Civilinė byla Nr. e2A-575-464/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00811-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.16.4; 2.6.16.12; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Zirzilė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3474-262/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,UALT Company Group“, kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė L. K., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Zirzilė“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pradinė ieškovė BUAB ,,UALT Company Group”, kurios teises ir pareigas 2020 m. birželio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perėmė L. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Zirzilė“ 57 924 Eur nuomos mokestį, 4 070,45 Eur kompensaciją už negrąžintus daiktus, 17 861,44 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. vasario 8 d., pradinei ieškovei UAB ,,UALT Company Group“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorė, patikrinusi ieškovės dokumentus, nustatė, kad ji su atsakove UAB ,,Zirzilė“ 2012 m. kovo 1 d. sudarė įrenginių nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo perduota nuomai skaitmeninė studijos įranga. Atsakovė už įrangos naudojimąsi buvo įsipareigojusi iki kito mėnesio 1 dienos mokėti 1 158,48 Eur (4 000 Lt) nuomos mokestį. Šalys pasirašė ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktą dėl 12 990,51 Eur (44 853,65 Lt) vertės turto perdavimo atsakovei.
3. Ieškovės atstovės teigimu, atsakovė 2015 m. birželio 1 d. sutartį vienašališkai nutraukė ir dėl to jai kilo pareiga grąžinti turtą. Visgi ieškovė, bankroto administratorei pareikalavus, 2019 m. gegužės 28 d. grąžino tik dalį nuomotos įrangos, o 4 070,45 Eur vertės įrangos negrąžino, todėl prašo priteisti iš atsakovės kompensaciją, lygią neperduoto turto vertei. Be to, atsakovei taikytinos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.499 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos pasekmės už pavėluotą daikto grąžinimą, t. y. ji privalo sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. (už 50 mėn.), iš viso – 57 924 Eur, taip pat 17 861,44 Eur delspinigius už 180 dienų, kurie buvo numatyti sutarties 10 punkte.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei BUAB „UALT Company Group“ iš atsakovės UAB „Zirzilė“ 57 924 Eur nuomos mokestį, 4 070,45 Eur negrąžinto turto kompensaciją, 17 861,44 Eur delspinigius (iš viso 79 855,89 Eur), 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Zirzilė“ 1 423 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas nustatė, kad atsakovei skaitmeninės studijos įranga buvo perduota pagal prie nuomos sutarties pridėtą sąrašą, kuriame kiekvienas iš įrenginių buvo įvardintas bei nurodytas jų kiekis (iš viso 43 vnt.), taip pat buvo pasirašyti 5 ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktai, kuriuose nurodytas kiekvieno perduodamo įrenginio pavadinimas ir kiekis (iš viso 63 vnt.). Teismas padarė išvadą, kad šalių valia buvo aiški – jos siekė detalizuoti, kokius konkrečius įrenginius ir kiek jų vienetų yra perduodama atsakovei.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė ieškovės bankroto administratorei 2019 m. gegužės 28 d. perdavimo–priėmimo aktu, t. y. laikydamasi sutartyje numatytos tvarkos, grąžino tik 5 vnt. įrenginių, kuriuos buvo gavusi pagal sutartį, taigi ginčas kilęs dėl likusių 58 vnt. įrenginių grąžinimo.
7. Sulyginęs pagal nuomos sutartį atsakovei perduotų įrenginių pavadinimus (įrenginių sąrašą pagal sutarties priedą ir ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktuose nurodytų įrenginių detalų sąrašą) bei jų kiekius ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitose faktūrose Nr. 001 ir Nr. 002 nurodytus įrenginių, parduotų UAB „Autodalys greitai“, pavadinimus, teismas padarė išvadą, kad sutampa tik vienas įrenginys – 0001 mx*110 transmoduliatorius, nors pagal nuomos sutartį atsakovei buvo perduoti 3 vnt. tokių įrenginių. Taigi sąskaitos, kuriomis remiasi atsakovė, nepagrindžia jos teiginių dėl visų jos nuomotų įrenginių pardavimo UAB „Autodalys greitai“. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė, grąžindama tam tikrus įrenginius ieškovės bankroto administratorei, pati paneigė jos teikiamų įrodymų pagrįstumą, t. y. kad visi įrenginiai buvo parduoti UAB „Autodalys greitai“.
8. Nustatęs, kad atsakovė tinkamai neįvykdė sutartinės pareigos grąžinti nuomotą daiktą, teismas konstatavo, kad nuomotoja (ieškovė) įgijo teisę į nuomos mokesčio ir kitų nuostolių už uždelstą laiką grąžinti daiktą atlyginimą (CK 6.499 straipsnio 2 ir 3 dalys), todėl ieškovei turi būti sumokėti negrąžinto turto vertė, nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio ir delspinigiai.
9. Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškinį buvo pareiškusi bankrutavusi bendrovė, teismas žyminį mokestį valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą, priteisė iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė UAB ,,Zirzilė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas išvadą, kad įranga nebuvo grąžinta ieškovei, padarė įvertinęs tik ieškovės argumentus, iš esmės atkartodamas jos baigiamąją kalbą, tuo tarpu atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių ir įrodymų nevertino. Teismas neįvertino ne tik aplinkybės, kad ieškovė jai grąžintą įrangą pardavė, bet ir įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė savo studijoje vietoje anksčiau nuomotos iš ieškovės įrangos yra susimontavusi naują įrangą.
10.2. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl tokių atsakovės argumentų, kad pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnį kompiuterinei technikai ir ryšių priemonėmis nustatomas nusidėvėjimas – 3 metai, taigi ginčo įrangos nusidėvėjimas yra ne 66,50 proc., o 100 proc.
10.3. Ilgalaikio turto kortelėje Nr. 10 nurodytas ilgalaikio turto pavadinimas visiškai sutampa su sąskaitoje faktūroje UALT Nr. 001 nurodyta parduota preke. Ilgalaikio turto perdavimo ir priėmimo akte Nr. 2 nurodytas turto pavadinimas – 0001 mx* 110 Transmoduliatorius, patvirtina, kad buvo parduota ilgalaikio turto grupė, o ne vienas įrenginys. Kitoje sąskaitoje faktūroje, t. y. UALT Nr. 002, prekės pavadinimas visiškai sutampa su ilgalaikio turto perdavimo ir priėmimo akte Nr. 6 nurodytu turto pavadinimu – ,,studijos įranga“. Nei ieškovė, nei teismas nenurodė kokia įranga ir jos kiekis buvo parduotas pagal sąskaitą faktūrą UALT Nr. 002.
10.4. Jei keli panašių savybių ir vienodo tarnavimo laiko ilgalaikio materialiojo turto vienetai negali funkcionuoti vieni be kitų, jie buhalterinėje apskaitoje sujungiami ir registruojami kaip vienas ilgalaikio turto vienetas. Tokio vieneto sudėtinės dalys turi tą patį inventorinį numerį, o duomenų kortelėje nurodoma iš kelių dalių vienetas sudarytas. Nagrinėjamu atveju visas ginčo turtas vertintinas kaip vienas turto vienetas.
10.5. Pagal nuomos sutartį įrangos vertė buvo 12 990,50 Eur, o ginčo sąskaitose faktūrose nurodyta įrangos kaina – 7 912,48 Eur. Atitinkamai, 40 proc. kainų skirtumas patvirtina sandorio realumą.
10.6. Atsakovė, 2015 m. gegužės 8 d. pranešdama ieškovės vadovui apie įrangos nuomos sutarties nutraukimą ir prašydama ją pasiimti, pasirašant perdavimo–priėmimo aktą, sutartį įvykdė. Tuo tarpu ieškovė, nepriimdama jų pagal perdavimo–priėmimo aktą, bet parduodama šiuos įrenginius pagal 2016 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitas faktūras, veikė savo iniciatyva kaip savininkė, kuri ir privalo įrodyti perdavimo aplinkybes.
11. Pradinė ieškovė BUAB ,,UALT Company Group“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė jo netenkinti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Teismas ištyrė ir įvertino esminius byloje esančius rašytinius įrodymus, be kita ko, sąskaitas faktūras Nr. 001 bei Nr. 002, padaręs teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškinio argumentai dėl turto negrąžinimo nebuvo paneigti. Teismas neprivalo aptarti bei įvertinti visų į bylą pateiktų įrodymų, jis vertina tik tuos duomenis, kurie gali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
11.2. Buhalterinis turto nurašymas dėl jo nusidėvėjimo nereiškia, kad juo negalima naudotis ir (arba) jis neegzistuoja kaip toks. Toks turtas praranda tik buhalterinę vertę, tačiau rinkos vertę turi. Be to, kiekvienas įmonei priklausantis turto vienetas turi būti utilizuotas, t. y. turi būti šio turto utilizavimo aktas. Tokio pobūdžio įrodymų atsakovė į bylą nepateikė, turto utilizavimo akto nėra ir tarp ieškovės atstovės perimtų dokumentų.
11.3. Atsakovė privalėjo paneigti ieškovės nurodomas faktines aplinkybes ir įrodyti, kad ji, nutraukusi sutartį, tinkamai įgyvendino pareigą grąžinti įrenginius, tačiau to nepadarė.
11.4. Buhalterinėje apskaitoje nurodyti įrenginių pavadinimai ir taip, kaip jie įtraukti į apskaitą, neįrodo, kad atsakovė visus įrenginius grąžino. Atsakovės nurodytos buhalterinės apskaitos kortelės yra visiškai nesusijusios su nagrinėjamu ginču – tai bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo dokumentas. Šalys sudarė sutartį, pagal kurią atsakovei buvo perduota naudotis 63 vnt. įrenginių, nurodant jų tikslų kiekį, pasirašant 5 ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktus, kuriuose taip nurodytas kiekvienas iš įrenginių. Kiekvienas jų gali egzistuoti kaip atskiras daiktas.
11.5. Argumentai, kad bendrovė iš atsakovės įrenginių nepriėmė, pirmą kartą nurodyti tik teikiant apeliacinį skundą, todėl jie neturi reikšmės ir negali būti vertinami.
11.6. Įrenginių grąžinimas turėjo įvykti taip, kaip buvo numatyta sutartyje, t. y. pasirašant perdavimo–priėmimo aktą, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo pasirašytas. Be to, sutartyje buvo numatytas imperatyvus draudimas be išankstinio nuomotojo sutikimo perduoti įrengimus naudotis trečiajam asmeniui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
12. Apeliantė UAB ,,Zirzilė“ su apeliaciniu skundu teikia rašytinius įrodymus – Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą bei dvi fotonuotraukas, kuriuos prašo priimti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus, patvirtinančius, kad po to, kai ji įsigijo naują studiją, senojoje studijoje buvusi ginčo įranga išmontuota.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo posėdžio, įvykusio 2019 m. spalio 9 d., metu apeliantė teikė į bylą šiuos rašytinius įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas juos priimti atsisakė, konstatavęs, kad jie nesusiję su nagrinėjama byla ir neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (2019 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:21:40).
15. Vertindama, ar teismas šį procesinį klausimą išsprendė tinkamai ir ar nėra atsiradusios sąlygos tokiems įrodymams priimti apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad įrodinėjimo priemonėmis byloje gali būti ne bet kokie faktiniai duomenys, o tik tie duomenys, kurie gali turėti reikšmės toje konkrečioje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti (įrodymų sąsajumo principas) (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis). Apeliantės prašomi priimti į bylą nauji duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimų.
16. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė jai priklausančio nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą bei dvi fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti tinklo kabeliai, teigdama, kad šie įrodymai patvirtina ginčo įrangos nebuvimo jai priklausančiose patalpose faktą. Teikiami dokumentai patvirtina tik tai, kad apeliantei priklauso tam tikros patalpos, tačiau iš fotonuotraukų neįmanoma identifikuoti nei kur esantys, nei kaip susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu ginču kabeliai yra užfiksuoti šiose nuotraukose. Tokios formos bei turinio duomenys, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, iš tiesų negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti konkrečių byloje ginčo objektu tapusių skaitmeninės studijos įrenginių perdavimo ir / ar (ne)naudojimo fakto.
17. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės pateiktus apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus ir taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį naujų įrodymų priėmimui. Be to, byloje pakanka kitų įrodymų šiam ginčui išspręsti reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl dar ir šiuo aspektu nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui.
Dėl įrodymų vertinimo
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad labiau tikėtinos yra būtent ieškovės įrodinėtos aplinkybės, jog išnuomota įranga jai nebuvo grąžinta, nei apeliantės atsikirtimai, kad, nutraukus sutartį, pati ieškovė įrangos neatsiėmė, o vėliau ją pardavė kitai įmonei. Apeliantės UAB ,,Zirzilė“ teigimu, tokio neteisingo sprendimo priėmimą lėmė įrodymų tyrimą bei jų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas, nes pirmosios instancijos teismas tyrė, vertino ir vadovavosi išimtinai tik vienos šalies – ieškovės pateiktais įrodymais bei jos baigiamosios kalbos argumentais, padarė tikrosios situacijos neatitinkančią išvadą, kad apeliantė ir po nuomos sutarties nutraukimo toliau naudojosi sutartyje nurodyta įranga. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pasisakęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
20. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovei, pareiškusiai byloje turtinį reikalavimą, teko pareiga įrodyti jos ieškinyje įvardytų nuostolių atsiradimą, t. y. negautas nuomos pajamas, nuomos objekto negrąžinimą ir jo vertę, pagrindą reikalauti netesybų priteisimo, o apeliantei, atitinkamai, teko pareiga tokias aplinkybes leistinais įrodymais paneigti.
22. Ginčo, kad šalis siejo būtent nuomos teisiniai santykiai, kilę iš 2012 m. kovo 1 d. sudarytos įrenginių nuomos sutarties Nr. 1, nėra. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.477 straipsnio 3 dalis). Nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, šis terminas nustatomas šalių susitarimu (CPK 6.479 straipsnio 1 ir 2 dalys).
23. Jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, – prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Nuomos sutartyje gali būti nurodyti ir ilgesni įspėjimo terminai (CK 6.480 straipsnis). Sutartis gali būti nutraukta prieš terminą tiek nuomotojo (CK 6.497 straipsnis), tiek nuomininko (CK 6.498 straipsnis) reikalavimu. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta neterminuota nuomos sutartis, o joje numatyta, kad sutartis galioja iki viena šalis ją nutraukia, tą padaryti kiekviena jų gali bet kada, iš anksto ir ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį įspėjusi antrąją sutarties šalį (sutarties 3, 11 punktai). Kaip nurodyta pirmiau, nuomos sutartis buvo nutraukta 2015 m. birželio 1 d. apeliantės iniciatyva.
24. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius (CK 6.449 straipsnio 3 dalis).
25. Šalių pozicijos dėl nuomotos įrangos grąžinimo nuomotojai bylos nagrinėjimo metu išsiskyrė. Pradinės ieškovės BUAB ,,UALT Company Group“ bankroto administratorės teigimu, po nuomos sutarties nutraukimo ginčo įranga nuomininkei (ieškovei) nebuvo grąžinta, ir tik administratorės reikalavimu 2019 m. gegužės 28 d. apeliantė dalį įrenginių – imtuvą Terra RD 212 (2 vnt.), transmoduliatorių Terra mt. 120 (1 vnt.) ir kodavimo modelį (2 vnt.), sugrąžino, kas ir buvo užfiksuota 2019 m. gegužės 28 d. priėmimo–perdavimo akte. Apeliantė kitaip aiškino faktiškai susiklosčiusius po sutarties nutraukimo šalių santykius. Savo atsiliepime į ieškinį ji nurodė, kad 2014 m., keičiantis technologijoms, priėmė sprendimą keisti verslo modelį ir dalį televizijos signalo (televizijos kanalų signalo paruošimas retlansliacijai tinklais) formuoti pati, o kitą dalį, jau suformuotą signalą, pirkti iš kitų tiekėjų. Dėl to 2015 m. vasario–kovo mėn. buvo montuojama ir testuojama nauja įranga, o nuomojama iš ieškovės studijos įranga išjungta ir išmontuota. Ieškovei įrangos neatsiėmus, ši buvo saugojama atskiroje patalpoje iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio, kol ją, pateikusi įrangos pirkimo sąskaitą, atsiėmė naujoji savininkė UAB ,,Autodalys greitai“. Tuo tarpu pagal 2019 m. gegužės 28 d. aktą ieškovei grąžinta tik neveikianti įrangos dalis, kurios naujoji pirkėja nepageidavo.
26. Pirmosios instancijos teismas, kaip labiau tikėtiną pripažinęs būtent ieškovės poziciją, apeliantės atsikirtimo argumentų bei jų atitikties kitiems bylos įrodymams apskritai neanalizavo ir nevertino, nors tokią pareigą, atsižvelgiant ir į šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), neabejotinai turėjo. Įstatymų leidėjo valia teismo sprendime yra būtina aptarti kiekvienos šalies pateikus įrodymus, taip pat nurodyti argumentus, kodėl atmetami kurie nors byloje esantys įrodymai (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Todėl pritartina apeliantės skundo argumentams, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo taisykles, nustatytas CPK, o tokiu atveju dėl apeliantės į bylą pateiktų įrodymų vertinimo ir dėl jos argumentų pagrįstumo atsiranda būtinybė pasisakyti apeliacinės instancijos teismui.
27. Kaip matyti iš pačios ieškovės su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų, apeliantė 2015 m. gegužės 8 d. raštu informavo apie savo ketinimą nutraukti įrenginių nuomos sutartį, jame įvardydama tą pačią sutarties nutraukimo priežastį, kurią ji vėliau nurodė ir savo atsiliepime į ieškinį (pasirengimą modernizavimui), taip pat nurodė, kad po sutarties nutraukimo termino (2015 m. birželio 1 d.) ieškovė gali atsiimti įrangą pagal perdavimo–priėmimo aktą. Iš šio įspėjimo apie sutarties nutraukimą turinio akivaizdu, kad nuomininkė (apeliantė) visiškai aiškiai deklaravo nuomotojai (ieškovei) savo pasirengimą grąžinti įrangą. Pažymėtina, kad reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu nebuvo pareikštas, šis informacinis pranešimas neginčytas, todėl laikytina, kad nuomos teisiniai santykiai, sieję sutarties šalis, pasibaigė 2015 m. birželio 1 d.
28. Apeliantės teiginius bei pirmosios instancijos teisme jos įrodinėtas faktines aplinkybes, kad nuo 2014 m. pabaigos ji ėmėsi veiklos modernizavimo, dėl ko ieškovės įranga objektyviai jai tapo nereikalinga, kas, atitinkamai, lėmė ir jos sprendimą nuo 2015 m. birželio 1 d. nutraukti nuomos sutartį, grąžinant šią įrangą nuomotojai, patvirtina byloje esančių, bet pirmosios instancijos teismo nepagrįstai netirtų ir nevertintų rašytinių įrodymų visuma. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. gruodžio 1 d. atsakovė ir UAB ,,Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ sudarė didmeninę duomenų perdavimo sutartį Nr. DI-20141201/1, kuria UAB ,,Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ įsipareigojo teikti apeliantei televizijos programų ar jų dalių pasiekimo paslaugas savo tinklais, panaudos pagrindu perduodant tam reikalingą įrangą – multiplexer with scrambler (4 vnt.) (žr. tripliko priedą Nr. 1). Iš 2014 m. liepos 4 ir 14 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. 349782 ir Nr. 1716 matyti, kad apeliantė iš tiekėjų įsigijo tokią įrangą – imtuvą RD 212, moduliatorių MT 120, transmodulaitorių MX 110, keturių kanalų kodavimo įrenginį (žr. atsiliepimo į ieškinį 4-7 priedus).
29. Vienintelis ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas, t. y. 2019 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo ji įrodinėjo tai, kad apeliantė ir po sutarties nutraukimo naudojosi ginčo įranga, pats savaime nei tokio naudojimosi poreikio, nei naudojimosi fakto patvirtinti negali.
30. Pirma, šis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra surašytas ir pasirašytas BUAB ,,UALT Company Group“ bankroto administratorės MB ,,Ad legem“ direktorės I. G. ir UAB ,,Omen Faustum“ direktorės K. S.. Tačiau pagal CPK 635 straipsnio nuostatas, faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kurio formą nustato Sprendimo vykdymų instrukcija. Taigi, nors 2019 m. gegužės 16 d. dokumentas ir yra pavadintas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau jis neatitinka faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui keliamų reikalavimų ir nėra oficialus rašytinis įrodymas, o kartu neturi ir didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Šis dokumentas nebuvo surašytas subjekto (antstolio), kuriam tokia teisė suteikta įstatymu, jį surašė (parengė) tuometinė ieškovės bankroto administratorė, t. y. asmuo, turintis tiesioginį suinteresuotumą dėl šios bylos baigties.
31. Antra, šiame 2019 m. gegužės 16 d. rašte nurodytos aplinkybės, kad apeliantės patalpose buvo rasti 22 vienetai pagal nuomos sutartį perduotų įrenginių, yra grindžiamos fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti tik atskirų įrenginių fragmentai. Tačiau iš jų neįmanoma identifikuoti nei nuotraukų padarymo laiko, nei vietos, nei identifikuoti pačių įrenginių ar, juo labiau, spręsti dėl jų tapatumo nuomos objektui. Tokie duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo, nes nei patvirtina, nei gali paneigti kokias nors reikšmingas ginčui išspręsti aplinkybes.
32. Galiausiai pagrįstai abejoti tokių pačios ieškovės parengtų duomenų patikimumu leidžia ir tai, kad ieškovės užfiksuota įranga (t. y. jos pavadinimai) sutampa su įrangos, kuri buvo perduota apeliantei pagal jos su UAB ,,Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ 2014 m. gruodžio 1 d. sudarytą didmeninę duomenų perdavimo sutartį Nr. DI-20141201/1 ir 2015 m. liepos 4 d. bei 14 d. įsigytą iš kitų tiekėjų, pavadinimais. Pavyzdžiui, pirmoje nuotraukoje (el. b. 1 t., b. l. 12) užfiksuota įranga – multiplexer with scrambler – atitinka tą įrangą, kurią apeliantei panaudos pagrindu perdavė UAB ,,Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, trečioje nuotraukoje (el. b. 1 t., b. l. 23) užfiksuoto įrenginio pavadinimas – four channel encoder – sutampa su 2014 m. liepos 4 d. sąskaitoje nurodytu iš kito tiekėjo apeliantės įsigytu įrenginiu. Todėl tokia apeliantės pozicija, kad ji savo veikloje nuo 2015 m. pradėjo naudoti kitą įrangą ir dėl šios priežasties objektyviai neturėjusi jokio poreikio naudotis ieškovei priklausiusia įranga, jokiais bylos įrodymais nėra paneigta.
33. Tokius apeliantės argumentus, kad po nuomos santykių pasibaigimo 2015 m. birželio 1 d. pati ieškovė nepageidavo atsiimti apeliantei išnuomotos įrangos, kad ši įranga buvo saugoma pas ieškovę iki jos pardavimo UAB ,,Autodalys greitai“, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio, kuri ir atsiėmė ją iš apeliantės, patvirtina tiek faktinis nuomos sutarties šalių elgesys, tiek ir rašytiniai bylos įrodymai.
34. Apeliantė į bylą pateikė 2016 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitas faktūras UALT Nr. 001 ir Nr. 002, išrašytas pardavėjos UAB ,,UALT Company Group“ (t. y. ieškovės) pirkėjai UAB ,,Autodalys greitai“, kuriose nurodyta, kad pardavėja pirkėjai už 7 912,48 Eur (4 947,33 Eur + 2 965,15 Eur) pardavė 0001 mx 110 transmoduliatorių ir 0001 studijos įrangą. Vien tai, kad sąskaitose faktūrose ir prie nuomos sutarties pridėtame perduotinų įrenginių sąraše nurodytų įrenginių pavadinimai nėra surašyti identiški, kitaip tariant, sąskaitose faktūrose jie detaliai neišvardinti, nepaneigia tokių apeliantės teiginių, kad šie įrenginiai buvo perleisti naujajai savininkei kaip komplektas, neįvardijant atskirų jo dalių. Vadinasi, nuomos sutarties šalys tokiu faktiniu elgesiu modifikavo sutarties sąlygą dėl įrangos grąžinimo nuomotojai.
35. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovės valdymo organai net ketverius metus, iki ieškovei 2019 m. sausio 28 d. buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, nekėlė klausimo nei dėl nuomos objekto negrąžinimo, 2015 m. birželio 1 d. pasibaigus sutarties terminui, nei dėl nuomos mokesčio už tai mokėjimo ar kitų nuostolių dėl nepagrįsto naudojimosi įranga atlyginimo. Ši aplinkybė tik patvirtina apeliantės poziciją dėl buvusio kitokio šalių susitarimo ir kitokio įrangos perdavimo būdo (naujajai jos savininkei) nustatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent bendrovės valdymo organams ir jų įgaliotiems asmenims teko pareiga laiku kontroliuoti, kaip buvo vykdomos sutartys, o bankroto administratorei kelti sutarties kontrahentei klausimą dėl prieš septynerius metus iki bankroto bylos iškėlimo (t. y. 2012 m.) sudarytos nuomos sutarties netinkamo įvykdymo ir nuostolių atlyginimo, juolab kai ši sutartis yra ir pasibaigusi beveik prieš ketverius metus iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nėra jokio teisinio pagrindo. Bankroto administratorė betarpiškai nedalyvavo nei sudarant ginčo sutartį, nei ją vykdant, nei ją nutraukus. Todėl bankroto administratorės interpretacijos, susijusios su šalių santykiais, susiklosčiusiais po sutarties nutraukimo, nesant į bylą pateiktų jas patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo spręsti apie nuostolių atsiradimą.
36. Kaip minėta pirmiau, teismas turi įvertinti ne tik atskiro įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą arba nebuvimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsietai nuo kitų įrodymų vertindamas nuomos sutarties priedą ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitas faktūras, padarė neteisingą išvadą, kad apeliantė neįrodė nuomotų daiktų grąžinimo fakto.
37. Taip pat sutiktina ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad turėjo būti įvertinas ir nuomos sutarties objekto specifiškumas. Apeliantei 2012 m. buvo perduota skaitmeninės studijos įranga, skirta televizijos kanalų signalo paruošimui retransliacijai, t. y. itin specifinė įranga, kurios eksploatavimo laikas yra ribotas, o naudojimo galimybės neatsiejamai susijusios su besikeičiančiais techniniais parametrais ir reikalavimais. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, ji šia technika (įrenginiais) naudojosi nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d., t. y. trejus metus, per kuriuos jos vertė neabejotinai ženkliai sumažėjo, tam įtakos turėjo ne tik turto nusidėvėjimas, bet ir besikeičiantys transliacijų techniniai parametrai (reikalavimai). Todėl ir tokia aplinkybė, kad pagal nuomos sutartį perduoto turto vertė tuo metu buvo 44 188,47 Eur, o 2016 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitose faktūrose jau nurodyta 5,5 kartus mažesnė jos kaina, t. y. 7 912,48 Eur, savaime neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad buvo parduoti ne ginčo objektu tapę, o kiti įrenginiai. Sutiktina su apeliante ir dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlį kompiuterinės technikos ir ryšių priemonių (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga) nusidėvėjimo (amortizacijos) terminas yra gana trumpas, t. y. 3 metai, todėl dar ir dėl šios priežasties tokia ginčo turto pardavimo kaina negali būti laikoma nerealia.
38. Aplinkybė, kad prie nuomos sutarties pridėtame priede buvo išvardintas kiekvienas elementas atskirai, o 2016 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitose faktūrose nurodyta, kad parduodama 0001 studijos įranga, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo parduota kita nei ginčo įranga. Ginčo įranga buvo parduota trečiajam asmeniui, todėl susitarimo su trečiuoju asmeniu sąlygos neturi reikšmės pradinės ieškovės ir apeliantės teisiniams santykiams. Šalys yra laisvos susitarti, kokiu būdu įforminti parduodamus / perduodamus daiktus.
39. Be to, ieškovė nenurodė, kokia kita konkreti įranga galėjo būti parduota naujajai pirkėjai UAB ,,Autodalys greitai“, nors būtent jos dispozicijoje yra / turėtų būti dokumentai, susiję su bendrovei priklausiusiu turtu. Atitinkamai, ir tokie jos argumentai, kad bendrovėje nebuvo surašytas įrangos utilizavimo aktas, neturi teisinės reikšmės, juolab pirmiau konstatavus, kad ji buvo parduota kitam asmeniui. Pažymėtina, kad pretenzijos dėl ieškovės turto apskaitos tvarkymo apeliantei nė negali būti reiškiamos.
40. Nepagrįsta ir ieškovės pozicija, kad būtent apeliantė, pranešusi apie sutarties nutraukimą, turėjo organizuoti įrangos grąžinimą. Ginčo dėl to, kad ieškovei buvo tinkamai pranešta apie sutarties nutraukimą bei pasiūlyta atsiimti įrangą, byloje nekilo, o nuomos sutartyje nebuvo nurodyta, kam kyla pareiga organizuoti turto perdavimą. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių tokius apeliantės skundo teiginius, kad 2019 m. gegužės 28 d. aktu jai grąžinta įrangos dalis buvo nebetinkama naudoti, dėl ko naujasis pirkėjas ją buvo atsisakęs priimti.
41. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių, t. y. nuostolių ieškovei, negrąžinus nuomotos įrangos, atsiradimo. Tai konstatavus, skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas panaikinamas, o naujosios ieškovės L. K. (ieškovės BUAB „UALT Company Group“ teisių perėmėjos) ieškinys atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
42. Įstatymų leidėjo valia, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
43. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo procesas išsiskiria tuo ypatumu, jog teismas turi pareigą savo iniciatyva, t. y. net be atskiro šalies prašymo ar pareiškimo, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias atitinkamos bylos procese (su tam tikromis išimtimis (žr. CPK 98 straipsnį)). Ši procesinė pareiga (paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias konkrečia instancine tvarka) saisto visų instancijų teismus. Todėl aukštesnės instancijos teismas, pakeisdamas ar panaikindamas žemesnės instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, paprastai savo iniciatyva perskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias žemesnės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 17 punktas).
