Civilinė byla Nr. e2A-247-236/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00324-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.11.4.2; 3.3.1.18.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Meba“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Meba“, uždarajai akcinei bendrovei „Konsolė“ ir bankrutavusiai viešajai įstaigai „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dėl statybos rangos sutarties pripažinimo niekine ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2014 m. gegužės 16 d. Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas (Elnio g. 25, Šiauliai) statybos darbų rangos sutartį Nr. S140516-2 (toliau – ir Rangos sutartis); priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovių RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ 513 256,02 Eur nuostolių ir palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba pritarė Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimo, pritaikant buvusį „Elnio“ fabriką kūrybinių industrijų veiklai, projektui bei pavedė atsakovei VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atlikti užsakovo funkcijas projekte. 2014 m. vasario 25 d. VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ paskelbė viešąjį pirkimą „Šiaulių menų inkubatoriaus (Elnio g. 25, Šiauliai) įkūrimas: rangos darbai“ (toliau – ir Pirkimas). 2014 m. balandžio 15 d. atsakovės UAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė bendrai veikti, nesukuriant naujo juridinio asmens, dalyvaujant Pirkime, o laimėjimo atveju – vykdant statybos rangos darbus. Atsakovė UAB „Meba“ pateikė pasiūlymą Pirkime ir sudarė su VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ ginčijamą Rangos sutartį. Rangos sutarties galiojimo metu VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ sumokėjo UAB „Meba“ 400 791,71 Eur, o ieškovė – 112 648,31 Eur. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atliko Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo tyrimą ir 2014 m. gruodžio 31 d. rašte nurodė, kad vykdant Rangos sutartį darbus atlieka tik UAB „Meba“, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 3 ir 6 dalis, kadangi ji, kaip atskira šalis, neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų (kritinio likvidumo koeficiento ir apyvartinių lėšų turėjimo). UAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ nesusitarus dėl tolimesnio Rangos sutarties vykdymo bei vėluojant atlikti darbus iki numatyto termino, VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ vienašališkai nutraukė Rangos sutartį nuo 2015 m. sausio 26 d. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra informavo ieškovę, kad aptariamas projektas yra netinkamas finansuoti. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 1 d. grąžino Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – ir Ūkio ministerija) projekto finansavimo lėšas – 400 791,71 Eur.
3. Ieškovės teigimu, Rangos sutartis prieštarauja imperatyvioms VPĮ normoms, todėl turi būti pripažinta niekine bei negaliojančia ab initio (CK 1.80 str.). Jungtinės veiklos sutartyje jos šalys nepasiskirstė konkrečių darbų, nenustatė kiekvienos šalies atsakomybės už darbų kokybę, o, paskyrus UAB „Meba“ generaliniu rangovu, šalys prisiėmė subsidiarią atsakomybę prieš užsakovą, nors Pirkimo sąlygos reikalavo solidarios atsakomybės. Be to, UAB „Meba“ 2014 m. balandžio 16 d. raštu informavo UAB „Konsolė“, kad prisiima visą atsakomybę už tinkamą įsipareigojimų VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ vykdymą, o UAB „Konsolė“ tokiai pozicijai neprieštaravo, kas tik patvirtinta, kad dar iki Rangos sutarties sudarymo jungtinės veiklos sutarties šalių teisiniai santykiai buvo pasibaigę. Nepaisant to, UAB „Meba“ pateikė pasiūlymą Pirkime, o VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ šio pasiūlymo realumu neįsitikino, nepareikalavo jungtinės veiklos partnerių susitarimo dėl darbų pasiskirstymo. Tuo tarpu viena UAB „Meba“ neturėjo teisinio pagrindo sudaryti Rangos sutartį, kadangi neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Ėmusi vienašališkai vykdyti Rangos sutartį UAB ‚Meba“ pakeitė Pirkimo sąlygas, nors tokį pakeitimą draudžia VPĮ 18 straipsnio 8 dalis.
4. Prašymą priteisti 513 256,02 Eur nuostolių ieškovė kildina iš to, jog Rangos sutartis nebuvo laiku užbaigta dėl atsakovių RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ kaltės. Savo veiksmais, netinkamai vykdant sutartį, jos sutrukdė ieškovei įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšas. Šias lėšas ieškovė turėjo grąžinti Ūkio ministerijai. Žala atsirado dėl abiejų atsakovių RUAB ,,Meba“ ir UAB ,,Konsolė’“ bendrų neteisėtų veiksmų, todėl, ieškovės nuomone, joms taikytina solidari atsakomybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas – atsakovei UAB „Meba“ 6 853,80 Eur, atsakovei VšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ – 750 Eur.
6. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti Rangos sutartį niekine ir negaliojančia ab initio. VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ Pirkimo komisijos 2014 m. balandžio 25 d. posėdžio protokole pripažinta, kad UAB „Meba“ pasiūlymas atitinka supaprastinto atviro konkurso sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir pasiūlymo rengimo reikalavimus. UAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią sutarė bendrai veikti, nesukuriant naujo juridinio asmens, dalyvaujant supaprastintame atvirame konkurse, o laimėjimo atveju vykdant minėto objekto statybos darbus. Partnerių įsipareigojimo dalys bendroje pasiūlymo vertėje sudarė: UAB „Meba“ – 60 proc., UAB „Konsolė“ – 40 proc. Taigi, ginčijamos Rangos sutarties sudarymo metu visi būtini veiksmai buvo atlikti tinkamai. Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba patikrino Pirkimo procedūras ir nenustatė jokių įstatymų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos Pirkimo rezultatams. Be to, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2014 m. gegužės 17 d. patvirtino, kad tiekėjų atrankos rezultatams ir sutarties projektui pastabų neturi. Taigi, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti Rangos sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu.
7. Teismas sprendė, kad visi kiti veiksmai, kurie kilo vykdant Rangos sutartį, yra susiję su reikalavimais, išdėstytais Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-136-357/2017. Be kita ko, RUAB „Meba“ ginčija ir Rangos sutarties vienašalį nutraukimą, tačiau tai daroma atskiroje byloje. Atmetęs reikalavimą dėl Rangos sutarties pripažinimo niekine, teismas sprendė, kad nėra pagrindo analizuoti galimų ieškovės nuostolių, kadangi šis klausimas sprendžiamas kitoje Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-136- 357/2017.
8. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nustatė kokias pinigų sumas atsakovės yra sumokėjusios savo advokatams ir šias sumas priteisė visa apimtimi.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:
1. Priimdamas ginčijamą sprendimą teismas nepagrįstai nevertino byloje esančių įrodymų apie atsakovių UAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ nesugebėjimą rasti bendro susitarimo dėl darbų vykdymo ir dėl to nepagrįstai konstatavo nesant pagrindo pripažinti Rangos sutartį negaliojančia. Minėti įrodymai patvirtinta, kad sudarydamos fiktyvią jungtinės veiklos sutartį, kurios pagalba laimėjo Pirkimą, bei Rangos sutartį faktiškai vykdydamos ne kartu, tačiau tik viena iš jų, atsakovės pažeidė imperatyvias VPĮ normas (VPĮ 18 str. 8 d., 32 str. 3 ir 6 d.)
2. Teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, kadangi tai yra atsiras ir nuo Rangos sutarties pripažinimo ar nepripažinimo negaliojančia nepriklausantis reikalavimas. Dėl šios priežasties byla turėtų būti iš naujo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismo nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-136-357/2017 sprendžiamas klausimas ne dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo, o dėl RUAB „Meba“ teisės į skolos už atliktus darbus priteisimą bei kiti klausimai.
10. Atsakovė RUAB „Meba“ atsiliepime su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Projekto finansavimas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis nutrauktas ne dėl UAB „Meba“ bei UAB „Konsolė“ veiksmų, o dėl to, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija nepateikė finansavimo užtikrinimo ir tai pagrindžiančių dokumentų. Finansavimo sutartis nutraukta šalių susitarimu ir nekonstatavus nei vienos iš šalių kaltės.
2. Teismui nusprendus tenkinti ieškinio dalį dėl Rangos sutarties pripažinimo niekine, tai savaime nelemtų reikalavimo dėl nuostolių tenkinimo pagrįstumo, kadangi nėra priežastinio ryšio tarp  ieškovės nuostolių ir atsakovių RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ veiksmų.
11. Atsakovė UAB „Konsolė“ atsiliepime su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Pasiūlymą Pirkime pateikė ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“. Pirkimo procedūrų metu jų kvalifikacija buvo patikrinta ir pripažinta atitinkančia Pirkimo sąlygas, todėl aplinkybė, kad su pasiūlymu nebuvo pateikta pati jungtinės veiklos sutartis ar susitarimas dėl darbų pasiskirstymo, nereiškia, jog buvo pažeisti imperatyvieji VPĮ reikalavimai. UAB „Konsolė“ neturėjo galimybės atlikti jai priskirtų vidaus apdailos darbų dėl to, kad Rangos sutartis buvo nutraukta iki jų poreikio atsiradimo.
2. Neegzistuoja pagrindas taikyti UAB „Konsolė“ civilinę atsakomybę, nes tarp jos veiksmų bei ieškovės pareigos grąžinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas nėra jokio priežastinio ryšio.
12. Atsakovė BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atsiliepime su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Pasiūlymą Pirkime pateikė ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“. Pirkimo procedūrų metu jų kvalifikacija buvo patikrinta ir pripažinta atitinkančia Pirkimo sąlygas, todėl imperatyvieji VPĮ reikalavimai nebuvo pažeisti. UAB „Konsolė“ neturėjo galimybės atlikti jai priskirtų vidaus apdailos darbų dėl to, kad Rangos sutartis buvo nutraukta iki jų poreikio atsiradimo, tačiau tai nereiškia, kad jungtinės veiklos partnerės buvo susitarusios pagal Rangos sutartį atsakyti subsidiariai.
2. Teismas pagrįstai sprendė, jog netenkinus reikalavimo dėl Rangos sutarties pripažinimo negaliojančia atmestinas ir ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo.
13. Atsakovė RUAB „Meba“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą dalyje, kurioje apeliantei priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir priteisti iš ieškovės 12 000 Eur advokato išlaidų. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:
1. Byloje yra pateikta atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra 12 100 Eur sumai, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai priteisė tik dalį šios sumos. Teismo motyvai dėl tokios jo pozicijos sprendime nėra detalizuoti, tačiau aplinkybė, jog nepriteistos sumos atsakovė nebuvo faktiškai apmokėjusi, nereiškia, kad tokia pareiga jai nekyla ir ji to neturės padaryti ateityje. Priteistina bylinėjimosi išlaidų suma neturi būti siejama su bylos išnagrinėjimo momentu faktiškai apmokėta tokių išlaidų dalimi.
2. Apeliantė yra restruktūrizuojama įmonė ir bent kokius mokėjimus ji turi atlikti griežtai laikydamasi restruktūrizavimo plane numatytų sumų. Dėl šios priežasties apeliantė neturėjo jokios galimybės už advokato paslaugas sumokėti iš karto visa apimtimi.
14. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime su atsakovės RUAB „Meba“ apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Apeliantės pozicija, neva ji neturėjo pareigos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti teismui įrodymų apie PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą, yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam reglamentavimui.
2. RUAB „Meba“ prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma laikytina neproporcinga bei neprotinga, atsižvelgus į ją atstovavusio advokato darbo laiką ir pastangas. Ji negali būti priteisiama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės ir atsakovės apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Faktinės aplinkybės ir ginčo ribos

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba sprendimais pritarė Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimo, pritaikant buvusį „Elnio“ fabriką kūrybinių industrijų veiklai, projektui, skyrė jam dalį biudžeto lėšų bei pavedė atsakovei VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atlikti užsakovo funkcijas projekte, perdavė jai pastatą panaudos teise. 2014 m. vasario 25 d. VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ paskelbė viešąjį pirkimą „Šiaulių menų inkubatoriaus (Elnio g. 25, Šiauliai) įkūrimas: rangos darbai“. 2014 m. balandžio 15 d. atsakovės UAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė bendrai veikti, nesukuriant naujo juridinio asmens, dalyvaujant Pirkime, o laimėjimo atveju – vykdant statybos rangos darbus. Šioje sutartyje numatytos partnerių įsipareigojimų dalys buvo UAB „Meba“ – 60 proc., UAB „Konsolė“ 40 proc. viso projekto vertės. Atsakovė UAB „Meba“ pateikė pasiūlymą Pirkime ir sudarė su VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ ginčijamą 2014 m. gegužės 16 d. Rangos sutartį. Rangos sutarties galiojimo metu VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ sumokėjo UAB „Meba“ 400 791,71 Eur, o ieškovė – 112 648,31 Eur. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atliko Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo tyrimą ir 2014 m. gruodžio 31 d. rašte nurodė, kad vykdant Rangos sutartį darbus atlieka tik UAB „Meba“, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 3 ir 6 dalis, kadangi ji, kaip atskira šalis, neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų (kritinio likvidumo koeficiento ir apyvartinių lėšų turėjimo). 2015 m. sausio 12 d. VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ informavo UAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“, kad joms nesusitarus dėl tolimesnio Rangos sutarties vykdymo bei vėluojant atlikti darbus iki numatyto termino, Rangos sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2015 m. sausio 26 d. 2015 m. gegužės 25 d. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra informavo ieškovę, kad aptariamas projektas yra netinkamas finansuoti. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 1 d. grąžino Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – ir Ūkio ministerija) projekto finansavimo lėšas – 400 791,71 Eur.
17. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia Rangos sutartį bei priteisti 513 256,02 Eur nuostolių. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovė teismo sprendimą ginčija visa apimtimi, o atsakovė UAB „Meba“ tik bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai dalyje. Taip pat atsakovė UAB „Meba“ teismui yra pateikusi prašymus, kuriuose kvestionuoja galimybę nagrinėti ieškovės apeliacinį skundą. Dėl šios priežasties teismas iš pradžių pasisakys dėl minėtų prašymų, o po to ir dėl apeliaciniuose skunduose pateiktų argumentų pagrįstumo.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo pateikimo termino

18. Atsakovė RUAB „Meba“ į bylą yra pateikusi prašymus dėl: atsisakymo priimti ieškovės apeliacinį skundą, apeliacinio proceso pagal priimtą skundą nutraukimo bei apeliacinio skundo palikimo nenagrinėtu. Visi trys atsakovės prašymai grindžiami ta pačia aplinkybę, kad ieškovė praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti bei šio termino neprašė atnaujinti. Įvertinusi šiam klausimui reikšmingą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti RUAB „Meba“ prašymai nėra pagrįsti.
19. Vadovaujantis CPK 74 straipsnio 6 dalimi, procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Paskutinė diena pateikti apeliacinį skundą dėl aptariamo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo buvo 2017 m. liepos 7 d. (liepos 6 d. – nedarbo diena). Kaip patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas per teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2017 m. liepos 7 d. 22 val. 45 min., o atsakovės nurodytą 2017 m. liepos 10 d. tik užregistruotas teisme, kadangi jo pateikimo metu buvo pasibaigusios teismo darbo valandos. Tokiu būdu terminas apeliaciniam skundui nelaikytinas praleistu ir ieškovė neturėjo pareigos prašyti jį atnaujinti, o teismas neturi spręsti dėl apeliacinio proceso pagal ieškovės apeliacinį skundą nutraukimo.

Dėl Rangos sutarties pripažinimo negaliojančia

20. Apeliaciniame skunde ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog neegzistuoja pagrindas Rangos sutartį pripažinti negaliojančia dėl jos prieštaravimo imperatyvioms VPĮ nuostatoms. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino byloje esančių įrodymų apie atsakovių UAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ nesugebėjimą rasti bendro susitarimo dėl darbų vykdymo, kadangi jie patvirtina apie fiktyvią jungtinės veiklos sutartį, bei realų Rangos sutarties vykdymą tik vienos iš jungtinės veiklos partnerių, kuri neturi tinkamos kvalifikacijos. Ieškovės vertinimu, buvo pažeistos imperatyvios VPĮ 18 straipsnio 8 dalies bei 32 straipsnio 3 ir 6 dalių nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei šiam klausimui aktualias teisės normas, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su minėtais ieškovės argumentais.
21. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti šių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas.
22. Sprendžiant klausimą dėl Rangos sutarties prieštaravimo imperatyvioms VPĮ nuostatoms pažymėtina, kad VPĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas, inter alia (liet. be kita ko), kuriame nustatyti viešųjų pirkimų būdai, taip pat įtvirtinti viešųjų pirkimų principai, yra imperatyvus, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys subjektai negali jo pažeisti, imperatyviųjų VPĮ nuostatų pažeidimas yra pagrindas pripažinti viešųjų pirkimų procedūras ir jų pagrindu sudarytas pirkimo sutartis neteisėtomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2010).
23. Ginčui aktualios VPĮ redakcijos 18 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Tuo tarpu VPĮ 32 straipsnyje įtvirtinta, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais (VPĮ 32 str. 3 d.). Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją (VPĮ 32 str. 6 d.). Iš minėtų teisės normų turinio akivaizdu, kad VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje bei VPĮ 32 straipsnio 3 ir 6 dalyse įtvirtintos teisės normos yra imperatyvios.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė Rangos sutarties prieštaravimą minėtoms teisės normoms grindžia aplinkybėmis, kad sudarant šią sutartį nebuvo įsitikinta realiu jungtinės veiklos sutarties šalių atitikimu kvalifikaciniams reikalavimams, kadangi perkančiajai organizacijai nebuvo pateiktas darbų pasiskirstymo planas, o byloje esantys atsakovių raštai patvirtina, kad sutartį realiai vykdė tik UAB „Meba“. Teisėjų kolegija šiems argumentams nepritaria.
25. Pirkimo sąlygos suteikė teisę dalyvauti Pirkime ne tik pavieniams tiekėjams, bet ir ūkio subjektų grupėms. Kiekvienas iš ūkio subjektų grupės narių turėjo atitikti Pirkimo sąlygų minimalių kvalifikacijos reikalavimų atitikties deklaracijos 1–3 punktuose nustatytus reikalavimus, bei bent vienas iš jų arba visi kartu turėjo atitikti 4-9 punktuose nurodytus reikalavimus (Pirkimo sąlygų 23 p.). Aplinkybės, kad pateikdamos bendrą pasiūlymą atsakovės UAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ neatitiko šių reikalavimų, ieškovė neįrodinėja. Teismas tokios aplinkybės taip pat nenustatė. Kartu su atsakovių pasiūlymu perkančiajai organizacijai buvo pateikta ir jų sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurioje numatytos tokios partnerių įsipareigojimų dalys – UAB „Meba“ 60 proc., UAB „Konsolė“ 40 proc. viso projekto vertės. Taip pat joje numatyta solidari partnerių atsakomybė už prievolių perkančiajai organizacijai neįvykdymą bei ūkio subjektų grupės atstovas – UAB „Meba“. Tokia jungtinės veiklos sutartis atitiko Pirkimo sąlygų 26 punkto reikalavimus. Nors pasiūlymą Pirkime pateikė tik UAB „Meba“, būdama jungtinės veiklos partnerių atstove, ji tokią teisę turėjo. Esminė aplinkybė, kad pateiktame pasiūlyme buvo nurodytos abi tiekėjos – UAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“. Tuo tarpu reikalavimo kartu su pasiūlymu pateikti perkančiajai organizacijai ir konkrečių darbų pasiskirstymo aktą Pirkimo sąlygos nenustatė.
26. CK 6.975 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi jungtinės veiklos partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, jeigu jungtinės veiklos sutartis susijusi su ūkine komercine partnerių veikla. Kaip minėta, solidari partnerių atsakomybė buvo nustatyta ir jungtinės veiklos sutartyje, todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad Rangos sutartį pasirašius tik generalinei rangovei UAB „Meba“ rangovių atsakomybė yra subsidiari.
27. Aplinkybė, ar sutarties vykdymo metu atsakovėms pavyko ar nepavyko susitarti dėl realių darbų atlikimo ir aplinkybė, kad VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atlikusi Rangos sutarties vykdymo tyrimą nustatė, kad darbus objekte atlieka tik UAB „Meba“, nėra reikšmingos siekiant pripažinti sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms. Tai reiškia, jog šiam klausimui nėra reikšmingi ir apeliaciniame skunde nurodyta eilė rašytinių įrodymų, kuriuose tariamasi dėl Rangos sutarties vykdymo. Sutarties netinkamas vykdymas nėra tapatus jos netinkamam sudarymui. Šalims netinkamai vykdant sutartį gali būti taikomas jos nutraukimo arba patirtos žalos priteisimo institutai, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti ją negaliojančia aptariamu pagrindu.
28. Taip pat nesutiktina su ieškove, kad sutarties vykdymo neatitikimas sutarties sąlygoms, jei toks ir būtų įrodytas, prilygintinas sutarties pakeitimui, kurį draudžia minėta VPĮ 18 straipsnio 8 dalis. Jokio Rangos sutarties pakeitimo nei perkančioji organizacija, nei jungtinės veiklos partnerės neinicijavo, o konkrečių darbų pasiskirstymo ji nereglamentavo. Todėl Rangos sutarties metu vykę atsakovių susirašinėjimai bei veiksmų derinimai nelaikytini Rangos sutarties pakeitimu.
29. Dėl šių priežasčių aukščiau aptarti apeliacinio skundo argumentai atmetami, o teismo sprendimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu.

Dėl nuostolių priteisimo

30. Apeliaciniame skunde ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti jos reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Nurodo, kad reikalavimas taikyti atsakovėms civilinę atsakomybę yra savarankiškas ir nuo Rangos sutarties pripažinimo ar nepripažinimo negaliojančia nepriklausantis reikalavimas, todėl teismas turėjo pareigą jį išnagrinėti. To nepadarius byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovės argumentu sutinka.
31. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo atmetė motyvuodamas tuo, jog Rangos sutartis nepripažinta negaliojančia, be to, šis klausimas nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-136- 357/2017. Tačiau abu šie argumentai nėra teisingi.
32. Ieškovės reikalavimas priteisti 513 256,02 Eur žalą nėra kildinamas iš Rangos sutarties negaliojimo. Jis yra atskiras, savarankiškas reikalavimas, pareikštas siekiant taikyti atsakovių RUAB „Meba“ bei UAB „Konsolė“ atžvilgiu civilinę atsakomybę (CK 6.245 str.). Jos taikymą ieškovė motyvuoja tuo, kad Rangos sutarties vykdymo laikotarpiu UAB „Meba“ buvo sumokėtos Europos sąjungos investicinių fondų lėšos, kurias ieškovė vėliau buvo įpareigota grąžinti bei ieškovės lėšos, kurias rangovės, tinkamai neįvykdžiusios sutarties, turi pareigą grąžinti. Dėl šios priežasties teismas neturėjo atsisakyti spręsti reikalavimo dėl žalos ieškovei priteisimo aptariamu pagrindu.
33. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-67-357/2018 (senas Nr. e2-136- 357/2017) yra nagrinėjamas RUAB „Meba“ ieškinys VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai. Ieškiniu ieškovė siekia pripažinti negaliojančiu VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atliktą vienašalį delspinigių įskaitymą, pripažinti negaliojančiu Rangos sutarties nutraukimą, priteisti delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Tai reiškia, jog, priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, minėtoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl žalos Šiaulių miesto savivaldybei priteisimo iš atsakovių RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“. Todėl ir šis teismo argumentas, kuriuo buvo faktiškai nenagrinėtas antrasis ieškovės reikalavimas, yra nepagrįstas.

Dėl aukščiau aptartų priežasčių darytina išvada, kad šioje dalyje byla turėtų būti iš naujo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu (1) nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai arba (2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Be to, pagal CPK 327 straipsnio 2 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka.

34. Nagrinėjamu atveju nelaikytina, jog pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo dėl žalos priteisimo. Nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje jis nurodė neturintis pareigos analizuoti galimų nuostolių, jis šį reikalavimą faktiškai atmetė. Rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodyta, kad ieškinys atmetamas visa apimtimi. Nesant iš esmės jokių teismo argumentų bei analizės dėl apariamo reikalavimo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko egzistuojant kliūtims šį ieškovės reikalavimą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, nors tokia galimybė jam ir yra suteikta. Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje panaikinamas ir šioje dalyje byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
35. Taip pat pirmosios instancijos teisme, atsižvelgus į teismo sprendimą grąžinamoje bylos dalyje, turės būti iš naujo paskirstomos byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje.

Dėl RUAB „Meba“ apeliacinio skundo

36. Kaip jau buvo minėta anksčiau, apeliacinį skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė ir atsakovė RUAB „Meba“. Nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė jai tik dalį PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų bylinėjimosi išlaidų, kadangi vien aplinkybė, jog ne visas šias išlaidas prašymo padavimo metu atsakovė buvo apmokėjusi, nepanaikina pareigos jas jai apmokėti ateityje.
37. Nors, atsižvelgus į aplinkybę, kad ši byla dalyje dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, iš esmės nėra tikslinga šia nutartimi spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalims klausimą, apeliacinės instancijos teismas trumpai pasisako dėl apeliantės RUAB  „Meba“ skunde išdėstytos pozicijos nepagrįstumo.
38. CPK 98 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad byloje dalyvavusio asmens išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą byloje negali būti jam priteisimos, jei prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
39. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai apie dalies PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų pinigų apmokėjimą, todėl tik ši dalis pinigų teismo ir buvo laikyta kaip realiai  atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tokia teismo pozicija laikytina visiškai teisinga, todėl nėra pagrindo pritarti apeliantės RUAB „Meba“ argumentams.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš esmės nenagrinėjo vieno iš ieškovės ieškinyje pateiktų reikalavimų ir taip netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio reikalavimo priteisti nuostolius atmetimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti  bei perduoti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Grąžinant bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neskirsto apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šį klausimą, pakartotinai išnagrinėjęs bylos dalį, išspręs pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio reikalavimo priteisti nuostolius atmetimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                            Kazys Kailiūnas

                            Nijolė Piškinaitė

                            Alvydas Poškus