Civilinė byla Nr. eB2-788-777/2025
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00077-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.5.1; 3.1.7.6
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. lapkričio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą išskirtą iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ bankroto bylos pagal nemokumo administratorės ginčijamą ieškovės Diamond Hands Inv, uždarosios akcinės bendrovės prašymą dėl 265 702,44 Eur palūkanų dydžio kreditorinio reikalavimo dalies patvirtinimo, atsakovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo projektai“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Diamond Hands Inv, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) pateikė bankrutuojančiai UAB (toliau – BUAB) „Vėjo projektai“ nemokumo administratorei prašymą įtraukti ją į BUAB „Vėjo projektai“ kreditorių sąrašą su 1 765 003,51 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 1 200 000 Eur paskolos suma ir 565 003,51 Eur kompensuojamos palūkanos.
2. BUAB „Vėjo projektai“ administratorė pateikė teismui prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo. Minėtu prašymu (be kitų jame nurodytų aplinkybių) prašė teismą patvirtinti antros eilės kreditorės Diamond Hands Inv, UAB finansinį reikalavimą 1 499 301,07 Eur dalyje, kurią sudaro 1 200 000 Eur negrąžinta paskola bei 299 301,07 Eur palūkanos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. (kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartis dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Vėjo projektai“ iškėlimo) pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. Paskolos sutartį, 2023 m. gruodžio 22 d. Paskolos sutarties pakeitimą Nr. l, 2023 m. lapkričio 29 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą (3 lentelė 8 eil. Nr.). Administratorė prašė netvirtinti Diamond Hand Inv, UAB finansinio reikalavimo dėl likusios palūkanų dalies, t. y. 265 702,44 Eur. Nurodė, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio l dalies 4 punktą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismų praktikoje nurodoma, jog restruktūrizavimo bylos nutraukimas ir bankroto bylos iškėlimas JANĮ 114 straipsnio 3 dalies pagrindu nereiškia, jog buvo nutrauktas pats nemokumo procesas, keičiasi tik nemokumo proceso forma. Todėl JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas principas dėl draudimo skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, atsakovės prievolėms taikomas nuo nemokumo bylos iškėlimo, t. y. kai įsiteisėjo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o vien nemokumo proceso formos pakeitimas nepaneigė minėto principo taikymo. Finansiniai reikalavimai, susiformavę iki nemokumo bylos iškėlimo, nemokumo byloje turi būti fiksuojami tokio dydžio ir apimties, kokia buvo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dieną ir negali būti didinami skaičiuojant delspinigius bei palūkanas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-912-407/2024, 2025 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465-407/2025). Nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo byla UAB „Vėjo projektai“ iškelta 2024 m. balandžio 5 d., Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d.. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) ,,Vėjo projektai“ restruktūrizavimo planą ir nutarta nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą, taip pat konstatuota, kad RUAB „Vėjo projektai“ yra nemoki, o tai sudaro pagrindą teismui ex officio (savo iniciatyva) spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 5 d.. Nemokumo procesas nebuvo nutrauktas, pasikeitė tik jo forma. Atitinkamai pagrindo didinti reikalavimą skaičiuojant papildomas palūkanas nėra.
3. 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo patvirtintas antros eilės kreditorės Diamond Hands Inv, UAB kreditinis reikalavimas, kurį sudaro: 1 200 000 Eur skola ir 299 301,07 Eur palūkanos, iš viso 1 499 301,07 suma. Ta pačia nutartimi administratorės ginčijama Diamond Hands Inv, UAB kreditinio reikalavimo dalis, t. y. 265 702,44 Eur palūkanos, išskirta iš BUAB „Vėjo projektai“ bankroto bylos ir nutarta šią kreditorinio reikalavimo dalį nagrinėti atskirai.
4. Nustatytu terminu Diamond Hands Inv, UAB dubliko nepateikė (procesiniai dokumentai įteikti 2025 m. rugsėjo 25 d., terminas atsiliepimui parteikti pasibaigė 2025 m. spalio 9 d.).
5. 2025 m. spalio 18 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (2025 m. spalio 31 d. 11:00 val.). Išaiškinta šalims Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareiga. Nustatytas terminas byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti turimus papildomus įrodymus, prašymus, pasiūlyta apsvarstyti galimybę dėl bylos užbaigimo taikiu būdu.
6. 2025 m. spalio 21 d. Fondas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Bendrovės kreditorių teisės teikti finansinį reikalavimą dėl palūkanų ir / ar netesybų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 30 d. (kai Bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla) iki 2025 m. birželio 5 d. (kai Bendrovei buvo iškelta bankroto byla). Prašė priimti rašytinius paaiškinimus ir vadovautis jais. Priteisti iš atsakovės BUAB „Vėjo projektai“ administravimo išlaidų po 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų Fondo naudai. Rašytinių paaiškinimų pagrindu nurodė šias aplinkybes:
6.1. Su tokia administratorės pozicija Fondas kategoriškai nesutinka.
6.2. Administratorė vadovaujasi vos dviem Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, kurios, viena vertus, akivaizdžiai prieštarauja ilgus metus nuosekliai formuojamai ir naujausiai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, kita vertus, ignoruoja esminį faktą, jog būtent BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo procese Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-524-407/2025 konstatavo, jog: „42. < .... > Nutraukus restruktūrizavimo procesą kreditoriai turi teisę priskaičiuoti palūkanas ir delspinigius už restruktūrizavimo laikotarpį ir skaičiuoti jas iki tol, kol įmonei bus iškelta bankroto byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-336-881/2025).“ Tokiu būdu ir toliau palaikydamas virš dešimtmečio vieningai Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamus išaiškinimus, kad nutraukus įmonės restruktūrizavimo procesą kreditoriai turi teisę priskaičiuoti palūkanas ir delspinigius už restruktūrizavimo laikotarpį ir pateikti savo patikslintus finansinius reikalavimus, paskaičiuotus būtent įmonės bankroto bylos iškėlimo dienai.
6.3. Priešingai nei išskirtose bylose bando įteigti administratorė, Lietuvos apeliacinis teismas daugiau nei 10 metų formuoja išaiškinimus, tame tarpe ir naujausioje savo praktikoje, kad netesybų ir palūkanų skaičiavimas nutraukiamas tik iškėlus įmonės bankroto bylą, o restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju tik laikinai sustabdomas, dėl ko ir gali būti atnaujinamas.
6.4. Administratorė gi šiuo atveju akivaizdžiai painioja dvi skirtingas teisines sąvokas: skaičiavimo „sustabdymą“ ir „nutraukimą“. Palūkanų ir netesybų skaičiavimas buvo nutrauktas tik tada, kai UAB „Vėjo projektai“ buvo iškelta bankroto byla (2025 m. birželio 5 d.). Iki tol UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo procese palūkanų ir netesybų skaičiavimas tebuvo laikinai sustabdytas. 2025 m. balandžio 1 d. įsiteisėjusia. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-172-777/2025 nutraukus restruktūrizavimo procesą, palūkanų ir netesybų skaičiavimas atsinaujino ir buvo nutrauktas tik 2025 m. birželio 5 d., kai šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla.
6.5. UAB „Vėjo projektai” laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 5 d., t. y. du mėnesius, apskritai neturėjo nemokios įmonės statuso. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-524-407/2025 šią situaciją dėl mokios įmonės teisinio statuso trumpalaikio atgavimo įvertino kaip teisiškai nereikšmingą, konstatavęs: ,,42. Nors apeliantė tvirtina, kad valstybės įmonėje (toliau - VĮ) Registrų centre buvo išregistruotas bendrovės restruktūrizuojamas teisinis statusas, todėl tai sukėlė bendrovei atitinkamas pasekmes, pvz., kreditoriai galėjo atsinaujinti palūkanų ir netesybų skaičiavimą, tačiau ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palūkanų ir netesybų skaičiavimo nelemia VĮ Registrų centro įrašai, nes jais yra išviešinamas tik juridinio asmens teisinis statusas. Nutraukus restruktūrizavimo procesą kreditoriai turi teisę priskaičiuoti palūkanas ir delspinigius už restruktūrizavimo laikotarpį ir skaičiuoti jas iki tol, kol įmonei bus iškelta bankroto byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-336-881/2025).“.
6.6. Ypatingą dėmesį Fondas atkreipė į naujesnę, nei nurodo administratorė savo prašyme, ir būtent UAB „Vėjo projektai“ nemokumo procese (t. y. teisminiame procese, kuriame dalyvavo abi šio ginčo šalys - Fondas ir Bendrovė, kuriai atstovauja administratorė) priimtą Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-524-407/2025, kurios 42 punkte aiškiai nurodyta, kad visi UAB „Vėjo projektai“ kreditoriai „turi teisę priskaičiuoti palūkanas ir delspinigius už restruktūrizavimo laikotarpį ir skaičiuoti jas iki tol, kol įmonei bus iškelta bankroto byla“. Šis išaiškinimas turi prejudicinę res judicata galią visose išskirtose bylose, dėl ko yra tiesiogiai taikytinas būtent UAB „Vėjo projektai“ kreditoriams, kadangi jis buvo suformuotas būtent UAB „Vėjo projektai“ nemokumo byloje (kurioje UAB „Vėjo projektai“ buvo atsakove) šios įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu, todėl būtent jam šiuo atveju teiktina neginčytina pirmenybė prieš kitus Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, suformuotus kituose civiliniuose procesuose.
6.7. Vadovaujantis minėtu išaiškinimu, Išskirtas bylas nagrinėjantis Teismas negali kvestionuoti UAB „Vėjo projektai“ kreditorių teisės priskaičiuoti palūkanas ir delspinigius už restruktūrizavimo laikotarpį ir skaičiuoti jas iki tol, kol įmonei buvo iškelta bankroto byla, nes tai tiesiogiai prieštarautų minėtai Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-524-407/2025. UAB „Vėjo projektai” bankroto bylą ir išskirtas bylas nagrinėjančiam Teismui Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-524-407/2025 pateikti išaiškinimai yra privalomi ne tik dėl to, kad jie suformuoti naujausioje aukštesnės instancijos teismo vėlesnėje (nei pateiktos Administratorės nutartys) nutartyje, bet ir dėl to, kad jie suformuoti būtent dėl UAB „Vėjo projektai“ kreditorių teisės į papildomas palūkanas ir delspinigius už šios įmonės restruktūrizavimo laikotarpį. Taigi Teismas šiuo atveju de jure negali nukrypti nuo tame pačiame teisminiame procese UAB „Vėjo projektai“ ir jos kreditorių atžvilgiu Lietuvos apeliacinio teismo suformuoto išaiškinimo, kuris jam privalomas ir tiesiogiai taikytinas.
6.8. Rašytiniuose paaiškinimuose cituota Lietuvos apeliacinio teismo praktika nėra savitikslė, nes yra orientuota į nemokios įmonės kreditorių interesų apsaugą ir jų lygiateisiškumo užtikrinimą. Kreditoriaus dalyvavimas restruktūrizavimo procese ir savo finansinio reikalavimo reiškimas nėra teisiškai privalomas. Todėl jeigu reikėtų hipotetiškai pritarti administratorės dėstomai nepagrįstai pozicijai, iškėlus UAB „Vėjo projektai“ bankroto bylą, nebūtų poreikio iš naujo prašyti visų UAB „Vėjo projektai“ kreditorių reikšti savo finansinius reikalavimus, nes jie neva jau pareikšti restruktūrizavimo byloje, tačiau sutinkamai su JANĮ reikalavimais visi UAB ,,Vėjo projektai“ kreditoriai turėjo iš naujo iki 2025 m. liepos 9 d. reikšti savo finansinius reikalavimus, paskaičiuotus būtent 2025 m. birželio 5 dienai (kai iškelta UAB „Vėjo projektai“ bankroto byla).
6.9. Hipotetiškai sutikus su administratorės nepagrįstais argumentais, visi kreditoriai, kurie nepareiškė savo finansinių reikalavimų UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo procese (nes tokios pareigos, kaip minėta, nėra), vėliau pareiškę savo finansinius reikalavimus tik UAB „Vėjo projektai“ bankroto procese, įgytų nesąžiningą pranašumą prieš tuos kreditorius, kurie dalyvavo restruktūrizavimo procese. Restruktūrizavimo procese nedalyvavę kreditoriai turėtų teisę skaičiuoti savo finansinį reikalavimą UAB „Vėjo projektai“ bankroto bylos iškėlimo dienai (2025 m. birželio 5 d.), kai tuo tarpu restruktūrizavimo procese dalyvavę kreditoriai jau būtų paskaičiavę savo finansinį reikalavimą restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienai (2024 m. gegužės 30 d.) ir, anot administratorės, neva negali prisiskaičiuoti papildomų palūkanų ir netesybų už restruktūrizavimo laikotarpį, kuris sudaro net vienerių metų laikotarpį. Tokia situacija šiurkščiai pažeistų vieną esminių bankroto proceso principų - kreditorių lygiateisiškumą, nes, skirtingai nei dalyvę restruktūrizavimo procese kreditoriai, nedalyvavę restruktūrizavimo procese kreditoriai įgytų teisę į palūkanas ir netesybas už papildomą vienerių metų laikotarpį. Būtent dėl šios priežasties rašytiniuose paaiškinimuose cituojamoje teismų praktikoje ir akcentuojama, kad visiems kreditoriams turi būti suteikiama teisė skaičiuoti savo finansinį reikalavimą būtent bankroto bylos iškėlimo dienai, kai palūkanų ir netesybų skaičiavimas nutrūksta (o ne laikinai sustabdomas).
6.10. Apibendrinus išdėstytą, kiekvienas Bendrovės kreditorius (įskaitant tą, kurio finansinis reikalavimas nagrinėjamas Išskirtoje byloje), vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo virš dešimtmečio formuojama teismų praktika, kuri inter alia buvo pakartota ir pačios atsakovės UAB „Vėjo projektai“ bankroto procese, teikdamas savo finansinį reikalavimą Bendrovės atžvilgiu visiškai teisėtai ir pagrįstai priskaičiavo papildomas palūkanas ir delspinigius (II etapo finansinio reikalavimo dalį) už UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo laikotarpį ir šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su administratorės argumentais, kad tokie kreditoriai turėjo teisę skaičiuoti palūkanas ir delspinigius tik iki 2024 m. gegužės 30 d. (kai Bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla). Fondo nuomone, tiek UAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje, tiek kiekvienoje Išskirtoje byloje egzistuoja objektyvus teisinis pagrindas patvirtinti palūkanas ir delspinigius, priskaičiuotus už UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo laikotarpį, kuriuos administratorė šiuo atveju visiškai nepagrįstai ir neteisėtai ginčija.
Ieškinys atmestinas.
Dėl faktinių aplinkybių
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi UAB „Vėjo projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi restruktūrizavimo plano nepatvirtino, nutraukė UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylą ir konstatavo, kad UAB „Vėjo projektai“ yra nemoki, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa, o 2025 m. kovo 21 d. nutarties priėmimo metu nebuvo parinktas nemokumo administratorius, klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nutarė spręsti parinkus nemokumo administratorių. Dėl to bylos nagrinėjimą atidėjo ir klausimą dėl bankroto bylos UAB „Vėjo projektai“ iškėlimo paskyrė nagrinėti 2025 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje. 2025 m. kovo 21 d. nutartis apskųsta nebuvo, todėl įsiteisėjo 2025 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis 2025 m. kovo 21 d. nutartyje nurodytais argumentais, atsižvelgdamas į tai, kad į bylą nebuvo pateikti duomenys, paneigiantys 2025 m. kovo 21 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovė yra nemoki, taip pat nepateikus duomenų apie pasikeitusią UAB „Vėjo projektai“ turtinę padėtį po 2025 m. kovo 21 d. nutarties priėmimo, 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą bei paskyrė nemokumo administratorių. 2025 m. balandžio 9 d. nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 5 d.
Dėl ginčo esmės
8. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad administratorės ieškovės ginčijamą 265 702,44 Eur finansinio reikalavimo dalį sudaro palūkanos, kurios apskaičiuotos nuo 2024 m. gegužės 30 d. (kai Bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla) iki 2025 m. birželio 5 d. (kai Bendrovei buvo iškelta bankroto byla).
9. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčo esmę sudaro tai, ar bankroto byloje gali būti tvirtinamos palūkanos, kurios yra apskaičiuotos už laikotarpį, kai įmonei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, pereinant iš vieno nemokumo procesą į kitą.
10. Administratorė nurodo, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas ir bankroto bylos iškėlimas sudaro vientisą nemokumo procesą, todėl palūkanos ir netesybos už laikotarpį nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki bankroto bylos iškėlimo neskaičiuojamos. Fondas su administratorės argumentais nesutinka, teigia, jog palūkanų skaičiavimas tokioje situacijoje yra teisėtas, nes restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas, todėl taikytinas ne vientiso nemokumo proceso reguliavimas, o teisė skaičiuoti palūkanas iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė pateikė administratorei prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau teismui jokių papildomų paaiškinimų ar argumentų nepateikė.
11. Pagrįsti administratorės argumentai, teismas su jais sutinka, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-465-407/2025 20 punkte išaiškino, jog praktika dėl palūkanų skaičiavimo taisyklių, kai yra pradedamas restruktūrizavimo procesas ir pereinama į bankroto procesą, yra suformuota Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-912-407/2024. Teismas išaiškino, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas ir bankroto bylos iškėlimas JANĮ 114 straipsnio 3 dalies pagrindu nereiškia, jog buvo nutrauktas pats nemokumo procesas, keičiasi tik nemokumo proceso forma. Todėl JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas principas dėl draudimo skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, atsakovės prievolėms taikomas nuo nemokumo bylos iškėlimo, (...), kai įsiteisėjo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o vien nemokumo proceso formos pakeitimas nepaneigė minėto principo taikymo. Finansiniai reikalavimai, susiformavę iki nemokumo bylos iškėlimo, nemokumo byloje turi būti fiksuojami tokio dydžio ir apimties, kokia buvo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dieną (...), ir negali būti didinami skaičiuojant delspinigius bei palūkanas. Tos pačios nutarties 21 punkte pažymėjo, kad JANĮ yra vartojamos dvi savarankiškos sąvokos – „nemokumo procesai“ ir „nemokumo procedūros“; procedūra laikytina tokia vienarūšių veiksmų grupė (atskiras veiksmas), kuri yra reglamentuota JANĮ ir yra juridinio asmens nemokumo proceso sudėtinė dalis. Taigi situacija, kai sprendžiama dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo JANĮ 114 straipsnio pagrindu, yra vykdoma tik viena iš nemokumo proceso procedūrų. Remiantis sistemine JANĮ teisės normų analize, konstatuotina, kad JANĮ 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, jog palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytas prievoles, atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios, taikoma galutinai nutraukus nemokumo procesą, o ne keičiantis nemokumo proceso formai. Minėtos nutarties 22 punkte išaiškino, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-271-798/2019 29 punktas; 2024 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-815-407/2024 33 punktas). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tinkamas kreditorės finansinio reikalavimo dydžio nustatymas užtikrina ne tik konkrečios kreditorės ir skolininkės, tačiau ir visų kreditorių teises ir interesus. Šiuo atveju, po nemokumo proceso pradžios delspinigių ir palūkanų už atsakovės prievoles skaičiavimas ir tokio finansinio reikalavimo patvirtinimas pažeistų ne tik JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą draudimą, bet ir atsakovės visų kreditorių interesus bei lygiateisiškumo principą.
12. Teismas pažymi, kad net jei ir anksčiau kai kuriose bylose buvo vartojamos priešingos formuluotės, teismų praktika nėra statiška. Juolab, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, pakeitęs iki tol galiojusį Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ). Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-912-407/2024 aiškiai suformuluota nuostata, kad restruktūrizavimo ir bankroto procesai – vientisas nemokumo procesas, todėl palūkanos tarp jų neskaičiuojamos. Ši pozicija buvo pakartota ir patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-465-407/2025, kurioje teismas nurodė, jog „vien nemokumo proceso formos pakeitimas nepaneigia draudimo skaičiuoti palūkanas“. Todėl būtent šių Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimų turėtų būti laikomasi nagrinėjamoje byloje, siekiant užtikrinti teisės aiškinimo nuoseklumą ir vienodą teismų praktiką. Fondo bandymas remtis ankstesniais išaiškinimais neturi pagrindo.
13. Fondas neteisingai interpretuoja kreditorių lygiateisiškumo principą, nes palūkanų neskaičiavimo draudimas nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo taikomas visiems kreditoriams vienodai, tiek dalyvavusiems restruktūrizavime, tiek naujai prisijungusiems po bankroto bylos iškėlimo. Todėl teismo pozicija kaip tik užtikrina vienodas sąlygas visiems kreditoriams, o ne jų pažeidimą.
14. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-524-407/2025 pirmosios instancijos teismo nutartis buvo ginčijama iš esmės procesiniu aspektu, kad teismas neteisėtai iškėlė bankroto bylą. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad palūkanų ir netesybų skaičiavimo nelemia VĮ Registrų centro įrašai, nes jais yra išviešinamas tik juridinio asmens teisinis statusas. Nutraukus restruktūrizavimo procesą kreditoriai turi teisę priskaičiuoti palūkanas ir delspinigius už restruktūrizavimo laikotarpį ir skaičiuoti jas iki tol, kol įmonei bus iškelta bankroto byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-336-881/2025). Teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje yra sprendžiami skirtingi klausimai ir nėra atsakoma į pagrindinį šios bylos klausimą, ar bankroto byloje gali būti tvirtinamos palūkanos, kurios yra apskaičiuotos už laikotarpį, kai įmonei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, pereinant iš vieno nemokumo procesą į kitą. Todėl pateikti Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai, priešingai nei teigia Fondas, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje civilinėje byloje ir neturi prejudicinės res judicata galios nagrinėjamoje byloje fakto. Fondas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-524-407/2025 42 punktu, ištrauktu iš konteksto. Šie Fondo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
15. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-336-881/2025 pirmosios instancijos teismo nutartis buvo ginčijama tuo aspektu, kad kreditorės nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti kitų kreditorių finansinius reikalavimus, nors po bankroto pripažinimo tyčiniu paaiškėjo naujos esminės aplinkybės – tikrasis bendrovės nemokumo momentas. Apeliantė teigė, kad palūkanos turėjo būti skaičiuojamos tik iki faktinio nemokumo datos, o ne iki bankroto bylos iškėlimo, todėl teismo neperžiūrėti ir nesumažinti kreditorių reikalavimai pažeidė sąžiningumo bei kreditorių lygiateisiškumo principus. Ginčo esmė – ar, pripažinus bendrovės bankrotą tyčiniu ir nustačius ankstesnį nemokumo momentą, galima mažinti kreditorių reikalavimus dėl palūkanų, skaičiuotų po faktinio nemokumo datos. Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje, be kita ko, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo mažinti kreditorių finansinius reikalavimus, nes nei Įmonių bankroto įstatymas, nei JANĮ, nei Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nedraudė kreditoriams skaičiuoti palūkanas iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Palūkanų skaičiavimas nutraukiamas tik nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, o ne nuo faktinio nemokumo momento. Teismo vertinimu, ir šioje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje yra sprendžiami skirtingi klausimai ir nėra atsakoma į pagrindinį šios bylos klausimą, ar bankroto byloje gali būti tvirtinamos palūkanos, kurios yra apskaičiuotos už laikotarpį, kai įmonei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, pereinant iš vieno nemokumo procesą į kitą. Todėl pateikti Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai, priešingai nei teigia Fondas, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje civilinėje byloje. Šie Fondo argumentai atmestini kaip nepagrįsti taip pat.
16. Teismas, įvertinęs anksčiau nutartyje nurodytą teismų praktiką, konstatuoja, kad pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį restruktūrizavimo bylos nutraukimas ir bankroto bylos iškėlimas nereiškia naujo proceso pradžios, o tik nemokumo proceso formos pakeitimą. Nemokumo procesas laikytinas vientisu nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki galutinio proceso užbaigimo (bankroto pabaigos ir įmonės išregistravimo). Palūkanų skaičiavimo draudimas, nustatytas JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte taikomas nuo pirmosios nemokumo bylos iškėlimo dienos, t. y. restruktūrizavimo bylos, ir tęsiasi viso proceso metu, neatsižvelgiant į jo formos pakeitimus. Šios teismo išvados nepaneigia ir Fondo nurodyta aplinkybė, kad UAB „Vėjo projektai“ laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 5 d., nemokios įmonės statuso, nes UAB „Vėjo projektai“ nemokumo byla nebuvo nutraukta (plačiau nutarties 7 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atmestinas ieškovės Diamond Hands Inv, uždarosios akcinės bendrovės prašymas dėl 265 702,44 Eur palūkanų dydžio kreditorinio reikalavimo dalies patvirtinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Fondas, atsižvelgdamas į tai, kad (a) administratorė Bendrovės vardu ginčija finansinius reikalavimus Išskirtose bylose identiškais teisiniais pagrindais, o (b) Fondas turėjo įstoti į kiekvieną iš Išskirtų bylų, susipažinti su kiekvienos Išskirtos bylos medžiaga, išanalizuoti ir surinkti visą aktualią teismų praktiką Administratorės keliamais teisės klausimais bei parengti šiuos į visas Išskirtas bylas teikiamus rašytinius paaiškinimus, iš viso patyrė 8 046,50 Eur (6 650 Eur + PVM) bylinėjimosi išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, kurias jis padalino į 19 Išskirtų bylų ir prašo kiekvienoje Išskirtoje byloje priteisti Fondo naudai po 423,50 Eur (350 Eur + PVM) bylinėjimosi išlaidų iš Bendrovės administravimo išlaidų.
19. Ieškinį atmetus, kurį Fondas prašė tenkinti, atmestinas ir Fondo prašymas priteisti iš atsakovės BUAB „Vėjo projektai“ administravimo išlaidų turėtas bylinėjimosi išlaidas Fondo naudai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
20. Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų turėtas išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
atmesti ieškovės Diamond Hands Inv, uždarosios akcinės bendrovės prašymą dėl 265 702,44 Eur palūkanų dydžio kreditorinio reikalavimo dalies patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ bankroto byloje.
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims (jų atstovams).
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Jolanta Gailevičienė