Civilinė byla Nr. e2A-16-464/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01431-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.18.3; 3.2.9.6.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 12 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Komunalinių paslaugų centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-610-555/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Komunalinių paslaugų centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybos ir restauravimo darbai“ dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybos ir restauravimo darbai“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Komunalinių paslaugų centras“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,Komunalinių paslaugų centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Statybos ir restauravimo darbai“ 28 396,17 Eur nuostolių atlyginimą,         77 324,64 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad vykdė supaprastintą konkursą – Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimą. Konkurso laimėtoja buvo pripažinta atsakovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“, su kuria 2014 m. spalio 20 d. buvo sudaryta Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutartis Nr. 57-10. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo parengti daugiabučio namo modernizavimo techninį projektą, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir atlikti statybos rangos darbus. Pagal sutarties 5.1 punktą visi darbai, įskaitant projektavimą, turėjo būti atlikti per 10 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo, o šis terminas 2015 m. liepos 29 d. sutarties pakeitimu Nr. 1 pratęstas iki 18 mėn.

3.       Pasak ieškovės, atsakovė nekokybiškai atliko dalį sutartų darbų, ką patvirtina ir nepriklausomo eksperto V. Š. 2016 m. spalio 7 d. tyrimo akto Nr. 106 D išvados. Šiame tyrimo akte konstatuota, kad šilumos tiekimo sistemos renovacijos darbai atlikti nekokybiškai, nesilaikant normatyvinių statybos dokumentų (STR, statybos taisyklės, projektas ir kt.) reikalavimų, t. y.: 1) sumontuotos papildomos jungiamosios detalės šildymo vamzdynuose prie radiatorių, tokiu būdu pabloginant šilumnešio cirkuliaciją ir mažinant visos sistemos ilgaamžiškumą; 2) neįrengti nedegamos medžiagos dėklai vamzdynų ir stovų perėjimo vietose per perdangas ir pertvaras; 3) neišlaikyta šildymo vamzdynų ašis (vamzdžiai išvedžioti kreivai), kas blogina cirkuliaciją ir yra estetiškai nepriimtina. Todėl iš atsakovės priteistinos eksperto nustatytų trūkumų šalinimo 28 396,17 Eur išlaidos.

4.       Be to, kaip tvirtino ieškovė, atsakovė pažeidė ir savo įsipareigojimą per pratęstą terminą atlikti visus darbus, todėl prašo priteisti iš atsakovės sutarties 10.4 punkte numatyto dydžio delspinigius už darbų vėlavimą, skaičiuotinus nuo visos sutarties kainos, iš viso 77 324,64 Eur.   

5.       Atsakovė UAB ,,Statybos ir restauravimo darbai“ pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės UAB ,,Komunalinių paslaugų centras“ 13 474,10 Eur skolą, 1 434,16 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atsakovės teigimu, ji visus darbus yra atlikusi pagal grafiką, galutinai juos užbaigė 2016 m. kovo 25 d. ir inicijavo šių darbų perdavimą ieškovei. Ieškovė 2016 m. balandžio 1 d. buvo informuota apie darbų pabaigą ir pasirengimą perduoti jai objektą, 2016 m. balandžio 14 d. įvyko objekto apžiūra ir buvo surašytas apžiūros aktas, kuriame apžiūros dalyviai savo parašais patvirtino, kad darbai atlikti tinkamai, numatytos pastato atnaujinimo priemonės įgyvendintos. 2017 m. sausio 10 d. buvo išduotas objekto statybos užbaigimo aktas, patvirtinantis, kad visi darbai yra užbaigti ir statinys atitinka statinio projekto sprendinius. Tačiau ieškovė iki šiol neatsiskaitė už darbus pagal 2016 m. balandžio 29 d. statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 9, yra apmokėjusi tik dalį joje nurodytos sumos, jos skola atsakovei yra           13 474,10 Eur.  Ši skola bei 1 434,16 Eur delspinigiai priteistini iš ieškovės, netinkamai vykdžiusios sutartinius įsipareigojimus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Komunalinių paslaugų centras“ ieškinį atmetė, o atsakovės UAB ,,Statybos ir restauravimo darbai“ priešieškinį patenkino visiškai – priteisė atsakovei iš ieškovės 13 474,10 Eur skolą, 1 434,16 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 908,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 127,89 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš ieškovės priteisė 5,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

8.       Spręsdamas ieškovės reikalavimo priteisti nuostolių, patirtų netinkamai atlikus rangos darbus, atlyginimo klausimą, teismas nustatė, kad šildymo sistema ginčo objekte pradėta montuoti  2015 m. spalio 1 d., o baigta 2015 m. lapkričio 4 d.; šildymo sistemos montavimo darbai priimti 2015 m. lapkričio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 4, kurį be išlygų pasirašė ieškovė, statybos techninę priežiūrą vykdantis asmuo ir Kauno rajono savivaldybės atstovas. Įvertinęs tai, kad ieškovė jokių pretenzijų dėl atsakovės atliktų darbų nepareiškė, nepateikė pastabų dėl neatliktų aktuose nurodytų darbų ar dėl dalies šių darbų neperdavimo / nepriėmimo, teismas padarė išvadą, jog ieškovė žinojo apie atsakovės atliktus darbus ir sutiko dėl jai perduotų darbų bei jų vertės.

9.       Teismo vertinimu, vien su ieškiniu ieškovės pateiktas V. Š. ekspertinio tyrimo aktas neteikia pagrindo nuspręsti dėl rangos darbų trūkumų buvimo. Teismas pažymėjo, kad šiame akte tik cituojami norminiai aktai, tačiau nei pačiame akte buvo nurodyti, nei eksperto buvo įvardyti kurie nors konkretūs pažeisti normatyviniai reikalavimai, taigi toks aktas negali būti laikomas pakankamu ir patikimu įrodymu. Be to, abejones dėl V. Š. ekspertinio tyrimo eigos ir jo rezultatų teismui sukėlė tai, kad energijos sąnaudų šildymo palyginimas 2014 m. ir 2015 m. gruodžio mėn. buvo pateiktas ekspertui neįvertinus sienų šiltinimo darbų apimties, nenurodant, kokią įtaką vamzdyno ašies nuokrypis ir vamzdžių jungtys turės energijos sąnaudoms.   

10.       Teismas savo poziciją, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei nuostolių atlyginimą, be kita ko, grindė teismo ekspertės Z. B. atliktos ekspertizės išvadomis. Ši ekspertė nustatė, kad šildymo vamzdžių sumontavimo būdas butuose bei stovų per perdangas sumontavimas atitiko techninį darbo projektą ir teisės aktų reikalavimus, naudotos medžiagos turėjo sertifikatus, pastatas priduotas. Teismas neįžvelgė pagrindo pripažinti, kad šis ekspertinis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, todėl ekspertės Z. B. išvadomis, kitaip nei su ieškiniu pateikta               V. Š. ataskaita, teismas vadovavosi. 

11.       Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės atliktų šildymo sistemos renovacijos darbų  trūkumų, juolab statinio statybos techninę priežiūrą vykdė statybos techninio prižiūrėtojo atstovas A. B.. Byloje nėra duomenų, kad statybos techninis prižiūrėtojas arba pačios užsakovės atstovai būtų reiškę atsakovei pastabas dėl kurių nors neatliktų / netinkamai atliktų darbų. Tiek šildymo vamzdynų prijungimo prie radiatorių būdas, tiek vamzdynų išvedžiojimas, tiek jų montavimui panaudotos detalės buvo aiškiai matomi darbų perdavimo ir priėmimo metu, sudarant 2015 m. lapkričio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą              Nr. 4, taip pat šildymo sistemos išbandymo metu ar 2016 m. balandžio 14 d. įvykusio objekto apžiūros metu, kas, teismo vertinimu, eliminuoja ieškovės teisę remtis trūkumų faktu.  

12.       Vertindamas ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius pagrįstumą, teismas nustatė, kad statybos rangos darbai turėjo būti baigti iki 2016 m. gegužės 20 d., atsakovė 2016 m. kovo                            25 d. statybos darbų žurnale užfiksavo paskutinius statybos darbus ir 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 2016/04/01-3 informavo ieškovę apie pasirengimą perduoti objektą. 2016 m. balandžio 14 d. įvyko objekto apžiūra ir buvo surašytas apžiūros aktas, kuriame patvirtinta, kad visi darbai atlikti tinkamai, nurodant tik pastabas, susijusias su neužtaisytais lauko durų angokraščiais ar gerbūviu iš fasado pusės, taip pat šiame akte nurodytas sudėtų ir užmūrytų langų kiekis, sumontuotų orlaidžių kiekis bei pakeistų vamzdynų apimtys. 2016 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 16/04/29-1 atsakovė perdavė objekto dokumentaciją kartu su 2016 m. balandžio 29 d. pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 9. Tačiau ieškovė 2016 m. gegužės 5 d. pranešimu Nr. 3-508 juos grąžino atsakovei, įvardydama nebaigtus sienų šiltinimo darbus, neatitinkančius investicijų plano langų kiekius bei charakteristikas, nesumontuotą atitinkamą orlaidžių kiekį. Teismas taip pat nustatė, kad 2017 m. sausio 10 d. buvo išduotas objekto užbaigimo aktas, patvirtinantis, kad visi darbai yra užbaigti ir statinys atitinka statinio projekto sprendinius.   

13.       Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė 2016 m. gruodžio 7 d. galutiniame atliktų darbų akte            Nr. G1 pripažino tinkamai atliktus 0,28 proc. sienų šiltinimo darbus, 2015 m. lapkričio 30 d. aktu Nr. 4 ieškovė priėmė 90,07 proc. langų montavimo darbų, nepareikšdama dėl to jokių pastabų ar pretenzijų, taip pat darbų tinkamumas patvirtintas techninio prižiūrėtojo parašais statybos darbų žurnale. Pretenzijas dėl nepakeistų laiptinėse šildymo prietaisų paneigia 2016 m. kovo 31 d. aktas Nr. 8, kuriuo šildymo sistemos pertvarkymo rezultatas abiejų šalių buvo priimtas 100 proc. Tuo tarpu orlaidžių sumontuota mažiau pačių gyventojų prašymų, kurie jų atsisakė, o jų montavimo darbai į aktus nebuvo įtraukti ir atlyginimo už juos atsakovė neprašė. Teismo vertinimu, šilumos tiekimo sistemos renovacijos darbų kokybės atitikimas teisės aktų reikalavimams ir techniniam darbo projektui nustatytas ir paskirtos teismo ekspertizės aktu.   

14.       Nurodytos aplinkybės lėmė tokią teismo išvadą, kad ieškovė neįrodė rangos darbų trūkumų ar jų atlikimo pažeidžiant nustatytą terminą. Nei 2016 m. balandžio 14 d. baigiamajame atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte, nei statybos darbų žurnale, nei kituose dokumentuose nėra įrašų apie statybos darbų defektus, trūkumus ar darbus, kuriuos atsakovė turėtų pašalinti arba  atlikti. Teismas pripažino, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už ginčo statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos sudarymą ir jos darbo organizavimą, kai ieškovė, nesant tam pakankamo pagrindo, grąžino atsakovei jos perduotus dokumentus, pati sudarydama kliūtis savalaikiam darbų priėmimui ir statybos užbaigimo procesui.

15.       Pasak teismo, byloje susiklosčiusią situaciją, dėl kurios laiku nebuvo gautas statybos užbaigimo dokumentas, lėmė ieškovės veiksmai, jos nebendradarbiavimas su rangove, nepagrįstos pretenzijos dėl darbų trūkumų ir dėl pareigos organizuoti statybos užbaigimo procedūras. Atsakovei pateikus 2016 m. balandžio 29 d. atliktų darbų aktą Nr. 9, ieškovė tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 1 dalį, tiek pagal šalių sudarytos sutarties 6.5 punkto nuostatas nedelsdama nepradėjo darbų priėmimo, 2016 m. gegužės 9 d. pranešimu, nenurodydama jokių trūkumų dėl akte Nr. 9 išvardintų darbų, grąžinusi atsakovei šios perduodamus dokumentus. Atsakovei 2016 m. gegužės 12 d. pateikus prašymą organizuoti akto Nr. 9 priėmimą, ieškovė darbų priėmimo procedūros nepradėjo, todėl atsakovė vienašališkai parengė 2016 m. gruodžio 7 d. galutinį atliktų darbų aktą Nr. G1 ir             2017 m. sausio 10 d. buvo išduotas objekto užbaigimo aktas, patvirtinantis, kad visi darbai yra užbaigti ir statinys atitinka statinio projekto sprendinius. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

16.       Kita vertus, teismas pripažino atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti užmokestį už atliktus darbus pagrįstumą ir jį patenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė jokių realių priemonių vykdyti CK 6.694 straipsnio 2 dalyje nurodytą užsakovo pareigą – organizuoti darbų priėmimą, kurio metu galėjo patikrinti gautame akte nurodytų darbų kokybę ir kiekybę, nesiėmė, juolab kad atsakovės darbų rezultatais daugiabučio namo gyventojai naudojasi visa apimtimi nuo   2016 m. balandžio mėn. Teismas, įvertinęs tokias byloje nustatytas aplinkybes, kad statybos darbų žurnale nurodyta darbų pabaiga – 2016 m. kovo 25 d., kad šis įrašas patvirtintas statybos techninės prižiūrėtojo parašu, kad statybos darbų žurnale nėra užfiksuota jokių įrašų dėl atsakovės atliktų darbų defektų, o sutarties 6.8 punkte šalys buvo susitarusios darbų trūkumus (defektus) fiksuoti būtent įrašais statybos darbų žurnale ir sudaromais bei abiejų šalių pasirašomais defektiniais aktais, kurių taip pat nagrinėjamu atveju nesama, konstatavo atsiradusią ieškovės prievolę priimti atsakovės atliktus rangos darbus.

17.       Teismo vertinimu, ieškovei vengiant priimti darbus ir savalaikiai organizuoti statybos užbaigimo darbus, taip pat nepateikus į bylą duomenų, kad iki 2017 m. sausio 10 d. sudaryto objekto užbaigimo akto ieškovės arba jos pasitelktų kitų asmenų buvo taisomi ar šalinami jos įrodinėjami trūkumai, ieškovė nepagrįstai atsisako sumokėti už atsakovės atliktus ir priimtus darbus, dėl kurių kokybės jų priėmimo metu ginčo tarp šalių nekilo, defektai nebuvo nustatyti nei įrašais statybos darbų žurnale, nei defektiniais aktais. Todėl priteisė atsakovei iš ieškovės 13 474,10 Eur skolą už atliktus darbus. 

18.       Kadangi pareiga sumokėti už atliktus per 2016 metų balandžio mėn. ataskaitinį laikotarpį darbus ieškovei kilo iki 2016 m. birželio 1 d., o dalis šio užmokesčio buvo sumokėta tik              2017 m. sausio 26 d., teismas atsakovei iš ieškovės priteisė ir delspinigius už 182 dienas, t. y.            1 434,16 Eur. Taip pat paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas iš ieškovės atsakovei iš viso 11 127,89 Eur sumą – 335 Eur žyminį mokestį, 2 541 Eur ekspertizės ir eksperto iškvietimo išlaidas, 8 251,89 Eur atstovavimo išlaidas, o valstybei – 5,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. 

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.       Ieškovė UAB ,,Komunalinių paslaugų centras“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:    

19.1.                      Teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertės Z. B. teismo ekspertizės akto išvadomis, o ne su ieškiniu pateiktu V. Š. ekspertinio tyrimo aktu. Ekspertizės akto išvadomis teismas vadovavosi nepagrįstai, nes šis tyrimas buvo atliktas neišsamiai. Ekspertė apžiūrėjo tik 13 iš 85 renovuotame name esančių butų, kitaip tariant, buvo patikrinta tik nedidelė dalis atsakovės atliktų statybos darbų, be to, renovuotame name faktiškai apžiūrėtų butų apžiūros rezultatai nebuvo ekspertės aprašyti. Atliktų statybos darbų atitikimas projektiniams sprendiniams ir normatyviniams statybos dokumentams iš esmės vertinamas tik iš dokumentų ir juose esančių įrašų (statybos žurnalo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir pan.), nors kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad statybos žurnalo įrašai nėra teisingi. Pavyzdžiui, antstolio S. U. 2016 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 89 yra užfiksuotas gilzių, t. y. nedegamos medžiagos dėklų perėjimuose per perdangas, neįrengimas.

19.2.                      Ekspertizės aktas yra prieštaringas. Akte nurodoma, kad nedegamos medžiagos dėklai (vamzdynų perėjimo per perdangas / sienas vietos) įrengti laikantis techninio darbo projekto, tačiau teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus ekspertė pripažino, jog šiame mazge buvo naudojamos montažinės putos, o ne akmens vata (nedegi medžiaga), kaip kad numatyta techniniame darbo projekte. Tai, kad nedegamos medžiagos dėkluose nėra akmens vatos (nedegios medžiagos), patvirtina atliekant ekspertizę padarytos nuotraukos. Nei ekspertizės akte, nei byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ekspertės teiginius, kad panaudotos montažinės putos yra nedegios ir elastingos. Techninio darbo projekto 1.5.2 punkte nustatytas toks reikalavimas, kaip vamzdynų ašių tiesumas,  ekspertizės akto 2 lapo paskutinėje pastraipoje, aptariant reikalavimus, yra nuoroda apie pareigą išlaikyti dviejų stovų vertikalumą, tačiau byloje esančios nuotraukos aiškiai liudija, kad vamzdynai įrengti kreivai.   

19.3.                      Ekspertizės akto išvados neišplaukia iš tyrimo eigos – akte nėra aprašyta tyrimo eiga ir naudoti moksliniai metodai. Ekspertizės akte, analizuojant vamzdynų ir stovų perėjimo per perdangas ir pertvaras atitikimą teisės aktų reikalavimams, neįvertinta, kad tai yra priešgaisrinė konstrukcija pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1-338 ,,Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ 77 punktą, kuris nustato, kad konstrukcijų vietos, pro kurias eina kabeliai, ortakiai ir vamzdynai, neturi sumažinti pačiai konstrukcijai keliamų gaisrinių reikalavimų, angos priešgaisrinėse užtvarose, skirtos inžinerinėms komunikacijoms tiesti, turi būti užsandarintos priešgaisrinėmis sandarinimo priemonių sistemomis. Techniniame darbo projekte numatyti nedegamos medžiagos dėklai su akmens vata viduje atlieka priešgaisrinę funkciją, jie ir yra skirti neleisti gaisrui plisti į kitus aukštus per skyles perdangoje. Ekspertizės akte neaptarta, ar priešgaisrinėse konstrukcijose gali buti naudojamos montažinės putos.   

19.4.                      Teismas, patenkinęs atsakovės prašymą paskirti ekspertizę, nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, tokiu būdu atsakovei buvo be pagrindo sudarytos geresnės sąlygos įrodinėti savo atsikirtimus, nei ieškovei savo reikalavimus. Tokia situacija nesuderinama su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)  17 straipsniu ir laikytina esminiu proceso teisės pažeidimu.  

19.5.                      Teismas nepagrįstai taikė CK 6.662 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę, ši norma yra dispozityvi, o ginčo šalys sutarties 6.8 ir 6.9 punktais pakeitė dispozityvią normą kitokiu susitarimu. Šalys aptartomis sutarties nuostatomis įtvirtino ieškovės teisę pareikšti atsakovei pretenzijas dėl bet kuriuo sutarties vykdymo metu išaiškėjusių atliktų darbų trūkumų iki garantinio termino pabaigos. Todėl net ir po darbų priėmimo ieškovė turėjo teisę reikšti pretenzijas, tačiau teismas šios aplinkybės nepagrįstai nevertino.

19.6.                      Sutarties 6.8 ir 6.9 punktai aiškintini ieškovės naudai, kadangi ji veikė kaip daugiabučio namo gyventojų, kurie laikytini vartotojais, atstovė. Šalys numatė galimybę reikšti pretenzijas dėl darbų kokybės ir po jų priėmimo, be kita ko, atsižvelgdamos į sutartinių santykių specifiką ir tokias reikšmingas aplinkybes, kad ieškovė nėra statybų ekspertė. Darbų kokybės patikrinimą apsunkino ir tai, kad reikėjo gauti gyventojų leidimą patekti į jų butus.

19.7.                      Teismas neįvertino, kokie ir kada darbų trūkumai gali būti laikomi akivaizdžiais. Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, t. y. jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nėra statybinė organizacija, todėl iš jo negalima reikalauti profesionaliai vertinti statybos darbų kokybę.

19.8.                      Eksperto V. Š. išvadų teisingumą patvirtina bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai: ieškovės vienašališkai pasirašytas šilumos tiekimo sistemos defektinis aktas, kurio atsakovė niekada neginčijo;  antstolio S. U. 2016 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 89, kuriame užfiksuoti iš esmės tie patys šilumos tiekimo sistemos renovacijos defektai, kaip ir V. Š. ekspertinio tyrimo akte (gilzių, t.y. nedegamos medžiagos dėklų, neįrengimas); šilumos tiekimo sistemos elementų nuotraukos, kurios atskleidžia plika akimi matomus defektus; teismo ekspertės Z. B. paaiškinimai apie montažinių putų naudojimą dėkluose vietoje nedegamos medžiagos; 2016 m. gegužės 3 d. VšĮ ,,Būsto energijos taupymo agentūra“ raštas dėl atliktų patikrinimų, kuriame nurodyti atsakovo atliktų darbų trūkumai.   

19.9.                      Atsakovė laiku neatliko visų sulygtų darbų bei kitų su statybos procesu susijusių veiksmų, t. y. neorganizavo statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrų. Tai patvirtina ne tik sutarties 9.4.5–9.4.7 punktai, bet ir faktinis atsakovės elgesys – vykdydama kitas analogiškas su ieškove sudarytas sutartis, atsakovė pati organizavo statybos užbaigimo procedūras ir jas vykdė.

19.10.                      Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų apie nevykdomų / keičiamų darbų kiekius ir kainas (jų atitikimą rinkos kainoms), kaip to reikalauja sutarties 3.5.2, 11.2, 11.4 ir 11.5 punktai, todėl nebuvo pagrindo priteisti skolą bei delspinigius. Todėl atsakovei mokėtina tik už darbų, kurie numatyti techninėje specifikacijoje, atlikimą.

20.       Atsakovė UAB ,,Statybos ir restauravimo darbai“ atsiliepime prašo ieškovės UAB ,,Komunalinių paslaugų centras“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:    

20.1.                      Ieškovės argumentai, kad neva ekspertizė buvo atlikta netinkamai, neišsamiai, yra nepagrįsti. Ieškovė ginčija ekspertizę tik todėl, kad ekspertizės išvados jai nepalankios. Ieškovė nurodo, kad neva nedegamos medžiagos dėklai perėjimuose per perdangas įrengti nevienodai ir tai niekaip neįvertinta ekspertizės akte, tačiau nepaaiškina, kaip turėtų būti įrengta ir kaip dėklų įrengimas pažeidžia normatyvinius statybos dokumentus ar projektą.      

20.2.                      Ieškovė, ginčydama atliktą teismo ekspertizę, nenurodo konkrečių jos trūkumų, neįvardija kokių mokslinių metodų teismo ekspertė Z. B. netaikė ar kokių konkrečiai teisės aktų nuostatų ekspertė nesilaikė. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad ekspertė vadovavosi normatyviniais statybos dokumentais – projektu ir kitais dokumentais, įskaitant statybos žurnalą, taip pat atliko statinio apžiūrą, kurioje taip pat dalyvavo ir ieškovės atstovas.

20.3.                      Ieškovė nepagrįstai prioritetą teikia antstolio S. U. 2016 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotoms aplinkybėms, o ne įrašams statybos darbų žurnale. Techninės priežiūros vadovas patvirtino darbų tinkamumą ir kokybę savo parašais statybos darbų žurnale, tai paneigia faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas kitokias aplinkybes ir ieškovės liudytojo V. Š. išvadas.

20.4.                      Per visą bylos nagrinėjimo iš esmės laikotarpį iki 2017 m. spalio 31 d. ieškovė nereiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto įrodomosios reikšmės, neprašė atlikti pakartotinės ar papildomos teismo ekspertizės, tą padarė likus vos 3 darbo dienoms iki teismo posėdžio. Todėl teismas pagrįstai sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovės 2017 m. spalio 31 d. prašymas paskirti pakartotinę ekspertizę, atsižvelgiant į tai, kad ekspertės Z. B. atliktos ekspertizės aktas į bylą buvo pateiktas dar 2017 m. rugsėjo 12 d., buvo pareikštas netinkamoje proceso stadijoje ir vertintinas kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą.   

20.5.                      Ieškovė neteisingai aiškina savo teisę reikalauti pašalinti trūkumus po darbų priėmimo akto pasirašymo pagal sutarties 6.8 ir 6.9 punktus, kadangi pretenzijos gali būti reiškiamos ne dėl bet kokių trūkumų, o tik dėl tokių, kokių nebuvo galima nustatyti darbų priėmimo metu. Šiuo atveju nebuvo tokios situacijos, be to, CK 6.662 straipsnio 2 dalyje, sutarties 5.5 ir 6.5 punktuose aiškiai nurodoma, kad užsakovui negalima reikšti pretenzijų dėl akivaizdžių trūkumų, jeigu jis to nepadaro darbų priėmimo–perdavimo metu.   

20.6.                      Tiek šildymo vamzdynų prijungimo prie radiatorių būdas, tiek vamzdynų išvedžiojimas, tiek jų montavimui panaudotos detalės buvo matomos darbų perdavimo ir priėmimo metu, taip pat 2016 m. balandžio 14 d. vykusios objekto apžiūros metu. Ieškiniu ginčijami darbai jau buvo priimti be jokių pretenzijų.   

20.7.                      Priešingai nei nurodo ieškovė, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsakovės naudai. Teismas įvertino tai, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kilo iš viešojo pirkimo sutarties, kurią organizavo ieškovė. Kadangi visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), sutartis turėtų būti aiškinama būtent atsakovės naudai, o ne ieškovės.   

20.8.                      Ieškovė neteisingai aiškina savo teisę pareikšti pretenzijas rangovei dėl bet kuriuo sutarties vykdymo metu išaiškėjusių atliktų trūkumų iki garantinio termino pabaigos,  nepriklausomai nuo to, kad ieškiniu ginčijami darbai jau buvo priimti darbų priėmimo–perdavimo aktais.  

20.9.                      Darbai faktiškai buvo užbaigti 2016 metų kovo mėn., nors terminas jiems užbaigti buvo 2016 m. gegužės 20 d., todėl pagrįsta teismo išvada, kad darbai buvo užbaigti sutartyje ir darbų atlikimo grafike numatytais terminais. Ieškovė nenurodė kokius darbus vėlavo atlikti atsakovė. Privalomoji dokumentacija ieškovei buvo perduota 2016 m. gegužės 2 d., tačiau ši ją grąžino, taip pati sudarydama kliūtis savalaikiam darbų priėmimui ir statybos užbaigimo procesui.

20.10.                      Įstatymų leidėjas pareigą organizuoti darbų priėmimą, gavus rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba atliktų darbų etapą, ir darbus be išlygų ar su išlygomis (su pastabomis akte) priimti nustato būtent užsakovui (CK 6.694 straipsnio 1, 2 dalys). Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punkte imperatyviai nurodyta, jog statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo procedūras. Taigi, statybos užbaigimo procedūras turėjo organizuoti ieškovė, o atsakovė turėjo atlikti visus veiksmus, kuriuos turi atlikti tiekėjas bei pateikti visą reikiamą dokumentaciją (sutarties 9.4.5 punktas).

20.11.                      Ieškovė delspinigių pareikalavo tik pareiškusi ieškinį, tačiau juos skaičiuoja nuo 2016 m. gegužės 20 d. Darbai faktiškai užbaigti 2016 metų kovo mėn., tai pagrįstai leidžia manyti, kad ieškovė neketino šiuo aspektu reikšti pretenzijų, nes darbai buvo priduoti. Vadovaujantis CK 6.206 straipsniu, ieškovė, pati vilkinusi statybos užbaigimo procesą, negali reikalauti delspinigių iš atsakovės.

20.12.                      Reikalaujamos netesybos per didelės, nesąžiningos ir net 3 kartus viršija prašomus priteisti nuostolius. Ieškovė dėl vėlesnio statybos užbaigimo akto gavimo nepatyrė jokių nuostolių ir pati tai pripažino, vien abstrakčiai nurodžiusi, kad patirtos žmogiškosios sąnaudos, nors negalėjo nurodyti kiek žmonių dirbo prie šio projekto.

20.13.                      Teismas pagrįstai patenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti skolą už atliktus statybos darbus ir delspinigius, ieškovei neįrodžius, kad atsakovė neužbaigė visų darbų ar juos atlikusi su trūkumais – nei baigiamajame atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte, nei statybos darbų žurnale, nei kituose dokumentuose nėra įrašų apie statybos darbų defektus, trūkumus ar darbus, kuriuos atsakovė turėtų pašalinti arba atlikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių

21.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų kokybės ir teisės į užmokestį už atliktus darbus. Apeliantė UAB ,,Komunalinių paslaugų centras“ ieškiniu įrodinėjo dalies atsakovės UAB ,,Statybos ir restauravimo darbai“ atliktų darbų (šilumos sistemos tiekimo renovacijos) trūkumus. Tuo tarpu atsakovė UAB ,,Statybos ir restauravimo darbai“ priešieškiniu įrodinėjo nepagrįstą apeliantės atsisakymą sumokėti dalį užmokesčio už atliktus darbus (sienų šiltinimo, langų montavimo, ventiliacijos ir rekuperacijos sistemos modernizavimo, šaltojo vandentiekio sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimo, nuotekų šalinimo sistemos atnaujinimo darbus) pagal sutartį. Taip pat kiekviena iš šalių pareiškė teisme reikalavimus ir dėl netesybų. 

22.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apeliantės reikalavimus atmetė, konstatavęs, kad darbus, kurių atlikimo trūkumai buvo įrodinėjami, apeliantė visgi yra priėmusi pasirašydama darbų priėmimo ir perdavimo aktą, o šie trūkumai negali būti vertinami kaip paslėpti, taigi ji yra praradusi teisę reikšti dėl jų pretenzijas. Atsakovės priešieškinį dėl skolos priteisimo teismas patenkino taip pat atsižvelgdamas į tą pačią aplinkybę, t. y. į faktą, kad visus darbus apeliantė, išskyrus tuos, kurių atsisakė patys namo savininkai, visgi priėmė, todėl jai  tenka pareiga už priimtus darbus atsiskaityti ir mokėti netesybas (delspinigius).    

23.       Apeliantė, nesutikdama tiek su ta teismo sprendimo dalimi, kuria jos ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas, tiek ir ta dalimi, kuria atsakovės priešieškinis patenkintas, apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat nepagrįstai apribojo apeliantės procesinę teisę įrodinėti jai palankias aplinkybes (neskyrė prašomos pakartotinės teismo ekspertizės), kas, atitinkamai, lėmė ir neteisingos teismo išvados, kad visi rangos darbai buvo atlikti tinkamai, be trūkumų ir nustatytu terminu jau vien dėl to, kad apeliantė juos yra priėmusi, susiformavimą. 

24.       Taigi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, apeliacine tvarka bus vertinamas teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas visoje šalių ginčo apimtyje, patikrinant, ar bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įgyvendino įrodinėjimo proceso taisykles (įrodinėjimo naštos šalims paskirstymą, įrodymų rinkimą bei jų vertinimą), ar teisingai nustatė teisiškai reikšmingus šiam ginčui išspręsti bylos faktus ir ar juos tinkamai teisiškai kvalifikavo, padaręs iš esmės tokią išvadą, kad rangos darbai yra atlikti be trūkumų ir laiku, o kitaip mananti apeliantė yra pavėlavusi reikšti bet kokias pretenzijas dėl kitų asmenų (daugiabučio namo savininkų ir gyventojų) naudai atliktų statybos rangos darbų kokybės (trūkumų).      

25.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys 2014 m. spalio 20 d. sudarė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutartį Nr. 57-10. Apeliantė, sudarydama su atsakove šią sutartį, veikė 2014 m. liepos 16 d. pavedimo sutarties, sudarytos su daugiabučio namo savininkų bendrija ,,Takelis“, pagrindu. Pastarąja sutartimi ketinamo renovuoti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija ,,Takelis“ pavedė apeliantei atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, pasirašyti ir pateikti visus būtinus dokumentus, susijusius su atnaujinimo projekto parengimu, t. y. statybos rangos darbų paslaugos pirkimu ir statybos rangos darbų sutarties sudarymu, statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimu ir statybos techninės priežiūros paslaugos sutarties sudarymu, projekto finansavimo organizavimu, projekto įgyvendinimo metu atliktų darbų priėmimo ir statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų, atstovaujant patalpų savininkus, pasirašymu (1.1 punktas).

26.       Pagal apeliantės, kaip patalpų savininkų įgaliotinės, ir atsakovės 2014 m. spalio 20 d. sudarytą rangos sutartį atsakovė (tiekėja) UAB ,,Statybos ir restauravimo darbai“ įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo techninį darbo projektą pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projektų autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu apeliantės UAB ,,Komunalinių paslaugų centras“ (užsakovės) pateiktą techninę specifikaciją ir suderintus projektus atlikti statybos rangos darbus, o apeliantė įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą sutartyje aptartomis sąlygomis bei tvarka (2.1 punktas). Atsakovė aptartus darbus įsipareigojo atlikti per 10 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo (5.1 puntas), o ieškovė – sumokėti iš viso 2 933 917,76 Lt užmokestį, kurį sudaro 2 424 725,42 Lt už darbus ir 509 192,34 Lt PVM (3.1 punktas).   

27.       Bylos šalys 2015 m. liepos 29 d. pasirašė susitarimą Nr. 1 dėl sutarties pakeitimo, kuriuo pakeitė jos 5.1 punktą, susitardamos, kad darbai turi būti atlikti per 18 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos.          

28.       Statybvietė atsakovei buvo perduota 2015 m. balandžio 13 d., techninis darbo projektas parengtas 2015 m. balandžio 14 d. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų, teiktų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, matyti, kad rangos darbai buvo atliekami etapais ir perduodami apeliantei, šalims pasirašant jų priėmimo–perdavimo aktus, kurių iš viso buvo devyni. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl aktuose Nr. 4 ir Nr. 9 išvardintų darbų kokybės bei apeliantės pareigos už juos sumokėti.

29.       Pagal bylos duomenis, 2015 m. lapkričio 30 d. statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktu             Nr. 4, be kita ko, atsakovė apeliantei perdavė ir šildymo sistemos pertvarkymo darbus. Šį aktą pasirašė tiek apeliantės atstovas, tiek darbų techninis prižiūrėtojas, tiek Kauno rajono savivaldybės paskirtas asmuo, pastabų dėl darbų kokybės nė vienas iš jų nenurodė. Tačiau šiame akte nurodytų šildymo sistemos pertvarkymo darbų kokybę apeliantė ėmė kvestionuoti pareikšdama ieškinį nagrinėjamoje byloje ir siekdama įrodyti, kad darbai atlikti su trūkumais, o jų šalinimo kaštai turi tekti būtent rangovei (atsakovei).    

30.       Atsakovė priešieškinio reikalavimą grindė 2016 m. balandžio 29 d. jos surašytu statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 9, kuriame nurodyta 15 756,62 Eur jos atliktų darbų kaina. Apeliantė šį darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 9 atsakovei grąžino 2016 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 3-508, nurodžiusi, kad ne visi akte išvardinti darbai yra atlikti: nėra baigti fasado apdailos darbai, prie laiptinių įėjimo durų nebaigti angokraščiai; Investicijų plane numatyti rūsio langai turėjo būti su stiklais atskiruose rėmuose, o butų ir kitų patalpų langai – su dvikameriniu stiklu; laiptinėse sumontuoti langai neatitinka Investicijų plane nurodytų langų charakteristikų, dalis laiptinės langų užmūryti; nepakeisti laiptinėse esantys šildymo prietaisai, nors Investicijų plane numatyta įrengti naują dvivamzdę šildymo sistemą; languose nesumontuotas numatytas kiekis oro pritekėjimo orlaidžių.

31.       Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad apeliantė 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu informavo atsakovę apie 2016 m. rugpjūčio 8 d. ketinamą vykdyti nepriduotų darbų apžiūrą ir pakvietė joje dalyvauti. Kadangi atsakovės atstovas į objektą neatvyko ir šioje apžiūroje nedalyvavo, apeliantė 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 3-831 pranešė atsakovei, kokius trūkumus ji nustatė: (1) fasado plokštės – dėmėtos; (2) nuogrindos gazoninis bortelis betonuotas, po plytele smėlio-žvyro mišinio pagrindas yra 20 cm; (3) ant fasado plokščių kai kur nėra tvirtinimo kniedžių; (4) šalto vandens vamzdis rūsyje izoliuotas netinkamai – rasoja, nėra vientisas; (5) šildymo sistemos vamzdžiai be gilzių; (6) lango su balkonu lauko palangės – nepritvirtintos; (7) balkono apdailos juostelės blogai pritvirtintos, išsibangavusios.

32.       Apeliantė 2016 m. spalio 24 d. išsiuntė atsakovei ir pretenziją Nr. 3-1076, kurioje dar kartą nurodė 2016 m. rugpjūčio 5 d. rašte jau konstatuotus darbų trūkumus, papildydama juos dar ir naujais, nustatytais 2016 m. spalio 7 d. ekspertinio tyrimo akte, parengtame nepriklausomo teismo eksperto V. Š., trūkumais. Šiame tyrimo akte buvo konstatuota, kad šilumos tiekimo sistemos renovacijos darbai atlikti nekokybiškai, nesilaikant normatyvinių statybos dokumentų (STR, statybos taisyklės, projektas ir kt.) reikalavimų: papildomas jungiamųjų detalių sumontavimas šildymo vamzdynuose prie radiatorių pablogino šilumnešio cirkuliaciją ir mažina visos sistemos ilgaamžiškumą; neįrengti nedegamos medžiagos dėklai vamzdynų ir stovų perėjimo vietose per perdangas ir pertvaras, kurie turėjo būti įrengti pagal techninį darbo projektą; neišlaikyta šildymo vamzdynų ašis (vamzdžiai išvedžioti kreivai), kas blogina cirkuliaciją ir yra estetiškai nepriimtina. Apeliantė pripažino, kad aptarti darbai buvo atlikti netinkamai, todėl nurodė atsakovei per 7 kalendorines dienas informuoti, kada ši ketina pradėti defektų šalinimo darbus, priešingu atveju žadėdama pareikšti reikalavimą dėl 28 396,17 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.

33.       Atsakovė, reaguodama į 2016 m. spalio 24 d. jai pareikštą pretenziją, išreiškė norą susipažinti su nurodyto ekspertinio tyrimo aktu ir atidėti defektinio akto pasirašymo terminus, o apeliantė abu šiuos atsakovės prašymus patenkino. Pažymėtina, kad defektinis aktas, kurio pasirašymo atidėjimo siekė atsakovė, buvo surašytas 2016 m. spalio 24 d., o jame, be pirmiau jau aptartų šildymo sistemos renovacijos darbų trūkumų, įvardyti ir tokie defektai: (a) netinkamai pritvirtintos fibrocementinės plokštės ant fasado; (b) įlaužtas balkono stiklo profilis, nepritvirtinta balkono palangė, tarp balkono lango ir metalinės konstrukcijos blogai pritvirtinta apdailinė juosta; (c) nepritvirtinta šalto vandens tiekimo vamzdyną izoliuojanti medžiaga namo rūsyje, vamzdis rasoja; šalto vandentiekio vamzdynas izoliuotas su pertrūkiais.

34.       Galutinis darbų aktas buvo surašytas 2016 m. gruodžio 7 d., jį pasirašė apeliantė ir Kauno rajono savivaldybės atstovas, o ties atsakovės parašo vieta nurodoma, kad rangovė jokių pastabų nereiškė, bet vengia šį aktą pasirašyti, nenurodydama jokių tokio savo elgesio priežasčių. Akte taip pat pažymima, kad 2016 m. spalio 24 d. pretenzija Nr. 3-1076 dėl netinkamai atliktų darbų kokybės galioja nepaisant šio akto pasirašymo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 10 d. išdavė statybos užbaigimo aktą.    

Dėl šildymo sistemos renovacijos darbų kokybės, įrodymų tyrimo ir vertinimo

35.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės į bylą pateikti ir pirmiau šioje nutartyje iš dalies jau aptarti rašytiniai įrodymai – pretenzijos, eksperto V. Š. ekspertinio tyrimo aktas – nepatvirtina šilumos tiekimo sistemos renovacijos darbų trūkumo fakto. Teismas savo išvadas grindė kitomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ekspertės Z. B. teismo pavedimu 2017 m. rugsėjo 8 d. atliktos šilumos tiekimo renovacijos darbų techninės teismo ekspertizės akto išvadomis, nurodęs, kad apeliantės pateiktas rašytinis įrodymas – eksperto V. Š. parengtas aktas nėra išsamus, jame pateikti prieštaringi duomenys, o tyrimo eiga nepagrindžia pačių išvadų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija negali nesutikti su apeliantės skunde dėstoma pozicija, kad būtent taip apibūdintini ir pirmosios instancijos teismo paskirtos teismo ekspertizės, kurią atliko teismo ekspertė Z. B. ir kuria be jokių išlygų rėmėsi pirmosios instancijos teismas, rezultatai.

36.       CPK

37.       Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuriame turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnis). Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir TEĮ) 24 straipsnyje nurodyta, kad ekspertizės aktas susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. Teismo ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: ekspertizės akto surašymo data ir vieta; nutartis skirti teismo ekspertizę; ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai; teismo eksperto duomenys (vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, eksperto kvalifikacija, darbo ekspertu stažas); tyrimų pradžios ir pabaigos datos; papildomos medžiagos pareikalavimo ir gavimo data; atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys. Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus. Jeigu ekspertizei pateiktos medžiagos nepakanka išvadai pateikti ir nėra galimybės gauti papildomos medžiagos arba teismo ekspertui pateikti klausimai išeina už jo specialių žinių ribų, ekspertas surašo aktą, kuriame motyvuotai išdėsto atsisakymo pateikti išvadą priežastis (TEĮ 24 straipsnio 1-4, 6 dalys).

38.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Antai, kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).   

39.       Kaip minėta, teismo ekspertė padarė išvadą, kad šildymo vamzdynų sumontavimo būdas prie radiatorių butuose atitinka techninį darbo projektą ir teisės aktų reikalavimus; medžiagos turi sertifikatus; pastatas priduotas. Ekspertizės tiriamojoje dalyje, kuri išdėstyta vos dviejuose lapuose, nurodyta, kad šildymo vamzdynų perėjimai per perdangas sumontuoti tinkamai (juos montuojant panaudoti metaliniai futliarai, kurie užpildyti nedegia medžiaga), kadangi statybos darbų žurnale Nr. 1 nurodyta, jog panaudotos nedegios medžiagos, tai pripažino ir rangovas bei techninis prižiūrėtojas savo parašais (5.1-5.2, 5.3.1 punktai). Tokią savo išvadą, t. y. kad šildymo sistema yra sumontuota tinkamai, užpildant atitinkamas vietas perdangose būtent nedegia medžiaga (ekspertizės akte nekonkretizuojama kokios rūšies tai buvo medžiaga), teismo ekspertė grindė išimtinai statybos darbų žurnale esančiais duomenimis, t. y. šildymo vidaus sistemos sandarumo hidraulinio bandymo aktu Nr. 1 (5.4 punktas), šildymo sistemos šiluminio bandymo aktu Nr. 4 (5.5 punktas).

40.       Teismo ekspertė Z. B. 2018 m. sausio 29 d. vykusiame teismo posėdyje, žodžiu duodama paaiškinimus dėl atliktos teismo ekspertizės, nurodė, kad ji, atsakydama į antrąjį teismo klausimą dėl vamzdyno sumontavimo per perdangas ir pertvaras, pati jokių skaičiavimų neatliko ir neteikė, kadangi išvadai užteko duomenų, esančių statybos žurnale, techniniame projekte ir kt. (garso įrašas nuo 1:34:00). Tai, kad atlikus darbus buvo pasiektas norimas rezultatas, sprendžia vadovaudamasi savo asmenine patirtimi, bandymus atlikusių specialistų aktais bei tuo, kad objektas buvo baigtas ir priduotas atitinkamoms institucijoms (garso įrašas nuo 01:38:53). Atsakydama į šalių užduotus klausimus, ekspertė taip pat nurodė, kad ji nežino, ar montuojant vamzdžius panaudotos gilzės atitinka priešgaisrinius reikalavimus, mananti, kad galimai atitinka, kadangi Teritorijų planavimo inspekcija nenustatė nukrypimo nuo projekto (garso įrašas nuo 01:25:58).

41.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas faktines aplinkybes, sutinka su apeliante, kad tokios ekspertizės išvados vertintinos kritiškai, juolab kad jos yra priešingos apeliantės pateiktų į nagrinėjamą bylą kitų įrodymų turiniui (pavyzdžiui, jos iniciatyva užsakytos ekspertizės, atliktos eksperto V. Š., išvadoms). Nei įžanginėje, nei tiriamojoje teismo paskirtos ekspertizės dalyje nėra nurodyta, kokiais metodais vadovaujantis buvo atliekamas šis tyrimas, kokie tyrimo metodai (instrumentai) buvo ir / ar bus naudojami atliekant šią ekspertizę. Iš ekspertizės turinio ir paaiškinimų teisme spręstina, kad teismo ekspertė šiuo konkrečiu atveju apsiribojo vien tiriamojo objekto vizualine apžiūra ir statybos dokumentų analize. Kitaip tariant, atitinkamos išvados padarytos vien įvertinus statybos darbų dokumentuose užfiksuotą informaciją, o ne faktinę (realią) pačiame objekte susiklosčiusią situaciją. Pažymėtina, kad vienas iš teismo ekspertizės paskyrimo tikslų ir buvo faktiškai esančios situacijos patikrinimas bei jos užfiksavimas, nes statybos  dokumentuose užfiksuotų aplinkybių vertinimą gali atlikti ir  pats teismas. 

42.       Neabejotina, kad vien tokio turinio ekspertizės aktu, kurio išvados, be kita ko, prieštaravo kito ekspertinio tyrimo metu padarytoms išvadomis, teismas besąlygiškai remtis ir tik jomis grįsti savo sprendimą negalėjo. Tokioms situacijoms sureguliuoti yra įtvirtintas pakartotinės teismo ekspertizės institutas (CPK 218, 219 straipsniai). Todėl teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti apeliantės prašymą ir paskirti pakartotinę ekspertizę. Atsakovės atsikirtimų į apeliacinį skundą argumentai, kad apeliantė per ilgai, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki            2017 m. spalio 31 d., uždelsė su tokio pobūdžio prašymu ir siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, kitokio vertinimo nesuponuoja. Teisingas bylos (ginčo) išnagrinėjimas yra prioritetinis tikslas, lyginant su proceso operatyvumu.      

43.       Siekdama pašalinti byloje esančių duomenų prieštaringumą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi atitinkamą apeliantės prašymą patenkino ir paskyrė pakartotinę teismo ekspertizę, pavesdama ją atlikti ekspertui S. Z., kuris 2020 m.       kovo 12 d. pateikė pakartotinės teismo ekspertizės išvadą. Pažymėtina, kad atsakovė pastabų dėl ekspertizės akto turinio ar jos išvadų neteikė.

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pakartotinės teismo ekspertizės akto turinys atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus: ekspertas išsamiai ir nuosekliai išdėstė ne tik tyrimo eigą ir jos metu naudotus metodus, bet ir nurodė naudotą techninę įrangą, pateikė skaičiavimus, nurodė, kokiu būdu jie buvo atlikti. Be to, kaip matyti iš ekspertizės akto tiriamosios dalies, ją atliekant buvo vertinami ne tik statybos dokumentai, bet ir faktinė objekto situacija, t. y. jame atlikti matavimai, atliktos konkrečių vertinamų darbų nuotraukos. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesivadovauti būtent šiame teismo ekspertizės akte padarytomis išvadomis, nors jos ir nėra privalomos.   

45.       Pagal CPK 218 straipsnį, ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba, priešingu atveju, motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra tik vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010).    

46.       Ekspertas, atlikęs pakartotinę ekspertizę, atsakydamas į pirmąjį klausimą, t. y. ar šildymo vamzdynų sumontavimo būdas prie radiatorių atitinka teisės aktų reikalavimus ir techninį darbo projektą, nurodė, kad pasirinktas būdas yra tinkamas. Tuo tarpu V. Š. tyrimo akte, apeliantės pateiktame kartu su ieškiniu, nurodyta priešingai, t. y. šildymo vamzdynus prie radiatorių butuose sumontuojant su papildomomis jungiamosiomis detalėmis buvo pažeistas STR, statybos taisyklės, projektas ir kt.

47.       Taigi, šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad V. Š. atlikto ekspertinio tyrimo akte nėra nurodyta, kokie konkrečiai teisės aktai, juose įtvirtintos normos ar šalių parengtų statybos dokumentų nuostatos buvo pažeistos. Tuo tarpu pakartotinės teismo ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nei teisės aktuose, nei techniniame darbo projekte šildymo sistemos jungiamųjų detalių kiekis nėra detalizuojamas ar griežtai reglamentuojamas (STR 2.09.02:2005 ,,Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ IV skyriaus 7 punktas; Statybos techninio reglamento V skyriaus 15 punktas). Apeliantė jokių kitų įrodymų, galinčių paneigti aptariamą pakartotinės teismo ekspertizės išvadą, į bylą nėra pateikusi, todėl būtent tokia išvada teisėjų kolegija ir remiasi.     

48.       Tačiau kitos pakartotinės teismo ekspertizės išvados (atsakant į 2-4 klausimus) iš esmės patvirtina apeliantės įrodinėjamus ir dar iki ginčo nagrinėjimo teisme pradžios jos pasitelkto eksperto V. Š. tyrimo akte konstatuotus atsakovės atliktų rangos darbų trūkumus. Tiek ekspertų aktuose, tiek 2016 m. spalio 24 d. defektiniame akte užfiksuotos ir konstatuotos analogiškos faktinės aplinkybės, t. y. kad sumontuotų šildymo vamzdynų ašis neatitinka techninio darbo projekto reikalavimų užtikrinti jų ašių tiesumą bei projektinį nuolydį, vamzdynų ir stovų sumontavimas perėjimuose per perdangas ir pertvaras neatitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir techninio darbo projekto (2.09.02:2005 ,,Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ V skyriaus 15 punktas, III skyriaus 18.4 punktas, Projekto techninių specifikacijų 1.5.2 punktas), o visi šie pažeidimai daro neigiamą įtaką šilumos laidumui bei šildymo sistemos efektyvumui (V. Š. tyrimo akto 20 psl.; pakartotinės teismo ekspertizės išvados 2-4 klausimais).   

49.       Tokiu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantės pozicija, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, dalis šildymo sistemos darbų visgi buvo atlikti netinkamai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų bei techninio darbo projekto (šalių sudarytos sutarties sąlygų).

Dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo  

50.       CK

51.       Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Dėl to tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius šių trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).

52.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet apeliantė pretenzijas dėl daugiabučio namo šilumos tiekimo sistemos renovacijos darbų kokybės pradėjo reikšti tik po to, kai jie buvo priimti, apeliantei be jokių pastabų pasirašius 2015 m. lapkričio 30 d. statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 4. Kaip minėta, apeliantė 2016 m. spalio 24 d. vienašališkai pasirašė defektinį aktą, kuriame buvo nurodyti šildymo sistemos renovacijos darbų trūkumai.

53.       Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. 

54.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-469/2010).        

55.       Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad visi konstatuoti atsakovės atliktų darbų trūkumai (defektai) buvo akivaizdūs ir todėl apeliantė, pasirašiusi darbų priėmimo ir perdavimo aktą, prarado teisę ginti savo pažeistas teises. Viena vertus, tokie pirmiau aptarti darbų trūkumai, kaip vamzdžių ašių tiesumo nesilaikymas, iš tiesų pripažinti akivaizdžiais trūkumais, kuriuos apeliantė galėjo ir turėjo pastebėti be atitinkamų žinių ar prietaisų. Šie trūkumai aiškiai matomi ir iš nuotraukų, kuriose užfiksuoti vamzdynai (žr., pavyzdžiui, A. Š. akto priedo nuotraukas Nr. 8, 9, 20 ir kt.). Atitinkamai, apeliantė, be pastabų priėmusi šiuos darbus, prarado teisę reikalauti tokių darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.    

56.       Kiti teismo eksperto nustatyti trūkumai, susiję su netinkamu vamzdynų sumontavimu pertvarų  ir perdangų vietose, jų neįmontuojant į nedegius dėklus, tarpų tarp jų neužpildant nedegiomis medžiagomis, neužsandarinant tarpų tarp futliarų bei vamzdžių, laikytini neakivaizdžiais trūkumais. Jie negalėjo būti vizualiai pastebimi nenaudojant tam specialių priemonių. Pats darbų pobūdis, t. y. šildymo sistemos renovacija, sudaro pagrindą spręsti, kad tik prasidėjus šildymo sezonui ir nuolat eksploatuojant sistemą galėjo būti pastebėti tokie trūkumai, kaip vamzdyno rasojimas, šilumos laidumas ir pan. Todėl šiuo atveju, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantės reikalavimas atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas.

57.       Sprendžiant dėl atlygintinų nuostolių dydžio, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė prašė priteisti 28 396,17 Eur, t. y. sumą, kuri buvo nurodyta jos pasitelkto eksperto V. Š. tyrimo akte. Pakartotinės teismo ekspertizės akte nurodyta, kad tiek vamzdynų ašies montavimo (akivaizdūs trūkumai), tiek kitų trūkumų (neakivaizdžių) šalinimas apeliantei kainuotų 42 470,04 Eur. Kadangi atliekant pakartotinę ekspertizę pateikti išsamesni skaičiavimai, atsižvelgiant tiek į faktines aplinkybes, tiek į aktualų teisinį reguliavimą, kitaip nei apeliantės su ieškiniu pateiktoje A. Š. lokalinėje sąmatoje, teisėjų kolegija vadovaujasi būtent atliekant pakartotinę ekspertizę pateiktais trūkumų šalinimo kaštų skaičiavimais ir jų pagrindu nustato apeliantei atlygintinų nuostolių dydį.

58.       Iš pakartotinę teismo ekspertizę atlikusio eksperto skaičiavimų (žr. pakartotinės teismo ekspertizės akto 2.48 pav.) matyti, kad 4, 6-9 sąmatos eilutėse nurodytos trūkumų šalinimo išlaidos yra susijusios su šildymo vamzdynų tiesinimu, t. y. išlaidos, kurios šiuo atveju apeliantei neatlygintinos. Visose kitose pozicijose nurodyti darbų, susijusių su perdangose esančių vamzdynų dėklų, jų užpildų permontavimu, kaštai gali būti pripažinti apeliantės nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.

59.       Atitinkamai, iš eksperto apskaičiuoto 14 527,33 Eur užmokesčio už darbus atėmus atlyginimą už 4, 6-9 lentelės eilutėse nurodytas sumas, darbų kaina sudarytų 6 147,80 Eur (14 527,33 Eur – 1 397,45 Eur – 412,07 Eur – 1 135,30 Eur – 3 826,37 Eur – 1 608,34 Eur), papildomas darbo užmokestis nuo šios sumos sudarytų 491,82 Eur (6 147,80 Eur x 8 proc.), socialinis draudimas – 118,85 Eur ([6 147,80 Eur + 491,82 Eur] x 1,79 proc.), darbo užmokestis, susijęs su statybvietės išlaidomis – 608,26 Eur ([6 147,80 Eur + 491,82 Eur + 118,85 Eur] x 9 proc.), pridėtinės išlaidos – 1 539,65 Eur ([6 147,80 Eur + 491,82 Eur + 118,85 Eur + 608,26 Eur] x 20,9 proc.), pelnas – 368,34 Eur (([6 147,80 Eur + 491,82 Eur + 118,85 Eur + 608,26 Eur] x 5 proc.). Taigi, iš viso už darbus (be PVM) susidaro 9 274,72 Eur suma, o su PVM –                 11 222,41 Eur suma ([6 147,80 Eur + 491,82 Eur + 118,85 Eur + 608,26 Eur + 1 539,65 Eur + 368,34 Eur] x 21 proc.).

60.       Darbų trūkumų šalinimo išlaidos, susijusios su medžiagomis, yra 1 779,58 Eur (10 151,82 Eur – 299,39 Eur – 681,74 Eur – 1 950,43 Eur – 5 440,68 Eur), pagalbinių medžiagų vertė nuo šios sumos – 53,39 Eur (1 779,58 Eur x 3 proc.), statybinės išlaidos – 164,97 Eur ([1 779,58 Eur + 53,39 Eur] x 9 proc.), pelnas – 99,90 Eur ([1 779,58 Eur + 53,39 Eur + 164,97 Eur] x 5 proc.). Atitinkamai, šie kaštai (be PVM) sudarytų 2 097,84 Eur sumą, o su PVM – 2 538,39 Eur sumą ([1 779,58 Eur + 53,39 Eur + 164,97 Eur + 99,90 Eur] x 21 proc.).

61.       Išlaidos, susijusios su mechanizmais, sudaro 1 156,09 Eur (1 196,74 Eur – 3,12 Eur – 8,59 Eur – 28,94 Eur), papildomų mechanizmų vertė – 34,68 Eur (1 156,09 Eur x 3 proc.), statybvietės išlaidos – 107,17 Eur ([1 156,09 Eur + 34,68 Eur] x 9 proc.), pelnas – 64,90 Eur ([1 156,09 Eur + 34,68 Eur + 107,17 Eur] x 5 proc.), iš viso (be PVM) – 1 362,84 Eur, o su PVM –                   1 649,04 Eur ([ 1 156,09 Eur + 34,68 Eur + 107,17 Eur + 64,90 Eur] x 21 proc.).

62.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl atsakovės netinkamai atliktų šildymo sistemos renovavimo darbų apeliantė patyrė 15 409,84 Eur (11 222,41 Eur + 2 538,39 Eur +           1 649,04 Eur) nuostolius, kurių atlyginimas priteistinas iš atsakovės.

63.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant apeliantės prašymui priteisti iš atsakovės ir procesines palūkanas, šis ieškinio reikalavimas taip pat tenkinamas, priteisiant iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 15 409,84 Eur sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).  

64.       Taigi, teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, pakeistina, šį reikalavimą patenkinant iš dalies ir iš atsakovės apeliantei priteisiant 15 409,84 Eur nuostolių atlyginimą bei procesines palūkanas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl delspinigių už laiku neatliktus darbus priteisimo

65.       Apeliantė taip pat reiškė reikalavimą dėl 77 324,64 Eur delspinigių už vėlavimą atlikti darbus priteisimo iš atsakovės, tokį savo reikalavimą grįsdama sutarties 10.4 punktu.

66.       Kaip matyti iš apeliantės nurodyto 2014 m. spalio 20 d. sutarties 10.4 punkto, šalys jame susitarė, kad jei tiekėjas (t. y. atsakovė) neatlieka visų darbų sutartyje nustatytu laiku, sutarties įvykdymo užtikrinimas tiekėjui negrąžinamas ir, užsakovui (t. y. apeliantei) pareikalavus, užsakovui sumokama suma, nurodyta šiame užtikrinime. Jei šiuo atveju sutartis nenutraukiama ir tiekėjas įsipareigoja toliau vykdyti sutartį, jis užsakovui papildomai moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sutartyje nurodytos visos sutarties objekto kainos.

67.       Tiek ieškinyje, tiek dublike apeliantė nurodė, kad delspinigiai priteistini už vėlavimą atlikti darbus, kitaip tariant, aiškiai įvardyta, kad jie nėra siejami su reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo. Todėl apeliantė, siekdama šio savo reikalavimo patenkinimo, turėjo nurodyti, už kokius konkrečiai darbus, kuriuos, pasak jos, vėlavo atlikti atsakovė yra prašoma priteisti netesybas delspinigių forma. Pažymėtina, kad pirmiau aptartus darbus, susijusius su šildymo sistemos renovacija, ji priėmė be pastabų, konstatuodama, kad jie yra atlikti.

68.       Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taigi, įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, kurios, reikšdama reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, apeliantė neįvykdė, todėl pirmosios instancijos teismas tokio apeliantės ieškinio reikalavimo nepatenkino pagrįstai.   

69.       Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas tokias faktines aplinkybes, kad rangos darbai pradėti 2015 m. balandžio 14 d., turėjo būti pabaigti iki 2016 m. gegužės 20 d., kad atsakovė statybos darbų žurnale 2016 m. kovo 25 d. užfiksavo paskutinius statybos darbus, o 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 2016/04/01-3 informavo apeliantę apie pasirengimą perduoti objektą; ginčo objekto apžiūra vyko 2016 m. balandžio      14 d. ir buvo surašytas apžiūros aktas, kuriame apžiūros dalyviai patvirtino, kad visi darbai pagal 2014 m. spalio 20 d. modernizavimo darbų su projektavimo pirkimo sutartį yra atlikti,  nurodant pastabas, susijusias su neužtaisytais lauko durų angokraščiais ar gerbūviu iš fasado pusės; 2016 m. gruodžio 7 d. buvo pasirašytas galutinis priėmimo–perdavimo aktas Nr. G1, o 2017 m. sausio 10 d. buvo išduotas objekto užbaigimo aktas, patvirtinantis, kad visi darbai yra užbaigti.

70.       Įrodymų, kad buvo šalinami kurie nors 2016 m. balandžio 14 d. akte nurodytų darbų trūkumai ir jie pašalinti jau pasibaigus darbų atlikimo terminui, kitaip tariant, vėluojant konkrečius darbus atlikti, apeliantė nepateikė. Todėl nėra ir pagrindo išvadai, kad darbai nebuvo atlikti per sutartyje nurodytą terminą. Pažymėtina, kad apeliantė neneigia, jog dalies darbų, tokių kaip orlaidžių montavimas, atsisakė patys butų gyventojai, šį savo atsisakymą patvirtindami raštu, o ir atsakovė atlyginimo už šiuos darbus neprašė priteisti.

Dėl užmokesčio už atliktus darbus priteisimo

71.       Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti ir tą teismo sprendimo dalį, kuria visiškai patenkintas atsakovės priešieškinis dėl 13 474,10 Eur skolos už atliktus darbus ir delspinigių priteisimo.

72.       Kaip minėta, atsakovė įrodinėjo tai, kad apeliantė yra sumokėjusi tik už dalį 2016 m. balandžio 29 d. akte Nr. 9 nurodytų ir jos atliktų darbų, o skola yra 13 474,10 Eur. Apeliantė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad jai pareiga atsiskaityti už šiuos darbus nekyla, kadangi jie faktiškai nebuvo atlikti arba yra atlikti netinkamai.    

73.       Šalys sutartyje sulygo, kad tuo atveju, jeigu užsakovas dalies darbų nesutinka priimti, tai jis priima neginčijamą darbų dalį ir pareiškia rangovui raštu sutarties nuostatomis pagrįstą pretenziją dėl tinkamo darbų atlikimo (sutarties 6.5 punktas). Užsakovas turi teisę nepasirašyti aktų ir neatlikti mokėjimų, kol tiekėjas savo sąskaita nepašalina defektiniame akte nurodytų trūkumų ir nekompensuoja nuostolių, jei tokie atsirastų arba kol šalys nesutaria (raštu) dėl jų kompensavimo tvarkos (6.9 punktas).   

74.       Statybos darbų priėmimo ir perdavimo 2016 m. balandžio 29 d. aktu Nr. 9 apeliantė atsisakė priimti tokius darbus: 0,28 proc. sienų šiltinimo darbų, 7,12 proc. darbų, susijusius su langų montavimu, 14,37 proc. ventiliacijos ir rekuperacijos sistemos modernizavimo darbų, 6,16 proc. šaltojo vandentiekio sistemos vamzdyno ir įrenginių keitimo darbų, 4,93 proc. pastato nuotekų šalinimo sistemos atnaujinimo darbų. Konkretindamos šiuos darbus šalys nurodė, kad atsakovė ties laiptinių įėjimo durimis nebaigė angokraščių, langai neatitiko Investicijų plane nustatytų charakteristikų, nepakeisti laiptinėje esantys šildymo prietaisai, netinkamai izoliuoti šaltojo vandens vamzdynai.

75.       Kaip nurodoma ir skundžiamame teismo sprendime, 2016 m. balandžio 14 d. apžiūros akte, kuriuo apeliantės atstovas patvirtino, kad visi darbai pagal 2014 m. spalio 20 d. modernizavimo darbų su projektavimo pirkimo sutartį yra atlikti tinkamai, yra išvardinti konkretūs neatlikti smulkūs darbai, taip pat nurodyti atliktų darbų kiekiai. Tuo tarpu 2016 m. spalio 24 d. defektiniame akte, kurio atsakovė nepasirašė, be anksčiau aptartų šildymo sistemos renovacijos darbų trūkumų, nurodyti tokie defektai: (a) sienų šiltinimo, kuomet netinkamai pritvirtintos fibrocementinės plokštės ant fasado; (b) balkonai, langai durys – įlaužtas balkono stiklo profilis, nepritvirtinta balkono palangė, tarp balkono lango ir metalinės konstrukcijos blogai pritvirtinta apdailinė juosta; (c) vandentiekis: nepritvirtinta šalto vandens tiekimo vamzdyną izoliuojanti medžiaga namo rūsyje, vamzdis rasoja; šalto vandentiekio vamzdynas izoliuotas su pertrūkiais.

76.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tokią aplinkybę, kad defektiniame akte nurodyti darbai iš esmės nesutampa su 2016 m. balandžio 29 d. darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 9 nurodytais darbais, kurių apeliantė priimti ir už juos sumokėti nesutiko. Taigi, apeliantė ne tik neįgyvendino pirmiau aptartų sutarties sąlygų, pagal kurias ji turėjo raštu reikšti pretenzijas dėl darbų, bet neįrodė ir pačių darbų neatlikimo fakto. Atsižvelgiant į tai, kad              2016 m. gruodžio 7 d. buvo pasirašytas galutinis priėmimo–perdavimo aktas Nr. G1, o 2017 m. sausio 10 d. buvo išduotas objekto užbaigimo aktas, patvirtinantis, kad visi darbai yra užbaigti, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė atlyginimo reikalauja už faktiškai neatliktą darbą. Todėl ir ta teismo sprendimo dalis, kuria priešieškinis buvo patenkintas, paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

77.       Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teismo sprendimu byloje dalyvaujantiems asmenims priteistas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).  Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, yra patenkinta 15 proc., o atmesta – 85 proc. apeliantės ieškinio (105 720,81 Eur / 15 409,84 Eur x 100 proc.), tuo tarpu sprendimo dalis, kuria visiškai patenkintas atsakovės priešieškinis, palikta nepakeista, t. y. patenkinta 100 proc. priešieškinio reikalavimų. Todėl, atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, apeliantei atlygintina 8 proc. (15 proc. + 0 proc. / 2), o atsakovei – 92 proc. (85 proc. + 100 proc. / 2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

78.       Apeliantė prašė priteisti 1 662 Eur žyminį mokestį, 121 Eur už eksperto iškvietimą į teismo posėdį ir 5 925,97 Eur užmokestį už advokato suteiktą teisinę pagalbą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliantei, remiantis pirmiau apskaičiuota proporcija, priteistina iš atsakovės 9,68 Eur už eksperto iškvietimą (121 Eur x 8 proc.), taip pat priteistinos 474,08 Eur atstovavimo išlaidos (5 925,97 Eur x 8 proc.) bei 348 Eur žyminio mokesčio išlaidos. Iš viso apeliantei atlygintina 831,76 Eur (9,68 Eur + 474,08 Eur + 348 Eur) bylinėjimosi išlaidų,  patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma.

79.       Atsakovė prašė priteisti jai 335 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, 2 420 Eur už ekspertizę, 121 Eur už eksperto iškvietimą, 11 774,50 Eur užmokestį už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad prašomos priteisti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius išlaidų dydžius, ir pagrįstai nusprendė, kad maksimali priteistina suma galėtų būti 8 251,89 Eur. Atitinkamai, atsižvelgiant į pirmiau aptartą proporciją, atsakovei atlygintina 7 591,74 Eur (8 251,89 Eur x 92 proc.) šių išlaidų dalis, o taip pat 111,32 Eur (121 Eur x 92 proc.) už eksperto iškvietimą ir 335 Eur žyminio mokesčio išlaidos.

80.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl išlaidų, susijusių su ekspertizės parengimu, aptarta proporcija netaikytina. Kaip minėta, didžiąją apeliantės turtinio reikalavimo dalį sudarė reikalavimas priteisti 77 324,64 Eur delspinigius. Ekspertizės išlaidos buvo patirtos sprendžiant ne delspinigių, o trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo klausimą. Kadangi iš reikalautų               28 396,17 Eur nuostolių, susijusių su darbų trūkumų šalinimu, priteista 15 409,84 Eur, spręstina, kad atsakovei atlygintina 45 proc. (15 409,84 Eur / 28 396,17 Eur x 100 proc.) šių išlaidų, t. y. proporcingai šio atmesto reikalavimo daliai, kurios sudaro 1 089 Eur (2 420 Eur x 45 proc.). Apibendrinant skaičiavimus, atsakovei atlygintinos iš viso 9 127,06 Eur (7 591,74 Eur + 111,32 Eur + 335 Eur + 1 089) bylinėjimosi išlaidos.

81.       Atlikus šių priteistinų sumų tarpusavio įskaitymą,  atsakovei iš apeliantės priteistina                  8 295,30 Eur (9 127,06 Eur – 831,76) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.   

82.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat susidarė 5,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį bei vadovaujantis 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“,  iš apeliantės priteistina 5,22 Eur (5,68 Eur x 92 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Iš atsakovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, nes jų dydis neviršija valstybės nustatytos išieškotinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

83.       Apeliantės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, jai proporcingai kompensuotina 8 proc. patenkinto jos reikalavimo (120 602,07 Eur / 15 409,84 Eur x 100 proc.), o atsakovei – 92 proc. atmesto reikalavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, dalis.   

84.       Apeliantė prašė priteisti 1 880 Eur žyminį mokestį, 980,10 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 2 550 Eur sumokėtą už pakartotinę teismo ekspertizę sumą, o atsakovė prašė priteisti jai 1 040 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šalys pateikė tokių išlaidų buvimą patvirtinančius dokumentus.

85.       Apeliantės prašomos kompensuoti išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte numatyto maksimalaus dydžio (926,70 Eur x 1,7), todėl, vadovaujantis aptarta proporcija, jai atlygintina 78,41 Eur (980,10 Eur x 8 proc.) šių išlaidų dalis bei 348 Eur žyminio mokesčio išlaidos. Pritaikius šios nutarties 80 punkte įvardytą proporciją, apeliantei taip pat atlygintina 1 402,50 Eur išlaidos už pakartotinę teismo ekspertizę (2 550 Eur x 55 proc.). Taigi, iš viso apeliantei iš atsakovės priteistina 1 828,91 Eur išlaidų.   

86.       Atsakovės prašomas priteisti 1 040 Eur atlyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taip pat neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio (926,70 Eur x 1,3), todėl jai iš apeliantės priteistina 956,80 Eur (1 040 Eur x 92 proc.) šių išlaidų.

87.       Atlikus šių priteistinų sumų tarpusavio įskaitymą, apeliantei iš atsakovės priteistinos         872,11 Eur (1 828,91 Eur – 956,80 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

                Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, pakeisti.

                Ieškinį patenkinti iš dalies.

                Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ (juridinio asmens kodas 134741740) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“ (juridinio asmens kodas 301846604) 15 409,84 Eur (penkiolikos tūkstančių keturių šimtų devynių eurų ir 84 centų) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 409,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016  m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo.   

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ (juridinio asmens kodas 301846604) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos ir restauravimo darbai“ (juridinio asmens kodas 134741740) 8 295,30 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų ir 30 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ (juridinio asmens kodas 301846604) valstybei 5,22 Eur (penkių eurų ir 22 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Kitą Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ (juridinio asmens kodas 134741740) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“ (juridinio asmens kodas 301846604) 872,11 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir 11 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.