Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1-1057/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02475-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos 16.9.3; 16.9.6; 16.9.7.1.
(S)
V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
N U T A R I M A S
2019 m. vasario 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,
sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, Mildai Kančytei, Markui Dobrovoslkiui, Indrei Venckūnienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M., jo atstovui advokatui Andriui Dobrovolskiui,
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui Renatui Lisauskui,
suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Zbignev Jankovski,
ekspertui Vitalij Matusevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
A. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. Geležinio vilko g. – V. Pietario g. sankryžoje apie 22.18 val. vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,01 promilės), persirikiuodamas nedavė kelio gretima juosta važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė ir abu automobilius apgadino. Tokiais veiksmais jis buvo kaltinamas padaręs ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
Teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovas Renatas Lisauskas teigė, kad kaltinimas dėl eismo įvykio šalinamas iš protokolo perkvalifikuojant nusižengimą į ANK 422 straipsnio 5 dalį. Žurnaluose pasirašyti neturėtų. Yra 2016 m. Policijos departamento nurodymas, kad kvitai išvis neturėtų būti spausdinami ir pateikiami teismui, kadangi yra prietaiso atmintis ir reikalui esant galima gauti visus duomenis. Patruliai galėjo kvito nespausdinti, tiesiog pažymėti tarnybiniame pranešime. Vyriausybės nutarime nurodyta, kad pakanka pažymėti tarnybiniame pranešime arba įrašyti į protokolą. Kvitas buvo perteklinis veiksmas. Nėra parašo grafos pagal Vyriausybės nutarimą. Kai yra nukentėjęs, privalo vežti į gydymo įstaigą ir patikrinti kraują. Forminimas užtrunka, dėl to užtruko ir tikrinimas.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. parodė, kad sutinka dėl to, jog buvo išgėręs, o dėl eismo įvykio nesutinka. Važiavo iš tunelio link Giratės žiedo ir iš galo važiavo „Mercedes“, jis norėjo lenkti. A. M. jo nepraleidinėjo, nedavė jam kelio pralenkti, A. M. važiavo 2 juosta, jis iš galo. Tiesioje juostoje pavažiavus keletą sekundžių gavo gerą smūgį į galą, tada trenkėsi į betoninę sieną po tiltu. Vairavo automobilį ne moteris, o vyras. Moteris išlipo iš keleivio pusės. A. M. antra juosta važiavo ir gavo į galą smūgį, prieš tai nestabdė, ten yra tiesiog nusukimas į Žemaitės g. Jam nebuvo jokio reikalo stabdyti, nes važiavo priekyje. „Mercedes“ vairuotojas irgi buvo neblaivus. Automobilis yra pas A. M. kieme, neremontuotinas. A. M. matė, kad policija ir fotografavo, bet byloje nėra nuotraukų. Apklausė vietoje, schemą braižė policijos pareigūnai vietoje. Jam nedavė nei schemos, nei pasirašyti nieko. A. M. nebuvo priežasties stabdyti. Blaivumą tikrintis sutiko. Policijos pareigūnas jam nedavė susipažinti su protokolu. Po schema pasirašyti jam pareigūnai nedavė. A. M. schemoje gali parodyti, kur įvyko susidūrimo smūgis. A. M. važiavo juosta, kuria galima judėti tik į kairę. A. M. nesirikiavo, visada važiavo šia juosta. Važiavo 60-65 km/h leistinu greičiu, tiksliai neatsimena. Automobilis visiškai neremontuotinas, važiuoklė sulankstyta (b. l. 61-62).
Teismo posėdžio metu liudytojas V. Š. parodė, kad stovėjo du automobiliai. Buvo rastos žemės provėžos, šukės ir t. t. Protokolo V. Š. nerašė, braižė schemą ir surašė tarnybinį. „Audi“ vairuotojas su savo liudytojais apsisuko ir išėjo. Buvo duoti lapai, pavyzdžiai kaip surašyti pasiaiškinimą. Visi apsisuko ir išėjo. Teisėtų reikalavimų pasiaiškinti vietoje nepaisė. Viską pildė vietoje. Vieni paaiškinimus rašė, kiti išėjo nieko neparašę. Nepastebėjo kaip jie (A. M. ir liudytojai) išvyko. Automobilis buvo išvežtas su pakrovėju, jis buvo nevažiuojantis. „Mercedes“ protektoriaus stabdymo žymių buvo. Susidūrimo nepažymėjo. „Mercedes“ atsitrenkė į bortą. Nepamena, kuris automobilis važiavo pirmiau. Kontaktas tarp automobilių buvo. „Audi“ rikiavosi, tai nustatė pagal pasakojimus ir apžiūrėję įvykio vietą. Žymės ant asfalto rodė, kad „Mercedes“ stabdė. Nuo kur prasidėjo „Audi“ protektoriaus čiuožimo, slydimo žymės įvykio vietoje, nuo ten ir nubraižė. Šukių nebuvo, nes „Mercedes“ buvo tik aplamdytas. „Mercedes“ nekabino sienelės, jis kabino bortą. Nuo borto apie 30 metrų sustojo. Nuotraukų byloje nėra, jie prisega elektroninį variantą. Gali būti, kad nuotraukos nepateiktos į bylą. Tikrino abiejų vairuotojų blaivumą. Kvito neprisega, visa informacija būna kompiuteryje. Nekilo klausimas dėl vairuotojų pristatymo į medicinos įstaigą blaivumui nustatyti. Eismo įvykio dalyvius jie apklausinėjo. Kas nurodė liudytojus, tie liudytojai buvo apklausti. A. M. liudytojų nenurodė. Iš važiavusių „Audi“ automobiliu niekas nenorėjo rašyti paaiškinimų. Protokolą surašė vadovaujantis pirminiais parodymais, ką abu vairuotojai paaiškino įvykio vietoje žodžiais. Kai braižė juodraštį, matavo, A. M. buvo vietoje. Schemos nedavė pasirašyti, nes jis išvažiavo. Ant švarraščio nėra vieno matmens – 10,2 m nuo borto iki čiuožimo pradžios. Surašant schemą buvo nurodyti teisingi duomenys, niekas patikslinti neprašė. Šitos šaknelės A. M. atveju galėjo nebūti, kelių policija pagal užklausimą gali pateikti informaciją kelintą valandą ir kas pūtė į alkotesterį. Aparatas su vidine atmintimi. Pagal laiką atskiria kas tikrintas alkotesteriu. Pagal dabartinę praktiką šaknelių nereikia (b. l. 62-64).
