Administracinė byla Nr. A-5215-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00088-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–8), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) jam priteisti 71,49 Eur (41,09 + 30,40) turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei delspinigius.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl neteisėtų Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato (toliau – ir Pagėgių PK) Viešosios policijos poskyrio (toliau – ir VPP) Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. bei Pagėgių PK VPP viršininko A. V. ir Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos rajono PK) Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo specialisto A. B. veiksmų jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, t. y. šių pareigūnų surašyti 2015 m. sausio 8 d. tarnybiniai pranešimai Nr. 85-PR2-457 ir Nr. 85-PR2-458 (toliau – ir tarnybiniai pranešimai) ir  2015 m. vasario 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 68P-25723150-15 buvo pagrindas jo atžvilgiu pradėti neteisėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu, kuris jau yra įsiteisėjęs, administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-173-904/2015 nutraukė, pareiškėjo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje (pareigūno garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu), požymių ir sudėties. Pareiškėjo teigimu, dėl minėtų policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 41,09 Eur kelionės į teismo posėdžius, kuriuose buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, išlaidos bei 30,40 Eur dienpinigių. Pažymėjo, kad dėl Pagėgių PK pareigūnų R. Š. bei A. V. neteisėtų veiksmų (nepagarbos ir žeminimo, neteisėto persekiojimo) jis patyrė ir didelius dvasinius išgyvenimus (ilgą laiką trunkantys išgyvenimai dėl nepagrįsto kaltės jausmo), todėl pablogėjo jo sveikata – išsivystė obstrukcinis miego apnėjos sindromas, kuris diagnozuotas 2015 m. lapkričio 2 d. Dėl savo teisių gynimo pareiškėjas buvo priverstas ilgą laiką dėti daug fizinių ir moralinių pastangų, patyrė finansinių išlaidų. Pareiškėjui didelius išgyvenimus kėlė ir tai, kad policijos pareigūnai, kurių pareiga yra tarnauti ir padėti žmonėms, savo neteisėtais veiksmais, nustatytais ir įrodytais administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-173-904/2015, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, menkino pasitikėjimą policijos pareigūnais ir visa teisėsaugos institucija bei žemino jos vardą. Pareiškėjas nurodė dirbęs pareigūnu (šiuo metu jau yra pensijoje), todėl tokie policijos pareigūnų neteisėti veiksmai žeidė jo garbę ir orumą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija), pareiškėjas taip pat prašė priteisti dienpinigius (10 proc. patvirtintos minimalios bazinės išmokos už kiekvieną proceso dieną nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teismo posėdžiuose Tauragės rajono apylinkės teisme ir Klaipėdos rajono apylinkės teisme).

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 22–24) prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-173-904/2015 buvo nutraukta, pareiškėjo veikoje nenustačius administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties, motyvuojant tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų įrodymų. Pažymėjo, kad teismai, nagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatė policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Policijos pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais būtų galima tik nustačius, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pareiškėjo atžvilgiu pradėta remiantis visiškai nepagrįstais duomenimis (t. y. esant akivaizdžiai klaidingiems duomenims), kurie būtų nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ginčo administracinio teisės pažeidimo protokole buvo faktinių ir teisinių prielaidų, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, t. y. patirtos žalos ir valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, o nenustačius šių sąlygų valstybei civilinė atsakomybė negali kilti.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 89–102) prašė jį atmesti.

6. Nurodė, kad 2015 m. vasario 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 68P-25723150-15 buvo surašytas remiantis Tauragės AVPK 2015 m. vasario 2 d. raštu Nr. 85-S-4179 persiųsta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kurioje nebuvo duomenų apie Tauragės AVPK atliekamą tarnybinį patikrinimą dėl galimai neteisėtų Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato pareigūnų veiksmų. Protokolo surašymo metu buvo vadovaujamasi iš Tauragės AVPK gautais duomenimis. Ginčo situacijoje buvo teisinis pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, o tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu reiškia, kad 2015 m. vasario 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 68P-25723150-15 surašęs Klaipėdos AVPK pareigūnas nepažeidė šios dalies nuostatos elgtis taip, kaip pagal įstatymus jis privalėjo elgtis.

II.

7. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (b. l. 126–130) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su, jo nuomone, neteisėtai pradėta ir vykusia administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, atlyginimo priteisimo. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, teismas pažymėjo, kad pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Vis dėlto, esminis momentas yra tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms. Be to, administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriose priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės, o ne civilinės atsakomybės prasme, t. y. sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas pripažinti konkretų asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą, bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

9. Teismas nustatė, kad: 2015 m. sausio 8 d. Tauragės AVPK Pagėgių PK VPP viršininkas A. V. ir Tauragės AVPK Pagėgių PK VPP Prevencijos grupės vyresnysis tyrėjas R. Š. surašė tarnybinius pranešimus Nr. 85-PR2-457 ir Nr. 85-PR2-458 „Dėl policijos pareigūnų įžeidinėjimų“, adresuotus Tauragės AVPK Pagėgių PK viršininkui A. M., kuriuose nurodė, kad 2015 m. sausio 8 d. 9.00 val. Tauragės rajono apylinkės teisme vyko teismo posėdis pagal P. B. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2369-850/2014, kurioje Tauragės AVPK Pagėgių PK VPP Prevencijos grupės vyresnysis tyrėjas R. Š. dalyvavo kaip liudytojas, o Tauragės AVPK Pagėgių PK VPP viršininkas A. V. – kaip Tauragės AVPK Pagėgių PK atstovas; prieš prasidedant teismo posėdžiui, teismo posėdžių salėje A. B. juos pradėjo įžeidinėti, teigdamas, kad jie yra neišprusę, nekompetentingi, buvo vadinami „klounais“ ir „debiliukais“; po teismo posėdžio teismo posėdžių salėje laukiant teismo nutarties, A. B. juos toliau įžeidinėjo, taip rodydamas nepagarbą bei siekdamas juos pažeminti; minėti tarnybiniai pranešimai ir skaitmeninė laikmena su garso įrašu 2015 m. sausio 8 d. persiųsti Tauragės AVPK viršininkui M. D.; Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas A. B. 2015 m. vasario 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 68P-25723150-15, kuriame nurodė, kad 2015 m. sausio 8 d. 9.00 val., viešoje vietoje, t. y. Tauragės rajono apylinkės teismo patalpose, A. B. įžeidinėjo policijos pareigūnų A. V. ir R. Š. garbę bei orumą įžeidžiančiu elgesiu, kibimu, jų atžvilgiu vartodamas įžeidžiančius žodžius, tuo darydamas pažeidimą, nustatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje; Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-48-904/2015, kurioje A. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teismui konstatavus, jog A. B. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, požymių ir sudėties; Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimą paliko nepakeistą.

10. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11.-173-904/2015 medžiagos matyti, kad iš esmės teisine prielaida administracinio teisės pažeidimo bylai pradėti buvo Tauragės AVPK Pagėgių PK VPP viršininko A. V. ir Tauragės AVPK Pagėgių PK VPP Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. tarnybiniai pranešimai, kuriuose buvo aprašytos incidento, 2015 m. sausio 8 d. Tauragės rajono apylinkės teisme kilusio tarp Tauragės AVPK Pagėgių PK VPP viršininko A. V., Tauragės AVPK Pagėgių PK VPP Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. ir pareiškėjo A. B., aplinkybės. Įvertinęs tarnybinių pranešimų turinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog A. B. pasirinkta kritikos pareigūnų atžvilgiu forma galėjo būti pagrindu jo veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Tik išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą buvo konstatuota, jog išsakytomis frazėmis A. B. neturėjo tikslo įžeisti policijos pareigūnų garbę ir orumą, o kritika buvo nukreipta konkrečių pareigūnų atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad administracinę bylą nagrinėjęs Klaipėdos rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų ar kitų pažeidimų, galėjusių būti kliūtimi administracinio teisės pažeidimo bylai nagrinėti, nenustatė, o bylos nutraukimo pagrindu nebuvo nurodymas, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pranešdami apie administracinio teisės pažeidimo įvykį ir surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui, Tauragės AVPK ir Klaipėdos AVPK pareigūnai elgėsi nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl nėra  pagrindo pareigūnų veiksmų neteisėtumo konstatavimui CK 6.271 straipsnio prasme. Nesant vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų Tauragės AVPK ir Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų, reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

III.

11. Pareiškėjas A. B. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 133–139), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta ne dėl įrodymų stokos, o dėl to, kad pareiškėjo veikoje nebuvo administracinio teisės pažeidimo požymių ir sudėties, todėl teigti, kad pareigūnai veikė teisėtai ir laikėsi bendrų reikalavimų, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas, kai vėliau byla nutraukiama nesant įvykio ar sudėties, laikytinas neteisėtais pareigūnų veiksmais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A492-2056/2012, A822-207/2010, A662-491/2010, A-323-624/2015 ir kt.).

12.2. Klaipėdos rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog dėl kilusio konflikto ir jo pasekmių iš dalies kalti ir patys jame dalyvavę policijos pareigūnai, išprovokavę šį konfliktą bei nesugebėję jo suvaldyti. Pareigūnų elgesys ir žodžiai laikytini nederamais ir pažeidžia Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso reikalavimus. Pasak pareiškėjo, policijos pareigūnai neturėjo teisėto pagrindo surašyti tarnybinius pranešimus bei administracinio teisės pažeidimo protokolą, taigi neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Vien tik aplinkybė, kad pareigūnams įstatymais suteikta teisė veikti valstybės vardu bei taikyti administracinio poveikio priemones, nedaro jų veiksmų teisėtais.

12.3. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVPK pareigūnas A. B. nesiėmė jokių priemonių visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nesurinko jokios medžiagos, neapklausė nė vieno liudytojo. To nepadarė ir Tauragės AVPK pareigūnai.

12.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog vien dėl prielaidų, o ne esant pagrįstiems ir neginčijamiems įrodymams, gali būti pradėta administracinė teisena ir asmeniui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas beveik du metus buvo persekiojamas be jokio teisėto pagrindo.

12.5. Vien teisingas protokolo surašymas nedaro jo turinio teisėtu ir pagrįstu. Kaip minėta, teismai konstatavo, jog pareiškėjo veikoje nebuvo administracinio teisės pažeidimo požymių ir sudėties. Ši aplinkybė įrodo, kad tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos melagingos aplinkybės, bei patvirtina, kad Tauragės AVPK ir Klaipėdos AVPK pareigūnai elgėsi nesilaikydami teisės aktų reikalavimų.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 148) prašo jį atmesti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 151–152) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir pareiškėjo apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.

16. Pareiškėjas reikalauja atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą valstybės institucijos pareigūnų neteisėtais veiksmais. Administraciniam teismui yra teismingos tik bylos dėl žalos atlyginimo pagal LR CK 6.271 straipsnį, todėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų žalos atlyginimo pagrindų šis teismas nevertina.

17. Pareiškėjas nurodo, kad žala atsirado dėl Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo specialisto 2015 m. vasario 11 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 68P-25723150-15 dėl padaryto pažeidimo, nustatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir jo pagrindu pradėtos administracinio teisės pažeidimo teisenos, kuri buvo nutraukta Klaipėdos rajono apylinkės teismo, pareiškėjo veikoje nesant ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjas reikalaujamai priteisti turtinei žalai priskiria kelionės į teismo posėdžius išlaidas, dienpinigius bei šių sumų delspinigius.

18. ATPK, galiojęs pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn laikotarpiu bei bylos nutraukimo metu, nenustatė bylinėjimosi išlaidų bei žalos atlyginimo asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, priėmus jam palankų sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (žr. 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog „iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai ne tik reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir būtų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre.“ (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje  konstatuota, kad atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra nustatytas, nors ATPK 272 straipsniu nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymas Nr. XI-1223, įsigaliojęs 2011 m. kovo 1 d.). Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties gali būti pripažinti žala, atlygintina remiantis CK 6.271 straipsniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1615-261/2016, Nr. A-631-756/2016).

21. CK 6.271 straipsniu yra nustatyta atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų. Neteisėtas aktas šios atsakomybės atveju reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.).

22. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo nustatyti prašomos atlyginti žalos prigimtį bei įrodymus, pagrindžiančius tokios žalos atsiradimą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju dėl kiekvienos pareiškėjo nurodomos bylinėjimosi išlaidų rūšies pasisako atskirai.

Dėl dienpinigių atlyginimo

23. Pareiškėjas prašo priteisti turtinę žalą – 30,40 Eur dienpinigių už kiekvieną teisminio proceso dieną Tauragės apylinkės teisme bei Klaipėdos rajono apylinkės teisme.

24. Dienpinigiai pagal panašius santykius reguliuojančią teisės normą, įtvirtintą ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 2 dalyje, yra laikomi proceso šalių išlaidomis. Teismų praktikoje konstatuota, kad dienpinigiai priteisiami tik tada, jei proceso šalies gyvenamoji vieta yra kitame mieste, nei vyko teisminis procesas, ir tokio asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo susijęs su apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jo gyvenamoji vieta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010).

