Civilinė byla Nr. e2S-791-826/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01666-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.9.2.1; 3.1.14.8.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nira Group“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutarties, kuria buvo išspręstas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nira Group“ ieškinio atsakovei A. G. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo priėmimo klausimas,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė 2018 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės A. G. 229,48 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Teismo motyvai:
1. Nurodė, kad ieškovė tiesiogiai kreipėsi į teismą, nesilaikydama privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį atsisakė priimti. Paaiškino, jog ieškiniu prašoma priteisti iš buvusios įmonės darbuotojos atsakovės A. G. nepagrįstai išmokėtus 150,00 Eur ūkio išlaidoms ir 79,48 Eur darbo užmokesčio. Šis šalių ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių ir atsižvelgiant į jo pobūdį laikytinas individualiu darbo ginču. Pagal ginčo metu galiojusį reglamentavimą tokiems ginčams buvo numatyta išankstinė individualaus darbo ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Nėra svarbu, kad darbo santykiai yra nutrūkę ar kad ieškovei iškelta bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Nira Group“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundo motyvai:
1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos specifinį teisinį statusą ir nesivadovavo Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, pagal kurias bankroto proceso metu kilę klausimai turi būti sprendžiami kuo greičiau ir operatyviau. Bankroto administratorė turi patikrinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Patikrinusi duomenis nustatė, jog atsakovei galbūt be teisėto pagrindo išmokėta 150,00 Eur ir tai nėra susiję su darbo teisiniais santykiais. Pateikė 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-24617, kur darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti kilusį ginčą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
6. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį teisme, nes nebuvo laikytasi individualaus darbo ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, kai ieškinį pareiškia bankrutavusios įmonės bankroto administratorius buvusiam darbuotojui dėl nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio ir gautų lėšų grąžinimo. Ieškovė atskiruoju skundu prašė šią nutartį panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Paaiškino, kad buvo neatsižvelgta į jos specifinį teisinį statusą ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
8. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
9. Darbo kodekso (toliau – DK) 216 straipsnio 1 dalyje yra numatyti du pagrindiniai darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai: darbo ginčų komisija ir teismas. Paprastai visi ginčai pirmiausia turi būti nagrinėjami darbo ginčų komisijoje, o į teismą kreipiamasi tik tuo atveju, jei nesutinkama su darbo ginčų komisijos sprendimu.
10. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti nepagrįstai atsakovei išmokėtą 79,48 Eur darbo užmokestį ir 150,00 Eur ūkio išlaidoms priskirtinas individualiems darbo teisiniams santykiams. Pagal DK 213 straipsnio 3 dalį individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių iš vienos pusės ir darbdavio iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Taigi išskirtinis individualaus darbo ginčo požymis yra tai, kad šio ginčo šalis sieja darbo teisiniai santykiai ir ginčas yra kilęs įgyvendinant iš šių santykių kilusias teises ir pareigas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje. Atsižvelgus į teisės normų aiškinimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priskirtinas individualiam darbo ginčui, todėl pagal DK 220 straipsnio 1 dalį yra numatyta privaloma išankstinė individualaus darbo ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Ginčo nėra, kad ieškovė nesikreipė į darbo ginčų komisiją.
11. Apeliantė atskirajame skundė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog bankrutuojančios įmonės vardu į teismą tiesiogiai kreipėsi bankroto administratorius pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą, t. y. ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos jis patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. Visų pirma, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytas procedūrinis terminas, per kurį bankroto administratorius turi atlikti savo funkcijas. Ši teisės norma nėra taikoma aiškinant individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarką, kuri numatyta DK. Antra. DK 220 straipsnyje nėra įtvirtinta išimčių nesikreipiant į darbo ginčų komisiją tiesiogiai kreiptis į teismą tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę ar kai darbdaviui yra iškelta bankroto byla.
12. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio priėmimo klausimą šioje byloje nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstas išvadas, kad ieškovė nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teismo tvarkos, kad ginčas kilo iš darbo teisinių santykių ir kad tarp šalių kilęs ginčas yra individualus darbo ginčas, patenkantis į DK 213 straipsnio 3 dalyje nurodytų individualių darbo ginčų, nagrinėtinų pirma kreipiantis į darbo ginčų komisiją, kategorijų sąrašą. Dėl to pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                 Marius Dobrovolskis