Civilinė byla Nr. e2A-542-480/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14053-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.3.1.18.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tomadas“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „Tomadas” (toliau ir – atsakovė) 3 107,44 Eur sumą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2021 m. birželio 18 d. nuo 3 107,44 Eur sumos iki visiško atsiskaitymo; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisti iš atsakovės ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad jos nepilnamečio sūnaus L. Š. vardu 2020 m. sausio 27 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią nenustatyti asmenys nusipirko iš P. A. automobilį Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausioji patrulė surašė tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio, kuriame nurodė apie gautą pranešimą, kad ant šaligatvio, adresu (duomenys neskelbtini) stovi automobilis be valstybinių numerių. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas. Policijai leidus, ieškovė norėjo automobilį atsiimti, tačiau atsakovė atsisakė jį išduoti ir pareikalavo sumokėti 3 107,44 Eur.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1123-808/2022 pripažinta negaliojanti nuo sudarymo momento pirkimo–pardavimo sutartis dėl automobilio Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo L. Š.. Kadangi ieškovė atsakovės reikalautą sumą sumokėjo, paaiškėjus sutarties negaliojimui, jai turi būti sugrąžinta visa sumokėta suma – 3 107,44 Eur. Jeigu teismas netenkintų reikalavimo dėl 3 107,44 Eur priteisimo, prašo priteisti 617,26 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei J. S. iš atsakovės UAB „Tomadas“ 3 107,44 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 107,44 Eur) skaičiuojamas nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 570,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovės 31,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. <...>.

5.       Teismas nurodė, kad 2020 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei, kaip įstatyminei L. Š. atstovei, sumokėjus atsakovei už transporto priemonės Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo paslaugas, Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1123-808/2022 sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, todėl teismui yra pagrindas konstatuoti, kad teisinis pagrindas atsakovei įgyti iš ieškovės 3 107,44 Eur sumą už transporto saugojimą išnyko. Atsakovei atsiranda pareiga grąžinti ieškovei be pagrindo gautą 3 107,44 Eur sumą. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovės atsakovei sumokėta 3 107,44 Eur suma, ieškovės sūnui nesant transporto priemonės savininkui ar valdytoju, neturėtų būti grąžinta. Teismas kritiškai vertino pačios atsakovės elgesį, atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. birželio 10 d. pranešimas dėl skolos už transporto priemonės saugojimą išsiųstas ieškovės sūnui, o po keturių dienų ir P. A.. Šis neginčijo, kad pirkėjo (-ų) asmens tapatybių netikrino, todėl turėjo prisiimti riziką parduodamas transporto priemonę nepažįstamiems asmenims ir iš to kylančias pasekmes. Reikalavimai dėl palūkanų priteisimo tenkinti iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atsakovė UAB ,,Tomadas“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atmesti. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:

6.1.       Neatskleista bylos esmė, nukrypta nuo materialinės teisės normų. Nepagrįstai neigiami teisiniai padariniai kilo atsakovei, kai ieškovės sūnus nuo sutarties sudarymo atsakingas už savo veiksmus. Nevertintas priežastinis ryšys tarp ieškovės sūnaus veiksmų ir kilusių padarinių. Tai, kad L. Š. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia prašė pripažinti jau užvedus ginčo civilinę bylą yra pasekmė paties jo veiksmų ir prisiimtų rizikų. Priešingai, atsakovė yra sąžininga paslaugų tiekėja, todėl restitucija negali turėti reikšmės. Atsakovė negali būti atsakinga už sandorį ginčijančių šalių veiksmus. 

6.2.       Už faktiškai suteiktas paslaugas negali būti neatlyginama, kadangi tai nesiderinama su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais. Vien tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu automobilio pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, neeliminuoja administracinio nusižengimo padarymo fakto ir įvykusio automobilio priverstinio nuvežimo fakto ir teisėtumo.

6.3.       Įstatymai numato solidarią priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo prievolę atlyginti priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Tai, jog nėra nustatytas automobilio valdytojas ir eismo įvykio kaltininkas savaime nereiškia, kad apeliantas neturi pagrindo reikalauti prievolės įvykdymo iš L. Š.. Apeliantas visos bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo teisinį turto (piniginių lėšų) gavimo pagrindą.

6.4.       Nepagrįstai nurodoma dėl ,,neturinčio aiškumo bei savalaikio sutarties šalies (atsakovės ir policijos komisariato) bendradarbiavimo“, sutarties vykdymo kontekste apeliantas su policija komunikavo tinkamai ir savalaikiai. Savininko nustatymo eigoje P. A. taip pat yra pateikęs transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį su nurodytu pirkėju L. Š.. Tai, kad atsakovė pranešimą dėl skolos pateikė tiek L. Š., tiek P. A. nereiškia ,,neaiškumo“. Gavusi informaciją iš savininkų ir policijos, atsakovė dėjo pastangas informuoti paskutinį savininką.

6.5.       Nepagrįsta, kad P. A. turėjo prisiimti riziką parduodamas transporto priemonę nepažįstamiems asmenims, nepatikrinus tapatybės. Pirkimo–pardavimo sutartyje greta pirkėjo rekvizitų buvo nurodytas kito asmens kodas, leidžiantis pardavėjui manyti, jog sandoris sudaromas su pilnamečiu asmeniu.

7.       Ieškovė J. S. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.  Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

7.1.       Teismas teisingai taikė bendrąjį teisės principą exin juria non oritur jus (liet. iš neteisės teisė neatsiranda), nes atsakovė neturėjo teisės iš ieškovės gauti automobilio saugojimo išlaidų, kadangi ieškovės sūnus nebuvo nei automobilio valdytojas, nei savininkas. Jis nebuvo ir eismo įvykio dalyvis.

7.2.       Sūnaus veiksmai nėra susiję su kilusiomis pasekmėmis. Tai, kad jis davė draugams vyresnio brolio asmens duomenis, nereiškia, kad atsakovė neteko galimybės reikalauti užmokesčio už automobilio nuvežimą, pasaugojimą iš automobilio savininko ar valdytojo. Ji turi teisę pasirinkti asmenis, kurie, jos manymu, turi sumokėti už automobilio nuvežimą ir saugojimą.

7.3.       Atsakovė nepagrįstai kritikuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą. Teismas ieškinį tenkino vienu iš jame nurodytų pagrindų, ieškovei priteisė 10 Eur, o P. A. grąžino automobilį. Toks teismo sprendimas logiškas ir privalomas. Teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią. Kadangi teismas pripažino sandorį negaliojančiu, reiškia, kad sūnus niekada nebuvo automobilio savininku.

7.4.       Nepagrįsti atsakovo paaiškinimai apie tariamai nesąžiningą atsakovės elgesį. Ieškovė apie sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartį sužinojo tik iš atsakovės, kai gavo pranešimą, jog gali pasiimti automobilį iš saugojimo aikštelės. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad sūnus vairavo automobilį, iš esmės prieštarauja policijos išvadai.

7.5.       Kadangi ieškovė reikalavimą grindžia ne daiktine teise, o prievoline teise, todėl pats restitucijos taikymas ar netaikymas neturi įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms. Iš niekinio sandorio negali atsakovei atsirasti teisėtų pasekmių. CK 6.222 straipsnio nuostatos netaikomos, kadangi pirkimo–pardavimo sutartis buvo ne nutraukta, o pripažinta negaliojančia.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

8.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį, konstatuoja, kad nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

10.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl be teisėto pagrindo gautų lėšų sugrąžinimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės V. G. 2020 m. vasario 4 d. tarnybinio pranešimo, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių tarnybos 1-ojo būrio specialisto M. Č. 2020 m. kovo 3 d. tarnybinio pranešimo, pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad 2020 m. vasario 4 d. 13.20 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje ant bortelio stovi paliktas automobilis Peugeot be valstybinių numerių su apgadintu priekiniu dešiniu ratu. Patikrinus VIN kodą, nustatyta, kad automobilis priklauso L. M.. Susisiekus su minėtu asmeniu, teigė, jog automobilį pardavė P. A.. P. A. atsiuntė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. 2020 m. sausio 27 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas P. A. (taip nurodyta sutartyje), asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobilį P. (taip nurodyta sutartyje) 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), už 10 Eur pardavė L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas yra L. Š., tačiau nurodyti asmens kodo duomenys neatitiko minėto asmens duomenų. Nustatyta, kad duomenys yra L. Š. įbrolio T. S.. Susisiekus su Ž. S., gauta informacija, kad T. Lietuvoje nėra, jis jau seniai išvykęs į užsienį. 2023 m. kovo 2 d. L. Š. kartu su Ž. S. atvyko į policiją ir paaiškino, kad duomenis, nurodytus pirkimo–pardavimo sutartyje, davė iš matymo pažįstamiems jaunuoliams apie 16 m. L. Š. tvirtino, kad pats automobilio nepirko ir nieko apie minėtą automobilį nežino. Duomenų, kas vairavo automobilį ir jį paliko apgadintą bei trukdantį eismui, negauta, todėl įvykio tyrimas buvo sustabdytas iki 2 metų.

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir atsakovė UAB „Tomadas“ (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) 2020 m. sausio 15 d. sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  su priedais Nr. 1, 2, sutarties dalykas – priverstinis transporto priemonių nuvežimas, pervežimas, perkėlimas ir saugojimas Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono teritorijoje. Iš esmės analogiška sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir 2021 m. sausio 29 d. Gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)  (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad ieškovė J. S. (toliau – ir ieškovė) ir Ž. Š. yra L. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2021 m. birželio 18 d. ieškovei išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)  atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. 2021 m. birželio 18 d. pinigų priėmimo kvitas Serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini)   patvirtina, kad ieškovė atsakovei sumokėjo 3 107,44 Eur už automobilio Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tech. paslaugą.

13.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1123-808/2022 ir šio sprendimo neatskiriama dalimi – 2022 m. spalio 24 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo L. Š. ir teisinio santykio dalyvius grąžino į pradinę padėtį (t. y. taikė abišalę restituciją, Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

14.       Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 107,44 Eur sumą kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (pinigines lėšas) ir skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas šį jos reikalavimą tenkino.

15.       Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismui visiškai nepavyko atskleisti bylos esmės, o priimant skundžiamą sprendimą buvo nukrypta nuo materialinės teisės normų, neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl be teisėto pagrindo gautų lėšų sugrąžinimo tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

17.       Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Nurodyta pareiga atsiranda ir tuo atveju, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskui, išskyrus kai turto negalima išreikalauti CK 6.241 straipsnyje nustatytais atvejais (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

18.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023, 66 pastraipa; 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-1120/2023).

19.       Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 36 pastraipa).

20.       Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovei pareiškus reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti atsakovės praturtėjimo dėl ieškovės veiksmų, jos sąskaita, nebuvimo tokiam praturtėjimui jokio teisinio pagrindo, ieškovės neprisiėmimo nuostolių atsiradimo rizikos ir negalėjimo apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais faktus. Ieškovė, vykdydama jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad atsakovė (prašoma priteisti pinigų suma) praturtėjo ieškovės sąskaita, o atsakovė, gindamasi nuo šiuo pagrindu jai pareikšto reikalavimo, turėjo įrodyti, kad buvo pagrindas ir paskui jis neišnyko gauti iš ieškovės ginčo objektu tapusias lėšas (turtą).

21.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pagal 2020 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį L. Š. (ieškovės nepilnametis sūnus) įgijo transporto priemonę Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 4 d. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)  ant bortelio stovintį paliktą automobilį Peugeot be valstybinių numerių su apgadintu priekiniu dešiniu ratu (savininkas nustatytas patikrinus VIN kodą ir gavus pirkimo–pardavimo sutartį) atsakovė Sutarties pagrindu ir VPK nurodymu nuvežė priverstiniam saugojimui į sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę. Ieškovei 2021 m. birželio 18 d. buvo išduotas leidimas atsiimti privertinai nuvežtą transporto priemonę. 2021 m. birželio 18 d. ieškovė atsakovei sumokėjo 3 107,44 Eur už automobilio Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tech. paslaugą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu ir jo neatskiriama dalimi – 2022 m. spalio 24 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. sausio 27 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir teisinio santykio dalyvius grąžino į pradinę padėtį. Atsakovė byloje neginčija minėtų piniginių lėšų gavimo fakto, tačiau ji nesutinka, kad šias pinigines lėšas gavo be teisinio pagrindo ir turi grąžinti, nes tuo metu, kai buvo sumokėti pinigai, ieškovės sūnus buvo transporto priemonės savininkas pagal 2020 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje pateiktais duomenimis, nėra nustatytas automobilio Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir eismo įvykio kaltininkas.

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra (buvo) nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos (nutarties 18 pastraipa).

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2021 m. birželio 18 d. pinigų priėmimo kvitu priėmė ir ieškovės jos prašomą priteisti sumą, t. y. 3 107,44 Eur. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nekilo (pirmoji sąlyga). Akivaizdu, kad dėl atsakovei sumokėtų pinigų, ieškovė patyrė nuostolius, nes jos turimos piniginės lėšos sumažėjo 3 107,44 Eur suma (antroji sąlyga). Tarp ieškovės turto sumažėjo ir atsakovės praturtėjimo yra priežastinis ryšys (trečioji sąlyga). Vien tik ta aplinkybė, kad tuo metu, kai ieškovė apmokėjo atsakovei automobilio saugojimo išlaidas, buvo galiojanti automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, negalėjo ir negali būti pakankamu pagrindu netenkinti ieškinio reikalavimų, grindžiamų nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutu, nes paskui šis pagrindas išnyko, teismo sprendimu pirkimo–pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ketvirtoji sąlyga, CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, egzistuoja ir kitos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos, nes nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį (penktoji sąlyga). Be to, ieškovė, kurios turtas sumažėjo, nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos (šeštoji sąlyga). Bylos duomenimis nepaneigta nuosekli ieškovės pozicija, kad ji neturi galimybės apginti savo teises kitais (sutarčių, deliktų, daiktinės teisės normose įtvirtintais) civilinių teisių gynimo būdais (septintoji sąlyga).

24.       Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš atsakovės ieškovei priteisė 3 107,44 Eur kaip be teisinio pagrindo gautą pinigų sumą. Apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad buvo pagrindas ir paskui jis neišnyko gauti iš ieškovės ginčo objektu tapusias pinigines lėšas.

25.       Apeliaciniame skunde plačiai pasisakoma dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo, jį savaip interpretuojant ir argumentuojant, kad restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų (šiuo atveju – apeliantės) teisėms ir pareigos.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimas nėra apeliacijos objektu. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Antra, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013; 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-248/2018 33 pastraipa). Be to, tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019 30 pastraipa). Minėtu sprendimu teismas automobilio pirkimo–pardavimo sutartį pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ir toks sprendimas turi res judicata (liet. galutinio teismo sprendimo) galią, o jame nustatytos aplinkybės negali būti kvestionuojamos nagrinėjamu atveju.

27.       Nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikoma ir apeliantės nurodyta CK 6.222 straipsnio 3 dalis, nustatantį restitucijos taikymą, kadangi ieškovės ir atsakovės nesieja sutartiniai santykiai, o, kita vertus, automobilio pirkimo–pardavimo sutartis teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, bet nebuvo nutraukta (CK 6.222 straipsnio 1 ir 3 dalys).

28.       Neturi esminės reikšmės bylai ir apeliantės aiškinimas, kad įstatymai numato solidarią priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo prievolę atlyginti priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje nagrinėjamas ieškovės reikalavimas dėl be teisėto pagrindo gautų lėšų sugrąžinimo, bet ne reikalavimas atsiskaityti už priverstinę transporto priemonės nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas. Susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kai ieškovės sūnaus vardu sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, jam (ar jo įstatyminei atstovei – ieškovei) negali būti priskiriama ir pareiga apmokėti automobilio saugojimo išlaidas.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl be teisėto pagrindo gautų lėšų sugrąžinimo tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

31.       Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

32.       Ieškovei iš atsakovės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 500,00 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                       Albina Rimdeikaitė