Civilinė byla Nr. e2S-1494-661/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19701-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1.; 3.3.2.4.

 (S)

 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 22 d.

Vilnius

Vilniaus

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal skolininko E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą dėl leidimo patekti į patalpas išdavimo.

n u s t a t ė:

1.       Pareiškėja antstolė V. M. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti leidimą antstolei ir jos paskirtam nekilnojamojo turto teismo ekspertui, patekti į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį skolininkui E. R..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir leido antstolei V. M. ir antstolės paskirtam nekilnojamojo turto teismo ekspertui be skolininko sutikimo, patekti į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėti turtą ir padaryti jo nuotraukas.

3.       Iš byloje esančių duomenų teismas padarė išvadą, kad skolininkas, būdamas informuotas apie procesinio veiksmo atlikimo datą ir tikslus, kliudo antstolei atlikti vykdymo veiksmus, t. y. nesudaro sąlygų turto vertintojui patekti į nekilnojamojo turto objektą, tokiu būdu apsunkindamas vykdomojo dokumento įvykdymą. Toks skolininko elgesys laikytinas netinkamu, pažeidžiančiu vykdymo proceso dalyvių pareigą tarpusavyje bendradarbiauti, siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Teismo vertinimu, skolininko nurodomos priežastys, dėl ko ekspertui nesudaroma galimybė patekti ir apžiūrėti butą, nesudaro pagrindo nevykdyti antstolės reikalavimų, kadangi skolininko prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-211-1019/2019 taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti antstolės V. M. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00115 vykdomas priverstinio išieškojimo procedūras nėra išspręstas (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir net teismui nutarus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, antstolės veiksmai būtų stabdomi atliekant ir CPK 615 straipsnyje numatytas vykdymo procedūras.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Suinteresuotas asmuo E. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2SP-25679-1080/2019 panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.       Spręsdamas antstolės V. M. pateikto Pareiškimo priėmimo klausimą, vadovaudamasis CPK 115 str. 2 d. pirmos instancijos teismas, turėjo nustatyti priimti nutartį ir nustatyti antstolei procesinį terminą jos pateikto Pareiškimo trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė, o su trūkumais pateiktą antstolės Pareiškimą priėmė ir jį, pažeisdamas aukščiau minėto str. reikalavimus išnagrinėjo, t.y. išnagrinėjo su trūkumais pateiktą Pareiškimą, kurio ištaisymui įstatymų leidėjas yra nustatęs atitinkamą procedūrą.

6.       Teismui pateiktu Pareiškimu antstolė V. M. prašė leidimo patekti jai ir jos paskirtam teismo ekspertui į visą E. R. priklausantį butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliu – ir Butas), kurį teismas ginčijama nutartimi patenkino, vienok kartu su Pareiškimu pateikta vykdomosios bylos Nr. 0015/19/00115 medžiaga, konkrečiai jos 24-25 lapai (el. bylos t1., b.l. 69, 70) liudija jog 2019-01-28 turto arešto aktu Nr. S-19-15-794 buvo areštuota tik 1/5 dalis Buto.

7.       Pareiškėja antstolė V. M. pateiktu atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo nebendradarbiavo su antstole siekiant antstolei apžiūrėti minėtas patalpas. Suinteresuoto asmens atstovas ekspertui aiškiai nurodė, kad skolininkas galimybės patekti ir apžiūrėti butą nesudarys. Nurodo, kad apeliacijos procesas turi būti nutrauktas, nes priimta nutartis yra neskundžiama. Taip pat nurodė, kad skolininkas ir išieškotoja civilinėje byloje Nr. 2-211-1019-2019 sudarė taikos sutartį, kurią teismas 2019-08-20 patvirtino.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų (ir atsiliepimų į juo) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose (atsiliepimuose į juos) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

9.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10.       Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/19/00115 medžiagos nustatyta, kad antstolės V. M. kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 1 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. N2-541-862/2015 dėl išlaikymo išieškojimo nepilnamečiui R. R. iš skolininko E. R., išieškotoja G. Š. (e. v. b. l. 88). Išlaikymo įsiskolinimo suma – 13 735,44 Eur ir 305,00 Eur fiksuotas mokėjimas nuo 2015 m. vasario 10 d. Vykdomojoje byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (e. v. b. l. 83). Minėtos patalpos areštuotos 2019 m. sausio 28 d. turto arešto aktu Nr. S-19-15-794 (e. v. b. l. 69-71). 2019 m. kovo 21 d. patvarkymu Nr. S-19-15-3016 paskirta ekspertizė minėto areštuoto turto vertei nustatyti, pavedant ją atlikti eksperui V. S. (e. v. b. l. 22-23). Skolininkui E. R. tinkamai pranešta apie planuojamą areštuoto turto apžiūrą, o 2019 m. birželio 21 d. patvarkymu skolininkas buvo įreigotas iki 2019 m. birželio 27 d. sudaryti sąlygas ekspertui V. S. patekti į areštuotą butą (v. e. b. l. 6-10). Skolininko atstovas 2019 m. birželio 27 d. elektroniniu paštu informavo ekspertą V. S., kad butas yra nuomojamas ir ekspertui nebus sudaryta galimybė patekti ir apžiūrėti butą iki kol Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-211-1019/2019 nebus išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti antstolės V. M. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00115 vykdomas priverstinio išieškojimo procedūras (e. v. b. l. 4).

11.       CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių priemonių yra teisė apžiūrėti ir įvertinti gyvenamąsias patalpas. Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota CPK 615 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį - jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas.

12.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai antstolei išduotas leidimas be skolininko sutikimo įeiti į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sudarant sąlygas įvertinti skolininkui priklausančią 1/5 minėto turto dalį. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias antstolio patekimą į gyvenamąsias patalpas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

13.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik šio kodekso numatytais atvejais, arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

14.       Vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatyta tvarka – teisėjo rezoliucija (CPK 612 straipsnis). Teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. CPK 593 straipsnis numato, jog CPK numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka yra nagrinėjami ir antstolių pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (CPK 615 straipsnis). Teismas išnagrinėjęs antstolio pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą priima nutartį (CPK 593 straipsnio 4 dalis). CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tos teismo nutartys, kuriomis išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir kitais civilinio proceso kodekse nustatytais atvejais. CPK 615 straipsnis, reglamentuojantis skolininko gyvenamųjų ir kitų patalpų apžiūrą, taip pat antstolio patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarką nenumato, kad teismo nutartis, kuria leista ar atsisakyta leisti įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, būtų skundžiama atskiruoju skundu (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1171-796/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-368-253/2018).

15.       Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, daroma išvada, kad teismo nutartis, kuria leista antstolei V. M. įeiti į skolininkui 1/5 nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Bitininkų g. 4F-20, turint tikslą apžiūrėti patalpas ir jas įvertinti, atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis 1, 2 punktai). Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis dėl leidimo antstoliui įeiti į suinteresuoto asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad visa teismo nutartis gali būti skundžiama, tačiau tai neatitinka CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytų taisyklių ir negali dalyvaujantiems byloje asmenims sukelti daugiau teisių, negu numatyta įstatyme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas dėl šios nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

16.       Pažymėtina ir tai, kad antstolė, siekdama patekti į skolininkui priklausančias gyvenamąsias patalpas turto vertei nustatyti ir buto savininkui neleidžiant buto apžiūrėti, privalo kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas (CPK 615 straipsnio 1, 2 dalys). Tokiu būdu yra užtikrinamas teismo sprendimo vykdymo teisėtumas ir nepažeidžiamos būsto neliečiamumo garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 24 straipsnyje, kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas antstolio prašymą patikrina šio antstolio atliekamo veiksmo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaudamasi CPK 315 str., 306 str., 290 str. - 291 str.,

Teismas

n u t a r i a :

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d.

Teisėjas                                                                              Alvydas Barkauskas