra
neteisėta. Skolos derinimo procesas baigėsi 2007 m. spalio 23 d.; be to, šalys
2008 m. vasario 13 d. sudarė tarpusavio atsiskaitymų aktą, kuriame susitarė dėl
skolos; bylą nagrinėję teismai nenustatė priežasčių, dėl kurių terminas buvo
praleistas ilgiau kaip vienerius metus, t. y. nuo 2007 m. spalio 23 d. iki 2008
m. gruodžio 30 d. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė,
kad, šalims 2008 m. vasario 13 d. pasirašius tarpusavio atsiskaitymų suderinimo
aktą, buvo užbaigtas skolos derinimo procesas ir tai laikytina pareiškėjo reikalavimo
restruktūrizuojamos įmonės administratoriui pateikimu iki 2007 m. balandžio 20
d., t. y. iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo; tokia išvada nepagrįsta
įstatymo normų, nes skolos derinimas nėra kreditoriaus reikalavimo pateikimas
(ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalies 4 punktas, 7 straipsnio 8 dalis), pareiškėjas
kreipėsi į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo įrašymo į kreditorių sąrašą po
restruktūrizavimo plano patvirtinimo, šalių pasirašytas 2008 m. vasario 13 d.
aktas negalioja atgaline tvarka, todėl nelaikytinas 2007 m. balandžio 20 d.
kreditoriaus pareiškimu, kreditorius reikalavimo pateikimo data turi būti
konkreti ir aiški.
2. Dėl kreditoriaus reikalavimų
pateikimo tvarką nustatančių ĮRĮ normų netinkamo aiškinimo ir taikymo. ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalies 4 punkte
ir 19 straipsnio 1 punkte nustatyta kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka: 1)
jie pateikiami įmonės administratoriui; 2) kartu su reikalavimais pateikiami
juos patvirtinantys dokumentai. Šioje byloje ĮRĮ 19 straipsnio 1 punkte
nustatytus reikalavimus atitinkantis pareiškėjo reikalavimas pateiktas tik 2009
m. kovo 26 d.; dėl to nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad
pareiškėjo ir kasatoriaus skolos derinimo procesas yra kreditoriaus reikalavimo
pateikimas pagal ĮRĮ 19 straipsnio 1 punktą; be to, kasatoriaus
administratorius ne tik nedalyvavo skolos derinimo procese, bet jam,
pažeidžiant ĮRĮ 19 straipsnio 1 punktą,
apskritai nebuvo pateikta pareiškėjo kreditoriaus reikalavimo.
3. Dėl restruktūrizavimo plano patikslinimą nustatančių
ĮRĮ normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pagal ĮRĮ
13 straipsnio 1 dalies 9 punktą gali būti tikslinami kreditorių reikalavimai po restruktūrizavimo
plano patvirtinimo ir teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas, yra neteisėta
ir nepagrįsta; pirmiau nurodyta įstatymo norma šiuo atveju netaikytina, nesant
būtinų jai taikyti nustatytų sąlygų visumos; pareiškėjas nebuvo pareiškęs
kasatoriui turtinių reikalavimų teisme ir šiuo klausimu nėra įsiteisėjusio
teismo sprendimo; pareiškėjas nebuvo įtrauktas į kasatoriaus kreditorių sąrašą
ir restruktūrizavimo planą dėl reikalavimų, nurodytų ieškiniuose, nes tokių
teismuose nepareikšta.
Atsiliepimo
į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų
kolegija
k o n s
t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo
7 straipsnio 8 dalies ir 19 straipsnio 1 punkto aiškinimo ir taikymo
Įmonių
restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas
reglamentuoja įmonių ir viešųjų įstaigų (įmonių), turinčių laikinų finansinių
sunkumų ir siekiančių išvengti bankroto, restruktūrizavimo procesą; šio
įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir
nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą,
sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (1 straipsnio 2 dalis).
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo normos yra viešosios teisės normos, kurios
sudaro galimybę įmonei, turinčiai laikinų finansinių sunkumų, kuo greičiau
stabilizuoti situaciją. Įmonės restruktūrizavimo proceso samprata apibrėžta ĮRĮ
2 straipsnio 2 dalyje; įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia, kad jo metu
gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas
darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų
įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės
bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės
įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai. Šioje įstatymo
normoje išvardyti būdai, kuriais gali būti pasiektas tikslas, netaikant įmonės
bankroto procedūros.
Įmonių
restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas, jeigu yra ĮBĮ 3 straipsnyje
nustatytos sąlygos. Pagal šią įstatymo normą vienas iš reikalavimų
restruktūrizavimo bylai iškelti yra tai, kad įmonės finansiniai sunkumai yra
laikini; tai reiškia, kad restruktūrizavimo procesas taikomas įmonėms, kurių
finansiniai sunkumai yra ne nuolatiniai. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos
teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartimi (b. l. 7-8) VĮ „Visagino statybininkai“
iškelta restruktūrizavimo byla, 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtintas VĮ
„Visagino statybininkai“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (b.
l. 22-25).
ĮRĮ 7
straipsnio 8 dalyje nustatyta teismui teisė priimti kreditorių reikalavimus,
kurie pateikti, pažeidus šio įstatymo 4 dalies 4 punkte nustatytus terminus,
jeigu termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Kreditorių
pareiškimai dėl jų reikalavimų, susidariusių iki restruktūrizavimo bylos
iškėlimo, pripažinimo, paduoti po šio nustatyto termino, priimamai tik iki
teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą dienos.
Vilniaus
apygardos teismas 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtino
restruktūrizuojamos VĮ „Visagino statybininkai“ administratoriaus UAB
„Bankrotera“ pateiktą VĮ „Visagino statybininkai“ restruktūrizavimo planą (b.
l. 28-29).
ĮRĮ 19
straipsnio 1 punkte įtvirtintos restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisės;
nustatyti du terminai, per kuriuos šie turi teisę pareikšti kreditoriaus
reikalavimus, teismas – juos priimti: 1) per teismo nustatytą laikotarpį, kuris
turi būti ne trumpesnis kaip trisdešimt dienų ir ne ilgesnis kaip
keturiasdešimt penkios dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo
bylą įsiteisėjimo dienos (atnaujinamasis terminas); 2) ne vėliau kaip iki
restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, jeigu kreditoriai dėl svarbių
priežasčių negalėjo reikalavimų pateikti nustatytu laiku (naikinamasis
terminas). Tai yra draudžiamoji norma ir jos tikslas – nustatyti teisinį
apibrėžtumą, t. y. kuo greičiau stabilizuoti įmonės ekonominę situaciją. Minėta,
VĮ „Visagino statybininkai“ restruktūrizavimo planas teismo patvirtintas 2008
m. gruodžio 30 d.; pareiškėjas 2009 m. kovo 26 d., t. y. po šio plano patvirtinimo, praleidęs įstatymo
nustatytą terminą, kreipėsi į teismą ir prašė įrašyti finansinį reikalavimą į
restruktūrizuojamos įmonės kreditorių reikalavimų sąrašą. Pirmosios instancijos
teismas nutartyje motyvavo, kad vyko šalių skolos derinimo procesas, kuris
baigėsi 2007 m. spalio 23 d., atsakovui pripažinus skolą; šios aplinkybės
sutrukdė pareiškėjui tinkamai ir nustatytu terminu pareikšti finansinį
reikalavimą, todėl pareiškėjo reikalavimas įrašytinas į kreditorių finansinių
reikalavimų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo
finansinis reikalavimas pateiktas administratoriui iki 2007 m. balandžio 20 d.,
kai vyko skolos derinimo procesas, kuris baigėsi, šalims 2008 m. vasario 13 d.
sudarius tarpusavio atsiskaitymo aktą.
Taigi
bylą nagrinėję teismai iš esmės pripažino, kad pareiškėjas pateikė teismui
finansinį reikalavimą, praleidęs įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą, t. y.
po restruktūrizavimo plano patvirtinimo. CK 1.117 straipsnio 6 dalyje
nustatyta, kad, pasibaigus naikinamajam terminui, išnyksta tam tikra civilinė
teisė ar pareiga; naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti. Teisėjų
kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismai nesilaikė ir pažeidė pirmiau nurodytas materialiosios teisės normas,
turinčias esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir šis pažeidimas
turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui, todėl teismų nutartys naikintinos
ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359
straipsnio 4 punktas).
Dėl kreditoriaus reikalavimų pateikimo
tvarką nustatančių Įmonių restruktūrizavimo įstatymo normų aiškinimo ir taikymo
ĮRĮ 7
straipsnio 7 dalies 4 punkte ir 19 straipsnio 1 punkte nustatyta kreditorių
reikalavimų pateikimo tvarka: 1) jie pateikiami įmonės administratoriui; 2)
kartu su reikalavimu pateikiami juos patvirtinantys įrodymai.
Byloje
nustatyta, kad pareiškėjas pateikė teismui kreditoriaus reikalavimą kartu su jį
patvirtinančiais dokumentais 2009 m. kovo 26 d., t. y. po įmonės
restruktūrizavimo plano patvirtinimo; taigi, pasibaigus naikinamajam terminui
tokiam reikalavimui pateikti. Iš byloje nustatytų aplinkybių patvirtinama, kad
kasatorius nepateikė administratoriui reikalavimų, dokumentų ar pretenzijų.
Kasatoriaus administratorius nedalyvavo vykusiame šalių skolos derinimo
procese, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vykęs pareiškėjo ir
kasatoriaus skolos derinimo procesas laikytinas tinkamu pareiškėjo finansinio
reikalavimo pateikimu kasatoriaus administratoriui, yra nepagrįsta ir
neteisėta.
Dėl restruktūrizavimo plano
patikslinimą nustatančių Įmonių restruktūrizavimo įstatymo normų pažeidimo
ĮRĮ 13
straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo planas
gali būti patikslintas, atitinkamai pakeičiant jame nurodytą kreditorių bendrą
reikalavimų sumą, kai įsiteisėja teismų sprendimai kitose civilinėse bylose,
kuriose įmonės kreditoriai buvo pareiškę įmonei turtinius reikalavimus, ir kai
tokie kreditoriai buvo įrašyti į kreditorių sąrašą, o jų reikalavimo suma
nustatyta, atsižvelgiant į ieškinio pareiškimuose ar pareiškimuose dėl piniginių
reikalavimų nurodytas reikalavimų sumas.
Nagrinėjamoje
byloje teismai, priėmę pareiškėjo kreditoriaus reikalavimą ir įrašę jį į
kreditorių reikalavimų sąrašą, rėmėsi ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalies 9 punktu,
kuriame nustatytais atvejais gali būti patikslinama (pakeičiama)
restruktūrizavimo plane nurodyta kreditorių bendra reikalavimų suma. Teisėjų
kolegija sprendžia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė pirmiau nurodyto
įstatymo normą, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalies 9 punkte
nustatytų sąlygų, būtinų restruktūrizavimo planui patikslinti, visumos;
pareiškėjas nebuvo pareiškęs kasatoriui turtinių reikalavimų teisme ir dėl to
nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo kitose civilinėse bylose dėl pareiškėjo
turtinių reikalavimų kasatoriui; pareiškėjas nebuvo įtrauktas į kreditorių
sąrašą ir kasatoriaus restruktūrizavimo planą dėl reikalavimo, nurodyto
ieškinio pareiškimuose.
Teisėjų
kolegija sprendžia, kad situacija, kai į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių
sąrašą įrašomos įmonės, pažeidžiant ĮRĮ įtvirtintus terminus ir tvarką,
suponuoja išvadą dėl pirmiau nurodyto įstatymo įtvirtintų įmonės
restruktūrizavimo paskirties ir tikslų nesilaikymo, dėl galimybių apskritai
sugriauti patvirtintą restruktūrizavimo planą ir paneigti jame nustatytus
įsipareigojimus, jų įvykdymo terminus ir įmonės tikslus, taip pat įstatymo
nustatyta tvarka patvirtintus kitų kreditorių teisėtus lūkesčius.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinės instancijos teismas patyrė
31,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus
atsakovo kasacinį skundą, panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
nutartis ir priėmus naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymai atmesti, šios
išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88
straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96
straipsniais, 359 straipsnio 4 dalimi, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15
d. ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartis panaikinti.
Priimti naują sprendimą: pareiškėjo
UAB „Technikos jėga“ prašymus atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimui
pateikti ir į restruktūrizuojamos VĮ „Visagino statybininkai“ kreditorių sąrašą
įrašyti 81 911,74 Lt reikalavimą – atmesti.
Priteisti
iš pareiškėjo UAB „Technikos jėga“, įm. k. (duomenys
neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) AB
SEB banke, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 31,35 Lt
(trisdešimt vieną litą 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė
Janavičiūtė
Vincas
Verseckas
Juozas
Šerkšnas