Civilinė byla Nr. e2-147-494/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00821-2020-7

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 

                                           2.1.2.4.2.7; 2.1.2.6; 2.6.7; 2.6.8.11.3;

                                                               3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant Laimonui Rukšėnui,

dalyvaujant ieškovui Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui Rolandui Kruopiui, ginančiam viešąjį interesą,

atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms Meilutei Saidienei, Lilijai Krezub,

nedalyvaujant atsakovams sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ atstovui, I. Z., S. Z.,

tretiesiams asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei Lilijai Šilerienei, antstolei Daivai Prunskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „Žaluma“, I. Z. (I. Z.), S. Z., tretiesiams asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei Lilijai Šilerienei, antstolei Daivai Prunskienei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovas ieškiniu prašo:

1.1.                      Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria 0,4155 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perleistas sodininkų bendrijai „Žaluma“.

1.2.                      Panaikinti (duomenys neskelbtini) antstolės Daivos Prunskienės patvirtintą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. L2-10704/2016, kuriuo atsakovui I. Z. ir S. Z. buvo parduota 1740/4155 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

1.3.                      Taikyti restituciją – priteisti Lietuvos Respublikos valstybei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

1.4.                      Taikyti restituciją – priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sodininkų bendrijai „Žaluma“ naudai 256,58 Eur.

1.5.                      Taikyti restituciją – priteisti iš sodininkų bendrijos „Žaluma“, I. Z. ir S. Z. naudai 8000 Eur.

1.6.                      Priteisti iš sodininkų bendrijos „Žaluma“, I. Z. ir S. Z. bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

1.7.                      Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovams sodininkų bendrijai „Žaluma“, I. Z., S. Z. perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą (jo dalis) esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įkeisti šį sklypą, organizuoti šio sklypo planavimo darbus, organizuoti ir vykdyti šiame sklype statybos darbus.

2.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje išnagrinėta medžiaga Nr. AP-730 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, tarnybinį pranešimą dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, apgaulės būdu įgyjant iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – VRS), sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypą ir perparduodant jo dalį fiziniams asmenims. Ką tik paminėto tarnybinio pranešimo pagrindą sudarė faktinės aplinkybės, paaiškėjusios, nagrinėjant kitą civilinę bylą (e2-519-494/2020), kurioje taip pat buvo nagrinėjami neteisėto valstybės žemės, priskirtos sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemei, pardavimas ir perleidimas, būtent – kad sodininkų bendrija „Žaluma“ masiškai perpardavinėja iš valstybės lengvatine tvarka įgytus žemės sklypus (šiuo atveju buvo nustatytas dar vienas tokio perpardavinėjimo atvejis), tame tarpe – 0,4155 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo sklypas). Patikrinus surinktą medžiagą, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrija „Žaluma“ pakartotinio bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu sodininkų bendrija „Žaluma“ 6.5. klausimu nusprendė išpirkti Ginčo sklypą, kartu su dar 34 žemės sklypais bendrijos reikmėms „Bendrijos reikmės“, net lyginant su kitais to paties susirinkimo klausimo punktais, pvz., 6.6., 6.7., kuriuose buvo sprendžiamas kitų bendrijos teritorijoje esančių bendro naudojimo žemės sklypų naudojimas, nebuvo detalizuotos. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrija „Žaluma“ kreipėsi į NŽT VRS, prašydama patvirtinti valstybinio bendro naudojimo žemės sklypo Nr. 1D (Ginčo sklypo) geodezinius matavimus ir leisti išsipirkti šį sklypą. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. 2016 m. spalio 13 d. antstolė Daiva Prunskienė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. L2-10704/2016 pardavė skolininko (sodininkų bendrija „Žaluma“) pasiūlytam pirkėjui – atsakovui I. Z. 1740/4155 dalis Ginčo sklypo.

3.       Atsakovas I. Z., duodamas paaiškinimą prokuratūroje, nurodė, kad jis pats nėra sodininkų bendrijos „Žaluma“ narys. Toje bendrijoje gyvena vienas jo draugas, pas kurį kartais nuvažiuoja. Kartą, būdamas pas jį, sodininkų bendrijoje esančioje skelbimų lentoje pamatė skelbimą, berods, antstolio, kur buvo nurodyti antstolio kontaktai ir kažkokia informacija apie parduodamą Žemės sklypą. Atsakovas jau kurį laiką teigė ieškojęs žemės sklypo sau, tikslu statyti gyvenamąjį namą. Žiūrėjo įvairius sklypų variantus, tačiau dauguma buvo maži – po 6 arus. Kokia informacija tiksliai buvo nurodyta skelbime, paaiškinimo davimo metu jau teigė nebeprisimenąs. Būtent apie 17 arų dydžio žemės sklypo dalį, jo teigimu, jam pasiūlė pirkti antstolis. Pirkdamas Žemės sklypo dalį, atsakovas teigė matęs, kad jame yra dar viena dalis. Prieš pirkdamas Žemės sklypo dalį atsakovas pats teigė buvęs nuvažiavęs apžiūrėti Žemės sklypo. Žemės sklypą nuvažiavo apžiūrėti pats, niekas iš sodininkų bendrijos atstovų, apžiūrint Žemės sklypą, nedalyvavo. Nuvažiavęs apžiūrėti Žemės sklypo, atsakovas teigė pamatęs, kad jame yra tiesiog pieva – plynas laukas. Jis buvo apaugęs žole, apleistas, tiesiog atrodė kaip niekieno sklypas. Jokių statinių, vandens telkinių ir pan. jame nebuvo. Atsakovas teigė tiksliai neprisimenąs, bet galimai, prieš įsigydamas Žemės sklypo dalį, jis buvo susisiekęs su kažkuo iš sodininkų bendrijos atstovų ir kreipėsi į juos, kad pasiūlytų antstoliui, kad šis Žemės sklypo dalį parduotų būtent atsakovui. Kiek prisimena, jokie sodininkų bendrijos atstovai jo neinformavo apie kokius nors apribojimus, kurie taikomi jo perkamai Žemės sklypo daliai. Už perkamą žemės sklypo dalį atsakovas teigė atsiskaitęs dviem pavedimais per banką po 4000 Eur. Aptariamame Žemės sklype atsakovas teigė planavęs statyti sau gyvenamąjį namą. Gyvenamojo namo statyti kol kas teigė nepradėjęs, nes kol kas tam nėra sutaupęs pakankamai pinigų. Šiuo metu Žemės sklype teigė nevykdantis ir jokios kitos veiklos.

4.       2017 m. kovo 7 d. sodininkų bendrija „Žaluma“ valdybos narys P. E., duodamas paaiškinimą prokuratūroje nurodė, kad jis yra sodininkų bendrijos „Žaluma“ valdybos narys nuo 2009 metų. Į jo pareigas įeina tai, kas nurodyta sodininkų bendrijos įstatuose, pvz., svarstyti sandorių sudarymo klausimus, nagrinėti bendrijos narių prašymus ir kt. Sodininkų bendrijos „Žaluma“ valdybą sudaro 5 nariai, 1 iš jų yra bendrijos pirmininkas. Nuo to laiko, kuomet P. E. tapo valdybos nariu, jo teigimu, J. N. buvo valdybos narys ir jos pirmininkas.

5.       P. E. teigimu, apytiksliai 2011 metais įvykusio visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta sodininkų bendrijos „Žaluma“ nuosavybėn įgyti dalį sodininkų bendrijos „Žaluma“ teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų. Dalies šioje teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų įsigyti buvo atsisakyta. P. E. turimais duomenimis, nuo 2009 m. sausio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo skaičiuoti nuomos mokesčius už bendrojo naudojimo žemės sklypus sodininkų bendrijoje „Žaluma“, kurie tuomet padidėjo nuo maždaug 2000 Lt per metus iki maždaug 50000 Lt per metus. Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo žemė, esanti sodininkų bendrijos teritorijoje, tapo bendrijai nepakeliama finansine našta, savivaldybė buvo pareiškusi bendrijai ieškinį, kelis metus dėl to buvo areštuotos bendrijos sąskaitos. Bendrija kreipėsi į savivaldybę dėl šio mokesčio sumažinimo iki buvusio lygio, bet savivaldybė prašymo netenkino. Šiai dienai visos savivaldybės pateiktos sąskaitos, anot P. E., yra beveik apmokėtos. Sodininkų bendrijos „Žaluma“ teritorijoje yra apie 10 km bendrojo naudojimo kelių, pagal galiojančius teisės aktus šiais keliais turi galėti privažiuoti specialiųjų tarnybų, atliekas surenkančių įmonių transporto priemonės, yra keliami reikalavimai šių kelių plotui, apsisukimo vietoms ir pan. Viename iš sodininkų bendrijos narių susirinkimų buvo nuspręsta įrengti pliažus, prieplauką, pastatą bendrijos būstinei, apžvalgos taškas ir kt. 2013 metais sodininkų bendrija „Žaluma“ įsitraukė į Vilniaus rajono savivaldybės parengtą projektą dėl to, kad per sodininkų bendrijos teritoriją būtų nutiestas dviračių takas. Bendrojo naudojimo žemės sklypai sodininkų bendrijos „Žaluma“ nuosavybėn buvo įgyti bendrijos narių lėšomis. Kiekvienas bendrijos narys galėjo paremti sodininkų bendriją „Žaluma“ piniginiu įnašu. Piniginis įnašas buvo įforminamas kasos pajamų orderiu, jei pinigai buvo įnešami į bendrijos kasą. Taip pat buvo galimybė pervesti lėšas per banką. Lėšų pavedimuose mokėjimo paskirtis būdavo nurodoma apytiksliai: „žemės išpirkimui iš valstybės“. Tiksliai pasakyti ar mokėjimų pavedimuose būdavo nurodoma už kokį konkrečiai sklypą mokamas įnašas – P. E. negalėjo. Jokios sutartys su sodininkų bendrijos nariais, pervedančiais aptariamas lėšas, nebuvo sudaromos. Tai, anot P. E., nesietina su vėlesniais sklypų pardavimais bendrijos nariams, nes dalis asmenų, įnešusių minėtas lėšas, neįsigijo nuosavybėn iš bendrijos žemės sklypų. Tiksliai pasakyti ar buvo asmenų, kurie nusipirko žemės sklypus, tačiau nebuvo iš anksto parėmę bendrijos, P. E. negalėjo.

6.       2015 metų visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta dalį šio aukščiau nurodytų sklypų parduoti bendrijos nariams. Visų sodininkų bendrijos „Žaluma“ narių prašymai, kurie buvo pateikti bendrijos valdymo organams dėl jų įsigijimo privačion nuosavybėn buvo patenkinti.

7.       Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje pateiktą sodininkų bendrijos sampratą sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Minėto straipsnio 2 dalyje suformuoti pagrindiniai sodininkų bendrijos veiklos principai numatant, kad bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Kaip numatyta Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.

8.       Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRĮ) 8 straipsnio 7 dalies nuostatas sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Tokia žemė tampa bendrąja daline sodininkų bendrijos narių nuosavybe. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, - kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

9.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 5 punktas numato, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. 

10.       Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – Taisyklės) 2 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė – tai mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o rekreacijai naudojama mėgėjų, sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas yra nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose.

11.       Taisyklių 3 punktas numato, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę įsigyti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus; įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. O sodininkų bendrijos – bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai; įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad be aukciono parduodami šių taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

12.       Kaip nurodoma, iš šio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus (kurie iki juos įsigyjant bendrijai yra valstybės žemė) priklausė išimtinai sodininkų bendrijoms, kaip juridiniams asmenims. Ne mažiau svarbu tai, kad sodininkų bendrijos gali įsigyti šiuos bendrojo naudojimo žemės sklypus konkrečiai apibrėžtam tikslui – bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šiai bylai yra itin aktualūs 2020 m. kovo 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-650-450/2020 pateikti išaiškinimai. Pastarajame sprendime Lietuvos apeliacinis teismas be kita ko konstatavo, kad valstybine žeme gali būti disponuojama tik pagal imperatyvias teisės aktuose nustatytas sąlygas ir tvarką. Bendrija, įgijusi ginčo žemės sklypą, neturėdama tikslo jo naudoti sodininkų bendrijos narių poreikių tenkinimui, nepagrįstai pasinaudojo teisės normose nustatytomis išskirtinėmis valstybinės žemės įgijimo sąlygomis, kurios skirtos tam, kad sodininkų bendrijos įsigytų ir bendriems sodininkų poreikiams tenkinti naudotų bendrojo naudojimo žemės sklypus. Pardavus lengvatinėmis sąlygomis ginčo žemę Bendrijai, kuri neketino naudoti ir nenaudojo ginčo žemės sklypo pagal jo naudojimo būdą, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Imperatyvių valstybinės žemės pardavimą (nuomą) reglamentuojančių teisės normų pažeidimo padariniai – sandorių negaliojimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

13.       Pripažinus ab initio negaliojančia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis sodininkų bendrija įgyvendino nuosavybės jai priklausančiu turtu disponavimo teisę, todėl vykdymo procese buvo realizuotas atsakovei sodininkų bendrijai „Žaluma“ nepriklausantis turtas. Vykdymo procese realizavus sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemę buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, leidžiančios valstybinę bendrojo naudojimo žemę perleisti tik sodininkų bendrijoms ir atitinkamai draudžiančios ją įsigyti privatiems asmenims. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad sudarius ginčijamą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir antstolio Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos ir atsakovui perleistas sodininkų bendrijai nepriklausantis turtas, todėl šie sandoriai yra naikintini ir taikytina restitucija natūra, grąžinant jų šalis į iki sandorių buvusią padėtį.

14.       Ginčo sklypas buvo parduotas I. Z., jam būnant santuokoje su S. Z.. Šie atsakovai, turimais duomenimis, nėra sudarę vedybų (ar povedybinės) sutarties, todėl nors nekilnojamojo turto registre registruota tik I. Z. nuosavybės teisė į Ginčo sklypą, jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

15.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, jog žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos.

16.       Prokuroras atsižvelgdamas į aukščiau paminėtą imperatyvaus pobūdžio teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos nuostatas, daro išvadą, kad Ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudalyti panaudojant apgaulę, atsakovams neteisėtai, ne aukciono tvarka buvo parduotas Ginčo sklypas, priskiriamas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemei. Tokiu būdu valstybė patyrė turtinę žalą, kadangi, valstybė, atstovaujama valstybinės žemės patikėtinio, aukciono tvarka neabejotinai būtų galėjusi Ginčo sklypą parduoti brangiau. Pastarąjį teiginį patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas – sodininkų bendrija „Žaluma“ Ginčo sklypą įgijo sumokėjusi 256,58 Eur, tuo tarpu iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti (pagal tai nurodyta ir ieškinio suma), kad Ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė yra 38600 Eur.

17.       Teisme gautas atsakovo NŽT atstovės atsiliepimą, kuriame nurodė, kad NŽT sutinka su ieškovo pateiktu ieškiniu. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijų teritorijose esančios valstybinės žemes pardavimas vykdomas vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – Taisyklės), nuostatomis. Taisyklių 3.2 papunktyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos turi teisę pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė – tai mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas yra nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad parduodant valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, valstybinės žemės sklypo kaina arba pradinė valstybinės žemės sklypo, parduodamo aukcione, kaina nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“.

18.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 2.1.2 papunktyje nustatyta, kad apskaičiuojant parduodamų be aukciono valstybinės namų valdų žemės sklypų, mėgėjų sodo teritorijoje esančios žemės sklypų, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų, individualių garažų žemės sklypų, išskyrus šio nutarimo 5.6 papunktyje nurodytus valstybinės žemės plotus, vertę. Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, 6 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės (be vertės priedo dėl inžinerinių statinių), miško žemės ir vandens telkinių vertė nuo 1995 m. vasario 1 d. indeksuojama indeksu 1,6. Kaip nurodoma, atsižvelgiant į pateiktą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo žemės sklypus, kuriuos sodininkų bendrijos iš valstybės įgyja lengvatinėmis sąlygomis, t. y. už indeksuotą kainą ir tik konkrečiai veiklai vykdyti (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai).

19.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ lengvatinėmis sąlygomis įsigijo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sodininkų bendrijos bendrų poreikių tenkinimui. Pažymėjo, jog aplinkybę, kad sodininkų bendrija „Žaluma“ siekė įsigyti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), konkrečiai (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai) veiklai vykdyti, patvirtina ne tik šio įsigyto žemės sklypo naudojimo būdas, nurodytas kadastro duomenyse, tačiau ir pats šios bendrijos inicijuotas, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3503 patvirtintas valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Žaluma“, formavimo ir pertvarkymo projektas.

20.       2016 m. kovo 8 d. sodininkų bendrija „Žaluma“ su prašymu patvirtinti geodezinius matavimus ir leisti išsipirkti valstybinį bendro naudojimo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, aplinkybė, kad pagal teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą privatūs asmenys neturi galimybės įsigyti valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijose, už indeksuotą jos vertę bei kita aplinkybė, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) antstolė Daiva Prunskienė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. L2-10704/2016 žemės sklypo dalį 1740/4155 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė skolininko sodininkų bendrijos „Žaluma pasiūlytam pirkėjui I. Z.. Kaip nurodė, kad tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrija „Žaluma“ savo nuosavybėn įgijo tik dėl vieno tikslo – siekdama jį perleisti privačiam asmeniui ir iš to pasipelnyti, t. y. pasitelkdama apgaulę įsigijo šį žemės sklypą iš valstybės, atstovaujamos NŽT, ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai vykdyti, o tik dėl pelno gavimo.

21.       Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002, teigiama, kad apgaulės sąvoka apibrėžtina remiantis teismų praktika ir teisės doktrina. Lietuvos Aukščiausiasis teismas apgaulė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnio prasme apibrėžia kaip sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį, apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; kt.).

22.       CK 1.91 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

23.       Kaip nurodoma atsiliepime, akivaizdu, jog šiuo atveju NŽT nebūtų sudariusi sutarties, kuria buvo parduotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), jei būtų žinojusi tikruosius sodininkų bendrijos „Žaluma“ tikslus, t. y. kad lengvatinėmis sąlygomis įgytas minėtas žemės sklypas nebus naudojamas sodininkų bendrijos „Žaluma“ narių bendriems poreikiams tenkinti, o bus perleistas (parduotas) privačiam asmeniui, siekiant iš to pasipelnyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad sodininkų bendrija „Žaluma“ pasitelkdama apgaulę, t. y. tyčia suklaidindama valstybę, atstovaujamą NŽT, dėl esminės sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sąlygos (tikslo, dėl kurio įsigyjamas žemės sklypas) neteisėtai įgijo minėtą žemės sklypą.

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmeniui, siekiančiam įsigyti žemės sklypą privačion nuosavybėn, tenka pareiga įsitikinti, kad pagal įstatymą nėra kliūčių žemės sklypui pirkti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2008). Asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008).

25.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijęs pilietis yra nesąžiningas įgijėjas, pirkdamas konkretaus naudojimo būdo – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – žinojo ir (ar turėjo žinoti, jog šis žemės sklypas sodininkų bendrijai „Žaluma“ buvo parduotas liks konkretiems tikslams (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai įgyvendinti. Akivaizdu, jog įsigydamas žemės sklypo dalį 1740/4155 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pilietis būdamas apdairus, rūpestingas, turėjo susipažinti bei įsitikinti, kad pagal teisės aktus nėra kliūčių žemės (sodo) sklypo pirkimui, tačiau tikėtina, jog net ir žinodamas šias kliūtis, pilietis vis tiek įsigijo šį žemės sklypą. Pažymėjo ir tai, kad šiai civilinei bylai yra aktualūs 2020 m. kovo 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-650-450/2020 pateikti išaiškinimai, kuriuos ieškovas ieškinyje išsamiai nurodė, todėl nesikartos. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašo ieškovo ieškinį tenkinti.

26.       Teismo posėdžio metu ieškovas prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ginčija valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir antstolio aktą. Ši sutartis prieštarauja Žemės reformos nuostatoms, tą patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo išaiškinimuose. Sodininkų bendrija ,,Žaluma“ neturėjo tikslo, ginčo žemės sklypą naudoti bendrijos tikslams ir reikmėms. Tą patvirtina ir Zubanovų paaiškinimai, kad įsigyjant žemės sklypą, jis buvo apleistas ir neprižiūrėtas. Dėl antstolio akto Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. e2A-650-450/2020 nurodė, kad žemės pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu. Kas ir šiuo atveju, pateiktas ieškinys yra pagrįstas, todėl prašo jį tenkinti.

27.       Teismo posėdžio metu NŽT atstovė nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus ir sutinka su ieškiniu, todėl jų nekartoja. Ši valstybinė žemė buvo parduota sodininkų bendrijai, tačiau sodininkų bendrija ją naudojo ne savo bendrijos reiksmėms, o perpardavinėjo, ko NŽT negalėjo numatyti.

Ieškinys tenkintinas.

Dėl viešo intereso gynimo.

28.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Minėto straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Iš esmės analogiška pastarajai nuostata yra įtvirtinta ir CPK 49 straipsnio 1–2 dalyse. Teismų praktikoje konstatuota, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės (taip pat – ir civilinio proceso) principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises, išimtis. Ji nustatyta pirmiausia siekiant apginti socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie patys negali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jų pažeistą teisę, arba asmenų, negalinčių be kitų pagalbos savarankiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Kaip matyti, prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, tačiau kita vertus, šių subjektų teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą nėra absoliuti – CPK 5 straipsnio 3 dalyje ir CPK 49 straipsnio 1–2 dalyse expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pirmiau įvardyti subjektai tik įstatymų nustatytais atvejais gali reikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavusi, kad viešajam interesui civilinio proceso tvarka ginti yra būtinos dvi pirminės sąlygos: 1) ieškinys viešajam interesui ginti yra pareikštas subjekto, kuriam įstatymų lygmeniu pripažįstama teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą; 2) subjektas, reiškiantis ieškinį viešajam interesui ginti, veikia pagal įstatyme apibrėžtą savo kompetenciją, t. y. įstatyme yra įtvirtinta tokio subjekto teisė (tiksliau – netgi pareiga, jeigu, žinoma, egzistuoja pagrindas imtis viešojo intereso gynimo) teismine tvarka ginti viešąjį interesą reikalaujant taikyti konkretų civilinių teisių gynimo būdą. Pažymėtina, kad šių sąlygų nebuvimas eliminuoja viešojo intereso gynimo civilinio proceso tvarka galimybę. Kita vertus, kompetencijos ginti viešąjį interesą neturėjimas neužkerta kelio kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. viešasis interesas, neegzistuojant pirmiau įvardytoms sąlygoms, gali būti ginamas per prokurorą (CPK 49 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-611/2018). Minėtoje civilinėje byloje teisėjų kolegija papildomai pažymėjusi, jog pirmiau įvardytų nuostatų, kad ieškinys viešajam interesui ginti gali būti reiškiamas įstatymuose apibrėžto subjektų rato ir tik įstatymų nustatytais – tokių subjektų kompetencijai priskirtais – atvejais, paskirtis – užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp viešojo ir privataus interesų gynimo, civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ginant viešąjį interesą, egzistuoja įsikišimo į civilinius teisinius santykius ir į tokių santykių dalyvių subjektines teises galimybė. Aptariamos nuostatos yra teisiniai saugikliai, kurie garantuoja, kad viešasis interesas nebus be aiškaus ir konkretaus pagrindo neproporcingai suabsoliutintas ir ginamas privataus intereso sąskaita. Kaip minėta, viešojo intereso gynimas yra dispozityvumo principo išimtis, todėl šis interesas, kaip įvardyto – civiliniame procese dominuojančio – principo veikimą ribojantis veiksnys, gali būti ginamas numerus clausus (baigtinis sąrašas) principu, t. y. tik tiek, kiek šio intereso gynimo galimybė (būtinybė) yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-611/2018). Ieškovas pareiškė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ieškovas savo ieškinio reikalavimams pagrįsti nurodė, kad ginčo sandoriai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, t. y. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių nuostatoms. Teismo vertinimu, paties ieškinio argumentai yra akivaizdžiai orientuoti į viešojo intereso, susijusio su nuosavybės teisės valstybinės žemės sklypą įgyvendinimu, gynimą.

Dėl ieškinio reikalavimų.

29.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. A858–3399/2011, Nr. A492–173/2014).

30.       Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018).

31.       Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015 m. liepos 31 d.) (toliau – SBĮ) 3 straipsnio 1 dalis pateikia sodininkų bendrijos sampratą, jog tai atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį; bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos prašymu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Pagal SBĮ 7 straipsnio 1 dalį, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė; minėto straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus bendrija valdo CK, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

32.       Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (suvestinė 2015 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. liepos 24 d. redakcija) (toliau – Žemės reformos įstatymas) reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką (1 straipsnis). Šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendrojo naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

33.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (suvestinės redakcijos: 2015 m. gruodžio 10 d. – 2016 m. balandžio 30 d. ir 2016 m. birželio 3 d. – 2017 m. birželio 30 d.) (toliau – Žemės įstatymas) paskirtis nurodyta šio įstatymo 1 straipsnio 1,2 dalyse: žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje reglamentavimas (1 dalis); žemės tvarkymo ir administravimo politikos įgyvendinimas, ir toks žemės santykių reguliavimas, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (2 dalis). Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams.

34.       Ginčo laikotarpiui aktualių (suvestinė 2015 m. vasario 2 d. – 2018 m. gegužės 31 d. redakcija) Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nurodyta, kad sodininkų bendrijos turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus – bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.1 punktas), bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.2 punktas); šie sklypai turintiems teisę juos įsigyti subjektams parduodami be aukciono (4 punktas).

35.       Teismų praktikoje, esant tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir šioje byloje bei dalyvaujant tai pačiai bylos šaliai – atsakovui sodininkų bendrijai „Žaluma“, yra pažymėta, jog teisės aktai labai aiškiai apibrėžia, kad būtent sodininkų bendrijoms, o ne atskiriems asmenims yra suteikiama teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šios nuostatos yra imperatyvios. Lengvatinę (be aukciono) tokių sklypų įsigijimo tvarką lemia jų naudojimo būdas. Sodininkų bendrijos gali įsigyti ne bet kokius, o būtent bendrojo naudojimo žemės sklypus. Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė – mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019).

36.       Aukščiau paminėtomis nutartimis teismai išaiškinę, kad teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Nors teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, tačiau sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys lemia išvadą, kad tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims, taigi disponuoti ja sodininkų bendrija neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019).

37.       Bylos duomenys rodo, kad dar iki įsigyjant ginčo sklypą iš valstybės, atsakovas (sodininkų bendrija „Žaluma“) (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrija „Žaluma“ pakartotinio bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu sodininkų bendrija „Žaluma“ 6.5. klausimu nusprendė išpirkti Ginčo sklypą, kartu su dar 34 žemės sklypais bendrijos reikmėms „Bendrijos reikmės“, net lyginant su kitais to paties susirinkimo klausimo punktais, pvz., 6.6., 6.7., kuriuose buvo sprendžiamas kitų bendrijos teritorijoje esančių bendro naudojimo žemės sklypų naudojimas, nebuvo detalizuotos. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrija „Žaluma“ kreipėsi į NŽT VRS, prašydama patvirtinti valstybinio bendro naudojimo žemės sklypo Nr. 1D (Ginčo sklypo) geodezinius matavimus ir leisti išsipirkti šį sklypą. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. (duomenys neskelbtini) antstolė Daiva Prunskienė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. L2-10704/2016 pardavė skolininko (sodininkų bendrija „Žaluma“) pasiūlytam pirkėjui – atsakovui I. Z. 1740/4155 dalis Ginčo sklypo. Visa tai suponuoja teismui teigti, kad atsakovas, įsigydamas ginčo sklypą iš valstybės, neturėjo tikslo ir neketino ginčo sklypo naudoti bendroms sodininkų bendrijos reikmėms (pavyzdžiui, statiniams statyti, rekreacijos tikslais ir pan.), priešingai. Atkreiptina ir į tai, jog viso proceso metu atsakovas sodininkų bendrija neteikė jokių duomenų apie tai, koks (kaip) sutarties sudarymo metu (arba yra dabar) galimai buvo (pasireiškė) ginčo žemės sklypo bendro naudojimo poreikis (pavyzdžiui, buvimas statinių, rekreacijos tikslas ir pan.). Be to, atsakovui bendrijai įsigijus ginčo sklypą, nenustatyta, kad ginčo sklypas bent kurį laiką buvo naudotas kaip bendrojo naudojimo žemė. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo nurodyta aplinkybe ir kurią palaikė kitas bylos atsakovas NŽT, jog atsakovas sodininkų bendrija dar iki ginčijamo sandorio sudarymo jau turėjo tikslą – ginčo žemės sklypą perparduoti kitiems asmenims nuosavybės teise. Taigi nagrinėjamu atveju, atsakovas sodininkų bendrija „Žaluma“, neturėdamas tikslo ginčo sklypo naudoti bendroms reikmėms, ne tik neturėjo teisės ginčo sklypą perleisti kitiems asmenims, bet ir neturėjo teisės įsigyti ginčo sklypo lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės.

38.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

39.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią bendrojo naudojimo sodininkų bendrijos žemė nuosavybės teise negali priklausyti pavieniams sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims, daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, jog sandoris dėl valstybinės žemės sudarytas pažeidus imperatyvias teisės normų nuostatas, t. y. yra niekinis visa apimtimi, taikytini teisiniai padariniai – restitucija. Taikytina restitucija, o būtent priteistina Lietuvos Respublikos valstybei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat taikytina restitucija – priteistina iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos NŽT sodininkų bendrijai „Žaluma“ naudai 256,58 Eur. Restitucija taikytina – priteistina iš sodininkų bendrijos „Žaluma“, I. Z. ir S. Z. naudai 8000 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

40.       CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai pateinkintai ieškinio reikalavimų daliai.

41.       Šiuo atveju restitucija yra taikoma iš viso už 8256,58 Eur sumą, todėl nuo šios sumos skaičiuotinas žyminis mokestis – 186,00 Eur. Todėl iš atsakovų sodininkų bendrijos ,,Žaluma”, I. Z. ir S. Z. valstybei priteistina po 62,00 Eur žyminio mokesčio.

42.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), nagrinėjamoje byloje tokios išlaidos sudarė 32,05 Eur, todėl iš atsakovo sodininkų bendrijos ,,Žaluma” priteistina 10,69 Eur, iš atsakovų I. Z. ir S. Z. po 10,68 Eur (CPK 92 straipsnis).

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. gegužės 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria 0,4155 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perleistas sodininkų bendrijai „Žaluma“, į. k. 191518644.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) antstolės Daivos Prunskienės patvirtintą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. L2-10704/2016, kuriuo atsakovui I. Z. (I. Z.), gim. (duomenys neskelbtini)  ir S. Z., gim. (duomenys neskelbtini)  buvo parduota 1740/4155 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją – priteisti Lietuvos Respublikos valstybei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją – priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. 188704927 sodininkų bendrijos „Žaluma“, į. k. 191518644 naudai 256,58 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 58 ct).

Taikyti restituciją – priteisti iš sodininkų bendrijos „Žaluma“, į. k. 191518644, I. Z. (I. Z.), gim. (duomenys neskelbtini) ir S. Z., gim. (duomenys neskelbtini)  naudai 8000,00 Eur (aštuonis tūkstančius eurų 00 ct).

2020 m. kovo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovams sodininkų bendrijai „Žaluma“, j.a.k. 191518644, I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą (jo dalis) esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) -   palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teismo sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš atsakovo sodininkų bendrijos „Žaluma“, į. k. 191518644, valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, įmokos kodas 5660) 72,69 Eur (septyniasdešimt du eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų (62,00 Eur žyminio mokesčio ir 10,69 Eur pašto išlaidų).

Priteisti iš atsakovo I. Z. (I. Z.), gim. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, įmokos kodas 5660) 72,68 Eur (septyniasdešimt du eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų (62,00 Eur žyminio mokesčio ir 10,68 Eur pašto išlaidų).

Priteisti iš atsakovės S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, įmokos kodas 5660) 72,68 Eur (septyniasdešimt du eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų (62,00 Eur žyminio mokesčio ir 10,68 Eur pašto išlaidų).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                                                               Dalia Zeniauskaitė