Byloje esančiame V. Š. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 22.18 val. dirbant su vyr. patruliu O. G. buvo nuvykta į Geležinio vilko g. – V. Pietario g. sankryžą, kur susidūrė „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak abiejų vairuotojų, „Audi“ važiavo Geležino vilko g. 2 juosta ir artėdamas prie V. Pietario g. pradėjo rikiuotis į 3 juostą, nedavė kelio 3 juosta važiavusiam „Mercedes – Benz“, kuris stabdydamas atsitrenkė į „Audi“. Nuo smūgio „Audi“ į kairės pusės kelio bortą su betonine siena. „Mercedes – Benz“ vairavo blaivi B. G. (0,34 promilės). „Audi“ vairavo neblaivus A. M. (1,01 promilės). Paprašius jo pateikti raštišką paaiškinimą, jis nepateikė, o pakrovus automobilį ant evakuatoriaus, išvažiavo. „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes – Benz“, (duomenys neskelbtini) dėl sugadinimų buvo anuliuota techninė apžiūra ir uždrausta eksplotacija (b. l. 6).
Teismo posėdžio metu liudytoja M. B. paaiškino, kad važiavo su A. G. (A. G.) „BMW“ Geležinio Vilko g., važiavo antra juosta. Važiavo gale, o priešais juos važiavo „Mercedes“. „Mercedes“ važiavo trečia juosta. Avarija įvyko po tiltu priešais Vingio parką. Važiavo antra juosta, priekyje važiavo „Mercedes“, jis važiavo tiesiai ir paskui nuo antros juostos „Audi“ staigiai pasuko į kairę po tiltu. „Mercedes“ irgi nusuko į kairę, nors norėjo važiuoti tiesiai. Jie su A. G. sustojo, pribėgo pažiūrėti ar visi gyvi. Su B. jie pažįstami. A. G. liko stovėti, ji nuvažiavo su automobiliu, kad nesudarytų avarinės situacijos ir vėl grįžo, sustojo jau už jų automobilių. Buvo policija, jie, A. M. giminės, draugai. Jie buvo iki galo. A. M. draugai, giminės išvažiavo, jie nepalaukė kol bus sprendimas. Prieš draugų mašiną važiuojantį automobilį matė. Jie pamatė kaip „Audi“ staigiai norėjo pasukti į kairę, posūkis nebuvo suplanuotas, jie staigiai kirto ištisinę liniją, staigiai su automobiliu pasuko po tiltu. „Audi“ važiavo kaip ir jie viena juosta, o „Mercedes“ važiavo trečia juosta. Ten buvo dvi juostos, trečia juosta, kuria galima nusukti į kairę ir važiuoti tiesiai. Liudytojos automobilis važiavo paskui „Audi“. Su „Audi“ važiavo viena juosta, o „Mercedes“ važiavo kita juosta. „Mercedes“ važiavo šalia, bet liudytoja buvo gale jų. Liudytoja važiavo paskui „Audi“. „Mercedes“ norėjo važiuoti tiesiai. Liudytoja važiavo vidurine antrąja juosta. „Mercedes“ važiavo teisiai. „Audi“ sugalvojo sukti į kairę po tiltu ir taip atsitiko, kad „Audi“ nutrenkė „Mercedes“. Liudytoja negali pasakyti, su kuria vieta atsitrenkė. Ji matė, kad važiavo „Audi“ ir staiga suko į kairę, o „Mercedes“ važiavo tiesiai. Bet „Audi“ pasukti negalėjo, nes buvo ištisinė linija ir pasukti į kairę jau negalėjo. Nežino, kuria vieta susidūrė automobiliai. „Audi“ tikrai kliudė „Mercedes“. Mercedes“ važiavo tiesiai ir staiga suko į kairę. Jie (liudytoja ir A. G.) buvo gale, netoli. Smūgis įvyko iki įvažiavimo (b. l. 87-89).
Byloje esančiame rašytiniame M. B. paaiškinime nurodoma, kad ji 2017 m. rugsėjo 15 d. maždaug 22.10 val. važiavo Geležino vilko g. „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tapo avarijos liudininke. Ji važiavo tiesiai 2 juosta link Vingio parko ir link žiedo. Baltos spalvos „Mercedes“ važiavo 3 juosta link tilto. Važiuojant tiesiai pamatė kaip tamsi „Audi“ pradėjo važiuoti į „Mercedes“, persirikiuoti, nepastabėjo „Mercedes“ ir trenkėsi į „Mercedes“ priekį (b. l. 13).
Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. paaiškino, kad važiavo „BMW“ automobiliu. Geležinio vilko g. link Savanorių žiedo. Įvykis įvyko sukant į V. Pietario g. Priešais juos važiavusi „Audi“ staigiai pasuko priešais „Mercedes“ per ištisinę liniją, ten kur sukti negalima. Posūkis milimetrais, paskutiniu momentu, labai staigus. „BMW“ vairavo M. B., liudytojas buvo keleivio pusėje. Buvo smūgis „Audi“ ir ji atsitrenkė į „Mercedes“. „Mercedes“ nuo smūgio pasuko į kairę ir atsitrenkė į bordiūrą. „Audi“ nulėkė nuo kelio, atsitrenkė į sieną ir sustojo. Liudytojas rašė paaiškinimą vietoje pareigūnams. Pasakė, kad buvo pažeistos KET. Susidūrimą matė iš šono. Matė, kad buvo smūgis, „Audi“ užmetė ir atsitrenkė į sieną. Susidūrimas įvyko tarp antros trečios juostos. Nematė ar policininkai davė papūsti į alkotesterį eismo įvykio dalyviams. Kai eismo įvykio schema buvo braižoma, liudytojui atrodo, A. M. buvo ir nuėjo žiūrėti, kur buvo susidūrimas. Schemoje liudytojas gali parodyti automobilių susidūrimo vietą. Smūgis įvyko paskutiniu momentu išeinant į posūkį. „Mercedes“ staigiai pradėjo stabdyti, automobilį užnešė. „BMW“ ir „Mercedes“ važiavo kartu, jie turėjo važiuoti tiesiai. „Mercedes“ ketino važiuoti tiesiai, nesukinėti. Jie važiavo juostoje paskui „Audi“. Liudytojas „Audi“ pamatė įvykio metu. Automobiliai iki smūgio buvo skirtingose juostose. „Audi“ visą laiką važiavo priekyje. Policijos pareigūnai kalbėjo tik su A. M. ir su B. Jie kalbėjo atskirai su kiekvienu asmeniu, individualiai. Paaiškinimą liudytojas parašė, kai jie surašė schemas, tada jie davė visiems: M., jam ir kitiems parašyti paaiškinimus. Liudytojas žino, kad A. M. nepasirašė schemos, nes liudytojui tai pasakė pareigūnai. Nežino, kodėl jis nepasirašė. Kai atvažiavo automobilio išvežti, A. M. išvyko (b. l. 89-91).
Byloje esančiame rašytiniame A. G. paaiškinime nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 22.14 val. važiavo Geležinio vilko g. link Savanorių pr. Važiavo už „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Staigiai „Audi“ vairuotojas pradėjo manevruoti į kairę pusę link V. Pietario g., kur pakirto „Mercedes“ vairuotoją. Nori pabrėžti, kad manevras buvo staigus ir „Audi“ vairuotojas pažeidė KET kirtęs ištisinę eismo juostą (b. l. 14).
Teismo posėdžio metu liudytoja R. V. parodė, kad važiavo nuo Edukologijos universiteto link Žemaitės g. pro Vingio parką. Su liudytoja važiavo G. M.. Pajuto smūgį tiesiai į galinę dalį. Priėjo policininkas, bet atnešė jau paruoštą matuoklį alkotesterio. Liepė pūsti, A. keletą kartų bandė, negalėjo įpūsti. Po to jau parodė kažkokius rodmenis. Policininkai pasakė „jeigu tu atsisakai pūsti, tada mes vešim duoti kraujo“. Policininkams jis pasakė, kad neatsisako pūsti. Liudytojos draugas buvo išgėręs. Dokumentų jokių jie nepasirašinėjo. Gėrė alaus. Po to policininkai fotografavo. Pirma tralas išvežė „Mercedes“, po to jau „Audi“. Po to, kai išvežė automobilius, liudytoja paklausė policijos ar galima palikti įvykio vietą, nes vaikas buvo nudegęs veidą, pasakė, kad galima. Paaiškinimų jie nerašė, nenurodė rašyti. Su protokolu policija nesupažindino, schemos pasirašyti nedavė. Važiavo kairiąja kelio dalimi. Rikiavosi iš tos juosto, kai pajuto smūgį. Ji su A. M. atvažiavo antra juosta. Praktiškai įvažiuojant į tunelį pajuto smūgį. Nusukimo juostoje pajuto smūgį. Neužkirto kelio, smūgis buvo tiesiai į užpakalį. Liudytoja sėdėjo gale dešinėje pusėje. Negali pasakyti kokiu greičiu jie važiavo. Policijos pareigūnai fotografavo įvykio vietoje. Ji (liudytoja) buvo tą vakarą išgėrusi. A. M. buvo išgėręs alaus, bet mažą kiekį. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus. Jis nebuvo pavartojęs daug alkoholio. Kai policininkas priėjo prie A., jis stovėjo su vežimėliu. Atnešė alkotesterį ir davė pūsti. Policininkas pasakė „reiks papūsti į alkotesterį“, A. pasakė „gerai, papūsiu“. A. pūtė, tol kol įpūtė (b. l. 91-92).
Teismo posėdžio metu liudytoja B. G. paaiškino, kad važiavo Geležinio vilko g., vairavo „Mercedes Benz“. E. K. yra jos vyras. Iššoko automobilis prieš juos, įvyko avarija. Stabdė, bet matė, kad susidūrimas jau įvyks, kad nieko padaryti negali. „Audi“ norėjo pasukti į kairę, nes persirikiavo į liudytojos juostą. Nematė ar rodė posūkį „Audi“ automobilis. Kai automobiliai susidūrė, jie pasuko į kairę pusę. Matė „Audi“ priekyje. Matė, kad užšoko ant bordiūro, kabino sieną. Susidūrė su bordiūru ir vos nesusidūrė su siena. Sustojo dešinėje pusėje. Buvo apgadinta priekinės dalies kairė pusė. Po susidūrimo su bordiūru buvo apgadinta dešinė pusė, ratas buvo sugadintas į bordiūrą. Toje vietoje yra stulpas. Kai įvyko susidūrimas sėdėjo automobilyje kurį laiką. Visą kelią važiavo tiesiai. Buvo staigus posūkis. Automobilis užšoko ant bordiūro. Važiavo visą laiką trečia juosta. O „Audi“ antra juosta važiavo ir darė posūkį į kairę ir buvo susidūrimas, ko pasėkoje juos nubloškė. M. B. važiavo antroje juostoje, už to automobilioAutomobilį „Audi“ pastebėjo manevro metu, iki įvykio „Audi“ važiavo ne už jos. Pamatė „Audi“ manevro metu, matė galą ir šoną. Vyras viską galėjo matyti. Pradėjo stabdyti, su tuo automobiliu buvo sąlyčio taškas. Ji matė kaip automobilis iššoko prieš ją, o ji trenkiasi į galinę – šoninę dalį. Prieš pat įvykį mano, kad „Audi“ nestabdė, nes nesitikėjo, kad taip atsitiks. Smūgis įvyko prieš posūkį. Kiti liudytojai M. B. ir A. G., buvo už „Audi“. Su liudytojais prieš įvykį buvo renginyje. B. G. alkoholį gėrė, bet buvo blaivi. Jos blaivumą policija vietoje nustatė – 0,24-0,23. Po nustatymo kvitelį pasirašė. Toje vietoje, kur „Audi“ užkirto jai kelią, buvo ištisinė juosta. Policininkai paaiškinimus įvykio vietoje ėmė, bet truputėlį vėliau, pamatavus girtumą. Matė, kad matavo įvykio vietą. Schemą pasirašė, viską peržiūrėjo. Įvykio aplinkybės schemą atitiko. „Audi“ vairuotojas ir dalyviai nei rašė paaiškinimus, nei pasirašė ant schemos (b. l. 92-94).
Byloje esančiame rašytiniame B. G. paaiškinime nurodoma, kad ji 2017 m. rugsėjo 15 d. vairavo „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo Geležinio vilko g. apie 22.20 val., kai važiuojant 3 juostą prieš ją išlindo „Audi“. Ji nespėjo išvengti avarijos ir atsitrenkė į „Audi“ kairįjį galinį mašinos kampą. Po to jos mašina atsitrenkė į kelio bortą dešiniąja mašinos puse. Jos nuomone, „Audi“ vairuotojas jos nepastebėjo ir dėl jo staigaus manevro įvyko šis eismo įvykis. „Audi“ rikiavosi iš 2 juostos į 3 juostą (b. l. 16).
Teismo posėdžio metu E. K. parodė, kad su žmona B. G. važiavo Geležinio vilko g. link Savanorių žiedo nuo centro. Važiavo trečia eile tiesiai. Vairuotojas antros eilės su „Audi“ neįsitikino ir jiems „užkišo“ automobilį. Jų automobilis važiavo tiesiai, jis sėdėjo keleivio vietoje priekyje. Buvo stabdyta, kiek galėjo, bet nebebuvo vietos stabdymui ir atsitrenkė į „Audi“. Nusukti nebegalėjo, nors žmona pasuko vairą į šoną. Liudytojas matė atsitrenkimo momentą. Automobiliai susidūrė kampu. „Audi“ užnešė kampu į sieną. Žmona atsitrenkė į bordiūrą prie ženklo. Atsitrenkė į kampą ir atsitrenkė į kelio bordiūrą. Nematė ar „Audi“ kirto ištisinę liniją. Kokia yra, tą ir kirto. Žmona buvo išgėrusi, vartojo porą taurių šampano. Visą kalią automobilį vairavo žmona. Policija B. tikrino girtumą, neatsimena, ką nustatė. Automobilis „BMW“ važiavo šalia jų. Žmona buvo supažindinta su atstumais, ji sutiko ir schemą pasirašė. Kiti asmenys trukdė policijai ir nepasirašė (b. l. 95-96).
Byloje esančiame rašytiniame E. K. paaiškinime nurodoma, kad jis važiavo su B. G. keleivio vietoje. Važiavo Geležinio vilko g. 3 juosta. Prieš pat nusukimą į V. Pietario g. „Audi“ tiesiog „užkiso“ juos iš 2 juostos (b. l. 15).
Teismo posėdžio metu liudytoja G. R. paaiškino, kad važiavo Geležinio vilko g. antra juosta. Ji važiavo pakankamai lėtai, greičio neviršijo. Pirma juosta pravažiavo pilkas „BMW“, už liudytojos važiavo baltas „Mercedes“. Liudytoja iš karto, kai galėjo, kai nebetrukdė toje eismo juostoje važiavusiam automobiliui, iš karto pasitraukė. Prieš tai dar tas „Mercedes“ mirksėjo ilgosiomis šviesomis, kad pasitrauktų. Ir už dviejų minučių nusukant jau link savo namų, už Vingio tilto į kairę po tiltu pamatė jau įvykusį eismo įvykį. Iš pradžių matė sidabrinį „BMW“, jai mirksėjo baltas „Mercedes“. Liudytoja sustojo ir atbėgo pagelbėti, paaiškinimo nerašė, įvykio nematė. Baltas „Mercedes“ važiavo už liudytojos, šviesomis jai mirksėjo truputį toliau nei Seimo tunelis. Už fotoaparato liudytoja iš karto pasitraukė ir davė jam kelią. Baltas „Mercedes“ važiavo ta pačia juosta. Mėlynos „Audi“ nematė. Pilkas „BMW“, kai pamatė įvykį, jo nebuvo iš pradžių, po to jis kažkokiu būdu atsirado. Liudytoja iškvietė policiją. Policija apklausė ją. Liudytoja pasakė, ką matė. Policija užsirašė jos duomenis ir ji išvažiavo namo. Liudytoja policijai pasakojo lygiai tą patį, ką papasakojo teismui. Baltas „Mercedes“ važiavo ta pačia juosta. Kai atvažiavo į eismo įvykio vietą, tada pirmą kartą pamatė mėlyną „Audi“. Atstumas tarp tos vietos, kur jai mirksėjo – nuo fotoaparato iki tilto. Liudytoja „Mercedes“ matė tik iki tilto. „Mercedes“ jos nuomone važiavo iki 100 km/h. Liudytoja važiavo gal šiek tiek virš 60 km/h. Pagal tai sprendžia, kad viršijo greitį (b. l. 127-130).
Teismo posėdžio metu liudytojas O. G. parodė, kad eismo įvykis buvo V. Pietario ir Geležinio vilko g., susidūrė „Audi“ ir „Mercedes“. Prie „Audi“ buvo A. M., moteris ir panelė, iš kito automobilio – vaikinas ir mergina. Jie paaiškino įvykio aplinkybes, buvo nubraižytos schemos, nuspręsta surašyti protokolą. Braižė V. Š. Kolega tikrino blaivumą. Išėjo įsakymas, administracinėse bylose iš viso nespausdina čekio. Vadovaujasi knyga, alkotesterio duomenimis ir alkotesterio atmintimi. Prašoma pasirašyti knygoje, registracijos žurnale. Jei parašo nėra, parodomi duomenys, asmuo supažindinimas ir tiek. Eismo įvykio vietoje kas fotografavo, neatsimena. Buvo viena pravažiuojanti mergaitė. Ji paaiškino, kad pačio eismo įvykio nematė. Kad matė, dar prieš greičio matuoklį, ją aplenkė „Mercedes“, pačio įvykio nematė. Ji pasakė, kad „Mercedes“ ją aplenkė, nesakė kokiu greičiu važiavo. „Audi“ vairuotojas ir keleiviai nebuvo apklausti, nes pareigūnai jiems davė paaiškinimo lapus ir jie išėjo. Protokolą surašė po to, kai jie išėjo. Tikslaus paaiškinimo iš A. M. neišgirdo. Jis nenurodė, kurioje vietoje persirikiavo, nors buvo klausta. Jis nenurodė konkrečios vietos sakė, kad persirikiavo. Ant automobilių yra slystantys apgadinimai. Liudytojas vertina iš savo patirties ir surašė protokolą. A. M. papasakojo jiems atvykus, raštu nepaaiškino. Nustatyta, kad jis buvo vartojęs alkoholio. Liudytojui susidarė įspūdis, kad „Audi“ galėjo rikiuotis, o „Mercedes“ važiavo, davė į kampą „Audi“ ir užsisuko. Žurnalą jie važiojasi su savimi. Gal pamiršo paduoti pasirašyti, galėjo taip būti. Liepė paaiškinimus rašyti, o jie kažkur išėjo, dingo. Liudytojas negali priversti parašyti pažeidėjo (b. l. 139-141).
Teismo posėdžio metu liudytoja G. M. paaiškino, kad važiavo tiesiai ir ties posūkiu ji pajautė smūgį į mašinos galą, jie kažkaip perskrido. Po to atvažiavo mergina ir paklausė ar jiems viskas gerai. Tada ji iškvietė policiją. Jie važiavo tiesiai, nebuvo jokių automobilių. Jie važiavo iš močiutės. Buvo šeimos pasisėdėjimas. Ji nežiūri kaip geria suaugusieji. Ant stalo buvo alkoholio, bet kas gėrė, nežino. Matė, kad tėtis pripūtė. Kad važiuoja išgėręs, nežinojo. Jie visi išlipo, tada atėjo policininkas, padavė alkotesterį, tada pripūtė. Buvo du policininkai. Jie paklausė ar viskas gerai, apžiūrinėjo mašinas. Davė alkotesterį. Nežino, ką jie ten darė (b. l. 160-161).
Teismo posėdžio metu specialistas V. Matusevič teigė, kad iš abiejų transporto priemonių sugadinimo matyti, kad automobilis „Mercedes“ priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Audi“ užpakalinę dalį. Kampas tarp automobilių susidūrimo metu nebuvo didelis. Nėra požymių, kad automobilių susidūrimas įvyko „Audi“ automobilio vairuotojui vykdant persirikiavimo manevrą. Jeigu nesuremontuotos transporto priemonės, tikslinga skirti ekspertizę, nes būtų galima nustatyti transporto priemonių greičius prieš eismo įvykį ir kitas aplinkybes. (b. l. 161-162).
Byloje esančiame eismo įvykio vietos plane užfiksuotas transporto priemonių „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 10).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, dešinys slenkstis. Automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadinta priekinis bamperis, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 12).
Byloje esančiame alkotesterio kvite užfiksuota, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. 23.28 val. A. M. nustatytas 1,01 promilės girtumas (b. l. 17).
Byloje esančiame alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARBL-0750 sertifikate nurodoma, kad minėtas alkotesteris buvo pripažintas tinkamu naudoti laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. kovo 7 d. (b. l. 171).
Byloje esančiame alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išraše užfiksuota, kad B. G. – K. 2017 m. rugsėjo 15 d. 22.41 val. nustatytas 0,34 promilių girtumas, o A. M. 2017 m. rugsėjo 15 d. 23.28 val. užfiksuotas 1,01 promilės girtumas. Asmenų parašų žurnale nėra (b. l. 110-111).
Byloje esančioje alkotesterio testo išklotinėje matyti, jog 2017 m. rugsėjo 15 d. 22:41:20 neįvardintam asmeniui nustatytas 0,34 promilių girtumas, o 2017 m. rugsėjo 15 d. 23:28:18 val. neįvardintam asmeniui nustatytas 1,01 promilės girtumas (b. l. 112).
Prie bylos prijungtose nuotraukose užfiksuoti automobilių „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes – Benz“, (duomenys neskelbtini) apgadinimai eismo įvykio metu, jų išsidėstymas po įvykio, šalikelėje po eismo įvykio esančios provėžos, nuolaužos ir iš automobilių išsiliejusių skysčių žymės ant kelio (b. l. 32).
Prie bylos prijungtuose garso įrašuose užfiksuota, kad liudytoja G. R. pranešė BPC apie eismo įvykį ir bendraudama su BPC pareigūne nurodė, kad automobilis, kuris trenkėsi į kitą automobilį pravažiavo pro liudytoją labai greitai (b. l. 46).
Byloje esančiame antstolės Brigitos Palavinskienės surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo užfiksuotas kelionės maršrutas nuo Edukologijos universiteto žiedo važiuojant Geležinio vilko g. iki V. Pietario g.; V. Pietario g. po viaduku esanti siena, ant kurios matomos galimai dažų žymės; buvo matuojamas atstumas nuo dešinėje V. Pietario g. pusėje (iki viaduko) esančio bordiūro iki arčiau viaduko esančio stulpo - visas atstumas apytiksliai sudaro 33,50 m (b. l. 74-83).
Byloje esančiame Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. spalio 24 d. ekspertizės akte Nr. 11-1102(18)/11-2239(18) nurodoma, kad: 1. Tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas. Automobilis „Mercedes-Benz E400 4matic“, vairuojamas B. G., važiuodamas nemažesniu kaip 78 km/h greičiu, priekine dalimi atsitrenkė į priekyje lėčiau važiavusio automobilio „Audi A6 Avant“, vairuojamo A. M., užpakalinę dalį. Automobilių tikėtinos padėtys pirminiu kontakto momentu grafiškai pavaizduotos ekspertizės akto 7 pav. Nuo smūgio automobilis „Audi A6 Avant“ prarado judesio stabilumą, nukrypo į kairę, nuvažiavęs nuo važiuojamosios dalies į kairę, kairiuoju šonu atsitrenkė į betoninę sieną, vairuotojo buvo grąžintas į važiuojamąją dalį ir sustabdytas. Automobilis „Mercedes-Benz E400 4matic“ buvo intensyviai stabdomas, dešinės pusės ratais atsitrenkė į dešinį bordiūrą, judėjo palei jį ir buvo sustabdytas taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. 2. Šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Mercedes-Benz E400 4matic“ vairuotojos B. G. veiksmai, - važiuodama didesniu kaip 78 km/h greičiu viršijo didžiausią leistiną 60 km/h greitį, dėl ko iš paskos artėdama prie lėčiau važiavusio automobilio „Audi A6 Avant“, vairuojamo A. M., neišvengė susidūrimo su juo. 3. Automobiliai „Mercedes-Benz E400 4matic“ ir „Audi A6 Avant“ susidūrė trečioje eismo juostoje. Automobilių tikėtinos padėtys pirminiu kontakto momentu grafiškai pavaizduotos ekspertizės akto 7 pav. 4. Prieš pat susidūrimą automobilis „Audi A6 Avant“ judėjo įstrižai trečios eismo juostos iš dešinės į kairę. Automobilis „Mercedes-Benz E400 4matic“ judėjo tiesiai (b. l. 172-179).
Dėl A. M. administracinės atsakomybės ir jo veiksmų kvalifikavimo
Šioje byloje administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kyla už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kyla už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Teismas pažymi, jog teismo posėdžių metu buvo išklausyti administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M., taip pat liudytojų M. B., A. G., R. V., B. G., E. K., G. R., G. M. paaiškinimai, policijos pareigūnų V. Š. ir O. G. paaiškinimai, įvertinti M. B., A. G., B. G., E. K. iš karto po eismo įvykio pateikti rašytiniai paaiškinimai, V. Š. tarnybinis pranešimas, specialisto V. Matusevič paaiškinimas teisme. Eismo įvykio dalyviai skirtingai aiškino įvykio aplinkybes. Be to, visi tiesiogiai eismo įvykį matę liudytojai yra susaistyti asmeniniais ar šeimyniniais saitais su A. M. ar B. G., t. y. asmenimis, kurie vairavo eismo įvykyje dalyvavusius automobilius, dalis įvykyje dalyvavusių asmenų (A. M., B. G.,) pripažino, jog buvo vartoję alkoholio. Todėl siekiant pašalinti visas abejones, patvirtinti ar paneigti byloje keltas versijas, taip pat nustatyti tikrąjį eismo įvykio mechanizmą, teismas paskyrė eismo įvykio – transporto trasologinę ekspertizę.
Kaip matyti iš teismui pateikto ekspertizės akto, tiriant eismo įvykio aplinkybes buvo įvertinta ir nustatyta visa eilė reikšmingų aplinkybių. Ekspertinio tyrimo metu atsižvelgta į papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuotus automobilių „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas gyvai, įvertintos įvykio vietoje padarytos minėtų automobilių nuotraukos, atsižvelgta į asmenų parodymus teisme. Ekspertizės akto išvadų dalies 2 punkte konstatuota, kad eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Mercedes-Benz E400 4matic“ vairuotojos B. G. veiksmai, - važiuodama didesniu kaip 78 km/h greičiu viršijo didžiausią leistiną 60 km/h greitį, dėl ko iš paskos artėdama prie lėčiau važiavusio automobilio „Audi A6 Avant“, vairuojamo A. M., neišvengė susidūrimo su juo.
Įvertinus tokią ekspertizės akte pateiktą išvadą, galima pagrįstai teigti, jog A. M. negali būti inkriminuotas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nes vienas iš būtinųjų šio nusižengimo požymių yra priežastinis ryšys tarp asmens padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Tuo tarpu iš ekspertizės akto matyti, jog šiuo atveju eismo įvykis kilo ne dėl neleistinų A. M. veiksmų, bet dėl to, jog automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusi B. G. viršijo leistiną greitį ir neišvengė susidūrimo su A. M. vairuotu automobiliu „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, jog nėra pagrindo abejoti ekspertizės akto patikimumu. Ekspertizę atliko 21 metų darbo patirtį turintis ekspertas. Proceso dalyviai turėjo galimybę prisidėti formuojant ekspertui teikiamus klausimus. Byloje nebuvo išreikšti prašymai skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Proceso dalyviai nekėlė klausimų dėl ekspertizės duomenų patikimumo, tokių abejonių nekilo ir teismui, todėl nėra pagrindo abejoti dėl ekspertizės akto atitikimo įrodymams keliamiems reikalavimams. Be to, teismas savo išvadą dėl A. M. pareikšto kaltinimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį daro remdamasis ne tik minėtu ekspertizės aktu, bet taip pat ir liudytojos G. R. parodymais. Pažymėtina, kad ši liudytoja yra niekaip nesusijusi su A. M. ar kitais įvykio dalyviais, todėl yra nešališka. Ji nematė paties eismo įvykio momento, tačiau liudydama teisme patvirtino, kad prieš pat eismo įvykį ją dideliu greičiu aplenkė baltas „Mercedes“ automobilis. Tai atsispindi ir byloje esančiame garso įraše užfiksuotame jos pokalbyje su BPC darbuotojais, kuris vyko iš karto po eismo įvykio. Šios aplinkybės pačios savaime nėra patvirtinančios ar paneigiančios A. M. kaltumą ar nekaltumą, tačiau jos yra reikšmingos formuojant teismo vidinį įsitikinimą, įvertinus įrodymų visumą. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. M. nepagrįstai inkriminuotas ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas.
Pasisakydamas dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies taikymo, teismas pažymi, jog remiantis vien tik įvykyje dalyvavusių asmenų parodymais, neįmanoma nustatyti ar A. M. prieš įvykstant eismo įvykiui rikiavosi iš 2 juostos į 3 juostą. Tačiau kaip pažymima ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, net ir tuo atveju, jei toks manevras buvo atliktas, nėra pagrindo teigti, kad būtų sudaryta kliūtis automobiliui „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jei pastarojo vairuotoja nebūtų viršijusi leistino 60 km/h greičio. Taigi, kartu negalima teigti ir to, jog rikiuodamasis A. M. nedavė kelio greta esančia eismo juosta važiuojančiam automobiliui. Todėl A. M. negali būti inkriminuotas ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas.
Dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies taikymo
Teismas pažymi, jog nepaisant to, kad A. M. veiksmuose nebuvo nustatyti ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų požymiai, vis tik A. M. veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Šioje byloje nebuvo ginčo dėl to, ar A. M. apskritai vairavo automobilį, todėl dėl šios aplinkybės teismas plačiau nepasisako. Ginčas byloje kilo tik dėl to ar A. M. buvo neblaivus.
Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. baigiant nagrinėti bylą, nepripažino kaltės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Vis dėl to, pažymėtina tai, kad apklausiamas 2017 m. lapkričio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu, salėje esant jo advokatui, pats A. M. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad buvo išgėręs, nurodė, kad sutiko tikrintis blaivumą. 2017 m. gruodžio 20 d. posėdžio metu liudydama A. M. sugyventinė R. V., būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų, taip pat būdama informuota dėl teisės neduoti parodymų prieš A. M., teisme patvirtino, kad policijos pareigūnai tikrino A. M. neblaivumą, taip pat patvirtino, kad jis buvo išgėręs, gėrė alaus. Taigi, neturėdama jokio suinteresuotumo apkalbėti A. M., liudytoja patvirtino, kad pastarasis įvykio metu buvo neblaivus. Faktą, jog A. M. buvo neblaivus, patvirtina ir kiti duomenys: alkotesterio kvitas, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašas, alkotesterio testo išklotinė, iš kurių matyti, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. 23.28 val. A. M. nustatytas 1,01 promilės girtumas.
Teismas pažymi, jog baigiamojoje A. M. advokato kalboje keliamos abejonės ar A. M. priskiriami alkoholio kiekio patikrinimo duomenys atspindi būtent A. M. blaivumo rodiklius. Tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nėra įtvirtinto reikalavimo asmenį, kurio blaivumas buvo tikrintas, pasirašytinai supažindinti su patikrinimo rezultatais, todėl tai, kad ant alkotesterio kvito ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale nėra A. M. parašo nelaikytina aplinkybe, paneigiančia šiuose duomenyse užfiksuotą A. M. neblaivumą. Be to, kaip matyti iš liudytojų policijos pareigūnų parodymų, po įvykio A. M. pasišalino iš įvykio vietos be jų leidimo, nei kitą dieną po įvykio, nei vėliau nebandė aiškintis dėl alkoholio kiekio nustatymo aplinkybių. Aplinkybė, jog B. G. ir A. M. neblaivumą tikrino skirtingi pareigūnai bei kad tarp neblaivumo tikrinimo praėjo ilgas laiko tarpas niekaip nepaneigia nustatyto alkoholio kiekio nustatymo duomenų teisingumo, juo labiau, kad praėjęs ilgesnis laiko tarpas po įvykio kaip tik sudarė galimybę nustatyti mažesnį alkoholio kiekį A. M. kraujyje.
Teismas sutinka su skundo argumentu, jog nepristatydami A. M. ir B. G. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, pažeidė aukščiau minėtų taisyklių 4 ir 9 punktus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į šios bylos kontekste aktualią Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018, kurioje pažymima, kad alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Alkotesterio veikimo principas pagrįstas tuo, kad žmogaus iškvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija yra tiesiogiai proporcinga kraujyje ištirpusio alkoholio koncentracijai. Medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Šiuo atveju A. M. blaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARBL-0750, kuriam suteiktas patikros sertifikatas galiojo nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. kovo 7 d., t. y. šis aparatas buvo tikrintas prieš pat įvykį, jis buvo tinkamas naudoti, todėl jo rodmenų kokybe abejoti nėra pagrindo. Be to, pažymėtina ir tai, kad A. M. galėjo ir savo iniciatyva nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje būtų atlikta jo medicininė apžiūra, būtų patikrintas alkoholio kiekis jo kraujyje, tačiau jis to nepadarė.
Apskritai, versijos, susijusios su A. M. blaivumo patikrinimo aplinkybėmis buvo iškeltos tik baigiantis bylos nagrinėjimui teismui. Tai laikytina gynybiniais argumentais, niekaip nepaneigiančiais to fakto, jog A. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Lygiai taip pat, dėl šiame nutarime jau išdėstytų argumentų ir aptarto teisinio reguliavimo, jo kaltės nepaneigia ir tai, kad ant eismo įvykio vietos schemos ir administracinio nusižengimo protokolo nėra A. M. parašo. Teismas konstatuoja, jog įvertinus byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. M. kaltę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Dėl nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo
Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojai gali būti baudžiami nuo 300 iki 450 eurų dydžio bauda. Skirdamas nuobaudą teismas įvertina padaryto nusižengimo pobūdį. A. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį transporto eismo saugumu. Jo padaryto nusižengimo pavojingumą didina tai, kad automobiliu kartu važiavo ir paties A. M. mažametė dukra ir sugyventinė, taigi, vairuodamas neblaivus A. M. rizikavo ne tik savo, bet ir jam artimų asmenų gyvybe ir sveikata. Taip pat teismas įvertina kaltės formą ir rūšį (nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia). Teismas atsižvelgia ir į A. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. A. M. administracine tvarka keletą kartų baustas už tai, kad vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą transporto priemonę, sykį baustas už nedidelio kiekio narkotinės medžiagos laikymą be tikslo platinti (b. l. 4-5). Pateiktoje darbdavio charakteristikoje apibūdinamas teigiamai (b. l. 84). Savo kaltės A. M. nepripažino. A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis yra neįgalus asmuo, jam nustatytas 15 procentų darbingumas (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Taigi, A. M. šiuo atveju padarė itin šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo savo ir savo artimų asmenų gyvybe bei sveikata. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, A. M. skirtina 350 eurų dydžio bauda, t. y. šiek tiek mažesnė nei ANK 422 straipsnio 5 dalies vidurkis.
ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Teismas, atsižvelgadamas į jau minėtą aplinkybę, kad M. šiuo atveju padarė itin šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikuodamas savo ir savo artimų asmenų gyvybe bei sveikata nustato teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metų ir 6 mėnesių terminui, terminą skaičiuojant nuo A. M. vardu 2014 m. birželio 3 d. išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. 00221460 paėmimo iš karto po įvykio dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 16 d., (ANK 602 straipsnio 4 dalis).
Dėl daiktų saugojimo
Prie bylos prisegti CD diskai (b. l. 32, 46, 76) įsiteisėjus nutarimui paliekami saugoti prie bylos.
Kiti procesiniai klausimai
Šioje byloje konstatavus, jog A. M. nėra atsakingas už 2017 m. rugsėjo 15 d. Geležinio vilko g. – V. Pietario g. sankryžoje apie 22.18 val. kilusį eismo įvykį, institucijai kyla pareiga nustatyti minėto eismo įvykio kaltininką ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn. Todėl teismas nusprendžia įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnus įsiteisėjus šiam nutarimui spręsti dėl 2017 m. rugsėjo 15 d. Geležinio vilko g. – V. Pietario g. sankryžoje apie 22.18 val. kilusio eismo įvykio kaltininko patraukimo administracinėn atsakomybėn.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais,
n u t a r i a :
pripažinti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį ir skirti jam 350 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalimi A. M. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metų ir 6 mėnesių terminui.
Prie bylos prisegtus CD diskus įsiteisėjus nutarimui palikti saugoti prie bylos.
Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnus įsiteisėjus šiam nutarimui spręsti dėl 2017 m. rugsėjo 15 d. Geležinio vilko g. – V. Pietario g. sankryžoje apie 22.18 val. kilusio eismo įvykio kaltininko patraukimo administracinėn atsakomybėn.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17072536869.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Evelina Petraitienė
Nuorašas tikras: