Civilinė byla Nr. 2A-1995-436/2012

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00531-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.; 44.1.;121.14.; 121.18.; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Algirdo Remeikos ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės žemės ūkio bendrovės „Vyčia“apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-69-540/2012 pagal ieškovo bendruomenės centro „Sėmenėlė“ patikslintą ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei „Vyčia“ ir tretiesiems asmenims Romualdui J. Ž., S. L. Ž., A. R., D. Š., K. A., Kauno visuomenės sveikatos centrui, Kauno rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo parengti specialųjį planą bei patvirtinti sanitarines apsaugos zonas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas bendruomenės centras „Sėmenėlė“ patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą ŽŪB „Vyčia“, kaip įmonę, vykdančią epidemiologiškai svarbią veiklą, susijusią su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, per 6 mėn. nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti specialųjį planą bei suprojektuoti ir įrengti sanitarines apsaugos zonas, o atsakovui neįvykdžius per nustatytą terminą teismo sprendimo, remiantis CPK 273 str. 2d., nurodyti, teismo nuožiūra, kokio dydžio bauda atsakovui skiriama. Nurodė, kad ŽŪB „Vyčia“, augindama kiaules, pažeidžia visuomenės interesus, trikdo Patalmušėlio bendruomenės gyvenimą, nes nuolat sklinda kvapai, yra užterštas šulinių vanduo. Pagal galiojančius įstatymus atsakovas nėra nusistatęs sanitarinių apsaugos zonų. Kiekvienas asmuo turi teisę verstis ūkine veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau turi laikytis LR įstatymų.  Kokiu atstumu bus nustatyta sanitarinė apsaugos zona iki stacionaraus taršos šaltinio, tiek ŽŪB „Vyčia“ galės auginti savo gyvulių ar užsiimti bet kokia veikla, kuri nepažeidžia visuomenės interesų ir žmonių sveikatos

Visa Patamušėlio bendruomenė, visas kaimas, kuris yra 300 m atstumu nuo taršos šaltinio, patenka į 1,5 km zoną ir žmonių teisės yra pažeidžiamos. Pati Kauno rajono savivaldybė pripažįsta, kad žmonėms sąlygos gyvenimo yra nežmoniškos, kadangi kaimui yra tiekiamas geriamas vanduo mobiliu šaltiniu, t.y. automobilis atveža geriamą vandenį žmonėms.

Atsakovė ŽŪB „Vyčia“ prašė patikslintą ieškinį atmesti ir atsikirto tuo, kad ieškovas netinkamai suformavo ieškinio reikalavimus. Specialusis planavimas yra numatytas LR įstatymais. Jį sudaro parengiamasis etapas, svarstymas, baigiamasis etapas. ŽŪB „Vyčia“ nėra žemės sklypo savininkas. Savininkas yra valstybė, o valstybės interesus atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, todėl ŽŪB „Vyčia“ geriausiu atveju galėtų būti specialaus plano organizatoriumi. Byloje yra pateiktas išrašas iš registro, iš kurio matyti, kad  yra nurodyta sanitarinės apsaugos zonos. Šios zonos nustatytos 2004-07-08 Kauno apskrities viršininko įsakymu ir galioja šis įrašas nuo 2004-07-26. 

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę ŽŪB „Vyčia“ per 9 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suorganizuoti sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą ŽŪB „Vyčia“ kiaulininkystės komplekso, esančio Patalmušėlio k., Rokų sen., Kauno r., teritorijoje bei parengti ŽŪB „Vyčia“ kiaulininkystės komplekso, esančio Patalmušėlio k., Rokų sen., Kauno r. teritorijoje, specialųjį planą. Taip pat priteisė iš atsakovės ŽŪB „Vyčia“ ieškovo bendruomenės centras „Sėmenėlė“ naudai 269 Lt žyminio mokesčio, valstybei 132,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad 2004-07-08 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-5820 buvo nutarta išnuomoti ŪB „Vyčia“ 10 m. valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodytomis sąlygomis 35,1812 ha žemės sklypą, esantį Patalmušėlio k., Rokų sen., Kauno r.

2007-03-14 ŽŪB „Vyčia“ išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, iš kurio matyti, kad jo III dalyje. Leidimo priedai 2d. yra nurodyta, jog Kauno visuomenės sveikatos centras, išnagrinėjęs paraišką leidimui gauti, 2006-10-26 rašte Nr. 8-1C41 nurodė kompleksui nustatyti sanitarinę apsaugos zoną. Kauno rajono savivaldybės administracijos 2008-09-15 raštas patvirtina, kad ŽŪB „Vyčia“ nėra pateikusi Kauno rajono savivaldybei tvirtinti SAZ ribų nustatymo dokumento. ). Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2009-06-12 raštas patvirtina, kad įvertinus 2008m. laikotarpyje atliktus Patalmušėlio kaimo gyventojų 18 šulinių vandens tyrimų rezultatus nustatyta, kad vanduo neatitinka geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų.

Vyriausybės pavedimu, išdėstytu 2002 m. spalio 17 d. nutarime Nr.1610, sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintomis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis (toliau- Taisyklės). Klausimų, susijusių su kiaulių auginimo įmonių apsaugos zonomis, sprendimas yra reglamentuotas Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 ir bei minėtose 2004m. rugpjūčio 19d. taisyklėse. Taisyklių 2 p. apibrėžti atvejai, kuomet teritorijų planavimo organizatoriai ir planavimo dokumentų rengėjai privalo nustatyti ir įrengti sanitarines apsaugos zonas (konkrečiai, minėto įsakymo 2.1-2.3 p.). Kaip matyti, atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla patenka į Įsakymo Nr. V-586 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ 2 p. taikymo sritį, todėl atsakovės valdomam žemės sklypui ir jame esantiems pastatams turi būti įrengtos sanitarinės apsaugos zonos.

Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir režimo taisyklių priede nurodyta, kad kiaulių auginimo įmonės (12000-54000 kiaulių per metus) SAZ dydis yra 1000 m., o kiaulių auginimo įmonei (iki 12000 kiaulių per metus) – SAZ dydis 500 m. Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, jų XV dalyje 73 p. numatyta, jog pastatų, kuriuose laikoma kiaulių nuo 500 iki 2300 SG sanitarinės apsaugos zonos dydis 1500 m. Tačiau nors ir esant norminiais aktais nurodytam SAZ dydžiui, tačiau jokie norminiai aktai nenumato, jog nėra reikalinga atlikti SAZ ribų nustatymo procedūros.

2004 m. rugpjūčio 19 d. Taisyklių 8p. numatyta, jog SAZ ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo įstatymas. numato planavimo organizatorius, 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintos Taisyklės numato SAZ ribų nustatymo procesą dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo dokumento rengimo. Iš minėtų norminių aktų teismas sprendė, kad juose nėra numatyta, jog SAZ ribas gali suprojektuoti ir įrengti pats planavimo organizatorius, o tam yra numatyta atitinkama procedūra. Kadangi pripažįstama, kad atsakovė turi pareigą užtikrinti, jog būtų nustatytos kiaulininkystės komplekso sanitarinės apsaugos zonos ribos, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje iš esmės patenkintas, tik sutinkamai su norminiuose aktuose numatyta minėtų ribų nustatymo procedūra, jo reikalavimas patikslintas.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė žemės ūkio bendrovė „Vyčia“ prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti, patikslintą ieškinį atmesti.

1. Nurodo, kad šiuo metu galiojantys sanitarinių apsaugos zonų nustatymo pagrindai yra LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. V-586, kuriuo patvirtintos Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės ir LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 343 (LR Vyriausybės 1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 redakcija) patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
2. Atkreipia dėmesį, kad ŽŪB „Vyčia“ specialios žemės naudojimo sąlygos į registrą buvo įrašytos iki LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. V-586 įsigaliojimo, kuriame nurodyta, kad sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius planavimo projektus, specialiuosius bei detaliuosius planus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytos specialios naudojimo sąlygos – gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Šios aplinkybės, apelianto vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad jeigu žemės sklypui yra nustatytos ir galioja specialios sąlygos, tai reiškia, kad yra numatyta SAZ. Nagrinėjamu atveju tai yra padaryta Kauno apskrities viršininko įsakymu, kurio ieškovas neginčijo.
3. Pažymi, kad LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. V-586 punkte 23 nurodyta, jog Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų SAZ ribos nustatomos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimų sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 343, 73 punkto reikalavimus, kas yra padaryta šiuo konkrečiu atveju. Iš to, kas paminėta, akivaizdu, kad ŽŪB „Vyčia“ nuomojamam žemės sklypui pagal teisės aktus yra nustatyta SAZ, kurios dydis 1500 m. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, todėl netinkamai taikė materialines teisės normas.
4. Jeigu daryti prielaidą, kad ŽŪB „Vyčia“ nuomojamam žemės sklypui nėra nustatyta SAZ, tai bendrovė, atsižvelgdama į LR Vyriausybės 2002-10-10 nutarimo Nr. 1610 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo įgyvendinimo“ 6 punktą, kuriame nustatyti SAZ ribų nustatymo būdai, tai nustatyti SAZ galima atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas prioritetą iš dviejų lygiaverčių pasitrinkimo būdų teikė vienam.
5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad specialieji planai rengiami, kai bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti. Pažymi, kad Kauno rajono bendrasis planas yra patvirtintas 2009 m. sausio 29 d. Kauno rajono tarybos sprendimu Nr. TS-1. Esant tokiai situacijai, specialusis planas neturi ir negali būti rengiamas.
6. LR Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnis numato, kas gali būti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriais, tačiau ieškovas reikalavimą pareiškė tik vienam iš organizatorių – ŽŪB „Vyčia“, be to atsakovė negali įvykdyti ieškovo reikalavimo, nes nėra žemės savininkė. Po priimto teismo sprendimo buvo gautas nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus raštas, kad inicijuojant žemės sklypo plano rengimą yra privaloma gauti Nacionalinės žemės tarnybos raštišką sutikimą. Teismas nesiaiškino, kokia yra tokio sutikimo gavimo tvarka ir sąlygos, ar iš viso tokį sutikimą išduos valstybės institucijos.
7. Priimto teismo sprendimo atsakovės negalės įvykdyti, nes šioje byloje atsakovais turėjo būti Kauno rajono savivaldybės administracija ir nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, o ŽŪM „Vyčia“ galėjo būti tik bendraatsakovu, kadangi specialiojo plano derinimas ir teikimas tvirtinti visiškai nepriklauso nuo ŽŪM „Vyčia“ valios, tai yra viešojo administravimo subjektų valioje.
8. Nors teismas ir pripažino, kad SAZ ribas gali suprojektuoti ir įrengti pats planavimo organizatorius, tačiau vis tiek sprendimo rezoliucinėje dalyje įpareigojo atsakovę ne tik, suorganizuoti, bet ir parengti specialųjį planą. Be to, teismas išėjo už reikalavimo ribų, nes ieškinyje neprašoma suorganizuoti sanitarinių apsaugos zonų nustatymą. Ieškovo suformuluotas reikalavimas nėra konkretus, todėl negalėjo būti patenkintas.
9. Apelianto manymu, ši byla negalėjo būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, nes teisinių santykių, iš kurių kyla prigimtis yra administracinio pobūdžio (Specialiosios teismingumo kolegijos 2003-10-09, 2005-12-05, 2006-10-24, 2007-07-02, 2009-01-09 nutartys).
10. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Bendruomenės centras „Sėmenėlė“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą.

1. Nurodo, kad atsakovo manymu, 2004 m. liepos 12 d. sudaryta valstybinė žemės sutartis ir nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, leidžia atsakovui manyti, kad „ŽŪB „Vyčia" turi suformuotas ir SAZ. Tačiau, specialiosios žemės naudojimo sąlygos - tai įstatymais ar vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ar kitokios veiklos žemės apribojimai, bet ne nuomos sutartis, kurią pastoviai nurodo atsakovas kaip neva suformuotos SAZ patvirtinimą. LR SAM 2004-08-19d. įsakymas Nr. V-586 „Dėl SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo 2011-04-12d. Nr. V-360 reglamentuoja SAZ: ribų nustatymo ir rėžimo taisykles, būdus, ribų organizatorius, ribų nustatymo dokumento rengimą, derinimą, viešą svarstymą, tikrinimą, ribų tikslinimą, dokumento registravimą ir galiojimą.
2. Atsakovas teisingai supranta, kad SAZ formuojamas tam, kad privatūs ir kiti ūkio subjektai, tinkamai suformavus SAZ patirs civilinius apribojimus, tai yra negalės statytis gyvenamųjų pastatų suformuotos SAZ teritorijos ribose, ko pasėkoje nekils civilinių ginčų dėl atsakovo vykdomos veiklos neigiamų padarinių ir bus pasiekta civilinė taika tarp SAZ teritorijoje gyvenančių žmonių, ūkio subjektų ir atsakovo aktyviai teršiančio aplinką ir nepaisančio įstatymų nuostatų. Būtent atsakovas formaliai išsisukinėja nieko nepasisakydamas apie taršos šaltinį kiaulių fermas ir būtent fermoms privalomus taikyti kiaulių skaičiaus apribojimus priklausomai nuo suformuotos SAZ dydžio aplink atsakovo valdomą kiaulių fermą.
3. LR sveikatos priežiūros įstatymas įsakmiai numato, kad būtent asmenys valdantys ir vykdantys epidemiologiškai kenksmingą veiklą vadinami specialiojo plano organizatoriais ir privalo būtent jie inicijuoti SAZ suformavimą aplink taršos šaltinius. Todėl atsakovo bandymas savo prievolę, kurią jam imperatyviai nustato įstatymas, perkelti valstybės tarnautojams neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Jokie LR įstatymai nenumato, kad dėl privataus ūkio subjekto neteisėtų veiksmų atsakomybė kiltų valstybės tarnautojams, ko pasėkoje nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo šioje byloje traukti atsakovu nei Nacionalinę žemės tarnybą, nei Kauno rajono savivaldybę.
4. Teiginys, kad SAZ formavimą privalo inicijuoti Kauno rajono savivaldybė yra klaidinantis, taip kaip individualaus pobūdžio administracinį teisės aktą dėl SAZ formavimo aplink atsakovo valdomą kiaulių fermą ir nuomojamą žemės sklypą. Kauno rajono savivaldybė gali priimti tik tada, kai tam atsiras pagrindas, tai yra ŽŪB „Vyčia“ prašymas, adresuotas Kauno rajono savivaldybei, išduoti technines sąlygas reikalingiems dokumentams SAZ suformavimui parengti ir procedūroms atlikti. Iš byloje esančių Kauno rajono savivaldybės tarnautojų paaiškinimų matosi, kad atsakovas nėra pateikęs tokio prašymo.
5. Iš apelianto teiginių yra akivaizdu, kad apeliantas nesupranta, kad ne šios bylos dalykas yra aiškintis galimus Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus ar neveikimą, o taip pat iš apelianto teiginių, kad jis nesikreipė ir neturi Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo ar nesutikimo aplink išsinuomotą teršiamą valstybinės žemės sklypą formuoti SAZ yra aišku, kad apeliantas nėra suformavęs SAZ ne tik aplink išsinuomotą žemės sklypą, bet ir aplink kiaulių fermą. Pažymėtina, kad norint suformuoti SAZ aplink kiaulių fermą, Nacionalinės žemės tarnybos pritarimo nereikia.
6. Jeigu apeliantui atrodo, kad bendraatsakovas privalėjo būti Kauno rajono savivaldybė, apeliantas galėjo LR CPK nustatyta tvarka įtraukti minimą įstaigą ne trečiuoju asmeniu, o bendraatsakovu. Juo labiau, kad apeliantą atstovauja profesionalus advokatas.
7. Ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą.

1. Nurodo, kad sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų LR sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymo Nr. V-586, 23 punkte nurodyta (23 punktas panaikintas 2011-04-12 įsakymu Nr. V-360 nuo 2011-04-17), kad gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų SAZ ribos buvo nustatomos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 73 punkto reikalavimus. Siame punkte nustatyta, kad pastatų kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų miško ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinių apsaugos zonų dydžiai yra: kiaulių (nuo 500 iki 2300 nustatytų sutartinių gyvulių skaičius) - SAZ 1500 m.
2. Lietuvos Respublikos administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-12-24 nutartyje (admin. byla Nr. A5-693/2004) konstatuota, kad savo esme aplinką teršiančių objektų tvarkos (toliau - Tvarka) 3 punkte konstatuota, kad SAZ nustatymo ir priežiūros tvarka privaloma teritorijų planavimo organizatoriams ir planavimo dokumentų rengėjams, specialiąsias sąlygas rengiančioms, kontroliuojančioms institucijoms ir kitiems SAZ naudotojams. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, kaip vykdančios poveikio gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai valstybinės priežiūros, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, subjekto funkcijas, nustatyta tvarka vertina planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai programą ir ataskaitą bei teikia išvadas dėl SAZ dydžio pagrįstumo (Tvarkos 8.4 p.). Atsižvelgiant į šią nuostatą pagal LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimus, yra nustatytas poveikio aplinkai vertinimas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą arba kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas jos poveikio aplinkai vertinimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad TPĮ 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rengiant specialųjį planą teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Todėl esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įsakmiai privalomas pasekmių aplinkai vertinimas, nustatant SAZ dydžio pagrįstumą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą. Nurodo, kad atsakovė nuomos sutarties pagrindu yra laikinas žemės valdytojas ir naudotojas pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, todėl turi prisiimti teises ir pareigas pagal nuomos sutartį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno visuomenės sveikatos centras prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą, vadovaujasi LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin. 2002, Nr. 56-2225) 24 straipsniu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apelianto pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Spręsdama šį prašymą kolegija visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu, jog galima būtų tinkamiau argumentuoti ir vertinti įrodymus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra būtinybės ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šio prašymo netenkina.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apelianto argumentai, kad byla negalėjo būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, nes teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas prigimtis yra administracinio pobūdžio, atmestini, kaip nepagrįsti. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2011 m. gruodžio 19 d. nutartyje byloje Nr. T-67-2011 yra konstatavusi, kad nors byla yra susijusi su viešosios teisės reglamentuojamais teisiniais santykiais, tačiau sprendžiant dėl to, kuriam teismui (bendrosios kompetencijos ar administraciniam) byla priskirtina, taip pat būtina atsižvelgti ir į ieškinio pagrindą, kaip jį nurodo ir pagrindžia ieškovas (civilinių teisių apsaugos aspektu); atsakovą, kuriam adresuojami reikalavimai, t. y. kaip savo teisę į teisminę gynybą siekia realizuoti ieškovas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą adresuoja ne viešojo administravimo subjektui, bet privačiam juridiniam asmeniui, atitinkamai formuluodamas ir ieškinio pagrindą. Ieškovas prašo atsakovę, kaip vykdančią epidemiologiškai kenksmingą verslą, įstatymų nustatyta tvarka suprojektuoti ir patvirtinti sanitarines apsaugos zonas aplink savo fermas Patalmušėlio kaime. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 str. 1 d. numatyta, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius. 

Pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktą planavimo organizatoriai – Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) arba jos įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybės administracijos direktorius, saugomos teritorijos direkcijos direktorius, juridiniai ir fiziniai asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, konsultavimąsi ar viešą svarstymą ir teikimą tvirtinti. Minėto Įstatymo 14 str. nustato, kad specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi yra valstybės institucijos (1 p.), savivaldybių administracijų direktoriai (3 p.), juridiniai asmenys, taip pat kitų įstatymų nustatytais atvejais – fiziniai asmenys (4 p.). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad jokių kitų, papildomų sąlygų juridiniams asmenis, organizuojantiems specialųjį teritorijų planavimą, Teritorijų planavimo įstatymo III skirsnis „Specialusis teritorijų planavimas“ nenumato, todėl pagrįstai laikė, jog priežasčių, dėl kurių atsakovas ŽŪB „Vyčia“ negalėtų organizuoti SAZ ribų nustatymą bei būti specialiojo teritorijų planavimo organizatore, nenustatyta. Įvertinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad šį ginčą pagrįstai sprendžia bendrosios kompetencijos teismas.

Nustatyta, kad 1992-07-02 įregistruota Žemės ūkio bendrovė „Vyčia“. Registravimo pažymėjimas išduotas 2004-12-27 (1 t., b. l. 61). ŽŪB „Vyčia“ kiaulininkystės kompleksas yra 1,7 km į pietryčius nuo Kauno rajono Rokų gyvenvietės ribos. Žemės ūkio gamybinis kompleksas pradėtas statyti 1970 metais, eksploatuoti – 1976 metais. 2006 m. rugpjūčio 1 dienai kompleksas augino 21500 vnt. kiaulių. Iš 2004-07-12 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N52/2004-0050 matyti, kad LR valstybė išnuomojo ŽŪB „Vyčia“ 35,1812 ha ploto žemės sklypą, esantį Patalmušėlio k., Rokų sen., Kauno r. Šios sutarties 6 p. numatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos –LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 punktai: vandens telkinių pakrantės aps. juostos, elektros oro linijos aps. zonos, vandentiekio tinklų įrenginių aps. zona, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų apsaugos zona, melioracinės sistemos bei įrenginiai, gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos (1 t., b. l. 142-144).  LR aplinkos ministerija Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2007 m. kovo 14 d. ŽŪB „Vyčia“ išdavė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/6-07 (1 t., b. l. 63-79), kuris 2006-09-04 suderintas su Kauno rajono savivaldybe, 2006-08-20 suderintas su Kauno apskrities valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, 2006-10-26 suderintas su Kauno visuomenės sveikatos centru. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šio leidimo III skyriaus „Leidimo priedai“ 2 dalyje yra nurodyta, jog Kauno visuomenės sveikatos centras, išnagrinėjęs paraišką leidimui gauti, 2006-10-26 rašte Nr. 8-1C41 nurodė kompleksui nustatyti sanitarinę apsaugos zoną (1 t., b. l. 79), t.y. TIPK leidimo išdavimo metu (2007 metais) SAZ nebuvo nustatyta. LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punktas (redakcija, galiojusi 2007 m. kovo 14 d. TIPK leidimo Nr. 5/6-07 išdavimo metu) numatė, kad kiaulininkystės kompleksų (nuo 12 tūkst. iki 54 tūkst. kiaulių per metus) sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) dydis – 1500 m. Darytina išvada, kad šiai fermai būtų nustatyta SAZ, atsakovė turėtų kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymu priimti sprendimą dėl SAZ ribų nustatymo fermai dokumento rengimo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Vyriausybės pavedimu, išdėstytu 2002 m. spalio 17 d. nutarime Nr.1610, sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintomis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis (toliau- Taisyklės). Klausimų, susijusių su kiaulių auginimo įmonių apsaugos zonomis, sprendimas yra reglamentuotas Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 ir bei minėtose 2004m. rugpjūčio 19d. taisyklėse. Taisyklių 2 p. apibrėžti atvejai, kuomet teritorijų planavimo organizatoriai ir planavimo dokumentų rengėjai privalo nustatyti ir įrengti sanitarines apsaugos zonas (konkrečiai, minėto įsakymo 2.1-2.3 p.). Kaip matyti, atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla patenka į Įsakymo Nr. V-586 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ 2 p. taikymo sritį, todėl atsakovės valdomam žemės sklypui ir jame esantiems pastatams turi būti įrengtos sanitarinės apsaugos zonos. Tačiau iš byloje esančios 2009-10-06 Kauno r. savivaldybės administracijos urbanistikos skyriaus pažymos matyti, kad Kauno rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti bei patvirtintas detalusis ar specialusis planai Kauno r. sav., Rokų sen., Patalmušėlio km. (planavimo organizatorius  ŽŪB „Vyčia“) neįregistruoti.

Apeliantas nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 9 punkte numatytos specialios naudojimo sąlygos., kurios reškia, jog yra numatytos galiojančios SAZ ir kurių ieškovas neginčijo. Šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad iki sekančio, t.y. 2008-08-14 leidimo koregavimo kompleksui sanitarinė apsaugos zona būtų buvusi tinkamai nustatyta. Atsakovė nepateikė jokio dokumento, kuriuo įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka būtų buvę nustatytos minėtuose dokumentuose SAZ ribos bei kitų įrodymų, t.y. žemės sklypo planų, kuriuose būtų aiškiai atžymėtos SAZ ribos, todėl daroma išvada, kad ŽŪB „Vyčia“ kiaulių kompleksui nėra tinkamai, vadovaujantis įstatymais bei norminiais aktais nustatytos SAZ ribos.

2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintos Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės, kuriose nustatyta, jog sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės reglamentuoja saugių gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką bei šių zonų režimo reikalavimus. Šios taisyklės privalomos teritorijų planavimo organizatoriams ir planavimo dokumentų rengėjams, specialiąsias sąlygas rengiančioms bei valstybinės priežiūros institucijoms, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą pagal rūšis, kurioms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti įrengtos sanitarinės apsaugos zonos.

Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje išvardino, detaliai išanalizavo ir įvertino tai, kad ŽŪB „Vyčia“ gali būti specialiojo teritorijų planavimo organizatore, esant reikalingumui atsakovės veiklos teritorijoje nustatyti SAZ ribas bei remiantis išvardintų norminių aktų reikalavimais, kuriuose numatyta, jog sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant teritorijų planavimo planus, jų tarpe specialiuosius planus. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų aplinkybių, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas ir visa minėto proceso eiga priklauso ne vien nuo atsakovės veiksmų ir valios, todėl nustatė ilgesnį 9 mėnesių terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu tai negali būti traktuojama teismo išėjimu už ieškinio ribų, kadangi sprendimą dėl SAZ suformavimo aplink atsakovo valdomą kiaulių fermą ir nuomojamą žemės sklypą Kauno rajono savivaldybė gali priimti tik tada, kai tam atsiras pagrindas, tai yra kai ŽŪB „Vyčia“ kreipsis su prašymu, adresuotu Kauno rajono savivaldybei, išduoti technines sąlygas reikalingiems dokumentams SAZ suformavimui parengti ir procedūroms atlikti.

Atsakovo argumentas, kad teritorijai yra padarytas bendrasis planas, neturi jokios įtakos SAZ suformavimui reikalingo specialaus plano paruošimui, kadangi bendrasis teritorijos planas nurodo tik bendrą sklypų ir pastatų padėtį vietovėje, numatomas planuojamas ūkines priemones.

Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi visas bylos aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kad apeliantas gali organizuoti SAZ ribų nustatymą bei būti specialiojo teritorijų planavimo organizatore, taip pat atsakovė dar nėra kreipusis dėl SAZ ribų nustatymo ne tik aplink išsinuomotą žemės sklypą, bet ir aplink kiaulių fermą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                      Nerijus Meilutis

                                                                                      Algirdas Remeika

                                                                                      Arūnas Rudzinskas