Civilinė byla Nr. 2S-984-232/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30061-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.6
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Ieškovė A. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos advokatūrai.
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.
- Ieškovė pateikė 2017 m. rugpjūčio 30 d. atskirąjį skundą (teisme gautą 2017 m. rugsėjo 1 d.) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
- Nurodė, kad ieškovės pateiktas atskirasis skundas nėra pasirašytas CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkto nustatyta tvarka.
- Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, taip pat turi būti suformuotas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Nurodė, kad atskirasis skundas neatitinka šio reikalavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
- Atskiruoju skundu ieškovė A. I. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį.
- Nurodo, kad atskirasis skundas atitinka numatytas išimtis – pagal CPK nereikalingas advokato parašas atskirajame skunde, jei nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra neteisėtos ir nepagrįstos, užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
- Prie atskirojo skundo pridėjo papildytą 2017 m. rugpjūčio 30 d. atskirąjį skundą, nurodydama, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 nutartį ir priimti naują nutartį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
- Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė papildytą 2017 m. rugpjūčio 30 d. atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti nauji duomenys (papildytas 2017 m. rugpjūčio 30 d. atskirasis skundas) yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, su atskirojo skundo pateiktus naujus duomenis apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
- Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
- CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatyta tvarka (CPK 1751 straipsnio 2 dalis, 6 dalis). Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovės pateiktas atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nes yra nepasirašytas jį padavusio asmens. Šis trūkumas yra esminis, nes nepasirašytas procesinis dokumentas negali būti priimtas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 1751 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė nurodė, kad atskirasis skundas neturi būti pasirašytas advokato, tačiau tai nereiškia, kad atskirasis skundas neturi būti pasirašytas jį padavusio asmens, t. y. apeliantės.
- Atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties apeliantė pateikė per elektroninių paslaugų portalą (EPP). Kartu su atskiruoju skundu pridėjo papildytą 2017 m. rugpjūčio 30 d. atskirąjį skundą. Įvertinus nurodytą aplinkybę, galima daryti išvadą, kad apeliantė ištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nustatytą trūkumą – pasirašė 2017 m. rugpjūčio 30 d. atskirąjį skundą.
- Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu apeliantui aiškiai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką (apelianto prašymą), kuris turi būti susijęs su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, dėl kurio yra paduotas skundas. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktą, apeliaciniame skunde turi būti nurodytas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Pagal šios įstatymo nuostatos prasmę apelianto prašymu (apeliacinio skundo dalyku) turi būti išreiškiamas procesinis teisinis reikalavimas, atitinkantis vieną iš CPK 337 straipsnio 1 dalyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 4) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalis).
- Kartu su atskiruoju skundu pateiktame 2017 m. rugpjūčio 30 d. atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 nutartį ir priimti naują nutartį.
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog svarbu, kad atskirajame skunde būtų suformuluotas konkretus reikalavimas teismui, t. y. kokį procesinį sprendimą šis turėtų priimti panaikinus skundžiama nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliantė 2017 m. rugpjūčio 30 d. atskirajame skunde nenurodė konkrečių reikalavimų teismui – kokį procesinį sprendimą šis turėtų priimti, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 nutartį. Teigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. atskirajame skunde nesuformuotas konkretus apeliacinio skundo dalykas.
- Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), apeliantui nustatomas naujas terminas skundžiamojoje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (115 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantei A. I. terminą iki 2018 m. sausio 31 d. apeliacinio skundo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje, pašalinti.
Teisėja Liuda Uckienė