Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-09-10][nuasmenintas sprendimas už akių byloje][e2-28833-433-2018].docx
Bylos nr.: e2-28833-433/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 188783796 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo
Bendrosios nuostatos.
Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Sprendimo už akių turinys
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismo sprendimas
Sprendimas už akių
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis)
Įteikimas viešo paskelbimo būdu
Procesinių dokumentų įteikimas

Civilinė byla Nr. e2-28833-433/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22721-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.

(S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui R. R. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo jos naudai 1 309,00 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1332-891/2017 atsakovas R. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p., t. y. nesunkiai sužalojus nukentėjusįjį A. T., gim. 1956-06-24, iš chuliganiškų paskatų. Atsakovo R. R. nusikalstamais veiksmais sužalotas A. T. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1 309,00 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str., Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 4 str. 1 d. 2 ir 3 p., 31 str.1 p., 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) ir teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. c pp. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad atsakovas savo veiksmais sutrikdė A. T. sveikatą (teismo nuosprendis patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus). Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sužalotas asmuo buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose, o sveikatos priežiūros paslaugos apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų (asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas tiesiogiai susijęs su atsakovo nusikalstamais veiksmais, t. y. nukentėjusiojo sužalojimu). Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovui R. R. 2018-05-18 buvo siųstas raginimas Nr. 3S-7758 savanoriškai atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškovė prašo ieškinį tenkinti. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Ieškinys ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus atsakovui R. R. buvo įteikti 2018 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (paskelbiant pranešimą interneto tinklapyje www.teismai.lt), tačiau atsakovas nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, todėl, atsižvelgiant į nurodytą aukščiau, atsirado CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas sprendimui už akių priimti. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui buvo padaryta 1 309,00 Eur žala, kurią, sutinkamai su CK 6.280 str. bei vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo nuostatomis privalo atlyginti atsakovas R. R.. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1332-891/2017 atsakovas R. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., t. y. nesunkiai sužalojus nukentėjusįjį A. T., gim. 1956-06-24, iš chuliganiškų paskatų. Atsakovo R. R. nusikalstamais veiksmais sužalotas A. T. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1 309,00 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str., Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais. Atsakovui R. R. 2018-05-18 buvo siųstas raginimas Nr. 3S-7758 savanoriškai atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta. Nagrinėjamu atveju, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš šio biudžeto lėšų.

Duomenų apie tai, jog atsakovas būtų atlyginęs ieškovui žalą, nėra (CPK 178, 185 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovės patirta žala buvo sąlygota atsakovo veiksmų. Teismas sprendžia, kad ieškovė, apmokėjusi už atsakovo veiksmais sužaloto asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246-6.249 str.), todėl bylos įrodymų pagrindu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 309,00 Eur žalą yra tenkintinas.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 309,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovo priteistina 29,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi atsakovui procesinių dokumentų įteikti jos gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovė neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, teismo sprendimas už akių atsakovui R. R. įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, naudai: 1 309,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devynių eurų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 309,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 29,00 Eur (dvidešimt devynių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus žyminį mokestį, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies  reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. rugsėjo 10 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-28833-433/2018 pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui R. R. dėl žalos atlyginimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas už akių jam yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. Nr. (85) 262 6053“.

 

Teisėjas                                                                                                                               Edvardas Juozėnas

 


Paminėta tekste:
  • 1-1332-891/2017
  • BK
  • CK
  • CK6 6.280 str. Regreso teisė į žalos padariusį asmenį
  • CPK
  • CPK 142 str. Atsiliepimas į ieškinį
  • CPK 285 str. Sprendimo už akių priėmimas
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • CK6 6.283 str. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
  • CPK 130 str. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu
  • CPK 287 str. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo