Administracinė byla Nr. A261-1032/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01249-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. L., Z. M., A. K., M. M., J. A., V. P., S. A., L. Č. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, ir Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl įpareigojimo išduoti tarnybinės uniformos dalis ir žalos atlyginimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1. Pareiškėjai A. L., Z. M., A. K., M. M., J. A., V. P., S. A., L. Č. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) įpareigoti atsakovą Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d.–2012 m. gegužės 11 d. laikotarpiu, atitinkamai:

1. A. L. už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. kovo 28 d.: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003–2006 metais), 1 žieminę striukę (neišduota 2009–2012 metais), 1 kelnes ir 1 švarką (neišduoti 2003–2006 metais) (vietoje 1 darbo kostiumo, kadangi, remiantis normų pakeitimu, nuo 2009 m. birželio 10 d. darbo kostiumas nebeišduodamas, o išduodama atskirai kelnės ir švarkas), 1 vasarinę striukę (neišduota 2009–2012 metais), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2009–2012 metais), 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2003–2006 metais), 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2003–2006 metais), 1 kaklaraištį (neišduotas 2003–2006 metais), 1 šaliką (neišduotas 2009–2012 metais), 1 porą batelių (neišduota 2003–2006 metais), 1 porą žieminių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 odinį diržą su dėklais (neišduotas 2009–2012 metais);
2. Z. M. už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. kovo 28 d.: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003–2004 metais), 1 žieminę striukę (neišduota 2009–2012 metais), 1 kelnes ir 1 švarką (neišduoti 2003–2004 metais) (vietoje 1 darbo kostiumo, kadangi, remiantis normų pakeitimu, nuo 2009 m. birželio 10 d. darbo kostiumas nebeišduodamas, o išduodama atskirai kelnės ir švarkas), 1 vasarinę striukę (neišduota 2003–2006 metais), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2003–2006 metais), 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2003–2006 metais), 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2003–2006 metais), 1 kaklaraištį (neišduotas 2003–2006 metais), 1 šaliką (neišduotas 2009–2012 metais), 1 porą batelių (neišduota 2003–2006 metais), 1 porą žieminių batų (neišduota 2003–2006 metais), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2003–2006 metais), 1 porą odinių pirštinių (neišduota 2003–2006 metais), 1 odinį diržą su dėklais (neišduotas 2009–2012 metais);
3. A. K. už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. kovo 28 d.: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003–2006 metais), 1 žieminę striukę (neišduota 2003–2006 metais), 1 kelnes ir 1 švarką (neišduoti 2003–2006 metais) (vietoje 1 darbo kostiumo, kadangi, remiantis normų pakeitimu, nuo 2009 m. birželio 10 d. darbo kostiumas nebeišduodamas, o išduodama atskirai kelnės ir švarkas), 1 vasarinę striukę (neišduota 2003–2006 metais), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2003–2006 metais), 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2003–2006 metais), 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2003–2006 metais), 1 kaklaraištį (neišduotas 2003–2006 metais), 1 šaliką (neišduotas 2009–2012 metais), 1 porą batelių (neišduota 2003–2006 metais), 1 porą žieminių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2003–2006 metais), 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2007–2008 metais), 1 odinį diržą su dėklais (neišduotas 2009–2012 metais);
4. M. M. už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. gegužės 11 d.: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003–2006 metais), 1 žieminę striukę (neišduota 2009–2012 metais), 1 kelnes ir 1 švarką (neišduoti 2003–2006 metais) (vietoje 1 darbo kostiumo, kadangi, remiantis normų pakeitimu, nuo 2009 m. birželio 10 d. darbo kostiumas nebeišduodamas, o išduodama atskirai kelnės ir švarkas), 1 vasarinę striukę (neišduota 2009–2012 metais), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2009–2012 metais), 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2003–2006 metais), 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2009–2012 metais), 1 kaklaraištį (neišduotas 2003–2006 metais), 1 šaliką (neišduotas 2007–2008 metais), 1 porą batelių (neišduota 2003–2006 metais), 1 porą žieminių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 porą odinių pirštinių (neišduotos 2003–2006 metais), 1 odinį diržą su dėklais (neišduotas 2009–2012 metais);
5. J. A. už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 16 d. iki 2012 m. kovo 28 d.: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2007–2008 metais), 1 žieminę striukę (neišduota 2009–2012 metais), 1 kelnes ir 1 švarką (neišduoti 2007–2008 metais) (vietoje 1 darbo kostiumo, kadangi, remiantis normų pakeitimu, nuo 2009 m. birželio 10 d. darbo kostiumas nebeišduodamas, o išduodama atskirai kelnės ir švarkas), 1 vasarinę striukę (neišduota 2009–2012 metais), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2009–2012 metais), 2 moteriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2007–2008 metais), 2 moteriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2009–2012 metais), 1 kaklaraištį (neišduotas 2007–2008 metais), 1 šaliką (neišduotas 2009–2012 metais), 1 porą batelių (neišduota 2007–2008 metais), 1 porą žieminių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 odinį diržą su dėklais (neišduotas 2007–2008 metais);
6. V. P. už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 15 d. iki 2012 m. kovo 28 d.: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2007–2008 metais), 1 kelnes ir 1 švarką (neišduoti 2007–2008 metais) (vietoje 1 darbo kostiumo, kadangi, remiantis normų pakeitimu, nuo 2009 m. birželio 10 d. darbo kostiumas nebeišduodamas, o išduodama atskirai kelnės ir švarkas), 1 vasarinę striukę (neišduota 2009–2012 metais), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2009–2012 metais), 2 moteriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2007–2008 metais), 2 moteriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2009–2012 metais), 1 kaklaraištį (neišduotas 2007–2008 metais), 1 šaliką (neišduotas 2009–2012 metais), 1 porą batelių (neišduota 2007–2008 metais), 1 porą žieminių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 odinį diržą su dėklais (neišduotas 2007–2008 metais);
7. S. A. už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. kovo 28 d.: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2007–2008 metais), 1 kelnes ir 1 švarką (neišduoti 2007–2008 metais) (vietoje 1 darbo kostiumo, kadangi, remiantis normų pakeitimu, nuo 2009 m. birželio 10 d. darbo kostiumas nebeišduodamas, o išduodama atskirai kelnės ir švarkas), 1 vasarinę striukę (neišduota 2007–2008 metais), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2007–2008 metais), 2 moteriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2007–2008 metais), 2 moteriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2007–2008 metais), 1 kaklaraištį (neišduotas 2007–2008 metais), 1 porą batelių (neišduota 2007–2008 metais), 1 porą žieminių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 odinį diržą su dėklais (neišduotas 2007–2008 metais);
8. L. Č. už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. gegužės 11 d.: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2007–2008 metais), 1 kelnes ir 1 švarką (neišduoti 2007–2008 metais) (vietoje 1 darbo kostiumo, kadangi, remiantis normų pakeitimu, nuo 2009 m. birželio 10 d. darbo kostiumas nebeišduodamas, o išduodama atskirai kelnės ir švarkas), 1 vasarinę striukę (neišduota 2007–2008 metais), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2007–2008 metais), 2 moteriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2007–2008 metais), 2 moteriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2007–2008 metais), 1 kaklaraištį (neišduotas 2007–2008 metais), 1 porą batelių (neišduota 2007–2008 metais), 1 porą žieminių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2007–2008 metais), 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2007–2008 metais), 1 odinį diržą su dėklais (neišduotas 2007–2008 metais).

2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą:

1. A. L. už 2003 m. balandžio 25 d.–2012 m. kovo 28 d. laikotarpiu neišduotas 4 vasarines kepures (1 neišduota 2003–2006 metais, 1 – 2007–2008 metais, 2 – 2009–2012 metais), 6 kostiumus (1 neišduotas 2003–2006 metais, 1 – 2007–2008 metais, 4 – 2009–2012 metais), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2009–2012 metais), 12 vyriškų marškinių ilgomis rankovėmis (2 neišduoti 2003–2006 metais, 2 – 2007–2008 metais, 8 – 2009–2012 metais), 5 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (1 neišduoti 2003–2006 metais, 4 – 2009–2012 metais), 3 kaklaraiščius (1 neišduotas 2003–2006 metais, 1 – 2007–2008 metais, 1 – 2009–2012 metais), 6 poras batelių (1 pora neišduota 2003–2006 metais, 1 pora – 2007–2008 metais, 4 poros – 2009–2012 metais), 1 porą žieminių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2009–2012 metais) – 994,50 Lt;
2. Z. M. už 2003 m. balandžio 25 d.–2012 m. kovo 28 d. laikotarpiu neišduotas 5 vasarines kepures (2 neišduotos 2003–2006 metais, 1 – 2007–2008 metais, 2 – 2009–2012 metais), 7 kostiumus (2 neišduoti 2003–2006 metais, 1 – 2007–2008 metais, 4 – 2009–2012 metais), 1 vasarinę striukę (neišduota 2009–2012 metais), 2 pusvilnonius megztinius (neišduoti 2009–2012 metais), 14 vyriškų marškinių ilgomis rankovėmis (4 neišduoti 2003–2006 metais, 2 – 2007–2008 metais, 8 – 2009–2012 metais), 14 vyriškų marškinių ilgomis rankovėmis (5 neišduoti 2003–2006 metais, 2 – 2007–2008 metais, 8 – 2009–2012 metais), 5 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (1 neišduoti 2003–2006 metais, 4 – 2009–2012 metais), 5 kaklaraiščius (2 neišduoti 2003–2006 metais, 1 – 2007–2008 metais, 2 – 2009–2012 metais), 6 poras batelių (1 pora neišduota 2003–2006 metais, 1 pora – 2007–2008 metais, 4 poros – 2009–2012 metais), 1 porą žieminių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2009–2012 metais) – 1 257,31 Lt;
3. A. K. už 2003 m. balandžio 25 d.–2012 m. kovo 28 d. laikotarpiu neišduotas 5 vasarines kepures (2 neišduotos 2003–2006 metais, 2 – 2007–2008 metais, 1 – 2009–2012 metais), 1 žieminę striukę (neišduota 2009–2012 metais), 5 kostiumus (1 neišduotas 2003–2006 metais, 1 – 2007–2008 metais, 3 – 2009–2012 metais), 1 vasarinę striukę (neišduota 2009–2012 metais), 2 pusvilnonius megztinius (neišduoti 2009–2012 metais), 13 vyriškų marškinių ilgomis rankovėmis (4 neišduoti 2003–2006 metais, 3 – 2007–2008 metais, 6 – 2009–2012 metais), 6 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (2 neišduoti 2003–2006 metais, 4 – 2009–2012 metais), 4 kaklaraiščius (2 neišduoti 2003–2006 metais, 1 – 2007–2008 metais, 1 – 2009–2012 metais), 1 šaliką (neišduotas 2009–2012 metais), 6 poras batelių (2 poros neišduotos 2003–2006 metais, 1 pora – 2007–2008 metais, 3 poros – 2009–2012 metais), 2 poras demisezoninių batų (neišduotos 2009–2012 metais) – 1 131,88 Lt;
4. M. M. už 2003 m. balandžio 25 d.–2012 m. gegužės 11 d. laikotarpiu neišduotas 6 vasarines kepures (1 neišduota 2003–2006 metais, 1 – 2007–2008 metais, 4 – 2009–2012 metais), 5 kostiumus (1 neišduotas 2003–2006 metais, 4 – 2009–2012 metais), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2009–2012 metais), 11 vyriškų marškinių ilgomis rankovėmis (2 neišduoti 2003–2006 metais, 2 – 2007–2008 metais, 7 – 2009–2012 metais), l vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2009–2012 metais), 6 kaklaraiščius (1 neišduotas 2003–2006 metais, 1 – 2007–2008 metais, 4 – 2009–2012 metais), 1 šaliką (neišduotas 2009–2012 metais), 5 poras batelių (1 pora neišduota 2003–2006 metais, 1 pora – 2007–2008 metais, 3 poros – 2009–2012 metais) – 777,52 Lt;
5. J. A. už 2007 m. vasario 16 d.–2012 kovo 28 d. laikotarpiu neišduotas 2 vasarines kepures (neišduotos 2009–2012 metais), 3 kostiumus (neišduoti 2009–2012 metais), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2009–2012 metais), 6 moteriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2009–2012 metais), 2 moteriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2009–2012 metais), 2 kaklaraiščius (neišduoti 2009–2012 metais), 3 poras batelių (neišduotos 2009–2012 metais), 1 porą žieminių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2009–2012 metais) – 659,88 Lt;
6. V. P. už 2007 m. kovo 15 d.–2012 m. kovo 28 d. laikotarpiu neišduotą 1 vasarinę kepurę (neišduota 2009–2012 metais), 3 kostiumus (neišduoti 2009–2012 metais), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2009–2012 metais), 6 moteriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2009–2012 metais), 2 moteriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2009–2012 metais), 1 kaklaraištį (neišduotas 2009–2012 metais), 4 poras batelių (neišduotos 2009–2012 metais), 1 porą žieminių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2009–2012 metais) – 690,24 Lt;
7. S. A. už 2007 m. gruodžio 7 d.–2012 m. kovo 28 d. laikotarpiu neišduotą 1 vasarinę kepurę (neišduota 2009–2012 metais), 4 kostiumus (1 neišduotas 2007–2008 metais, 3 – 2009–2012 metais), 1 vasarinę striukę (neišduota 2009–2012 metais), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2009–2012 metais), 8 moteriškus marškinius ilgomis rankovėmis (2 neišduoti 2007–2008 metais, 6 – 2009–2012 metais), 2 moteriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2009–2012 metais), 1 kaklaraištį (neišduotas 2009–2012 metais), 4 poras batelių (1 pora neišduota 2007–2008 metais, 3 poros – 2009–2012 metais) – 684,54 Lt;
8. L. Č. už 2007 m. gruodžio 3 d.–2012 m. kovo 28 d. laikotarpiu neišduotas 3 vasarines kepures (neišduotos 2009–2012 metais), 4 kostiumus (1 neišduotas 2007–2008 metais, 3 – 2009–2012 metais), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2009–2012 metais), 7 moteriškus marškinius ilgomis rankovėmis (1 neišduoti 2007–2008 metais, 6 – 2009–2012 metais), 2 moteriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2009–2012 metais), 1 kaklaraištį (neišduotas 2009–2012 metais), 3 poras batelių (neišduotos 2009–2012 metais), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2009–2012 metais) – 668,34 Lt.

2. Pareiškėjai skunde rėmėsi Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio 1–3 dalių, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų (toliau – ir Normos) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1–4 punktų nuostatomis. Skunde pažymėta, jog pareiškėjai rašytinių prašymų dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui nebuvo pateikę, tačiau pareiškėjams nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys (vietoje nusidėvėjusių), nei išmokėta piniginė kompensacija. Pareiškėjai darė išvadą, kad aptariamu laikotarpiu atsakovo pareiga aprūpinti juos tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta. Ši pareiga nebuvo įvykdyta ir po jų raštiškų kreipimųsi, kuriuose išdėstyti du alternatyvūs prašymai – išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs 2003 m. balandžio 25 d.–2012 m. gegužės 11 d. laikotarpiu, arba, nesant tokios galimybės, išmokėti piniginę kompensaciją. Tačiau atsakovas neįvykdė iš Statuto 18 straipsnio kylančios savo pareigos nei vienu iš teisės aktuose numatytų galimų būdų: nei išduodant naujas tarnybinės uniformos dalis, nei už neišduotas tarnybinės uniformos dalis mokant piniginę kompensaciją. Pareiškėjų manymu, atsakovas Šiaulių TI turėtų būti įpareigotas išduoti jiems po vieną tarnybinės uniformos dalį (marškinių – po dvi), kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu, o už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis turėtų būti priteistas žalos atlyginimas.
3. Pareiškėjai skunde taip pat nurodė, jog atsakovui Šiaulių TI neįgyvendinus savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti juos naujomis tarnybinės uniformos dalimis, jie buvo priversti tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Dėl to pareiškėjai patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, kai kurias tarnybinės uniformos dalis teko gana ženkliai siaurinti, kadangi jos buvo išduotos netinkamo dydžio, taip pat turėjo dėvėti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, beveik nuolat tarnyboje avėdavo savo lėšomis įsigytus žieminius, demisezoninius batus, savo šaliką, pirštines, kelnes ir pan. Duomenų apie tai, kiek išlaidų yra patyrę, pareiškėjai nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys jiems bus išduotos. Dėl to pareiškėjai patirtos žalos dydžio negalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau nurodė, kad jų žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. negauta jiems turėjusia būti išmokėta kompensacija. Pareiškėjų nuomone, ta aplinkybė, kad atsakovas ginčijamu laikotarpiu neišduodavo trūkstamų tarnybinės uniformos dalių, reiškia, jog atsakovas preziumavo, kad jų turimos dalys yra tinkamos dėvėti tarnyboje. Dėl to pareiškėjai teigė, kad atsakovas turėjo pareigą už kiekvienus kitus metus, kuriais neplanavo išduoti jiems naujų tarnybinės uniformos dalių (ir jų faktiškai neišdavė, t. y. už 2003 m. balandžio 25 d.–2012 metų gegužės mėnesio laikotarpį), už kiekvieną neišduotą tarnybinės uniformos dalį išmokėti jiems po 30 procentų atitinkamos uniformos dalies vertės dydžio kompensaciją. Pareiškėjų teigimu, dėl kompensacijos neišmokėjimo jie patyrė minėtos kompensacijos dydžio žalą (negautas pajamas), kuri turėtų būti jiems priteista.
4. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, ir Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti.
5. Pasisakydami dėl kompensacijų už neišduotas tarnybinių uniformų dalis mokėjimo atsakovai vadovavosi Statuto 18 straipsnio, Tvarkos 1–3 punktų nuostatomis ir pažymėjo, jog galiojančios teisės normos atspindi aiškiai išreikštą įstatymų leidėjo tikslą prievolės išmokėti kompensaciją už neišduotas uniformos dalis atsiradimą susieti su aktyviais pareigūno, kuriam priklauso kompensacija, t. y. pasibaigęs uniformos dėvėjimo terminas ir ji nebetinkama dėvėti, veiksmais – kreipimusi raštu dėl kompensacijos išmokėjimo į, šiuo atveju, Šiaulių TI direktorių. Atsakovų teigimu, konkrečiu atveju dėl kompensacijų už neišduotas tarnybinės uniformos dalis visi pareiškėjai raštu į įstaigos direktorių kreipėsi 2012 m. kovo–gegužės mėnesiais, prašymuose išreikšdami pageidavimą gauti kompensaciją už visas praėjusiu laikotarpiu neišduotas uniformų dalis vienu metu. Atsakovai pažymėjo, jog ši kompensacija išmokama už ateinantį laikotarpį (Tvarkos 3 punktas), o pareiškėjai į įstaigos direktorių dėl kompensacijų išmokėjimo už ateinančius kalendorinius metus nėra kreipęsi. Atsakovai taip pat nurodė, jog jokių nusiskundimų dėl tarnybinių uniformų kokybės, nusidėvėjimo ar neišdavimo pareigūnai įstaigai iki 2012 m. kovo–gegužės mėnesiais pateiktų prašymų nebuvo pateikę, o Šiaulių TI taip pat nenurodė, kad uniformos buvo netinkamos dėvėti, todėl pripažintina, kad pareigūnų uniformos buvo laikomos tinkamomis dėvėti tarnyboje. Atsakovų teigimu, tokiu atveju įstaigos direktoriui atsiranda galimybė priimti atitinkamą sprendimą dėl kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis už ateinančius kalendorinius metus, tačiau jokių prašymų iš pareiškėjų ateinantiems metams nebuvo gauta.
6. Dėl patirtos žalos neišmokėjus piniginių kompensacijų už neišduotas tarnybinės uniformos dalis atsakovai nurodė, jog negali kilti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti ne tik nesant neteisėtų veiksmų, bet ir apskritai nesant žalos kaip civilinės atsakomybės elemento. Atsiliepime pažymėta, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą, iš kurios kildinamas jų reikalavimas priteisti pinigines sumas, atitinkančias pareigūnams išmokėtinų kompensacijų už neišduotas uniformos dalis dydį, tuo atveju, kai jie su tokiu prašymu kreipiasi į įstaigos direktorių išduotoms uniformoms esant tinkamoms dėvėti.
7. Atsakovai taip pat pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nurodė, kad pareigūnų aprūpinimas tarnybine uniforma yra socialinė garantija, kuri gali būti įgyvendinta trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Atsakovų teigimu, šie teismų praktikoje nurodyti pareigūnų garantijų, susijusių su aprūpinimu tarnybine forma, įgyvendinimo būdai aiškiai įvardyti kaip atskiri variantai, o ne priemonių kompleksas, tačiau pareiškėjų skunde keliami reikalavimai sudaro kompleksą ir apima kelis aprūpinimo tarnybine uniforma įgyvendinimo būdus vienu metu.
8. Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2013 m. sausio 16 d. gautas pareiškėjo A. L. prašymas dėl dalies reikalavimų atsisakymo. Prašyme pareiškėjas A. L. nurodė, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. nebedirba Šiaulių TI, todėl reikalavimas dėl uniformos dalių išdavimo tapo nebeaktualus. Pareiškėjas atsisakė reikalavimo dalies – įpareigoti atsakovą Šiaulių TI per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti jam tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d.–2012 m. gegužės 11 d. laikotarpiu, bei nurodė, kad reikalavimo dalies atsisakymo pasekmės jam yra suprantamos ir žinomos.

II.

9. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu:

1. priėmė pareiškėjo A. L. pateiktą rašytinį prašymą nutraukti bylą dėl reikalavimų dalies ir administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo A. L. reikalavimo įpareigoti atsakovą Šiaulių TI per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti jam tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d.–2012 m. gegužės 11 d. laikotarpiu, atitinkamai: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003–2006 metais), 1 žieminę striukę (neišduota 2009–2012 metais), 1 kelnes ir 1 švarką (neišduoti 2003–2006 metais) (vietoje 1 darbo kostiumo, kadangi, remiantis normų pakeitimu, nuo 2009 m. birželio 10 d. darbo kostiumas nebeišduodamas, o išduodama atskirai kelnės ir švarkas), 1 vasarinę striukę (neišduota 2009–2012 metais), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2009–2012 metais), 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2003–2006 metais), 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2003–2006 metais), 1 kaklaraištį (neišduotas 2003–2006 metais), 1 šaliką (neišduotas 2009–2012 metais), 1 porą batelių (neišduota 2003–2006 metais), 1 porą žieminių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2009–2012 metais), 1 odinį diržą su dėklais (neišduotas 2009–2012 metais) – nutraukė, pareiškėjui šios skundo dalies atsisakius;
2. atsakovą Šiaulių TI įpareigojo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjams tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, o būtent:

1. Z. M. – 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 kelnes ir 1 švarką (vietoje 1 darbo kostiumo, kadangi, remiantis normų pakeitimu, nuo 2009 m. birželio 10 d. darbo kostiumas nebeišduodamas, o išduodama atskirai kelnės ir švarkas), 1 vasarinę striukę, 1 pusvilnonį megztinį, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą odinių pirštinių, 1 odinį diržą su dėklais;
2. A. K. – 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 kelnes ir 1 švarką (vietoje 1 darbo kostiumo, kadangi, remiantis normų pakeitimu, nuo 2009 m. birželio 10 d. darbo kostiumas nebeišduodamas, o išduodama atskirai kelnės ir švarkas), 1 vasarinę striukę, 1 pusvilnonį megztinį, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 kelnių odinį diržą, 1 odinį diržą su dėklais;
3. M. M. – 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 kelnes ir 1 švarką (vietoje 1 darbo kostiumo, kadangi, remiantis normų pakeitimu, nuo 2009 m. birželio 10 d. darbo kostiumas nebeišduodamas, o išduodama atskirai kelnės ir švarkas), 1 vasarinę striukę, 1 pusvilnonį megztinį, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą odinių pirštinių, 1 odinį diržą su dėklais;
4. J. A. – 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 kelnes ir 1 švarką (vietoje 1 darbo kostiumo, kadangi, remiantis normų pakeitimu, nuo 2009 m. birželio 10 d. darbo kostiumas nebeišduodamas, o išduodama atskirai kelnės ir švarkas), 1 vasarinę striukę, 1 pusvilnonį megztinį, 2 moteriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 moteriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 odinį diržą su dėklais;
5. V. P. – 1 vasarinę kepurę, 1 kelnes ir 1 švarką (vietoje 1 darbo kostiumo, kadangi, remiantis normų pakeitimu, nuo 2009 m. birželio 10 d. darbo kostiumas nebeišduodamas, o išduodama atskirai kelnės ir švarkas), 1 vasarinę striukę, 1 pusvilnonį megztinį, 2 moteriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 moteriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 odinį diržą su dėklais;
6. S. A. – 1 vasarinę kepurę, 1 kelnes ir 1 švarką (vietoje 1 darbo kostiumo, kadangi, remiantis normų pakeitimu, nuo 2009 m. birželio 10 d. darbo kostiumas nebeišduodamas, o išduodama atskirai kelnės ir švarkas), 1 vasarinę striukę, 1 pusvilnonį megztinį, 2 moteriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 moteriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 odinį diržą su dėklais;
7. L. Č. – 1 vasarinę kepurę, 1 kelnes ir 1 švarką (vietoje 1 darbo kostiumo, kadangi, remiantis normų pakeitimu, nuo 2009 m. birželio 10 d. darbo kostiumas nebeišduodamas, o išduodama atskirai kelnės ir švarkas), 1 vasarinę striukę, 1 pusvilnonį megztinį, 2 moteriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 moteriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 kelnių odinį diržą, 1 odinį diržą su dėklais;

3. priteisė pareiškėjams iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą: A. L. – 994,50 Lt, Z. M. – 1 257,31 Lt, A. K. – 1 131,88 Lt, M. M. – 777,52 Lt, J. A. – 659,88 Lt, V. P. – 690,24 Lt, S. A. – 684,54 Lt, L. Č. – 668,34 Lt.

10. Teismas rėmėsi Statuto 18 straipsnio 1–3 dalių, Tvarkos 1–4 punktų nuostatomis ir padarė išvadą, jog pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis, tačiau piniginės kompensacijos vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išmokėjimo klausimas sprendžiamas tik esant pareigūno prašymui. Teismas nustatė, jog rašytinių prašymų dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių nagrinėjamu atveju pareiškėjai atsakovui nebuvo pateikę, tačiau jiems nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys vietoj nusidėvėjusių, nei išmokėta piniginė kompensacija. Pareiškėjai, kreipdamiesi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių prašymais, prašė jiems išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas baigėsi ir kurios, pasibaigus nešiojimo terminams, nebuvo laiku išduotos, o nesant tokios galimybės, prašė apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už nurodytu laikotarpiu jiems neišduotą tarnybinę uniformą ar jos dalis. Atsakovas Šiaulių TI, atsakydamas pareiškėjams, nurodė, kad pareiškėjams tarnybinės uniformos neišdavė nustatytais terminais dėl biudžeto asignavimų trūkumo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atkreipė dėmesį į tai, jog aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja.
11. Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 18 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pvz., 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y., ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012; 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012).
12. Sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangą, kurią jis dėvi tarnybos metu; iš kitos pusės, tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas visas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį. Pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjų prašymų dalis dėl tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, tenkinta ir atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius įpareigotas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjams tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė.
13. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjai patys atsisakė uniformų, tačiau jie nebuvo aprūpinti tarnybine uniforma dėl atsakovo kaltės, kuris neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą. Atsakovui nevykdant prievolės aprūpinti pareiškėjus tarnybine uniforma atsirado pagrindas žalai atlyginti, t. y. kompensuoti patirtus materialinius nuostolius. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.271 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas pripažino, kad pareiškėjai, negaudami įstatymu garantuotos tarnybinės uniformos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, patyrė nuostolius, kurių dydis pagrįstas atsakovo pateiktais dokumentais, bei pareiškėjams iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisė neišmokėtą piniginę kompensaciją už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
14. Remdamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinęs, tai, jog atsakovo neteisėti veiksmai tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjai kreipėsi į teismą, teismas nusprendė, kad pareiškėjų reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto senaties termino.

III.

15. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, ir Šiaulių tardymo izoliatorius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pabrėžta, kad „galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos neišdavimo turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą“ (žr., pvz., 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Remiantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010), pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos žalos atlyginimo srityje.
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad neišdavus jiems uniformų, pasibaigus jų dėvėjimo terminams, ir toliau dėvėjo uniformas, pastabų dėl jų būklės nesulaukė ir patys pretenzijų nereiškė, jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą dėl aprangos įsigijimo, skalbimo paslaugų ir pan. nepateikė. Šie pačių pareiškėjų nurodyti faktai apskritai paneigia žalos dėl aprangos įsigijimo faktą ir rodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neįvertino visų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių.
3. Teismų praktikoje nurodyti pareigūnų garantijų, susijusių su aprūpinimu tarnybine forma, įgyvendinimo būdai – atskiri variantai, o ne priemonių kompleksas. Pareiškėjų keliami reikalavimai sudaro kompleksą ir apima kelis aprūpinimo tarnybine uniforma įgyvendinimo būdus vienu metu: aprūpinimą uniforma, kompensacijų už tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, išmokėjimą ir žalos atlyginimą. Taigi, pagrindo tenkinti jų reikalavimus nėra.
4. Pirmosios instancijos teismo teiginys, jog pareigūnų uniformų dalys galbūt buvo nusidėvėjusios (anot teismo, „nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys vietoj nusidėvėjusių, nei išmokėta piniginė kompensacija“) nepagrįstas jokiais įrodymais, priešingai – pareiškėjų skunde pažymėta ir teismo posėdyje patvirtinta, jog jie ir toliau dėvėjo turėtas uniformas ir jų dalis, kurių dėvėjimo terminai pasibaigę.
5. Galiojančios teisės normos (Tvarkos 1–3 punktai) atspindi aiškiai išreikštą įstatymų leidėjo tikslą prievolės išmokėti kompensaciją už neišduotas uniformos dalis atsiradimą susieti su aktyviais pareigūno, kuriam priklauso kompensacija, t. y. pasibaigęs uniformos dėvėjimo terminas ir ji tinkama toliau dėvėti, veiksmais – kreipimusi raštu dėl kompensacijos išmokėjimo į šiuo atveju Šiaulių TI direktorių. Pareiškėjai galėjo kreiptis į įstaigos direktorių dėl kompensacijų išmokėjimo, tačiau šios savo teisės laiku ir tinkamai, t. y. už ateinantį laikotarpį, neįgyvendino. Pareiškėjų prašymų įstaigai turinys ir pateikimo laikas atspindi, jog į įstaigos direktorių kreiptasi dėl kompensacijų už praėjusiu laikotarpiu neišduotas uniformų dalis priteisimo, kai Tvarkos 3 punktas nustato ir teismų praktika nurodo, jog kompensacija išmokama už ateinantį laikotarpį. Patys pareiškėjai skunde teigė, jog Šiaulių TI, neišduodamas tarnybinės uniformos dalių, patvirtino jų tinkamumą dėvėti tarnyboje, pretenzijų dėl netinkamos tarnybinės uniformos pareiškėjams nebuvo pareikšta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, kad pareigūnų uniformos buvo laikytinos tinkamomis dėvėti tarnyboje. Tokiu atveju įstaigos direktoriui atsirado galimybė priimti atitinkamą sprendimą dėl kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis už ateinančius kalendorinius metus išmokėjimo, tačiau jokių prašymų iš pareiškėjų ateinantiems metams nebuvo gauta.

17. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
18. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjai kėlė ne trijų rūšių, o tik dviejų rūšių reikalavimus, t. y. prašė išduoti po vieną tarnybinės uniformos komplektą, o už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteisti žalos atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl likusių tarnybinės uniformos dalių (viršijančių vieną komplektą) neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą. Taigi, būtent iš daugelyje bylų suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir išplaukia, jog pareigūnams suteikta socialinė garantija būti valstybės lėšomis aprūpintiems tarnybine uniforma gali būti įgyvendinta vienu metu taikant du iš trijų galimų būdų, t. y. ir išduodant naujas tarnybinės uniformos dalis (bet ne daugiau nei vieną komplektą), ir priteisiant žalos atlyginimą (jei ginčijamu laikotarpiu pareigūnams buvo neišduota po daugiau nei vieną uniformos komplektą).
2. Atitinkamos naujos tarnybinės uniformos dalys pareiškėjams buvo išduotos tik pačioje jų tarnybos Šiaulių TI pradžioje, t. y. prieš 5–6 metus. Normos reglamentuoja visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių bei dėvėjimo terminus. Pažymėtina, kad atskiroms tarnybinės uniformos dalims maksimalus dėvėjimo terminas yra nustatytas nuo 1–2 metų (pvz., marškiniai ilgomis ir trumpomis rankovėmis, bateliai, žieminiai ir demisezoniniai batai, kostiumas, megztinis ir t. t.) iki 4–6 metų (žieminė striukė, šalikas, kelnių diržas). Kadangi pareiškėjams naujos tarnybinės uniformos dalys, kaip minėta, nebuvo išduotos 5–6 metus, tai akivaizdu, jog ginčijamu laikotarpiu pasibaigė visų jų turėtų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminai. Pasibaigus šiems terminams, jie kurį laiką toliau dėvėjo turėtas tarnybinės uniformos dalis, tačiau šios tarnybinės uniformos dalys pradėjo irti ir plyšti tiek, kad nebebuvo įmanoma jų pataisyti ir dėvėti. Dėl to po tam tikro laiko pareiškėjai buvo priversti pirkti ir tarnyboje dėvėti savo lėšomis įsigytus drabužius ir avalynę. Nesikreipdami į Šiaulių TI direktorių dėl kompensacijos išmokėjimo, pareiškėjai išreiškė savo valią gauti atitinkamas tarnybinės uniformos dalis, tačiau jos pareiškėjams per nustatytus terminus nebuvo išduotos. Be to, pagal Tvarkos 1 ir 2 punktus kompensacija gali būti išmokama tik tokiu atveju, jei, įstaigos direktoriui atlikus turimos tarnybinės uniformos tinkamumo dėvėti vertinimą, nustatoma, kad ji yra tinkama toliau dėvėti. Šiuo atveju pareiškėjų tarnybinė uniforma nebuvo tinkama dėvėti, tačiau kurį laiką jie ją (nusidėvėjusią ir sulopytą) dėvėjo, kadangi daugiau neturėjo ką dėvėti, o vėliau tarnyboje pradėjo dėvėti visus savo lėšomis įsigytus drabužius. Kompensacija jiems nebūtų išmokėta. Pareiškėjų teigimu, ta aplinkybė, kad jie neprašė išmokėti kompensacijos, neužkerta kelio dėl tarnybinės uniformos neišdavimo laiku pareiškėjams savo pažeistas teises apginti kitu būdu, t. y. reikalaujant priteisti patirtos žalos atlyginimą, ką nagrinėjamu atveju ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.
3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl žalos fakto dydžio nustatymo atitinka šio pobūdžio bylose suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią pripažįstama, jog už laiku neišduotas tarnybines uniformas pareigūnams atlygintinos žalos dydis teismuose neturi būti plačiau įrodinėjamas ir / ar grindžiamas konkrečiomis dėl to patirtomis išlaidomis – pakanka fakto, kad teisės aktuose buvo numatyta įstaigos pareiga aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma ir kad ši pareiga teisės aktuose nustatytais terminais nebuvo įgyvendinta.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19. Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų teisės gauti naujas tarnybinės uniformos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, bei žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.
20. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.
21. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai. Minėtu teisingumo ministro įsakymu patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka, kurios 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.
22. Pareiškėjai skunde reiškė šiuos reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovą Šiaulių TI per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d.–2012 m. gegužės 11 d. laikotarpiu; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą. Iš pareiškėjų skundo matyti, jog jie iš esmės prašo teismo įpareigoti Šiaulių TI išduoti jiems tarnybinės uniformos dalis, sudarančias vieną tarnybinės uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė ir kurios jiems nebuvo išduotos, o už likusias neišduotas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, patirtą žalą, kurią pareiškėjai apskaičiuoja kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
23. Byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovai neginčija to fakto, kad pareiškėjams nuo 2003 metų nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjų turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjams nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.

Dėl atsakovo Šiaulių TI įpareigojimo išduoti pareiškėjams tarnybinės uniformos dalis

24. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota vieninga praktika dėl institucijos pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis.
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).
26. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, jog šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje
    Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.).
27. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba, kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012 ir kt.).
28. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose nustatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, kt.).
29. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas Šiaulių TI neatliko teisės aktuose įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėjus naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pasibaigus šių pareiškėjų uniformos dalių dėvėjimo terminui, pagrįstai ir teisėtai įpareigojo atsakovą Šiaulių TI nustatyta tvarka išduoti pareiškėjams tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė ir kurios nebuvo pareiškėjams išduotos.
30. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjams nebuvo laiku išduotos tarnybinės uniformos dalys, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimą, yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011).

Dėl žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo

31. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje
    Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, kt.).
32. Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje be reikalavimo įpareigoti atsakovą Šiaulių TI išduoti jiems tarnybinės uniformos dalis, sudarančias vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, taip pat kėlė reikalavimą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą, t. y. pareiškėjai siekė žalos atlyginimo už likusias neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pareiškėjai nurodė, jog atitinkamos naujos tarnybinės uniformos dalys jiems buvo išduotos tik pačioje jų tarnybos Šiaulių TI pradžioje, t. y. prieš 5–6 metus. Ginčijamu laikotarpiu pasibaigė visų jų turėtų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminai. Pasibaigus šiems terminams, jie kurį laiką toliau dėvėjo turėtas tarnybinės uniformos dalis, tačiau šios tarnybinės uniformos dalys pradėjo irti ir plyšti tiek, kad nebebuvo įmanoma jų pataisyti ir dėvėti, dėl to po tam tikro laiko pareiškėjai buvo priversti pirkti ir tarnyboje dėvėti savo lėšomis įsigytus drabužius ir avalynę.
33. Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6, 7 p.). Įvertinusi pareiškėjų skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgusi į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.), išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai prašo atlyginti jiems padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjų išlaidomis, jiems savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoj jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti. Konstatuotina, jog atsakovų argumentai, kad pareiškėjai prašo priteisti jiems kompensaciją pagal Tvarkos 1 punktą už tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, yra nepagrįsti.
34. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Šiaulių TI neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjams neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, laikotarpį, kurio metu pareiškėjams nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2003 m. balandžio 25 d.–2012 m. gegužės 11 d.), pareiškėjų skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jiems išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydami aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoj jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydami tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjų prašomą priteisti žalą sudaro jų turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
35. Pareiškėjai skunde paaiškino, kad duomenų apie tai, kiek išlaidų yra patyrę, jie nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys jiems bus išduotos. Dėl to pareiškėjai patirtos žalos dydžio negalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais. Patirtos žalos dydį pareiškėjai apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
36. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, kt.).
37. Visa tai įvertinusi, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjų reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir pasirinko tinkamą pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą (pagal Tvarkos 1 punktą), nors yra galimi ir kiti žalos dydžio nustatymo būdai. Pažymėtina, kad atsakovai byloje neįrodinėjo, jog toks pareiškėjų patirtų nuostolių dydžio apskaičiavimas yra nepagrįstas, neatitinka protingumo ar proporcingumo principų. Be to, atsakovai apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų.
38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje neprašė teismo taikyti senaties termino pareiškėjų reikalavimui dėl žalos atlyginimo, todėl išplėstinė teisėjų kolegija šiuo klausimu iš esmės nepasisako.

Dėl tinkamo atsakovo, įpareigotino atlyginti pareiškėjams turtinę žalą

39. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimą pareiškėjams priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada išplėstinė teisėjų kolegija nesutinka.
40. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjus ir atsakovą Šiaulių TI siejo vidiniai tarnybiniai santykiai. Nagrinėjamas administracinis ginčas (tiek jo dalis dėl atsakovo įpareigojimo išduoti tam tikras tarnybinės uniformos dalis, tiek ir jo kita dalis – dėl atsakovo įpareigojimo atlyginti pareiškėjų patirtą turtinę žalą) ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 str. 19 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013).
41. Statuto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Taigi nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę.
42. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 3 punkte inter alia numatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo.
43. Įvertinus pirmiau išvardytas teisės aktų nuostatas bei tai, kad pareiškėjams žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, konstatuotina, kad tinkamu atsakovu pareiškėjų patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjų darbdavys Šiaulių TI, o ne Lietuvos valstybė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis šiuo aspektu tikslintina ir pareiškėjams turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Šiaulių TI. Darydama tokį patikslinimą, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad šis atsakovas proceso šalies (atsakovo) teisėmis dalyvavo šioje administracinėje byloje, todėl nėra pagrindo laikyti, kad tokiu pakeitimu yra pažeidžiamos jo procesinės teisės ABTĮ 142 straipsnio taikymo prasme. Be to, pažymėtina, jog analogiškos praktikos laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje
    Nr. A438-1796/2013, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1652/2013, kt.).
44. Išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovų apeliacinio skundo motyvai ir bylos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės palieka nepakeistą, patikslindama jo rezoliucinę dalį ir nurodydama, kad pareiškėjams turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Šiaulių TI.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir nustatyti, kad A. L. 994,50 Lt (devyni šimtai devyniasdešimt keturi Lt 50 ct), Z. M. 1 257,31 Lt (tūkstantis du šimtai penkiasdešimt septyni Lt 31 ct), A. K. 1 131,88 Lt (tūkstantis šimtas trisdešimt vienas Lt 88 ct), M. M. 777,52 Lt (septyni šimtai septyniasdešimt septyni Lt 52 ct), J. A. 659,88 Lt (šeši šimtai penkiasdešimt devyni Lt 88 ct), V. P. 690,24 Lt (šeši šimtai devyniasdešimt Lt 24 ct), S. A. 684,54 Lt (šeši šimtai aštuoniasdešimt keturi Lt 54 ct), L. Č. 668,34 Lt (šeši šimtai šešiasdešimt aštuoni Lt 34 ct) turtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                      Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė