Civilinė byla Nr. eB2-1152-775/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00038-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl ginčijamo uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės Arvi“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė : 

bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės Arvi“ (toliau – ir BUAB „Marijampolės Arvi“, ir atsakovė) nemokumo administratorius J. G. (toliau – ir nemokumo administratorius) 2022 m. gegužės 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti UAB „Marijampolės Arvi“ kreditorių finansinius reikalavimus, kurių administratorius neginčija.

Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtino  BUAB „Marijampolės Arvi“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų kreditorės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ 5 952 978,25 Eur finansinį reikalavimą, susidedantį iš 3 845 551,19 Eur negrąžintos paskolos ir 2 107 427,06 Eur priskaičiuotų palūkanų. Civilinė byla dėl kreditorės „Tarptautinė statybos korporacija“ ginčijamo 5 453 644 Eur (priskaičiuotų delspinigių) dydžio finansinio reikalavimo tvirtinimo išskirta į atskirą civilinę bylą, jai suteikiant naują numerį pagal teisme nustatytą bylų registravimo tvarką, UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ nustatytas 14 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į nemokumo administratorės pateiktą prieštaravimą dėl kreditorės finansinio reikalavimo.

Kauno apygardos teisme 2022 m. birželio 21 d. gautas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ atsiliepimas į nemokumo administratoriaus prieštaravimus, kuriuo prašoma patvirtinti papildomą 537 283,80 Eur dydžio UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ finansinį reikalavimą UAB „Marijampolės Arvi“ bankroto byloje. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog nemokumo administratorius prašo taikyti ieškinio senaties terminą, sutinka, jog delspinigiai turėtų būti skaičiuojami už pastarąsias 180 dienų. 2015 m. liepos 1 d. sutarties Nr. TSK/MA/2015.07.01 5.1 punkte numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai, kas nuo neapmokėtos sumos (625 000 Eur) sudaro 1 250 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, delspinigiai už 180 dienų sudaro 225 000 Eur. 2015 m. rugsėjo 1 d. sutarties Nr. TSK/MA/2015.09.01 5.1 punkte numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai, kas nuo neapmokėtos sumos (606 000 Eur) sudaro 1 212 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, delspinigiai už 180 dienų sudaro 218 160 Eur. 2016 m. kovo 29 d. sutarties Nr. TSK/MA/2016.03.29 1.9 punkte numatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai, kas nuo neapmokėtos sumos (15 000 Eur) sudaro 3 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, delspinigiai už 180 dienų  sudaro 540 Eur. 2016 m. gruodžio 19 d. sutarties Nr. ARVI/TSK/MA/12.19 1.9 punkte numatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai, kas nuo neapmokėtos sumos (2 599 551,19 Eur) sudaro 519,91 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, delspinigiai už 180 dienų pagal šią sutartį sudaro 93 583,80 Eur. Net ir nemokumo administratoriaus prašymu pritaikius CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą, egzistuoja pagrindas papildomai patvirtinti 537 283,80 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kylantį iš pagal Sutartis mokėtinų delspinigių už paskutines 180 dienų.

Dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi UAB „Marijampolės Arvi“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas J. G. (nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 29 d.), 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Marijampolės Arvi“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų kreditorės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ 5 952 978,25 Eur finansinis reikalavimas, susidedantis iš 3 845 551,19 Eur negrąžintos paskolos ir 2 107 427,06 Eur priskaičiuotų palūkanų sumos.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Nors ši teismo nutartis buvo priimta galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui, tačiau iš esmės nepasikeitus JANĮ nuostatoms dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, ji aktuali ir taikant JANĮ.

Ginčas tarp kreditorės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“  ir nemokumo administratorės kilo dėl 5 453 644 Eur dydžio reikalavimo, kurį sudaro UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ priskaičiuoti delspinigiai pagal 2015 m. liepos 1 d., 2015 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. kovo 29 d. paskolos sutartis ir 2016 m. gruodžio 19 d. reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartį Nr. ARVI/TSK/MA/12.19.

2015 m. liepos 1 d. ir 2015 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutarčių 5.1 punktu šalys susitarė, kad paskolos gavėjas už kiekvieną paskolos (ar jos dalies) grąžinimo , palūkanų (ar jų dalies) sumokėjimo termino praleidimo dieną, paskolos davėjui pareikalavus, įsipareigoja mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius, apskaičiuojamus nuo laiku nesumokėtų atitinkamų sumų.

2016 m. kovo 29 d. paskolos sutarties Nr. TSK/MA/2016.03.29 1.9 punktu šalys susitarė, kad paskolos gavėjui praleidus sutartyje numatytus paskolos grąžinimo ir/ar mokėjimo palūkanų terminą, paskolos gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti paskolos davėjui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutarties Nr.ARVI/TSK/MA/12.19 šalys susitarė, kad laiku negavus mokėjimo pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, nuo laiku neapmokėtos paskolos dalies, pradiniam kreditoriui pareikalavus, skaičiuojami 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną.  

Nemokumo administratorė prašo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, taip pat mano, kad netesybų dydžiai yra akivaizdžiai per dideli (neprotingai dideli). Kreditorė sutinka, kad nemokumo administratoriui paprašius taikyti ieškinio senatį jos priskaičiuotiems delspinigiams, šie turi būti skaičiuojami už 180 dienų laikotarpį. Kadangi byloje neliko ginčo dėl termino, už kurį skaičiuojami delspinigiai, toliau pasisakytina dėl delspinigių (netesybų) dydžio.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų, ar juos įvykdžius netinkamai. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

Teismo vertinimu, 0,2 proc. dydžio netesybos už kiekvieną uždelstą dieną, šalių sulygtos 2015 m. liepos 1 d. ir 2015 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutarčių 5.1 punktu, kurios nagrinėjamu atveju lygios 73 proc. metinių palūkanų nėra skirtos kreditorės patirtiems nuostoliams kompensuoti, o kvalifikuotinos kaip baudinio pobūdžio. Netesybos turi būti nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nors šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės ar ją įvykdo netinkamai, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pareigą pagrįsti sutartų netesybų dydį, įrodinėdamas nuostolius, t. y. kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Taigi, kilus sutartinių netesybų mažinimo klausimui, kreditorius, grįsdamas teiginius dėl sutartyje įtvirtintų netesybų dydžio tinkamumo, nebegali remtis kompensuojamuoju sutartinių netesybų pobūdžiu ir jų, kaip minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021). Šiuo atveju byloje kreditorė jokių duomenų apie realiai patirtus nuostolius dėl laiku negrąžintos paskolos teismui nepateikė.

Kaip minėta, tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas, iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, teismas kiekvienu atveju vertina konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010)

Šiuo atveju sprendžiant dėl kreditorei priteistinų netesybų dydžio, atsižvelgtina į tai, kad kreditorė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius nepateikė. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtintas kreditorės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ 5 952 978,25 Eur finansinis reikalavimas, be kita ko susidedantis ir iš 2 107 427,06 Eur palūkanų sumos, tačiau byloje nėra duomenų, kokių veiksmų ėmėsi kreditorė paskolos sutartyse nurodytu laiku atsakovei negrąžinus paskolos sumų, siekdama susigrąžinti skolą (2015 m. liepos 1 d. Paskolos sutarties 1.1 punkte buvo numatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja paskolą grąžinti per 30 dienų, kai raštu gauna paskolos davėjo reikalavimą grąžinti paskolą (jos dalį), tačiau ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d.; 2015 m. rugsėjo 1 d. Paskolos sutarties 1.1 punkte buvo numatyta, kad vėliausiai paskola turi būti grąžinta iki 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. kovo 29 d. Paskolos sutarties Nr. TSK/MA/2016.03.29 1.3 punkte numatytas galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2016 m. balandžio 29 d.; 2016 m. gruodžio 19 d. Reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutarties Nr. ARVI/TSK/MA/12.19 2.1 punkte, kad vėliausiai perimta skola turi būti sumokėta iki 2018 m. gruodžio 15 d.).  Be to, vėliau sudarytose sutartyse (2016 m. kovo 29 d. paskolos sutartyje Nr. TSK/MA/2016.03.29 ir 2016 m. gruodžio 19 d. Reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartyje Nr. ARVI/TSK/MA/12.19) buvo susitarta dėl mažesnio delspinigių dydžio (0,02 proc.), o tai reikštų, kad tokio dydžio delspinigiai visiškai padengtų paskolos davėjo nuostolius prievolės neįvykdymo atveju. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad šiuo atveju ginami bankrutuojančios įmonės ir kitų jos kreditorių interesai, 0,2 proc. dydžio delspinigiai, numatyti 2015 m. liepos 1 d. ir 2015 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutarčių 5.1 punkte, mažintini iki 0,02 proc., todėl 0,02 proc. delspinigiai už 180 dienų pagal 2015 m. liepos 1 d. paskolos sutartį sudarys 22 500 Eur, pagal 2015 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartį – 21 816 Eur. Toks netesybų sumažinimas, teismo vertinimu, nepažeis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, jis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Įvertinus tai, tvirtintinas papildomas 138 439,84 Eur (22 500 Eur + 21 816 + 540 + 93 583,84) UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ finansinis reikalavimas ir nustatytina, kad iš viso jis sudarys 6 091 418,09 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

patvirtinti papildomą kreditorės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“, juridinio asmens kodas 110019391, 138 439,84 Eur (šimto trisdešimt aštuonių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt devynių eurų 84 ct) reikalavimą ir nustatyti, kad bendras šios kreditorės reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės Arvi“ bankroto byloje yra  6 091 418,09 Eur (šeši milijonai devyniasdešimt vienas tūkstantis keturi šimtai aštuoniolika eurų 9 ct).

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti nemokumo administratorei, pavedant jai su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, jos kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                Edita Šliumpienė