Civilinė byla Nr. e2A-816-866/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15378-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.18

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Almeca“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. galutinio sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Almeca“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – uždaroji akcinė bendrovė ,,Langemė“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Almeca“ (toliau – atsakovė) 6 224 Eur skolą, 671,85 Eur palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Langemė“ (toliau – trečiasis asmuo) pateikė atsakovei prekes, suteikė paslaugas ir laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. kovo 15 d. išrašė PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Atsakovė pretenzijų dėl prekių kokybės, paslaugų kokybės ir/ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų-faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino, tačiau su pradine kreditore (trečiuoju asmeniu) nėra pilnai atsiskaičiusi iki šiol. Nesumokėta skola pagal šias PVM sąskaitas faktūras – 6 224 Eur.

3.       Pažymėjo, jog 2020 m. balandžio 6 d. trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė, o atitinkamai trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 29 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

5.       Dėl ieškovės ieškinio ir preliminaraus sprendimo atsakovė pateikė prieštaravimus, prašydama preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodė, kad trečiasis asmuo perleido reikalavimą ieškovei, kurio neturėjo, kadangi kitam asmeniui gali būti perleidžiamas tik galiojantis reikalavimas. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė pirko iš trečiojo asmens duris, o atsakovė jas pardavė generaliniam rangovui UAB ,,Conresta“.

6.       Nurodė, kad 2019 m. pradžioje generalinis rangovas UAB ,,Conresta“ informavo atsakovę, kad durys yra brokuotos ir pareikalavo jas pakeisti kokybiškomis durimis; trečiasis asmuo neprieštaravo, kad durys yra nekokybiškos. Atsakovė dar 2019 m. balandžio 1 d. raštu, atsakydama į trečiojo asmens klausimą, kada padengs 6 224 Eur dydžio įsiskolinimą, paaiškino, kad atsiskaitymai sulaikyti dėl to, kad užsakovas (UAB ,,Conresta“) nepriima atsakovės atliktų darbų dėl nekokybiškų durų, kurias tiekė trečiasis asmuo.

7.       Pažymėjo, jog iki prieštaravimų pateikimo dienos atsakovė, taisydama trečiojo asmens parduotų nekokybiškų daiktų trūkumus, patyrė 11 840,24 Eur dydžio išlaidas. Ši suma žymiai viršija tą sumą, į kurią reikalavimo teisę ieškovei perleido trečiasis asmuo. Teigė, kad atsakovė ne kartą informavo trečiąjį asmenį, kad negali jam sumokėti 6 224 Eur skolos iki nebus išspręstas klausimas atsakovės nuostolių, kuriuos ji patyrė dėl trečiojo asmens parduotų nekokybiškų durų. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo atsisakė bendradarbiauti ir perleido reikalavimą naujajam kreditoriui – ieškovei.

8.       Trečiasis asmuo UAB ,,Langemė“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo ieškovei perleido reikalavimą pagal 4 konkrečias PVM sąskaitas-faktūras (už duris bei apvadus). Atsakovė pretenzijų dėl prekių pagal ginčo PVM sąskaitas-faktūras kokybės nereiškė ir šiuo metu nereiškia.

9.       Pažymėjo, jog atsakovė prieštaravimuose nurodė trečiajam asmeniui pretenzijas dėl trečiojo asmens atsakovei pateiktų visiškai kitų durų nei nurodyta ginčo PVM sąskaitose-faktūrose. Atsakovė reiškia pretenzijas trečiajam asmeniui dėl gaminių, kurie atsakovės buvo įsigyti ir jai pateikti pagal 2018 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau pagal šią sąskaitą-faktūrą atsakovė su trečiuoju asmeniu yra visiškai atsiskaičiusi 2018 m. gegužės mėn.

10.       Teigė, jog dėl šių priežasčių atsakovės teiginys, kad trečiasis asmuo perleido ieškovei reikalavimą, kurio jis neturėjo, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Be to, trečiasis asmuo, priešingai nei teigia atsakovė, niekada nepripažino, kad trečiojo asmens pateiktos durys yra nekokybiškos ir/ar brokuotos.

11.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad iš 2020 m. rugsėjo 24 d. trečiojo asmens direktoriaus el. laiško matyti, kad trečiojo asmens direktorius netiesiogiai pripažįsta, kad neturi reikalavimo teisės, kurią perleido ieškovei. Byloje turėtų būti vertinami visi prievoliniai santykiai tarp atsakovės ir trečiojo asmens. Šiuo metu atsakovės reikalavimas trečiajam asmeniui yra daugiau nei dvigubai didesnis nei tariamas trečiojo asmens reikalavimas atsakovei. Už trečiojo asmens atsakovei parduotas nekokybiškas duris atsakovė jau yra sumokėjusi. Trečiasis asmuo nereaguoja į atsakovės pretenzijas. Visų aplinkybių visuma patvirtina, kad trečiasis asmuo neturėjo reikalavimo teisės, kurią perleido ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 5 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai, paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13.       Teismas pažymėjo, jog atsakovės argumentas, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės perleisti trečiajam asmeniui 6 224 Eur reikalavimo teisės į atsakovę pagal ginčo PVM sąskaitas-faktūras atmestinas kaip nepagrįstas:

13.1.                      byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pretenzijas trečiajam asmeniui reiškia dėl defektų tų prekių, kurios buvo pristatytos pagal kitas, o ne ginčo PVM sąskaitas-faktūras, šią aplinkybę patvirtino ir atsakovės bei trečiojo asmens atstovai teismo posėdžio metu;

13.2.                      byloje nėra įrodymų, kad atsakovė iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, būtų sustabdžiusi mokėjimo prievolę ir apie tai informavusi trečiąjį asmenį. Vertindamas atsakovės siųstų el. laiškų trečiajam asmeniui turinį, teismas sprendė, jog negali prieiti prie išvados, kad atsakovė informavo trečiąjį asmenį, jog stabdo savo mokėjimo prievolės vykdymą pagal ginčo PVM sąskaitas-faktūras;

13.3.                      teismo posėdžio metu atsakovės atstovas neįrodinėjo, jog prekės pagal ginčo sąskaitas pristatytos nekokybiškos;

13.4.                      priešingai nei nurodė atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, trečiojo asmens vadovo 2020 m. rugsėjo 24 d. el. laiško turinys nepatvirtina atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, jog trečiojo asmens vadovas netiesiogiai pripažįsta, jog neturi reikalavimo teisės į atsakovę pagal ginčo sąskaitas.

14.       Teismas pažymėjo, kad ginčo PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminai yra suėję, atsakovė neginčijo pagal šias sąskaitas pristatytų prekių kokybės, ginčo dėl to, kad atsakovė nėra apmokėjusi 6 224 Eur sumos pagal minėtas sąskaitas, byloje nėra, todėl atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes teismas sprendė priteisti iš atsakovės 6 224 Eur skolą.

15.       Teismo vertinimu, šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovės pareikštas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą pagal konkrečias PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias pristatytos kokybiškos prekės ir suėję minėtų sąskaitų apmokėjimo terminai, todėl atsakovė turi pareigą jas apmokėti. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl trečiojo asmens atsakovei parduotų galimai nekokybiškų prekių pagal kitas sutartis (PVM sąskaitas-faktūras) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisakė.

16.       Atsakovei praleidus piniginių prievolių įvykdymo terminą, teismas iš atsakovės taip pat priteisė 671,58 Eur palūkanas, apskaičiuotas nuo laiku neapmokėtų sąskaitų, skaičiuojant nuo apmokėjimo termino iki ieškinio pateikimo teisme dienos, taikant 8 proc. metinių palūkanų normą (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas taip pat priteisė 40 Eur sumą, metines procesines palūkanas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 678 Eur bylinėjimo išlaidų (78 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai už ieškinio parengimą apmokėti, bei iš atsakovės trečiojo asmens naudai priteisė 900 Eur atstovavimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

17.       Apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Almeca“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18.       Apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje kilo ginčas dėl to, ar trečiasis asmuo turėjo teisę perleisti ieškovei reikalavimo teises į likusią neapmokėtą 6 224 Eur skolą pagal PVM sąskaitas-faktūras.

19.       Apeliantės įsitikinimu, trečiasis asmuo netinkamai vykdė savo sutartines prievoles (perdavė nekokybiškas prekes), nebendradarbiavo su apeliante siekiant pašalinti prievolės įvykdymo trūkumus (atsisakė padengti (įskaityti) dėl nekokybiškų prekių apeliantės patirtus nuostolius) ir elgėsi nesąžiningai – žinodamas, jog apeliantė ginčija trečiojo asmens reiškiamą reikalavimą sumokėti 6 224 Eur skolą, šį reikalavimą perleido ieškovei, nors negalėjo perleisti to, ko neturėjo.

20.       Apeliantės vertinimu, skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo ieškovei perleido galiojantį reikalavimą, dėl ko priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl iš esmės šių priežasčių:

20.1.                      teismas nepagrįstai atsisakė ginčo dalyką vertinti apeliantės ir trečiojo asmens prievolių, kilusių ilgalaikio sutartinio bendradarbiavimo kontekste ir ginčo ribas susiaurino iki aplinkybių, susijusių tik su tarpusavio prievolių pagal ginčo PVM sąskaitas-faktūras vykdymu, nagrinėjimu;

20.2.                      faktas, kad trečiojo asmens prekės buvo nekokybiškos ir trečiasis asmuo žinojo apie tai ir tai pripažino, yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais – el. susirašinėjimu;

20.3.                      aplinkybė, kad trečiasis asmuo nekokybiškas prekes apeliantei perdavė ne pagal ginčo PVM sąskaitas-faktūras, o pagal kitas PVM sąskaitas-faktūras (kurias apeliantė jau buvo apmokėjusi), nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė negalėjo sustabdyti savo prievolės sumokėti trečiajam asmeniui už pagal ginčo sąskaitas pateiktas prekes vykdymą, kadangi ji nepaneigia fakto, kad trečiasis asmuo, vykdydamas sutartį su apeliante, pastarajai perdavė nekokybiškas prekes (nors ir ne pagal ginčo PVM sąskaitas-faktūras) ir taip pažeidė jam, kaip daiktų pardavėjui CK 6.333 straipsnyje nustatytą pareigą;

20.4.                      teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, jog apeliantė dar iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo informavo trečiąjį asmenį apie tai, kad pastarojo perduotos prekės yra nekokybiškos, kad apeliantė sulaiko mokėjimus už trečiojo asmens perduotas nekokybiškas prekes, nes apeliantės užsakovas nepriima šių prekių ir atsisako už jas sumokėti apeliantei;

20.5.                      apeliantė iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo pateikė trečiajam asmeniui pretenziją, kurioje dar kartą išsamiai paaiškino dėl netinkamos perduotų gaminių kokybės, nurodė, kad užsakovas atsisako priimti nekokybiškas prekes ir sumokėti už jas, taip pat trečiojo asmens paprašė informuoti, kaip pastarasis siūlo spręsti susiklosčiusią situaciją;

20.6.                      iš bylos medžiagos galima prieiti prie išvados, kad apeliantė informavo trečiąjį asmenį apie savo prievolės vykdymo sustabdymą, tokio sustabdymo priežastis, iš kurių buvo aišku, jog prievolės vykdymas yra sustabdomas iki trečiasis asmuo pakeis nekokybiškas prekes kokybiškomis, ir ragino trečiąjį asmenį abipusėmis pastangomis spręsti susiklosčiusią situaciją;

20.7.                      nepagrįstas teismo tvirtinimas, kad trečiojo asmens vadovo 2020 m. rugsėjo 24 d. el. laiško turinys nepatvirtina atsakovės nurodytos aplinkybės, jog trečiojo asmens vadovas netiesiogiai pripažįsta, jog neturi reikalavimo teisės į apeliantę pagal ginčo sąskaitas. Iš minėto susirašinėjimo matyti, kad apeliantės atstovui išdėsčius visas faktines aplinkybes, susijusias su nekokybiškų prekių perdavimu, įskaitant ir apeliantės dėl to patirtų nuostolių dydį, trečiojo asmens vadovas sutiko „nurašyti pusę esamos „Almecos“ skolos“.

21.       Apeliantė sutinka su skundžiamo galutinio sprendimo 17 punkte išdėstytu teismo argumentu, kad apeliantė, kaip pirkėja, iš trečiojo asmens (pardavėjo) įsigijusi nekokybiškas prekes, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais pirkėjo teisių gynimo būdais, tačiau, atsižvelgdama į šios bylos aplinkybes, nesutinka, jog tai turėjo būti daroma atskiroje byloje.

22.       Apeliantės įsitikinimu, toks jos teisių gynimas nebūtų efektyvus ir prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Pagal teismo siūlomą teisių gynimo būdą, apeliantė, dėl įsigytų nekokybiškų prekių sulaikiusi mokėjimus trečiajam asmeniui, turėjo sumokėti trečiajam asmeniui visą skolą, ir tik tuomet ginti savo pažeistas teises, reikšdama reikalavimus trečiajam asmeniui ir/ar inicijuodama ginčo sprendimą teisme.

23.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje uždaroji akcinė bendrovė „Langemė“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24.       Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės argumentas, jog trečiasis asmuo neturėjo teisės perleisti ieškovei 6 224 Eur reikalavimo teisės į atsakovę pagal nurodytas sąskaitas, atmestinas kaip nepagrįstas dėl iš esmės šių priežasčių:

24.1.                      byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pretenzijas trečiajam asmeniui reiškia dėl defektų tų prekių, kurios buvo pristatytos pagal kitas, o ne ginčo PVM sąskaitas-faktūras;

24.2.                      byloje nėra įrodymų, kad atsakovė iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, būtų sustabdžiusi mokėjimo prievolę ir apie tai informavusi trečiąjį asmenį; iš el. laiškų susirašinėjimo (pretenzijos) turinio negalima daryti išvados, kad atsakovė informavo trečiąjį asmenį, jog stabdo savo mokėjimo prievolės vykdymą pagal ginčo sąskaitos;

24.3.                      teismo posėdžio metu atsakovės atstovas neįrodinėjo, jog prekės pagal ginčo sąskaitas pristatytos nekokybiškos;

24.4.                      trečiojo asmens vadovo 2020 m. rugsėjo 24 d. el. laiško turinys nepatvirtina atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, jog trečiojo asmens vadovas netiesiogiai pripažįsta, jog neturi reikalavimo teisės į atsakovę pagal ginčo sąskaitas.

25.       Nurodo, jog šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovės pareikštas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą pagal konkrečias PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias pristatytos prekės ir suėję minėtų sąskaitų apmokėjimo terminai, todėl atsakovė turi pareigą jas apmokėti.

26.       Nurodo, jog apeliantė reiškia pretenzijas dėl gaminių, kurie buvo atsakovės įgyti ir jai pateikti pagal 2018 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą LGM Nr. 000014616, pagal kurią trečiasis asmuo pagamino ir atsakovei pateikė atsakovės užsakyme „Užsakymas K.CN-PAL.EG“ detalizuotus gaminius, kurie atsakovei buvo pristatyti 2018 m. kovo 20 d. Šie gaminiai (durys) buvo pateikti tinkamos kokybės ir pagal su atsakove sutartą specifikaciją.

27.       Teigia, jog netinkamas durų montavimas, kurį atliko atsakovės parinkti asmenys, jų laikymas netinkamomis sąlygomis bei kiti nuo atsakovės priklausantys veiksniai galėjo įtakoti atsakovės atsikirtimuose deklaruojamą durų buvimo atsakovės žinioje metu tariamai atsiradusį durų broką.

28.       Pabrėžia, kad trečiasis asmuo niekada nepripažino, kad atsakovei pateiktos durys yra nekokybiškos ir/ar brokuotos. Nurodo, jog trečiajam asmeniui yra žinoma, kad UAB „PDG“ atstovas (-i) bendravo su atsakove dėl UAB „PDG“ teiktų nurodytų durų skydų, tačiau smulkesnių tokio bendravimo detalių trečiajam asmeniui nėra žinoma.

29.       Atkreipia dėmesį, kad apeliantė jos deklaruojamas pažeistas teises galėjo ginti ir šioje byloje, pareikšdama priešieškinį.

30.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

31.       Nurodo, jog ieškovė, kaip naujasis kreditorius nebuvo tiesioginė teisinių santykių tarp atsakovės ir trečiojo asmens dalyvė. Ieškovė pabrėžia, kad pilna apimtimi palaiko trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

32.       Ieškovė papildomai nurodo, kad į bylą pateikta reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, t. y. nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiama jokių reikalavimų dėl tokios sutarties nuginčijimo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino aplinkybę, kad atsakovė trečiajam asmeniui nereiškė jokių pretenzijų dėl parduotų prekių pagal PVM sąskaitas-faktūras, kurių pagrindu trečiasis asmuo perleido skolos reikalavimą ieškovei. Teismas teisingai apibrėžė nagrinėjamos bylos ribas ir pagrįstai nevertino tarp trečiojo asmens ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių, kurie išėjo už pareikšto ieškinio ribų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

34.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

35.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, pagrįstumo klausimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

36.       Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Langemė“ pardavė atsakovei UAB „Almeca“ prekes, už kurias išrašė PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui: 2018 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą LGM Nr. 000015484 (suma 11 185 Eur), 2019 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą LGM Nr. 000015600 (suma 60 Eur), 2019 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą LGM Nr. 000015611 (suma 24 Eur) ir 2019 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą LGM Nr. 000015673 (suma 140 Eur). Ieškovė teigia, kad atsakovė dalį įsiskolinimo pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras padengė, tačiau likusi neapmokėta suma sudaro 6 224 Eur.

37.       Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 20 d. trečiasis asmuo (pradinė kreditorė) UAB „Langemė“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o atitinkamai UAB „Langemė“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Almeca“ 6 224 Eur skolą su visomis netesybomis, palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti skolininkės (atsakovės) sumokėti pradinei kreditorei (UAB ,,Langemė“). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė šios sumos (6 224 Eur) neapmokėjo nei trečiajam asmeniui UAB ,,Langemė“, nei ieškovei. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pretenzijas trečiajam asmeniui reiškia dėl defektų tų prekių, kurios buvo pristatytos pagal kitas, o ne ginčo PVM sąskaitas-faktūras.

38.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės 2020 m. birželio 23 d. patirtų išlaidų apskaičiavimo lentelėje numatyta, jog gaminiai su galimais defektais buvo pirkti iš trečiojo asmens 2018 m. kovo 20 d. pagal 2020 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LGM 000014616, ši PVM sąskaita-faktūra atsakovės yra apmokėta. Be kita ko, byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sustabdžiusi mokėjimo prievolę, taip pat atsakovė neginčija jai parduotų prekių kokybės, vadovaujasi subjektyviu teigimu apie netinkamą prekių kokybę.

39.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju, ginčo objektą sudaro ginčo PVM sąskaitos-faktūros, išvardintos šios nutarties 36 punkte ir atsiskaitymo/neatsiskaitymo aplinkybė pagal būtent šias PVM sąskaitas-faktūras.

40.       Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamas bendras trečiojo asmens bendradarbiavimo teisiniuose santykiuose aspektas, o ne atsiskaitymas ar neatsiskaitymas pagal konkrečias sąskaitas-faktūras, vis dėlto, atsakovė neginčija, jog prekės su galimais defektais buvo pristatytos pagal kitą PVM sąskaitą-faktūrą, kuri jau yra apmokėta, o atsakovė neįrodinėja pagal PVM sąskaitą-faktūrą gautos prekės kokybės netinkamumo.

41.       Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

42.       CK 6.46 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skolininkas taip pat turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą.

43.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė, neapmokėdama PVM sąskaitų-faktūrų, išvardintų šios nutarties 36 punkte pažeidė savo kaip skolininkės prievolę, praleisdama prievolės įvykdymo terminą. Be kita ko, byloje nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė būtų pranešusi apie prievolės vykdymo sustabdymą CK 6.46 straipsnio prasme, arba būtų gynusi savo kaip pirkėjos teises dėl netinkamos kokybės prekių pristatymo.

44.       Ta aplinkybė, jog trečiojo asmens atstovas, elektroninio susirašinėjimo su atsakove metu, derinant taikos sutarties sąlygas, ėmėsi derybų veiksmų ir siūlė sumažinti neapmokėtos skolos sumą, teismo vertinimu, neįrodo atsakovės prekių kokybės netinkamumo pripažinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės parodo atsakovės derybinę poziciją, siekiant bendro kompromiso kilusio ginčo atžvilgiu.

45.       Be kita ko, atsakovės argumentai dėl reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo taip pat atmestini kaip nepagrįsti. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.103 straipsnį, reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei.

46.       Visų pirma, 2020 m. balandžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra pasirašyta šalių, todėl atitinka rašytinės formos reikalavimą, nėra nuginčyta, todėl galiojanti ir privalo būti vykdoma.

47.       CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

48.       Pažymėtina, jog bylos duomenimis, trečiasis asmuo, 2020 m. balandžio 20 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo pranešė atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą, taigi, laikytina, kad trečiasis asmuo įvykdė CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatytą informavimo pareigą ir reikalavimo teisės perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis.

49.       Taigi, nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė ginčo PVM sąskaitų-faktūrų neapmokėjo, sąskaitų apmokėjimo terminai yra suėję, atsakovė neginčijo pagal ginčo PVM sąskaitas-faktūras pristatytų prekių kokybės, ginčo dėl to, kad atsakovė nėra apmokėjusi 6 224 Eur sumos pagal minėtas sąskaitas, byloje nėra, taigi, minėta suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

Dėl procesinės bylos baigties

50.       Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

51.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės ir trečiojo asmens naudai.

53.       Trečiasis asmuo UAB „Langemė“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Detalizuoja, jog minėtas išlaidas patyrė atsiskaitydama su atstovu advokatu už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Į bylą pateikia 2021 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 333, 2021 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4686.

54.       Vadovaujantis rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių nuostatomis, teismas sprendžia, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija numatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinas visiškai.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Almeca“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Almeca“ j.a.k. 300656961, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Langemė“ j.a.k. 148412324, naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.