(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
P A P I L D O M A S S P R E N D I M A S
2025 m. spalio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos prašymą dėl sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
atsakovė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija pateikė teismui prašymą išaiškinti:
- ar Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškovei R. N. priteista 12 000 Eur dydžio suma yra kompensacija ar priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos?
- išaiškinti ar Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškovei R. N. priteista 12 000 Eur dydžio suma (išaiškinus jos kilmę) yra priteista atskaičius mokesčius ar suma priteista neatskaičius mokesčių?
Prašyme nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas nusprendė, jog pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą kompensacija priteisiama tik tam darbuotojui, kurio darbo santykių, pasibaigusių neteisėtu atleidimu iš darbo, trukmė yra ne mažesnė nei dveji metai, o šioje byloje nustačius, kad ieškovė neišdirbo Gimnazijoje ir metų, nėra pagrindo priteisti jai DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytą papildomą kompensaciją, mokėtiną negrąžinimo į darbą atveju. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad ieškovė buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų neteisėtai 2023 m. balandžio 28 d., o teismo sprendimas dėl neteisėto atleidimo priimamas ir įsiteisėja 2025 m. rugsėjo 16 d., padarė išvadą, jog pagal DK 218 straipsnio 4 dalį ieškovė gali pretenduoti į maksimalią 18 873 Eur kompensaciją už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 28 d. iki 2024 m. balandžio 28 d. (t. y. 12 mėn. VDU: 1572,75 Eur×12 mėn.), tačiau teismo sprendime nurodytais motyvais konstatavus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 12 000 Eur kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Teisėjų kolegija sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1-3 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš ieškovės atsakovės naudai proporcingai atmestų apeliacinės instancijos teisme reikalavimų daliai priteistina 275 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1100 Eur×0,25), tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė, jog šią sumą ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovei. Dėl to, atsakovės teigimu, jai nesuprantama, ar ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovei dalį šios turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei neaišku, kokia apimtimi įvykdyti sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos priteisimo ieškovei, ir tai, ar ieškovė turi pareigą įvykdyti teismo motyvuotoje dalyje aprašytą pareigą atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidų dalį.
Prašymas dėl sprendimo išaiškinimo atmetamas.
Priimamas papildomas sprendimas.
Dėl prašymo išaiškinti teismo sprendimą
CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.
Teismų praktikoje nurodyta, kad teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).
Aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis Nr. 3K-3-232/2011).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimu priteisė ieškovei R. N. 12 000 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad atsakovė neteisėtai atleido ieškovę iš darbo ir ši negali būti grąžinta į ankstesnį darbą. Nors atsakovė nurodo, kad jai neaiški sprendimo dalis, kuria ieškovei priteista 12 000 Eur kompensacija už priverstinę pravaikštą, nes DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta ir kompensacija, mokėtina darbuotojui tuo atveju, jei jis negrąžinamas į darbą, sprendime nenurodyta, ar kompensacija už priverstinę pravaikštą paskaičiuota atskaičius / neatskaičius mokesčius, teisėjų kolegija mano, kad priimtas 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimas yra aiškus ir jis neturi būti aiškinamas.
2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo motyvuojamos dalies 81 punkte aiškiai nurodyta, jog byloje nustačius, kad ieškovė neišdirbo Gimnazijoje ir metų, nėra pagrindo priteisti jai DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytą papildomą kompensaciją, mokėtiną negrąžinimo į darbą atveju. Sprendimo 82, 83 punktuose aiškiai nurodyta, kad jog pagal DK 218 straipsnio 4 dalį ieškovė gali pretenduoti į maksimalią 18 873 Eur kompensaciją už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 28 d. iki 2024 m. balandžio 28 d. (t. y. 12 mėn. vidutinio darbo užmokesčio: 1572,75 Eur×12 mėn.). Sprendžiant klausimą dėl priteistinos ieškovei kompensacijos už priverstinę pravaikštą, reikšminga tai, kad ji neišdirbo Gimnazijoje nei metų, Gimnazija turi viešos įstaigos statusą, todėl yra išlaikoma iš valstybės / savivaldybės biudžeto. Didelės kompensacijos priteisimas ieškovei dėl pirmiau minėtų aplinkybių gali turėti įtakos atsakovės galimybei mokėti atlyginimus kitiems Gimnazijoje dirbantiems asmenims, vykdantiems svarbias visuomenei vaikų švietimo funkcijas. Ieškovė netinkamai vykdydama savo pareigas (netinkamai komunikuodama su vaikais) pati prisidėjo prie neigiamo jos vertinimo bei atleidimo. Bylos nagrinėjimas užtruko daugiau, nei 2 metus nuo ieškovės faktinio atleidimo iš Gimnazijos ir dėl neteisingų pirmosios instancijos teismo sprendimų, todėl konstatavus neteisėtą ieškovės atleidimą iš darbo Gimnazijoje, jos naudai iš atsakovės priteisiama 12 000 Eur kompensacija už priverstinę pravaikštą (DK 218 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija, priimdama sprendimą netyrė ir nenagrinėjo klausimo dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos priteisimo ieškovei atskaičius / neatskaičius mokesčių. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad aiškinant sprendimą jo turinys negali būti keičiamas, negalima išeiti už byloje išspręstų klausimų ribų, atsisakoma tenkinti ieškovės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką ir darbo užmokestis, ir visos kitos darbdavės išmokos darbuotojui apskaičiuojamos ir priteisiamos neatskaičius mokesčių. Sprendimai dėl darbo užmokesčio ir kitų, susijusių su darbo santykiais sumų, išieškojimo gali būti vykdomi priverstine tvarka vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 41 punktu.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės prašymu išaiškinti sprendimą, taip pat nustatė, kad priimdama 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą jo motyvuojamoje dalyje pasisakė dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, bet neišsprendė šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo rezoliucinėje sprendimo dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti šioje byloje papildomo sprendimo priėmimo institutą (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo iškeliamas praėjus įstatyme numatytam 20 dienų terminui nuo sprendimo priėmimo (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis terminas turi būti atnaujintas, atsižvelgiant į tai, kad papildomo sprendimo priėmimo terminas praleistas nežymiai (t. y. 7 d.), o priimant 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo iš esmės buvo pasisakyta sprendimo motyvuojamoje dalyje (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Todėl papildomo sprendimo priėmimas nepažeis abiejų šalių teisių ir interesų.
Dėl papildomo sprendimo
CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Teisėjų kolegija, priimdama 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą jo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1-3 dalimis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš ieškovės atsakovės naudai, proporcingai atmestų apeliacinės instancijos teisme reikalavimų daliai, priteistina 275 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1100 Eur×0,25); patenkinus iš dalies ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovės valstybės naudai turi būti priteista 114 Eur žyminio mokesčio už patenkinto neturtinio reikalavimo pareiškimą ir 275 Eur žyminio mokesčio už patenkintų turtinių reikalavimų pareiškimą, nuo kurių ieškovė buvo atleista reiškiant ieškinį pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nurodžiusi šiuos motyvus, 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimu nepriteisė iš šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant šioms aplinkybėms ir atnaujinus terminą papildomam sprendimui priimti, byloje priimamas papildomas sprendimas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo. Teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo motyvų, nurodytų 86-96 punktuose, pagrindu priteisia iš ieškovės atsakovei 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, iš atsakovės valstybei – 389 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 98 straipsnio 1-3 dalys, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1-3 dalimis, 96 straipsnio 1 dalimi, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 278 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Atsisakyti išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą.
Atnaujinti terminą papildomam sprendimui priimti.
Priimti papildomą sprendimą.
Priteisti iš ieškovės R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei viešajai įstaigai Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijai, juridinio asmens kodas 190135447, 275 (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos, juridinio asmens kodas 190135447, valstybei 389 (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.
Šis papildomas sprendimas yra sudėtinė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-2106-1070/2025, dalis.
Papildomas sprendimas neskundžiamas ir įsiteisėja jo priėmimo dieną.
Teisėjų kolegija Donata Kravčenkienė
Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Svetlana Panina