Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-81-57-2008].doc
Bylos nr.: I-81-57/2008
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-81-57/2008

Procesinio sprendimo kategorija 25; 61 (S)

Administracinės bylos kategorija 1.18

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. sausio 24 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujančios, pranešėjos), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei – Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjui A.D., jo atstovui J.S., vertėjai Dainai Bžeskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.D. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, A.P. dėl įsakymo panaikinimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėjas A.D. prašo teismo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2007-10-02 įsakymą Nr. V-68 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4, 5) nurodo, kad 2007-10-02 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai jis pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą privataus kaltinimo byloje Nr. PK-75-380/07, kurioje kaltinamasis yra Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R.V. Šiame prašyme pareiškėjas prašė skirti advokatą iš Klaipėdos miesto, tik nedirbantį Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-10-02 įsakymu Nr. V-68 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“ pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo perduotas nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Pareiškėjas nesutinka su šiuo įsakymu. Teigia, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 str. 1 d., 11 str. 2 d. 1 p., 13 str. 1 d., 18 str. 1 d., pateikė nustatytos formos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą bei atžymėtą metinę gyventojo turto deklaraciją. Mano, kad pagal pareiškėjo prašymą ir minėtą įstatymą klausimą turi spręsti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Atsakovė nepagrįstai 2007-10-02 įsakymą grindžia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, nes tarp pareiškėjo ir laikinai einančios direktorės pareigas A.P. bei kitų tarnybos tarnautojų ir specialistų nėra jokių privačių interesų. Įsakyme nėra nurodyta faktinių aplinkybių dėl interesų konflikto. Pareiškėjo nuomone, negali kilti interesų konfliktas tarp fizinio asmens ir valstybės institucijos, toks konfliktas gali kilti tik tarp fizinio asmens ir valstybės institucijos tarnautojo ar specialisto. Nurodo, kad yra interesų konfliktas tarp pareiškėjo ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus R.V., todėl būtų pagrįstas direktoriaus nusišalinimas, bet direktorius šiuo atveju nedalyvavo pareiškėjo prašymo sprendime. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad 2007-10-02 įsakymas nepagrįstai grindžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, nes nėra pagrindų, numatytų šio įstatymo 25 str., įsakyme šie pagrindai ir jų aplinkybės nenurodyti, įsakymo rezoliucinėje dalyje nenušalinamas nei vienas tarnybos specialistas ar tarnautojas. Nėra ir laikinai einančios direktoriaus pareigas A.P. nušalinimo, pareiškėjo manymu, toks nušalinimas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kompetencijoje. Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepagrįstai ir neteisėtai 2007-10-02 įsakymą grindžia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006-03-29 protokolu Nr. 2. Kolegija veikia visuomeniniais pagrindais, yra patariamoji institucija, jai nesuteikta teisė išleisti ar tvirtinti teisės aktus.

Pareiškėjas ir jo atstovas prašo skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais.

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime (b.l. 19-22) nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, būdama viešojo administravimo institucija, vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1, 4 p., 11 str. 1, 2, 5 d., 12 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 str. 1 d. 3 p., 25 str. 2 d., siekdama išvengti interesų konflikto ir užtikrinti objektyvų, nešališką ir pagrįstą sprendimo priėmimą, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007-10-02 įsakymu Nr. V-68 nusišalino nuo sprendimo priėmimo pagal pareiškėjo 2007-10-02 prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, iškeliant privataus kaltinimo bylą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V., bei perdavė šį prašymą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Šie veiksmai buvo atlikti tą pačią dieną, t.y. 2007-10-02, raštu Nr. 1.7-SR-2356 perduodant prašymą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, ir tuo pačiu informuojant pareiškėją A.D., todėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmuose vilkinimo nėra. Pareiškėjas pasirašytinai susipažino su skundžiamu įsakymu ir pranešimu 2007-10-04. Atsakovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 str. nustato viešojo administravimo subjekto – tarnautojo nušalinimo pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 d. 3 p. nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo bešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokią nors kitų priežasčių, galinčių sukelti interesų konfliktą. Šio straipsnio 2 d. nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 str. 1 d. nustato, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Atsakovė teigia, kad laikinai einanti direktoriaus pareigas A.P. priėmė pagrįstą sprendimą, laikydamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų šiai procedūrai ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nustatymo tvarkos. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, negalėdama pati išnagrinėti pareiškėjo A.D. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, pagrįstai jį persiuntė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Pagal Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarką patvirtiną Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos direktorių kolegijos (2006-03-29, protokolas Nr. 2), kai kyla interesų konfliktas dėl asmenų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl tarnybos apskundimo, toks prašymas perduodamas kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, priklausomai nuo prašančio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos. Pareiškėjo A.D. gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdoje. Šiuo atveju, vadovaujantis minėta tvarka, jo prašymas buvo perduotas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Persiunčiant pareiškėjos prašymą kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, siekiama užtikrinti objektyvų, nešališką ir pagrįstą sprendimo priėmimą.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apsiliepime nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b.l. 43).

Tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b.l. 44, 45).

Byla nagrinėjama atsakovei ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalis).

 

Teismas konstatuoja.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas A.D. 2007-10-02 kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu Nr. ATP-761 (b.l. 6, 7) suteikti jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. PK-75-380/07, t.y. atstovauti jį apeliacine tvarka nagrinėjant privataus kaltinimo bylą, kurioje Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R.V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį. A.D. šiame prašyme prašo skirti jam advokatą iš Klaipėdos miesto, bet neskirti advokato dirbančio Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-10-02 įsakymu Nr. V-68 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“ 1 ir 2 punktu buvo nušalinti visi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos valstybės tarnautojai ir specialistai, nepriskiriami valstybės tarnautojų kategorijai, nuo sprendimo rengimo pagal pareiškėjo A.D. 2007-10-02 prašymą Nr. ATP-761, taip pat įsakymą pasirašiusi laikinai einanti direktorės pareigas A.P. nusišalino pati nuo sprendimo priėmimo pagal šį prašymą. Įsakymo 3 punktu įsakyta perduoti nagrinėti pareiškėjo A.D. 2007-10-02 prašymą Nr. ATP-761 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei apie nusišalinimą ir prašymo perdavimą informuoti A.D.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra valstybės institucija (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), todėl privalo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą, inter alia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu.

Skundžiamame įsakyme nurodyta, kad jis priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 ir 5 dalimis ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkos, patvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006-03-29 protokolu Nr. 2, 5 punktu.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 3, 4 punktuose nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo inter alia nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, o 5 dalyje – kad institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas gali nušalinti valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktą. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Teismas konstatuoja, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tarnautojai, spręsdami antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo klausimą, turėtų įvertinti bylos, kurioje kvestionuojami jų vadovo veiksmai, pagrįstumą, perspektyvumą (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis), todėl akivaizdu, kad nebūtų užtikrintas objektyvus ir nešališkas prašymo nagrinėjimas dėl kilusio interesų konflikto. Be to, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-05 įsakymu Nr. 1R-105, 7 punktas apibrėžia tarnybos veiklos sritis, tarp jų, organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą (7.1 punktas); priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (7.3 punktas), priimti sprendimus dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato parinkimo ir pakeitimo (7.5 punktas), konkurso būdu atrinkti antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir sudaryti su jais sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (7.7 punktas). Iš aptarto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovas, šiuo atveju laikinai einanti direktoriaus pareigas tarnautoja, spręsdamas A.D. prašymą, esant pagrindams suteikti antrinę teisinę pagalbą, turėtų skirti advokatą, sudariusį sutartį su šia tarnyba, antrinės teisinės pagalbos teikimui byloje, kurioje tarnybos vadovui yra pareikštas privatus kaltinimas dėl nusikalstamos veikos įvykdymo. Teismas konstatuoja, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tarnautojams, kurie nagrinėtų A.D. prašymą, taip pat advokatui, paskirtam teikti antrinę teisinę, kiltų interesų konfliktas, todėl pareiškėjo argumentai, kad šioje situacijoje interesų konflikto nėra, nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas. Atsižvelgiant į šią įstatymo normą, atmestini pareiškėjo argumentai dėl to, kad laikinai einančios direktoriaus pareigas A.P. nušalinimo klausimas buvo tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kompetencijoje.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi būti priimtas iš karto, kai asmuo kreipiasi, o nesant galimybės – ne vėliau kaip per tris dienas nuo dokumentų gavimo. Nustatyta, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi pareiškėjo prašymą, tą pačią dieną išsprendė nusišalinimo klausimą. Su pranešimu dėl dokumentų persiuntimo ir pranešimo apie nusišalinimą A.D. pasirašytinai susipažino 2007-10-04 (b.l. 24). Teismas konstatuoja, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkos (b.l. 25), patvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos 2006-03-29 protokolu Nr. 2, 5 punkte nustatyta, kad kilus interesų konfliktui dėl asmenų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo apskundimo, Klaipėdos tarnyba perduoda tokį prašymą nagrinėti priklausomai nuo prašančių asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos. Klaipėdos mieste gyvenančių asmenų skundai perduodami Šiaulių tarnybai. Teismas sutinka, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-02-23 įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos nuostatų 4 punktas), tačiau pažymi, kad nustačius, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nusišalino pagrįstai, sprendimas perduoti prašymą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, vadovaujantis rekomendacinėmis minėtos tvarkos nuostatomis, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Įvertinus bylos aplinkybes, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-10-02 įsakymas Nr. V-68 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

pareiškėjo A.D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

 

 

 

 

Teisėjai                                                        Irena Stulpinienė

 

Eglė Kiaurakytė

 

Vida Stonkuvienė