Civilinė
byla Nr. 3K-3-411/2007
Procesinio
sprendimo kategorija 26.6
„S“
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus
(pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Klaipėdos“ laikraščio
redakcijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m.
rugsėjo 13 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcijai,
trečiajam asmeniui V. D. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos
atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas
įpareigoti atsakovą per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo
dienos laikraščio „Klaipėda“ pirmajame puslapyje paskelbti, kad neatitinka tikrovės
šie straipsnyje „Palankumas - ne tik už ordiną“, kuris buvo išspausdintas 2005
m. lapkričio 26 d., nurodyti teiginiai:
1.
„R. P. Vyriausybės nutarimas G. T. sumažino sklypo nuomos kainą.“
2.
„Išskirtinis prielankumas, kurį tada šalies vadovui demonstravo ir
dienraštis „Vakarų ekspresas“, buvo dosniai atlygintas iš anksto bei skandalui
baigiantis“.
3.
„Iškilmingai prezidentūroje įteiktas ordinas nebuvo vienintelis R. P.
apdovanojimas karštligiškai jį palaikiusio „Vakarų ekspreso“ vadovui G. T.“.
4.
„Palankumą R. P. galėjo pelnyti dar būdamas Premjeru, kai sušvelnino
valstybės žemės nuomos sąlygas, kurios padėjo „Vakarų ekspreso“ vyriausiajam
redaktoriui G. T. ir jo palikuonims avansu sutaupyti beveik milijoną litų“.
5.
„Išnykus pagrindinei kliūčiai - pigiai „susiveikti“ žemės - Klaipėdoje
buvo pradėtas rengti kažkodėl anksčiau pamiršto vertingo sklypo naujamiestyje
detalusis planas“.
6.
„Jei R. P. nebūtų pakeitęs konkurenciją skatinančio Vyriausybės
nutarimo, G. T. būtų tekę mokėti dvigubai brangiau - po 16,2 tūkst. litų nuomos
mokesčio per metus, nes aukcione buvo tik vienas dalyvis“.
7.
„Vakarų ekspreso“ vyriausiajam redaktoriui ir jo palikuonims avansu
pavyko sutaupyti per 800 tūkst. litų. Jei nebūtų pakeistos valstybės žemės
nuomos sąlygos, per 99 metus būtų tekę sumokėti apie 1,6 milijono litų“.
8.
„Skvero vietoje, (duomenys neskelbtini), G. T. pasistatė
gyvenamąjį namą su garažu“.
9.
„Lietuvoje įprasta, kad pirma duoda ordiną, o po to suteikia sklypą.
Tačiau G. T. išėjo atvirkščiai. Žemę jis nebrangiai išsinuomojo 2002-ųjų birželį,
o Gedimino ordinu prezidentas R. P. G. T. apdovanojo 2004-ųjų vasarį“.
10. „Redaktorius
širdo. G. T. atsisakė bendrauti su „Klaipėdos“ korespondentu“.
Taip pat ieškovas
prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt moralinės žalos atlyginimą. Jis nurodė, kad
„Klaipėdos“ laikraštyje 2005 m. lapkričio 26 d. išspausdintame žurnalisto V. D.
straipsnyje „Palankumas - ne tik už ordiną“ paskelbti tikrovės neatitinkantys
duomenys, žeminantys ieškovo garbę ir orumą, nes teigiama, kad už tai, jog
ieškovo vadovaujamas dienraštis „Vakarų ekspresas“ demonstravo palankumą
buvusiam prezidentui R. P., šis apdovanojo ieškovą ordinu. Iš straipsnio
konteksto galima suprasti, jog „Vakarų ekspreso“ palankumą R. P. galėjo pelnyti
dar būdamas premjeru, nes specialiai pakeitė Vyriausybės nutarimą „Dėl naujų
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai
(veiklai)“, taip padėdamas ieškovui pigiai išsinuomoti žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini). Kiekvienu teiginiu atskirai ir jų visuma suterštas geras ieškovo
vardas visuomenėje, padaryta didelė žala jo dalykinei reputacijai; sunkius
išgyvenimus patyrė ir ieškovo šeima.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto
apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
pripažino, kad neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą šie
straipsnio „Palankumas - ne tik už ordiną“ teiginiai: „R. P. Vyriausybės
nutarimas G. T. sumažino sklypo nuomos kainą“; „Palankumą R. P. galėjo pelnyti
dar būdamas Premjeru, kai sušvelnino valstybės žemės nuomos sąlygas, kurios
padėjo „Vakarų ekspreso“ vyriausiajam redaktoriui G. T. ir jo palikuonims
avansu sutaupyti beveik milijoną litų“; „Išskirtinis prielankumas, kurį tada
šalies vadovui demonstravo ir dienraštis „Vakarų ekspresas“, buvo dosniai
atlygintas iš anksto bei skandalui baigiantis“; „Iškilmingai prezidentūroje
įteiktas ordinas nebuvo vienintelis R. P. apdovanojimas karštligiškai jį
palaikiusio „Vakarų ekspreso“ vadovui G. T.“; „Lietuvoje įprasta, kad pirma
duoda ordiną, o po to suteikia sklypą. Tačiau G. T. išėjo atvirkščiai. Žemę jis
nebrangiai išsinuomojo 2002-ųjų birželį, o Gedimino ordinu prezidentas R. P. G.
T. apdovanojo 2004-ųjų vasarį“; įpareigojo atsakovą paskelbti, kad nurodyti
straipsnyje „Palankumas - ne tik už ordiną“ paskelbti duomenys neatitinka
tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą; įpareigojo atsakovą paskelbti paneigimą
tame pačiame puslapyje, kuriame buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys
per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; ieškovui iš atsakovo
priteisė 500 Lt moralinei žalai atlyginti.
Teismas sprendė,
kad paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, nes iš straipsnio
konteksto aišku, kad šis elgiasi negarbingai ir nesąžiningai, naudojasi savo
pareigomis, pažintimis bei įtaka R. P., kad būtų pakeistas norminis aktas,
reglamentuojantis valstybinės žemės sklypų nuomą, kad ieškovas nepelnytai gavo
valstybinį apdovanojimą. Atsakovas neįrodė, kad Vyriausybės nutarimas „Dėl
naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“
pakeistas dėl G. T., siekiant suteikti jam galimybę pigiai išsinuomoti
valstybės žemę, taip pat, kad R. P. apdovanojo G. T. ne už nuopelnus Lietuvai,
o už nuopelnus pačiam R. P., t. y. už karštligišką palaikymą skandalo metu.
Teismo nuomone,
straipsnyje nurodytas teiginys „Išnykus pagrindinei kliūčių - pigiai
„susiveikti“ žemės - Klaipėdoje buvo pradėtas rengti kažkodėl anksčiau pamiršto
vertingo sklypo naujamiestyje detalusis planas“ yra ne apie ieškovą,
todėl jo atitikties tikrovei netyrė.
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 25 d.
nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimą
paliko nepakeistą.
Dėl teiginio „R. P. Vyriausybės nutarimas G.
T. sumažino sklypo nuomos kainą“ apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad
jis suponuoja mintį, jog R. P. Vyriausybė specialiai dėl G. T. pakeitė
nutarimą, kad šis galėtų nebrangiai išsinuomoti žemės. Konstatuota, kad atsakovas
savo teiginio neįrodė. Lietuvos Vyriausybės 1999 m. spalio 20 d. nutarimu Nr.
1166 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.
692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio
paskirčiai (veiklai)“ dalinio pakeitimo“ ir 2001 m. vasario 20 d. nutarimu „Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl
naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai
(veiklai)“ dalinio pakeitimo“ buvo nustatyta nauja žemės sklypo pradinė
pardavimo kaina, kuri pagal naują tvarką buvo nustatoma atsižvelgiant į gretimų
žemės sklypų rinkos kainas, esamos inžinerinės infrastruktūros būklę ir
poreikį, lėšų teritorijai įsisavinti poreikį, išlaidas infrastruktūros objektams
statyti ar renovuoti, pridėjus rajono arba miesto (valdybos) apskaičiuotas ir
patvirtintas išlaidas žemės sklypo detaliajam planui ir žemės sklypo ribų
planui (su geodezinių matavimų duomenimis) parengti bei žemės sklypo pardavimo
ar nuomos aukcionui organizuoti. Nuompinigiai (užmokestis už žemės nuomą) buvo
apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą valstybinės
žemės sklypo nuompinigių (užmokesčio už žemės nuomą) tarifą ir žemės sklypo
vertę, kuri apskaičiuojama taip pat, kaip ir žemės sklypo pradinė pardavimo
kaina. Kadangi žemės nuomos kainos nustatymo tvarka buvo pakeista, o atsakovas
nepateikė įrodymų, kad pagal naująją tvarką žemės nuomos kainos sumažėjo, tai teiginys
„R. P. Vyriausybės nutarimas G. T. sumažino sklypo nuomos kainą“ pripažintinas
neatitinkančiu tikrovės.
Dėl teiginio
„Palankumą R. P. galėjo pelnyti dar būdamas Premjeru, kai sušvelnino valstybės
žemės nuomos sąlygas, kurios padėjo „Vakarų ekspreso“ vyriausiajam redaktoriui
G. T. ir jo palikuonims avansu sutaupyti beveik milijoną litų“ padaryta išvada,
kad jis yra žinia. Pagrindinė straipsnio mintis yra ta, kad, R. P. Vyriausybei
pakeitus nutarimą ir G. T. dėl to nebrangiai išsinuomojus žemės sklypą, G. T.
palaikė R. P. skandalo metu, o R. P. už tai dar ir apdovanojo G. T. ordinu. Nors
teiginys „Palankumą R. P. galėjo pelnyti dar būdamas Premjeru, kai sušvelnino
valstybės žemės nuomos sąlygas, kurios padėjo „Vakarų ekspreso“ vyriausiajam
redaktoriui G. T. ir jo palikuonims avansu sutaupyti beveik milijoną litų“
suformuluotas kaip prielaida (toks įspūdis susidaro dėl tariamojo sakinio
pobūdžio - „galėjo pelnyti“), tačiau kitų straipsnio įžangos sakinių, kurie yra
konstatuojamojo pobūdžio („Išskirtinis prielankumas, kurį tada šalies vadovui
demonstravo ir dienraštis „Vakarų ekspresas“, buvo dosniai atlygintas iš anksto
bei skandalui baigiantis“; „Iškilmingai prezidentūroje įteiktas ordinas nebuvo
vienintelis R. P. apdovanojimas karštligiškai jį palaikiusio „Vakarų ekspreso“
vadovui G. T.“), kontekste jis įgyja konstatuojamąją reikšmę ir vertintinas
kaip žinia.
Dėl teiginių
„Iškilmingai prezidentūroje įteiktas ordinas nebuvo vienintelis R. P.
apdovanojimas karštligiškai jį palaikiusio „Vakarų ekspreso“ vadovui G. T.“;
„Lietuvoje įprasta, kad pirma duoda ordiną, o po to suteikia sklypą. Tačiau G.
T. išėjo atvirkščiai. Žemę jis nebrangiai išsinuomojo 2002-ųjų birželį, o
Gedimino ordinu prezidentas R. P. G. T. apdovanojo 2004-ųjų vasarį“ teismas
sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas ordinu apdovanotas ne už nuopelnus
šaliai, o už nuopelnus R. P., todėl jie pripažintini neatitinkančiais tikrovės ir
žeminančiais ieškovo garbę bei orumą.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu UAB
„Klaipėdos“ laikraščio redakcija prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutartį ir priimti naują
sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismai
neatribojo žinių, duomenų ir faktų nuo V. D. nuomonės, todėl priėmė neteisingus
procesinius sprendimus:
1. Dėl teiginio „R.
P. Vyriausybės nutarimas G. T. sumažino žemės sklypo nuomos kainą“.
R. P. Vyriausybė
nustatė, kad antrame aukcione žemė gali būti išnuomojama ir vienam dalyviui, be
to, už aukcione paskelbtą pradinę žemės nuomos kainą. Žemės sklypo (duomenys
neskelbtini), aukciono vykdymo komisijos posėdis vyko 2002 m. birželio 5 d.
Aukcione dalyvavo vienas dalyvis G. T., kuris atsisakė padidinti žemės kainą.
J. K. gatvė yra pačiame Klaipėdos centre ir vieno žemės aro kaina siekia šimtus
tūkstančių litų. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad straipsnio teiginys
suponuoja mintį, kad R. P. Vyriausybė specialiai dėl G. T. pakeitė nutarimą, kad
šis galėtų nebrangiai išsinuomoti žemę. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė,
jog nutarimas buvo pakeistas „specialiai“ dėl G. T. Bylą nagrinėję teismai
priskyrė straipsnio autoriui teiginį, kurio jo straipsnyje nėra. Jame
nepavartotas žodis „specialiai“, tačiau neginčytina tiesa yra tai, kad
nutarimas G. T. sumažino sklypo nuomos kainą.
2. Apeliacinės
instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas ordinu
apdovanotas ne už nuopelnus šaliai, o už nuopelnus R. P. Tokia išvada neatitinka
galiojančių įstatymų.
Vyriausybės
apdovanojimų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad teisę Respublikos
Prezidentui teikti kandidatus apdovanoti ordinais, medaliais ir kitais
pasižymėjimo ženklais turi Vyriausybė, Seimo pirmininkas ir jo pavaduotojai,
Ministras Pirmininkas, Vyriausybės nariai, Krašto apsaugos, teisingumo ir
vidaus reikalų ministrai, o valstybės institucijoms ir pareigūnams siūlyti
kandidatus apdovanoti gali įmonės, įstaigos, organizacijos ir piliečiai. Nors
įstatyme suteikiama Prezidentui teisė apdovanoti niekam nepasiūlius ir
Apdovanojimų tarybai nesvarsčius, tačiau, būtent toks vienašalis sprendimas ir
duoda pagrindą svarstyti, ar apdovanotas asmuo tikrai nusipelnė jam suteikto
apdovanojimo. Valstybės apdovanojimų įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu apdovanojami nusipelnę Lietuvai
asmenys, pasižymėję ypač uoliu ir sąžiningu darbu, visuomenine veikla. Prezidento
Kanceliarijos rašte Nr. 6378 nurodyta, kad apdovanoti G. T. sprendimą priėmė
tik Prezidentas. Nėra duomenų, kuriuose aprašyti G. T. nuopelnai Lietuvai.
Bylos duomenimis
nustatyta, kad straipsnyje jo autorius nepaskelbė nė vienos žinios, nė vieno
fakto, kuris neatitiktų tikrovės. Samprotavimai apie tai, kad „išskirtinis
prielankumas, kurį tada šalies vadovui demonstravo ir dienraštis „Vakarų
ekspresas“, buvo dosniai atlygintas iš anksto bei skandalui baigiantis; iškilmingai
prezidentūroje įteiktas ordinas nebuvo vienintelis R. P. apdovanojimas jį
palaikiusio „Vakarų ekspreso“ vadovui; palankumą R. P. galėjo pelnyti dar
būdamas Premjeru, kai sušvelnino valstybės žemės nuomos sąlygas“ – yra konstitucinė
V. D. teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą G. T. prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad atsakovo 2006 m. kovo 27 d. atsiliepime
į ieškinį rašoma: „Kaip matyti iš paskelbto straipsnio turinio, dienraštis „Klaipėda“ siekė informuoti visuomenę apie ieškovo apdovanojimą
ordinu ir sklypo nuomą. Straipsnyje remiamasi tikrovėje egzistuojančiais
faktais. Remiantis straipsnio turiniu akivaizdu, kad straipsnyje nėra
paskleista ieškovo garbę ir orumą žeminau ir tikrovės neatitinkanti
informacija“ (T. 1, b. 1.18-19).
Straipsnio autorius V. D. 2006 m. rugpjūčio 3 d. teismo
posėdyje teigė: „Straipsnis yra parašytas remiantis tikrais faktais“ (T. 2, b. 1. 12). Laikraščio „Klaipėda“ vyr. redaktorius
V. P. tame pat posėdyje
nurodė: „Žurnalistas užkliuvo už faktų ir įvertino aplinkybes, susijusias su
faktu“ (T. 2, b. 1. 15). Teisminiuose
ginčuose V. P. teigė: „šitos žinios atitinka tikrovę...niekas negali trukdyti
žurnalistui skleisti
žinias...neigti teiginius, reikštų, kad mes meluotume“ (T. 2, b. 1. 128). Kitas atsakovo
atstovas advokatas A. J.
patvirtino bendrą atsakovo poziciją: „Žinios atitinka tikrovę, todėl prašau
ieškinį atmesti“ (T. 2, b. 1. 129). Taigi atsakovas pirmosios instancijos teisme
bandė įrodinėti, kad straipsnyje pateikti
teiginiai atitinka tikrovę, o apeliacinės instancijos teisme - kad straipsnio
autorius žurnalistas V. D. išreiškė
savo subjektyvią nuomonę. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, pažeidė imperatyvius procesinius reikalavimus,
reglamentuotus CPK 306 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 12 d.
nutarime, priimtame byloje Nr. 16/03-17/03-18/03, konstatavo, kad Respublikos
Prezidentas turi gana didelę nuožiūros laisvę spręsti dėl asmens apdovanojimo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad apdovanojimas kuriuo
nors valstybiniu apdovanojimu - tai ne asmens teisės ar teisėto lūkesčio įgyvendinimas, bet toks jo nuopelnų
Lietuvai įvertinimas, kuris priklauso nuo Respublikos Prezidento nuožiūros ir valios. Valstybinis
apdovanojimas yra valstybės pagarbos asmeniui ženklas, todėl jis nėra sietinas su kokių nors
materialinių, finansinių ir kitokių gėrybių (išskyrus patį ordiną, medalį ir
pan.), juolab privilegijų, teikimu apdovanojamajam.
Iš Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio nuostatų
išplaukia, kad viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir žurnalistai viešąją informaciją turi
pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Spaudos laisvė ir teisė skleisti
informaciją yra teisėta tol, kol nepažeidžia kito asmens teisių. Lietuvos
žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 7 straipsnyje nustatyta, kad, siekdamas paskelbti teisingą
informaciją, žurnalistas turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir
rūpestingai tikrinti faktus ir remtis bent keliais šaltiniais. V. D., rengdamas
straipsnį „Palankumas - ne tik už ordiną“, pažeidė žurnalisto etikos reikalavimus,
o atsakovas paskleidė ieškovo garbę, orumą ir dalykinę reputaciją žeminančias
žinias.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 2.24
straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, vertinant paskleistus duomenis
Asmens teisė laisvai
reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 25 straipsnyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti
įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip
tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui,
privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi
teise nevaržomai skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų
apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę,
neturi varžyti kitų asmenų teisių. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo
teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito
asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta
CK 2.24 straipsnio 1 dalyje.
Įstatymas gina
asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Garbė ir orumas pažeidžiami apie
asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius
duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras
aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti
taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės,
reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y.
iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei
vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar
teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka
tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip
nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams.
Nagrinėdamas garbės ir orumo gynimo ginčą teismas, atsižvelgdamas į
konkrečios bylos faktines aplinkybes, kiekvienu atveju sprendžia, ar
paskleistos žinios, ar pareikšta nuomonė. Atriboti žinią nuo nuomonės yra
būtina, nes asmens teisės pagal CK 2.24 straipsnį ginamos paskelbus
tikrovės neatitinkančias žeminančias asmens garbę ir orumą duomenis - žinias.
Kiekvienu atveju tam tikrų žinių paskelbimu laikytinas konkrečių faktų ar
duomenų perdavimas, pranešimas tretiesiems asmenims, kai šie asmenys sužino
apie perteikiamą informaciją tiek tada, kai pranešami tikri faktai ar duomenys,
tiek ir tada, kai pranešama apie tikrovėje neegzistuojančius (įsivaizduojamus
arba melagingus) faktus ar duomenis (Visuomenės informavimo įstatymo 2
straipsnis). Žinių paskelbimas yra informacijos apie aplinką pateikimas. Tuo
tarpu asmens nuomonė – individualus konkretaus asmens vertinimas apie
vykstančius aplinkos reiškinius, jo suvoktas, nebūtinai atskleistas požiūris
(Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnis).
Išdėstytų žinių ir nuomonės skirtumų vertinimas leidžia prieiti prie
išvados, kad atsakovė raštu paskleidė naujo pobūdžio informaciją apie ieškovą,
suponuojančią negatyvų jo apibūdinimą, t. y. žinias, o ne nuomonę, todėl
nepagrįsti yra kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismai neatribojo žinių, duomenų ir faktų nuo V.
Danilevičiaus nuomonės.
Kasacinės
instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų patikrinęs apskųstos
apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą (CPK 353 straipsnio 1
dalis), konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė
paskleistų duomenų atitikties tikrovei vertinimui nustatytus teisinius kriterijus.
Apeliacinės
instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad straipsnio teiginys „R. P.
Vyriausybės nutarimas G. T. sumažino sklypo nuomos kainą“ suponuoja mintį, jog
R. P. Vyriausybė specialiai dėl G. T. pakeitė nutarimą, kad šis galėtų
nebrangiai išsinuomoti žemę. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai
priskyrė straipsnio autoriui teiginį, kurio jo straipsnyje nėra. Jame
nepavartotas žodis „specialiai“, tačiau neginčytina tiesa yra tai, kad
nutarimas G. T. sumažino sklypo nuomos kainą.
Paskleisti
duomenys, kiek tai reikšminga sprendžiant dėl teisinės atsakomybės, nustatytos
CK 2.24 straipsnio 1 dalyje, taikymo, vertintini ne tik kaip žodžių
junginys bendrine prasme. Privalu nustatyti, kokia žinia paskleista pavartotų kalbinės
raiškos priemonių visuma, todėl tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir
dėstymo būdai, loginiai žinių sąsajumo aspektai yra reikšmingi veiksmų
teisiniam kvalifikavimui, todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis
šių taisyklių, padarė teisingas išvadas pripažinęs, kad atsakovas neįrodė
paskleistų duomenų atitikties tikrovei.
Dėl įrodymų
vertinimo
Kasatorius
nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog
ieškovas ordinu apdovanotas ne už nuopelnus šaliai, o už nuopelnus R. P. ir
dėsto faktines aplinkybes, pagrindžiančias tokius jo argumentus.
Kasacinės
instancijos teismas patikrina apskųstas nutartis tik teisės taikymo aspektu
(CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija turi patikrinti, kaip
laikytasi įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų reikalavimų.
Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių
įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo
dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas
įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą
visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu,
vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus,
teismas turi iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, kad tam tikri faktai
egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne
tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo
įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija
neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas byloje
surinktus įrodymus įvertino pažeisdamas jų vertinimo taisykles. Apeliacinės
instancijos teismo išvados apie faktines bylos aplinkybes padarytos remiantis
įrodymų viseto duomenimis ir atitinka byloje surinktus įrodymus.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas
Levickis
Egidijus
Laužikas
Gintaras
Kryževičius