44. Taigi, apeliacinės instancijos teismui, priėmusiam naują sprendimą dėl ginčo, tenka pareiga iš naujo išspręsti ir šalims bei valstybei kompensuotinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgiant į bendrąjį proceso teisėje įtvirtintą principą „pralaimėjęs moka“.
45. Patenkinus apeliantės apeliacinį skundą ir nauju sprendimu atmetus ieškovės ieškinį, ieškovei nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
46. Apeliantė prašė priteisti jai 300 Eur už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą pirmosios instancijos teisme, pateikė ir tokių išlaidų buvimą pagrindžiančius įrodymus. Vadovaujantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatytais civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytais kriterijais bei dydžiais, maksimali rekomenduojama už tokias teisines paslaugas priteisti suma sudarytų 5 050,80 Eur ([2,5 x 1 262,70 Eur) + [1,5 x 1 262,70 Eur]). Akivaizdu, kad apeliantės prašoma kompensuoti išlaidų už atstovavimą suma šiuo atveju yra gerokai mažesnė, nei Rekomendacijų 8.2, 8.3 papunkčiuose nustatyti maksimalūs dydžiai, todėl toks jos prašymas tenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
47. Be to, pateikdama 2019 m. lapkričio 11 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria jos atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apeliantė sumokėjo ir 38 Eur žyminį mokestį. Šios bylinėjimosi išlaidos jai kaip šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas, taip pat priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš viso apeliantei iš ieškovės priteistinas 338 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
48. Kaip pirmiau buvo nurodyta, pradine ieškove nagrinėjamoje byloje buvo bankrutavusi UAB ,,UALT Company Group“, kurios reikalavimą naujoji ieškovė L. K. perėmė po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, sudarydama 2020 m. birželio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Pradinė ieškovė naująja ieškove pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi. Vadinasi, nors ieškinio bei apeliacinio skundo pateikimo metu ir galiojo tokia sąlyga, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas reikalavimą pareiškęs bankrutuojantis juridinis asmuo buvo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjimo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys – nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą tokioje byloje sumokėjimo, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu situacija, susijusi, su buvusiu specifiniu ieškovės teisiniu statusu, jau yra pasikeitusi iš esmės.
49. Kitaip tariant, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų naujo paskirstymo klausimą bankrutavęs proceso dalyvis (pradinė ieškovė) jau yra pasitraukęs iš bylos, perleidęs savo reikalavimo teisę fiziniam asmeniui, ieškovei L. K., kuriai nėra iškelta bankroto byla. Šiuo aspektu kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad asmuo, įgydamas iš bankrutavusio juridinio asmens reikalavimo teisę, neįgyja ir negali įgyti buvusio ieškovo bankrutuojančios įmonės teisinio statuso. Tokį specifinį statusą asmuo gali įgyti tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir šis statusas siejamas tik su jį įgijusiu asmeniu, todėl negali būti kokiu nors būdu perleidžiamas kitam asmeniui. Atitinkamai, procesinių teisių perėmimas pats savaime nenulemia ir negali nulemti bankrutuojančios įmonės teisinio statuso perėmimo. Asmeniui, kuris įgyja bankrutavusios įmonės reikalavimo teisę ir byloje tampant ieškovu, kuris neturi bankrutuojančios įmonės statuso, negali būti taikomos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytos žyminio mokesčio lengvatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018, 19-20 punktai).
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes bei aptartą nagrinėjamam klausimui aktualią kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad iš ieškovės L. K., kuri, perimdama bankrutavusios bendrovės reikalavimo teisę, kartu prisiėmė ir riziką dėl galimo nepalankaus sprendimo jai priėmimo, valstybei priteistinas tiek žyminis mokestis, mokėtinas už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą, kaip iš bylą pralaimėjusios šalies, kuri nėra atleista nuo jų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Kadangi byloje buvo pareikštas 79 855,89 Eur sumos turtinis reikalavimas, o apeliaciniu skundu buvo ginčijamas teismo sprendimas, kuriuo iš apeliantės ieškovei nurodyta suma buvo priteista, už ieškinį ir apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 846 Eur (1 423 Eur x 2; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, šio straipsnio 4 ir 8 dalys).
51. Šalys įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos suteikimu, nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nėra aktualus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują spendimą – ieškovės L. K. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Zirzilė“ (juridinio asmens kodas 173148054) iš ieškovės L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 338 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti valstybei iš ieškovės L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 846 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė