Civilinė byla Nr. e2A-1686-467/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20626-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orme Investicijos“ prašymą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal ieškovų D. V. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimo, ir
n u s t a t ė :
1. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų D. V. ir V. M. apeliacinį skundą, 2020 m. spalio 20 d. nutartimi nutarė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti ieškovams D. V. ir V. M. iš atsakovės UAB „Orme Investicijos“ 15 328,52 EUR negrąžinto avanso, 4 798,21 EUR delspinigių, 593,01 EUR nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 719,74 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovams iš atsakovės lygiomis dalimis 5 695,55 EUR bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovei lygiomis dalimis iš ieškovų 1 558,76 EUR bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 779,38 EUR iš kiekvieno ieškovo.
2. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. spalio 23 d. gautas atsakovės atstovės advokatės Olgos Siominos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame prašoma priteisti atsakovei UAB „Orme Investicijos“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato pagalbai ir specialisto išlaidas) proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Prašymas grindžiamas tuo, kad teismas nesprendė atsakovės patirtų išlaidų dalies apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimo, nurodęs, kad nėra tokių duomenų, tačiau atsakovė, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, patyrė realias 2 645,87 EUR išlaidas, sumokėdamas už suteiktas teisines paslaugas, ir 2 000 EUR dėl specialisto išvados (ekspertinio vertinimo akto) parengimo, kas bendrai sudaro 4 645,57 EUR. Atsakovė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių (atsakovė negavo informacijos apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme; itin greitas civilinės bylos išnagrinėjimas; ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo išsiųsti atsakovės atstovei) neturėjo objektyvios galimybės pateikti apeliacinės instancijos teismui duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, prašo priimti papildomą sprendimą.
3. Ieškovai D. V. ir V. M. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame prašo atsakovės prašymą atmesti ir priteisti ieškovams iš atsakovės 150 EUR šio atsiliepimo parengimui patirtų teisinių išlaidų. Nurodo, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir šiuo atveju neegzistuoja išimtinės aplinkybės, leidžiančios priteisti atsakovės prašomas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai pateikti po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovo atstovė žinojo apie vykstantį apeliacinį procesą, nes pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovės prašymo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, juo labiau, kad ir teikiami dokumentai datuojami iki bylos išnagrinėjimo dienos. Be to, su prašymu pateikta teisinių paslaugų suvestinė nėra realias išlaidas pagrindžiantis dokumentas. Iš kitos pusės, atsakovės patirtų išlaidų suma yra neprotingai didelė, o apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovų ieškinį, nesivadovavo atsakovės pateikta specialisto išvada bei ją vertino kritiškai.
Prašymas priimti papildomą sprendimą netenkinamas.
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. CPK 277 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka.
5. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant aktualaus šiuo atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą, nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 punktas).
6. Įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės įrodymus apie patirtas išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
7. Atsakovės atstovė nurodo, kad ji dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių neturėjo objektyvios galimybės pateikti apeliacinės instancijos teismui duomenų apie atsakovės patirtas išlaidas, nes atsakovė ir jos atstovė negavo informacijos apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, be to, byla apeliacine tvarka, atsakovės nuomone, išnagrinėta itin greitai (per 2 mėnesius). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios atsakovo atstovės nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo konstatuoti, egzistuojant išimtines aplinkybes, leidžiančias priteisti atsakovės prašomas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai pateikti tik po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
8. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovė neneigia ir tai matyti iš bylos duomenų, kad jai (t. y. ir atsakovei) buvo žinoma apie prasidėjusį apeliacinį procesą, t. y., kad Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka bus nagrinėjamas ieškovų apeliacinis skundas, kadangi pateikė byloje atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat papildomus įrodymus, prašė priteisti iš ieškovų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinančius dokumentus įsipareigojo pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pabaigos.
9. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis (CPK 321 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2020 m. rugsėjo 21 d. buvo pranešta viešai CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (specialiame interneto tinklalapyje), be to, visi byloje atlikti procesiniai veiksmai (teisėjų kolegijos sudarymas, rašytinio posėdžio paskyrimas, papildomų dokumentų gavimas, nutarties priėmimo atidėjimas) proceso šalims, įskaitant ir jų atstovus yra matomi EPP sistemoje, pasirinkus konkrečią bylą (nagrinėjama byla yra elektroninės formos).
10. CPK 41 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga domėtis bylos eiga. Šiuo atveju, atsakovė yra atstovaujama kvalifikuotos teisininkės - advokatės, todėl pastaroji turėjo pareigą domėtis bylos eiga, siekti greitesnio bylos išnagrinėjimo bei, kadangi nagrinėjama byla yra elektroninė, tikrinti bylos paskyrą EPP sistemoje. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, kuris užtruko du mėnesius, teisėjų kolegijos nėra vertinamas kaip itin greitas, per kurį atsakovė neturėtų objektyvios galimybės pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, juo labiau, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos buvo patirtos iki 2020 m. rugsėjo 21 d., t. y. likus mėnesiui iki Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties priėmimo ir paskelbimo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atstovė turėjo pakankamai laiko pateikti prašymą dėl šių išlaidų priteisimo, t. y. įvykdyti savo įsipareigojimą, duotą atsiliepime į apeliacinį skundą - bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pabaigos.
11. Aplinkybė, kad ieškovų pateikti papildomi (nauji) dokumentai buvo siųsti ne atsakovės atstovei, o pačiai atsakovei per EPP sistemą, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog dėl to atsakovės atstovei buvo užkirstas kelias į bylą pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, nes, kaip jau minėta, visi elektroninėje byloje šalių pateikti procesiniai dokumentai matosi EPP sistemoje, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo siųsti šalims, todėl atsakovės atstovė turėjo visas galimybes susipažinti su bylos medžiaga ir laiku pateikti prašymus. Juo labiau, kad, kaip jau buvo minėta, atsakovės atstovei – advokatei neabejotinai buvo žinoma teisinė nuostatos, kad bylos apeliacine tvarka paprastai yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, o bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui privalo būti pateikti iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pabaigos.
12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priimti papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas netenkinamas.
13. Atmetus atsakovės prašymą dėl papildomų sprendimo priėmimo, ieškovų naudai iš atsakovės priteistina 150 EUR ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi šios išlaidos susidarė dėl atsakovės atstovės nepagrįsto prašymo pateikimo (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu, 290 straipsnio 2 dalimi, teismas
n u t a r i a:
Netenkinti atsakovės UAB „Orme Investicijos“ prašymo priimti papildomą sprendimą.
Priteisti ieškovams D. V. ir V. M. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orme Investicijos“ lygiomis dalimis 150 EUR (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Rosita Patackienė
Dainius Rinkevičius
Alma Urbanavičienė