25. Pareiškėjas nenurodė, kad vykstant teismo procesui jis nuomojosi gyvenamąsias patalpas ar buvo apsistojęs visai dienai Klaipėdos mieste, kur vyko teismo posėdžiai. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjo dalyvavimas posėdžiuose nebuvo susijęs su jo apsistojimu visai dienai ne jo gyvenamosios vietos mieste, kur vyko teismo posėdis. Tokiu atveju reikalavimas priteisti dienpinigius už tas dienas, kuriomis vyko teismo posėdžiai, vertinamas kaip nepagrįstas ir netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS146-460/2009, Nr. AS444-526/2012).

Dėl delspinigių atlyginimo

26. Pagal CK 6.271 delspinigiai yra netesybų forma. Delspinigiai gali būti nustatomi įstatymu, sutartimi arba teismo. Šio ginčo atveju pareiškėjo reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas, kadangi įstatymo, nustatančio delspinigių mokėjimą nuo atlygintinos žalos sumos, nėra ir deliktinei civilinei atsakomybei ši prievolių įvykdymo  užtikrinimo priemonė netaikytina. Todėl pareiškėjo reikalavimui teismas negali taikyti šios netesybų formos.

Dėl kelionės išlaidų atlyginimo

27. Pareiškėjas nurodo, kad dėl minėtų policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 41,09 Eur kelionės į teismo posėdžius, kuriuose buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, išlaidos. Šias išlaidas pagrindė mokėjimais už kurą automobiliui (b. l. 14–17). Teismų praktikoje šios išlaidos vertinamos kaip asmens dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo patirta turtinė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1777-146/2015).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

28. Pareiškėjas prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią patyrė dėl policijos pareigūnų veiksmų neteisėtai pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas sieja su patirtais neigiamais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, sveikatos sutrikimais.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurie grindžiami suformuota teismų praktika panašiose bylose, kad vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).

30. Policijos pareigūnas prieš surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą privalėjo vadovautis ATPK 248 straipsnyje nustatytais teisenos uždaviniais, vienas kurių įpareigoja iki galo ir objektyviai ištirti kiekvienos bylos aplinkybes. Policijos pareigūnas turėjo galimybę nustatyti tas aplinkybes, kuriomis teismas rėmėsi nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą. Todėl yra pagrindas pripažinti, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK policijos pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, veikė neteisėtai.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodomas su neturtinės žalos patyrimu siejamas sveikatos sutrikimas su pradėta administracinio teisės pažeidimo byla nesusijęs, nes miego sutrikimas konstatuotas iki administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradžios (b. l. 18). Kartu pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta, kad pareigūnai, atlikdami administracinio teisės pažeidimo teisenos veiksmus byloje, veikė šališkai ar apribojo esmines pareiškėjo teises. Pareiškėjo nurodomi pareigūnų padaryti administracinio teisės pažeidimo teisenos pažeidimai dėl įrodymų rinkimo ir jų nustatymo neapribojo pareiškėjo teisės į gynybą, todėl vertinama, kad dėl  iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos pareiškėjas galėjo patirti tik nepatogumų bei nukrypimą nuo įprastos gyvenimiškos veiklos, t. y. nežymią neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad teismai, nagrinėdami pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad pats pareiškėjas vertindamas policijos pareigūnų veiklą vartojo išsireiškimus, kuriuose buvo panaudoti žodžiai „klounai“, „debiliukai“, „psichiniai ligoniai“, kurie pripažintini sudarančiais pagrįstą vadą policijos pareigūnams pradėti tyrimą dėl ATPK 187 satrsiapnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo, t. y. dėl pareigūno garbės ir orumo įžeidimo. Tik vėliau, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas nustatė, jog pareiškėjo pasisakymai dėl policijos pareigūnų veiklos buvo adresuoti konkretiems policijos pareigūnams A. V. ir R. Š., kritikuojant jų veiklą, o ne siekiant pažeminti neįvardintą policijos pareigūną, vykdantį šias funkcijas.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, kad pareiškėjo netinkama forma išreikšta negatyvi nuomonė apie policijos pareigūnų A. V. ir R. Š. veiklą nėra sąžininga, yra neetiška, nepagarbi, užgauli ir nepriimtina visuomenėje bei turinti ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tai vertina kaip paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą dėl žalos atsiradimo ir turi pagrindą, įvertinusi padarytos nežymios žalos dydį, pareiškėjo reikalavimui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį bei atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, kadangi paties nukentėjusiojo veiksmai vertinami kaip atitinkamos rizikos prisiėmimas dėl galimų nepatogumų kilimo ir yra žalos atsiradimo priežastimi.

33. Nustačiusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl žalos priteisimo, iš esmės bylą išsprendė teisingai. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius