Baudžiamoji byla Nr. 2K-11-648/2017

Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00244-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.13.1.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Viktoro Aiduko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. ir civilinės atsakovės UAB „K“ atstovo bendrovės direktoriaus G. V. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 18 d. nutarties.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 38 MGL (1 431,08 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo V. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš UAB „K“ priteista 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat nukentėjusiajam iš nuteistojo V. M. priteista 2 007,68 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 18 d. nutartimi nuteistojo V. M. ir civilinės atsakovės UAB ,,K“ apeliaciniai skundai atmesti.

Nukentėjusiajam V. J. iš nuteistojo V. M. ir civilinės atsakovės UAB ,,K“ priteista po 314,60 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. V. M. nuteistas už tai, kad būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu pažeidė darbų saugos įstatyme numatytus darbų saugos reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, sukėlęs sunkių padarinių, t. y.:

Jis, dirbdamas UAB „K“ pagal 1996 m. darbo sutartį Nr. 7 inžinieriumi statybininku ir pagal UAB „K“ direktoriaus patvirtinto Inžinieriaus statybininko pareigybių aprašymo 35 ir 59.2 punktus būdamas atsakingas už darbų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytų reikalavimų vykdymą, atlikdamas statinio statybos darbų vadovo funkcijas pagal 2014 m. liepos 15 d. leidimą Nr. (6.5)-S3-27 atlikti kasinėjimo darbus savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje (duomenys neskelbtini), elgdamasis nerūpestingai, pažeidė Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 42.1.1 punkto, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 50, 50.2 ir 51 punktų, UAB „K“ direktoriaus patvirtintų Paskyrų-leidimų išdavimo instrukcijų Nr. 70 9 ir 26.2 punktų reikalavimus, pagal Įvadinių vandentiekio, išvadinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektą bei paskyras-leidimus Nr. 25-28 ir Nr. 25-40, kuriuose nebuvo numatytos reikiamos kolektyvinės saugos priemonės darbams iškasose, užtikrinančios iškasų šlaitų patikimumą, 2014 m. liepos 15 d. brigadai, kurią sudarė UAB „K“ darbuotojai V. J., K. G. ir R. B., nurodė tęsti nuotekų tinklų keitimo darbus, susijusius su žemės kasimu ir darbu iškasose, gilesnėse nei 1,5 m, (duomenys neskelbtini), ir leido brigadai dirbti, o pats pasišalino iš objekto neužtikrinęs, kad priesmėlio grunte iškasus apie 1,8 m gylio ir apie 1,1 m pločio iškasą stačiais šlaitais būtų sumontuoti sutvirtinimo skydai, dėl to apie 10 val. iškasos šlaitai slinko ir užpylė bei suspaudė V. J.. Jam buvo padarytas krūtinės ir pilvo sumušimas, abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžimai su abipusiu pneumotoraksu, plaučių kontūzija, dešinės mentės, dešinio raktikaulio lūžiai, dešinės ausies odos nubrozdinimas, ištiko trauminis šokas, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, t. y. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. ir civilinės atsakovės UAB „K“ atstovas bendrovės direktorius G. V. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 18 d. nutartį ir bylą nutraukti arba pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 18 d. nutarties dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir nukentėjusiojo V. J. civilinį ieškinį atmesti arba jam priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti atsižvelgiant į nukentėjusiojo neatsargų ir rizikingą elgesį.

2.1. Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 176 straipsnio 1 dalies – ir, kasatorių vertinimu, neteisingai išspręsto civilinio ieškinio.

2.2. Kasatoriai teigia, kad teismai klaidingai nustatė Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 42.1.1 punkto, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 50, 50.2 ir 51 punktų, UAB „K“ direktoriaus patvirtintų Paskyrų-leidimų išdavimo instrukcijų Nr. 70 9 ir 26.2 punktų reikalavimų laikymosi subjektą. Nė vienoje iš nurodytų teisės normų, anot kasatorių, nereglamentuojamas V. M. kaip darbų vadovo elgesys, šiose normose nustatomos tik bendrosios darbų atlikimo iškasose taisyklės, o už jose nurodytų reikalavimų įgyvendinimą atsako visi darbus atliekantys asmenys. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta darbų vadovo pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas taip pat neturėtų būti suabsoliutinta, o nustatant šios teisės normos pažeidimą turi būti atsižvelgiama į tai, kiek saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų neužtikrinimas lėmė ir (ar) galėjo lemti nelaimingą atsitikimą, priešingu atveju kiekvieno nelaimingo atsitikimo atveju kiltų darbdavio ar jo įgalioto asmens baudžiamoji atsakomybė, neatsižvelgiant į paties darbuotojo ar kitų asmenų kaltę.

2.3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, darydami išvadas dėl priežastinio ryšio ir kaltės, visą atsakomybę perkėlė V. M., nes jis buvo atsakingas už darbų saugos reikalavimų laikymąsi statybvietėje, neanalizuodami, kiek galimi pažeidimai lėmė nelaimingą atsitikimą ir kiek nukentėjusiojo V. J. darbų saugos reikalavimų pažeidimai turėjo įtakos padarant jam žalą. Pagal bylos duomenis, V. M., darbo vietoje pamatęs, kad iškasos gylis viršija nustatytus reikalavimus, leidžiančius atlikti darbus be apsauginių skydų, aiškiai nurodė liudytojui R. B. išlipti iš duobės ir nedelsiant atsivežti apsauginius skydus, o darbą tęsti tik naudojant papildomas saugumo priemones. Byloje taip pat nustatyta, kad apsauginiai skydai faktiškai buvo atvežti į statybvietę dar iki nelaimingo atsitikimo. Šie bylos duomenys rodo, kad V. M. buvo žinoma, jog atlikti darbus iškasoje nesutvirtinus iškasos šlaitų negalima, ir kad jis reagavo į susidariusią padėtį nurodydamas atvežti apsauginius skydus ir leisdamas darbus tęsti tik po to, kai apsauginiai skydai iškasoje bus sumontuoti. Taigi jis savo pareigas darbų saugos srityje vykdė tinkamai ir tolesnis darbų saugos reikalavimų įgyvendinimas priklausė tik nuo darbuotojų pareigingumo, t. y. ar jie įvykdys duotus vadovo nurodymus, ar ne. Be to, V. M., kasatorių teigimu, įsitikino, kad jo nurodymai yra vykdomi, nes liudytojas K. G. nuvyko atvežti apsauginių skydų ir juos atvežė. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusysis V. J. negirdėjo šių nurodymų ir apie atvežtus apsauginius skydus nežinojo, yra paremta prielaidomis, t. y. netiesioginiais liudytojo R. B. parodymais teismo posėdžio metu, kurie buvo duoti praėjus daug laiko po įvykio ir kuriuose atsispindi tik jo paties subjektyvi nuomonė. Šis liudytojas nustatyti, ar nukentėjusysis girdėjo ar sąmoningai nereagavo į V. M. nurodymus, objektyvios galimybės neturėjo. Kasatoriai pažymi, kad brigadą sudarė trys nariai, darbai vyko nedidelio ploto objekte, visi brigados nariai buvo darbo objekte, darbai buvo sustabdyti, iki bus atvežti apsauginiai skydai, todėl kelti prielaidas, kad ne visi brigados nariai girdėjo privalomus darbų vadovo nurodymus, nėra jokio pagrindo, juolab kad ir pats nukentėjusysis, duodamas pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pažymėjo, kad lipdamas į duobę turėjo ir privalėjo naudoti apsauginius skydus, skydų nenaudojimą laikė pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi, dėl to kaltino tik save ir jokių pretenzijų niekam neturėjo.

2.4. Kasatorių teigimu, nepagrįstos ir neatitinkančios bylos duomenų yra apeliacinės instancijos teismo išvados dėl paskyrų-leidimų išdavimo tvarkos pažeidimų ir šių pažeidimų ryšio su nelaimingu atsitikimu. Vien tai, kad apsauginių skydų naudojimas nebuvo įrašytas į paskyrą-leidimą, kasatorių vertinimu, visiškai nėra susiję priežastiniu ryšiu su V. J. patirta žala. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nors paskyroje-leidime ir nebuvo numatyta apsaugos priemonių – apsauginių skydų – naudojimas (išduodant paskyrą-leidimą apskritai nebuvo numatyta darbus atlikti gilesnėje nei 1,5 m iškasoje, todėl papildomų apsaugos priemonių naudojimas ir nebuvo numatytas), tačiau V. M., pamatęs, jog iškasos gylis yra didesnis nei numatyta, nedelsiant darbuotojams nurodė nutraukti darbus ir įpareigojo atsivežti apsauginius skydus. Nors nauja paskyra-leidimas ir nebuvo išduotas, tačiau faktiškai papildomas saugos priemones buvo nuspręsta naudoti.

2.5. Kasaciniame skunde nesutinkama ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusysis nebuvo pakankamai kvalifikuotas priimti sprendimus dėl saugaus darbo atlikimo. Nukentėjusysis V. J., pasak kasatorių, buvo supažintinas su taisyklėmis ir instrukcijomis, kaip saugiai ir be jokių pasekmių darbuotojų sveikatai atlikti darbus iškasose, žinojo, kad atliekant darbus gilesnėje nei 1,5 m iškasoje būtina sutvirtinti iškasos kraštus apsauginiais skydais, todėl V. M. negalėjo numatyti, kad jis elgsis priešingai nei yra apmokytas ir reikia imtis papildomų saugumo priemonių: įsitikinti ir užtikrinti, kad jis neliptų į iškasą, kol nebus sumontuoti apsauginiai skydai. Kasatoriai pažymi, kad V. M. buvo tinkamai įgyvendinęs daugybę reikalavimų darbų saugai užtikrinti nagrinėjamu atveju, todėl jo pareiga kontroliuoti darbuotojus darbo vykdymo metu negali būti suabsoliutinta iki begalybės. Kasatorių vertinimu, tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis yra susiję būtent nukentėjusiojo V. J. veiksmai. Vien tai, kad apsauginiai skydai nors ir buvo atgabenti, tačiau nebuvo sumontuoti prieš V. M. paliekant statybų objektą, nesudaro pagrindo konstatuoti darbo saugos taisyklių pažeidimo, dėl kurio jam kilo baudžiamoji atsakomybė.

2.6. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad priežastinio ryšio nustatymui esminės reikšmės turėjo ir nukentėjusiojo V. J. neblaivumas, kuris buvo nustatytas po nelaimingo įvykio. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo neblaivumas negalėjo turėti įtakos nelaimingam atsitikimui, kasatorių teigimu, yra padaryta vertinant bylos duomenis atskirai, nesiejant to su visais byloje surinktais įrodymais, teismas visiškai neatsižvelgė į V. M. apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes dėl nukentėjusiojo V. J. neblaivumo ir ryšio su kilusiomis neigiamomis pasekmėmis. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis V. J. žinojo, kaip saugiai atlikti darbus iškasose, tačiau, nors darbo vietoje ir buvo apsauginiai skydai, dėl nežinomų priežasčių nukentėjusysis jų nepanaudojo. Būtent neblaivumas, kasatorių vertinimu, galėjo lemti tai, kad nukentėjusysis V. J. elgėsi ypač rizikingai, neadekvačiai nusprendęs, kad reikia palyginti iškasos dugną klojamiems vamzdžiais, ir lipęs į iškasą. Kasaciniame skunde cituojamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 123 ir 255 straipsnių, susijusių su neblaivaus darbuotojo nušalinimu nuo darbo ir materialine atsakomybe, nuostatos ir teigiama, kad šiuo atveju, V. J. esant neblaiviam, jis apskritai negalėjo pradėti darbo, o tai, kad darbas statybose yra susijęs su didele rizika sveikatai ir tokio darbo atlikimas neblaiviam tik dar labiau padidina pavojų, rodo visiškai neatsakingą šio asmens požiūrį į savo sveikatą ir gyvybę. Jei nukentėjusysis, būdamas neblaivus, nebūtų pradėjęs darbo, tai ir pavojaus jo sveikatai būtų išvengta. Nors galbūt išorinis nukentėjusiojo elgesys ir nekėlė abejonių kitiems brigados nariams dėl jo blaivumo (kalba buvo rišli, nesvirduliavo), tačiau byloje, anot kasatorių, nebuvo paneigta, kad būtent neblaivumas lėmė tokį netinkamą, pažeidžiantį darbo saugos reikalavimus jo elgesį.

2.7. Apibendrindami kasatoriai nurodo, jog teismai neaiškiai ir nekonkrečiai nurodė jo veikos pasireiškimo būdą. Darbo saugos taisyklių laikymosi užtikrinimas kontroliuojant darbuotojus, kasatorių įsitikinimu, yra pernelyg deklaratyvus, nesuponuoja veikos apibrėžties BK 176 straipsnio 1 dalies prasme, nes šiuo atveju reikalinga nurodyti, kokias konkrečias elgesio taisykles neužtikrinant darbuotojų saugos nuteistasis pažeidė. V. M. veika pažeidžiant BK 176 straipsnio 1 dalį, anot kasatorių, niekaip nepasireiškia, nes jis užtikrino visas sąlygas, leidžiančias statybos darbus atlikti saugiai, o tiesiogiai kontroliuoti, kaip darbuotojai atlieka darbą, neprivalėjo, nes visi darbuotojai buvo apmokyti. Taigi abstrakčios pareigos nesilaikymas negali būti pagrindas V. M. baudžiamajai atsakomybei kilti. Kasaciniame skunde taip pat cituojama ištrauka iš Kauno apygardos teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-318-175/2015, kurioje esant panašioms aplinkybėms darbų vadovas buvo išteisintas nenustačius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

2.8. Nesutikdami su nukentėjusiojo V. J. civilinio ieškinio išsprendimu, kasatoriai nurodo, jog UAB „K“ civilinė atsakomybė buvo taikoma be kaltės, nes teismai konstatavo, kad žala nukentėjusiajam V. J. buvo padaryta dėl bendrovės darbuotojo V. M. kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnis). Kasatorių teigimu, šioje byloje buvo pažeistos CK 6.247 straipsnio, 6.253 straipsnio 5 dalies ir 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos, dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas dėl civilinio ieškinio patenkinimo. Teismai netinkamai kvalifikavo priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis, nustatant neturtinės žalos dydį neatsižvelgta į paties nukentėjusiojo V. J. rizikingą ir neatsargų elgesį, kuris ir buvo pagrindinė žalos atsiradimo priežastis arba sąlyga žalai padidėti. Nepaisant to, apsauginiai skydai V. M. iniciatyva būtų sumontuoti ar ne, nukentėjusysis, žinodamas, kad darbų saugą ir darbuotojų sveikatą reglamentuojantys teisės aktai draudžia atlikti iškasoje darbus be apsauginių skydų, jeigu iškasos gylis yra didesnis nei 1,5 m, ir apmokytas, kaip saugiai atlikti tokius darbus, neturėjo teisės lipti į iškasą, o elgdamasis priešingai veikė ypač rizikingai ir tai nulėmė jam padarytą žalą. Kasaciniame skunde cituojant CK 6.253 straipsnio 5 dalį nurodoma, kad nukentėjusiojo veiksmai, pavyzdžiui, rizikos prisiėmimas, gali būti pagrindas civilinei atsakomybei netaikyti arba dalinai atleisti nuo jos. Nukentėjusiojo veiksmai gali būti pripažįstami dideliu neatsargumu tik tokiu atveju, jei jie turėjo didelę reikšmę nelaimingam atsitikimui kilti ir neatitinka protingai atsargaus asmens elgesio standartų. Atsargumas reiškia pasisaugojimą, galimų pavojų numatymą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Atsižvelgiant į nurodytos teisės normos prasmę bei jos aiškinimą ir taikymą teismų praktikoje, kasatorių teigimu, laikytina, kad teismai netinkamai taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalį, todėl padarė materialiosios teisės pažeidimus, kurie sudaro pagrindą kasaciniame procese panaikinti teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

2.9. Kasatoriai taip pat nurodo, jog nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos CK 6.253 straipsnio 5 dalies ir 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes žemesnės instancijos teismai nenustatė, kokia dalimi nukentėjusiojo elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, nenurodė tikslaus neturtinės žalos dydžio, o tai sutrukdė teismams teisingai įvertinti UAB „K“ civilinę atsakomybę ir priimti teisingą sprendimą dėl civilinio ieškinio. Kasatoriai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, konstatavo, jog sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes pripažįstama nuo 25 000 Lt (7 240 Eur) iki 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos suma, ir priteisė 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, t. y. maksimalią neturtinės žalos sumą, todėl teismų teiginiai, kad nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiojo kaltę, yra deklaratyvūs, nes faktiškai neturtinės žalos dydis tuo pagrindu nebuvo mažintas.

2.10. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nukentėjusiojo V. J. neteisėti veiksmai, t. y. buvimas darbo vietoje neblaiviam, lėmė draudiminės apsaugos netaikymą (draudimo bendrovė „IF P&C Insurance“ draudimo objektu nelaiko atsakomybės dėl žalos, kurią ištyrus nustatyta, kad nukentėjęs ar žalą padaręs draudėjo darbuotojas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai nebuvo susiję su jam pavesto darbo technologinėmis ypatybėmis) ir iš esmės užkirto kelią civilinei atsakovei UAB „K“ gauti nukentėjusiajam išmokėtos žalos atlyginimo dydžio draudiminę išmoką. Šios aplinkybės, anot kasatorių, sudaro pagrindą mažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepime į nuteistojo ir civilinės atsakovės atstovo kasacinį skundą prašo jį atmesti.

3.1. Prokuroras nurodo, kad kasacinio skundo dalys, kuriose nesutinkama su žemesnių instancijų teismų sprendimuose nurodytais motyvais bei išvadomis dėl nukentėjusiojo V. J. ir liudytojų parodymų dėl apsauginių skydų atvežimo į darbų vietą ir jų nepanaudojimo darbų metu, dėl nurodymo nutraukti darbus, dėl paskyrų-leidimų išdavimo tvarkos pažeidimų ir šių pažeidimų ryšio su nelaimingu atsitikimu, dėl paties nuteistojo V. M. parodymų bei kitų įrodymų vertinimo ir pan., nenagrinėtinos kasacine tvarka, nes jose, be abstrakčių teiginių, kad apeliacinės instancijos teismas minėtus klausimus išsprendė neteisingai, nenurodyti kasaciniai pagrindai (esminiai BPK pažeidimai, suvaržę kaltinamojo teises ar sukliudę teismui teisingai išspręsti bylą).

3.2. Atsakydamas į kasacinio skundo argumentus dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo, prokuroras nurodo, jog, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, abiejų instancijų teismai tinkamai vertino visus byloje surinktus įrodymus, todėl negali būti konstatuojama, kad netinkamas įrodymų tyrimas ar vertinimas galėjo lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu V. M. buvo darbų vadovas, kuris atsakė už aprūpinimą ir naudojimąsi tvarkinga įranga, apsaugos priemonėmis, turėjo pareigą užtikrinti, kad darbuotojai turėtų ir naudotų apsauginius skydus iškasos šlaitams sutvirtinti, tačiau nesiėmė efektyvių priemonių šią pareigą įgyvendinti, 2014 m. liepos 15 d. nurodė UAB „K“ darbuotojams V. J., K. G. ir R. B. tęsti nuotekų tinklų keitimo darbus, susijusius su žemės kasimu ir darbu iškasose, gilesnėse nei 1,5 m, ir pasišalino iš objekto neužtikrinęs, kad priesmėlio grunte iškasus atitinkamą iškasą stačiais šlaitais būtų sumontuoti sutvirtinimo skydai, dėl to V. J. dirbant iškasoje slinko jos šlaitai ir jį užpylė bei suspaudė. Prokuroras nesutinka su kasatoriais, kad nukentėjusysis, nebūdamas įgaliotas priimti sprendimus dėl darbo metodų ir apsaugos priemonių, gali būti atsakingas už nepakankamą apsaugos priemonių naudojimą kasant iškasą, ir pažymi, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnį būtent darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, o darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Abiejų instancijų teismai, taikydami BK 176 straipsnio l dalies normą, savo sprendimuose priežastinio ryšio tarp nuteistojo veikos ir pasekmių požymiui konstatuoti pateikė išsamų, motyvuotą paaiškinimą. Prokuroras pritaria teismų išvadai, kad tinkamai organizuojant ir vykdant žemės kasimo darbus, teisingai parinkus darbo ir darbuotojų apsaugos (kolektyvines) priemones būtų buvę išvengta nepateisinamos profesinės rizikos.

3.3. Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras pažymi ir tai, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnį klausimą nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusio asmens neblaivumas laikytinas svarbia, byloje įrodinėtina aplinkybe, tačiau vien tik darbuotojo neblaivumo faktas negali šalinti atsakingų už saugą ir sveikatos darbe kontrolę asmenų, nesiėmusių nelaimingiems atsitikimams, avarijoms ar kitokiems sunkiems padariniams išvengti būtinų priemonių, baudžiamosios atsakomybės. Už saugą ir sveikatos darbe kontrolę atsakingas asmuo (šiuo atveju V. M.) turėjo užtikrinti, kad neblaiviems darbuotojams nebūtų leista vykdyti darbinių funkcijų. Tuo atveju, kai dėl kokių nors priežasčių tai nėra padaroma ir darbuotojas toliau dirba su pavojaus veiksniais susijusiame objekte, atsakingas asmuo, neužtikrinęs būtinų saugos ir sveikatos darbe priemonių, turi būti traukiamas teisinėn atsakomybėn, nes ir tokioje situacijoje neišnyksta priežastinis ryšys tarp netinkamo pareigų atlikimo ir padarinių atsiradimo. Lemiamą reikšmę šio klausimo išsprendimui, pasak prokuroro, turi atsakymas į klausimą, ar objekte buvo imtasi visų privalomų pagal teisės aktus saugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes dėl saugos priemonių naudojimo (nenaudojimo) ir jas įvertinęs padarė pagrįstas išvadas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už netinkamą pareigų vykdymą V. M.. Kasaciniame skunde reiškiamas nesutikimas su teismo išvadomis dėl netinkamo saugos priemonių naudojimo, prokuroro teigimu, yra tik byloje nustatytų faktų ginčijamas.

3.4. Atsakydamas į kasacinio skundo argumentus, susijusius su civilinio ieškinio išsprendimu, prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimus, teisės taikymo klaidų nepadarė, tą pagrįstai patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Cituodamas CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatas, prokuroras pažymi, kad nusikaltimas buvo padarytas V. M. vykdant UAB „K“ pavestas darbines pareigas ir šiuo atveju civilinė atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai buvo taikoma UAB „K“. Neturtinės žalos atlyginimas pagal šioje byloje ištirtais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes yra tinkamas ir jį mažinti kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

4. Nukentėjusysis V. J. atsiliepime į nuteistojo ir civilinės atsakovės atstovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kasatorių išlaidas (484 Eur), patirtas atsiliepimui parengti.

4.1. Atsiliepime cituodamas BK 176 straipsnio 1 dalį, taip pat Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 3, 11 straipsnių, DK 259, 260 straipsnių nuostatas, kuriose numatytos darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nukentėjusysis nurodo, kad iš byloje surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių matyti, jog nelaimingas atsitikimas įvyko tik dėl to, kad V. M., dirbdamas UAB „K“ inžinieriumi statybininku, kurio pareiga buvo kontroliuoti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje bei pareigybės aprašymuose nurodytų reikalavimų vykdymą, turėdamas reikiamą kvalifikaciją vadovauti paskirtiems darbams, pažeidė Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 42.1.1 punkto, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 50, 50.2 bei 51 punktų, UAB „K“ direktoriaus patvirtintų Paskyrų-leidimų išdavimo instrukcijų Nr. 70 9 ir 26.2 punktų reikalavimus, nes neužtikrino, kad dirbant iškasose į objektą būtų atgabenti ir įrengti šlaitų sutvirtinimai, nurodė darbuotojams atlikti iškasoje darbus nesant sutvirtinimų, o paties įvykio vietoje įvykio metu iš viso nebuvo. Toks darbų vadovo elgesys, pasak nukentėjusiojo, buvo ne tik nelaimės dieną (dieną prieš tai iškasos sutvirtinimo objekte taip pat nebuvo), V. M. tai žinojo ir jam tai buvo priimtina, todėl teismai pagrįstai konstatavo, kad dėl šių pažeidimų iškasos šlaitai slinko ir užpylė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis, pažeisdamas nustatytą tvarką, nesiėmė priemonių iškasos šlaitų stabilumui užtikrinti, leido ekskavatorininkui kasti iškasas, nurodė darbininkams dirbti šiose iškasose be sutvirtinimų 2,1 m gylio tranšėjoje, net neturint paskyros-leidimo tokiems darbams atlikti. Šie pažeidimai nėra tik formalūs, priešingai, netinkamai organizuoti darbai buvo tiesioginė nelaimingo atsitikimo priežastis: užgriuvus iškasai, gruntas suspaudė nukentėjusįjį ir dėl to buvo padaryti ekspertų konstatuoti sunkūs pavojingi gyvybei sužalojimai.

4.2. Kasacinio skundo teiginiai, esą apsauginiai skydai į statybvietę buvo atvežti dar iki nelaimingo atsitikimo, o nuteistasis iki skydo atvežimo sustabdė darbus, atsiliepime įvardijami kaip melagingi. Tokia V. M. pozicija, anot nukentėjusiojo, prieštarauja jo prisipažinimui dėl kaltės ikiteisminio tyrimo metu ir faktinei situacijai, kurią nustatė teismai: 1) nei dieną prieš tai, nei įvykio dieną darbų niekas nesustabdė, o atvirkščiai, pagal darbų vadovo nurodymą abi dienas buvo dirbama iškasoje be sutvirtinimų, kurie net nebuvo į objektą atvežti; 2) jeigu darbai būtų sustabdyti, tai V. M. būtų pateikęs į bylą įrodymus, tačiau tokių įrodymų nepateikė; 3) V. M. pozicija nėra patvirtinta ir kitais patikimais įrodymais; 4) apsauginių priemonių nenaudojimas įmonėje buvo įprasta praktika, ne tik nukentėjusysis, bet ir kiti objekte buvę darbuotojai iki įvykio net nežinojo, kaip montuoti apsauginius skydus; 5) liudytojai patvirtino, kad nukentėjusysis nuteistojo nurodymo išlipti iš griovio negirdėjo ir skydų nematė. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, teismai pagrįstai nurodė, jog nuteistasis V. M. turėjo pareigą užtikrinti, kad darbuotojai turėtų ir naudotų apsauginius skydus iškasos šlaitams sutvirtinti, tačiau nesiėmė reikiamų ir efektyvių priemonių šią pareigą įgyvendinti.

4.3. Atsiliepime, atsakant į kasacinio skundo argumentus dėl paties nukentėjusiojo veiksmų buvimo tiesiogine kilusių pasekmių priežastimi, nurodoma, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog atliekamus darbus objekte kontroliuoja darbų vadovas. Nukentėjusiojo įsitikinimu, jis kaip darbininkas neturėjo galimybės įvertinti grunto nestabilumo ir iškasos pavojingumo laipsnio, nes tam neturi tokių žinių ir kvalifikacijos, tai galėjo padaryti tik vadovas ar asmenys, nurodę atlikti darbus iškasose. Teismai pagrįstai konstatavo, kad būtent dėl apsaugos priemonių nenaudojimo iškasos šlaitai nuslydo ir sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Tą patvirtino ir 2015 m. sausio 13 d. specialisto išvada Nr. 11-2739(14), taip pat paties nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei Valstybinės darbo inspekcijos aktas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tinkamas apsaugos priemonių užtikrinimas ir panaudojimas būtų apsaugojęs nuo iškasos šlaitų griūties, nepriklausomai nuo nukentėjusiojo veiksmų ar neblaivumo. Kita vertus, kasatoriai nepagrįstai akcentuoja tai, kad po įvykio nukentėjusiojo kraujyje rasta alkoholio pėdsakų, nes liudytojai R. B. ir K. G. patvirtino, kad po įvykio moterys nukentėjusiajam davė nuo skausmo gerti nenustatyto stipraus skysčio.

4.4. Atsakydamas į kasacinio skundo argumentus dėl civilinio ieškinio, nukentėjusysis nurodo, kad byloje įrodyta, jog tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Cituojant DK 250 straipsnio, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nurodant teismų praktikos išaiškinimus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, atsiliepime pažymima, jog atsižvelgiant į itin sunkias pasekmes nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 14 000 Eur neturtinės žalos dydis nesuderinamas su teismų praktika ar prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-46/2013 ir 3K-3-157/2007 net ir įvertinęs paties ieškovų didelį neatsargumą jiems priteisė 50 000 Lt, o tai sudaro 14 481 Eur, neturtinės žalos.

4.5. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „K“ išdirbo daugiau kaip devyniolika metų, todėl turi teisę prašyti priteisti ir netekto atlyginimo dalį, ir visišką nuostolių atlyginimą, tačiau nuo šio pažeistos teisės gynimo susilaikė. Nukentėjusysis taip pat pažymi, kad ilgą laiką išbuvo komos būsenos, yra netekęs galimybių dirbti, visiškai prarado gebėjimą fiziškiems darbo veiklos veiksmams, nes menkiausio judesio metu dūsta ir turi sėstis pailsėti, negali dirbti net elementarių buities darbų, o tai jį kaip žmogų ir buvusį šeimos išlaikytoją gniuždo dvasiškai, taigi nekyla abejonių, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 6.282 straipsnyje, vertino visumą aplinkybių, be to, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo vertinimu, išnagrinėtas nepažeidžiant materialinių bei procesinių teisės normų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose.

5. Nuteistojo V. M. ir civilinės atsakovės UAB „K“ atstovo bendrovės direktoriaus G. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria ir nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Baudžiamojo įstatymo pritaikymą kasacinės instancijos teismas tikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl argumentai, susiję su faktinių aplinkybių (kas, kada ir kieno nurodymu atvežė apsauginius skydus į atliekamų darbų vietą, kada buvo numatyta darbus atlikti gilesnėje nei 1,5 m iškasoje, ar nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, ar jam buvo duodami nurodymai nelipti į iškasą be sutvirtinimų, ar tuos nurodymus jis girdėjo/galėjo girdėti ir pan.) ginčijimu ir įrodymų (nukentėjusiojo, įvykį stebėjusių ir kitų liudytojų bei paties nuteistojo parodymų) vertinimu, kurie nagrinėjamu atveju sudaro didžiąją dalį kasacinio skundo, nenagrinėjami.

Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo

7. Kasaciniame skunde nesutinkama su BK 176 straipsnio 1 dalies taikymu nurodant, kad Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 42.1.1 punkte, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 50, 50.2 ir 51 punktuose, UAB „K“ direktoriaus patvirtintų Paskyrų-leidimų išdavimo instrukcijų Nr. 70 9 ir 26.2 punktuose nustatytų reikalavimų, už kurių pažeidimą nuteistas V. M., laikymosi subjektas yra ne darbų vadovas, o visi darbus iškasose atliekantys asmenys ir kad nelaimingą atsitikimą lėmė ne nuteistojo kaip darbų vadovo veiksmai, o nukentėjusiojo pareigų netinkamas atlikimas ir jo neblaivumas. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

8. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga bei pagrindine priežastimi sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.

8.1. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „K“ atsakingas už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų užtikrinimą įvykio metu buvo būtent nuteistasis V. M.. Tai patvirtina UAB „K“ direktoriaus 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-54 patvirtintas inžinieriaus statybininko (šias pareigas pagal 1996 m. rugsėjo 7 d. darbo sutartį nuo 2007 m. sausio 8 d. eina V. M.) pareigybės aprašymas, kuriame nustatyta, kad jis, be kita ko, kontroliuoja ir atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje, pareigybės aprašymuose nurodytų reikalavimų vykdymą (35 punktas), taip pat kontroliuoja ir užtikrina, kad jo vadovaujami darbuotojai būtų aprūpinti darbo drabužiais, darbo avalyne bei apsauginėmis darbo priemonėmis (36 punktas). Taigi abiejų instancijų teismai teisingai nustatė, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnyje numatyta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais buvo perduota V. M., o šis turėjo reikiamą kvalifikaciją šias pareigas tinkamai vykdyti. Veikos kvalifikavimą pagal BK 176 straipsnį lemia tai, ar atsakingas už saugą ir sveikatos darbe kontrolę asmuo tinkamai vykdė savo pareigas.

8.2. Byloje nustatyta, kad V. M. vadovavo žemės darbams, kuriais planuota vandentiekio ir nuotekų tinklus pajungti prie miesto magistralinių tinklų ir kuriuos įvykio dieną atliko nukentėjusysis V. J. bei kiti asmenys. Iš bylos duomenų matyti, kad šie darbai buvo susiję su žemės kasimu ir darbu iškasose, gilesnėse nei 1,5 m. Darbams vadovavęs nuteistasis V. M. buvo atsakingas už tai, kad jie būtų atliekami saugiai ir nekeltų pavojaus kitų asmenų sveikatai, tačiau įvykio dieną jis leido brigadai dirbti ir pasišalino iš objekto neužtikrinęs, kad priesmėlio grunte iškasus apie 1,8 m gylio ir apie 1,1 m pločio iškasą stačiais šlaitais būtų sumontuoti sutvirtinimo skydai, dėl to apie 10 val. iškasos šlaitai slinko ir užpylė bei suspaudė nukentėjusįjį V. J., kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (krūtinės ir pilvo sumušimas, abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžimai su abipusiu pneumotoraksu, plaučių kontūzija, dešinės mentės, dešinio raktikaulio lūžiai, dešinės ausies odos nubrozdinimas, ištiko trauminis šokas, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas). Abiejų instancijų teismai nustatė, kad V. M. pažeidė Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 42.1.1 punkto, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 50, 50.2 ir 51 punktų, UAB „K“ direktoriaus patvirtintų Paskyrų-leidimų išdavimo instrukcijų Nr. 70 9 ir 26.2 punktų reikalavimus ir taip netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su darbuotojų saugos ir sveikatos darbe užtikrinimu. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatorių teiginiais, kad už minėtų reikalavimų vykdymą darbų vadovas nėra atsakingas.

8.3. Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00 nustato būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus atliekant statybos darbus. Šių nuostatų 4 priedo 42.1.1 punkte nustatyta, kad dirbant iškasose (tranšėjose), šuliniuose, požemiuose arba tuneliuose turima imtis reikiamų saugos priemonių, kurios užtikrintų ramsčių, klojinių, šlaitų ir pylimų patikimumą. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 50.2 punkte numatyta, kad natūralaus drėgnumo gruntuose, jei nėra gruntinio vandens ir požeminių statinių, kasti iškasas su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų priesmėlyje galima ne giliau kaip 1,25 m, o 51 punkte numatyta, kad iškasas su šlaitais kasti be sutvirtinimų aukščiau gruntinio vandens lygio galima, kai priesmėlio grunte iškasos gylis yra tarp 1,5 m ir 3 m, šlaito aukščio santykiu su pločiu statumu – 1 : 0,67. Paskyrų-leidimų išdavimo instrukcijų Nr. 70 9 punkte numatyta, kad paskyroje-leidime turi būti nurodytos saugos ir sveikatos priemonės, kurias reikia vykdyti prieš darbų pradžią, darbų eigoje, kokie numatomi saugūs darbo būdai, naudojami įrengimai, kolektyvinės ir apsauginės apsaugos priemonės, 26.2 punktas numato, kad patikrinti visų saugos priemonių, nurodytų paskyroje-leidime ir užtikrinančių saugų darbų atlikimą, pakankamumą turi darbų vadovas. Visose nurodytose nuostatose nurodyti konkretūs reikalavimai, susiję su darbu tam tikro gylio iškasose, kurių laikymąsi privalėjo užtikrinti darbų vadovas nepriklausomai nuo to, kad šiuos reikalavimus turėjo žinoti ir darbus atliekantys asmenys. Ir tai, priešingai nei teigia kasatoriai, nelaikytina Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos darbų vadovo pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas suabsoliutinimu. Vadovaujant kitų darbuotojų atliekamiems darbams, V. M. kaip darbų vadovui neatsiejamai kyla pareiga atsakyti už tai, kad darbai būtų atliekami saugiai (naudojant reikiamas saugos priemones), nepasikliaujant vien įsitikinimu, kad šį darbą atliekantys asmenys ir patys turi žinoti teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje nuteistasis V. M. pagrįstai pripažintas pirmiau minėtų reikalavimų vykdymo, o kartu ir BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu.

8.4. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai analizavo kiekvieną reikalavimą, argumentuotai pasisakė dėl kiekvieno reikalavimo pažeidimo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui ir jo metu atsiradusiems padariniams, dėl priežastinio ryšio tarp minėtų reikalavimų pažeidimo ir atsiradusių sunkių padarinių, taip pat motyvuotai atsakė į apeliacinio skundo argumentus, ar nukentėjusiojo neblaivumas (kuris konkrečiai įvykio metu ir nenustatytas) galėjo būti nelaimingo atsitikimo metu atsiradusių padarinių priežastis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais.  Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. sausio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2739 (14) nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas kilo dėl to, jog statybvietėje nebuvo imtasi reikiamų saugos priemonių. Kaip jau buvo minėta, už reikiamų saugos priemonių užtikrinimą įvykio metu buvo atsakingas darbų vadovas V. M.. Kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog būtent nukentėjusiojo galimas apsvaigimas nuo alkoholio, o ne darbinių funkcijų vykdymas turėjo įtakos jo lipimui į iškasą, kurioje nebuvo reikiamų sutvirtinimų, kita vertus, tinkamas apsaugos priemonių naudojimas būtų apsaugojęs nuo iškasos šlaitų griūties nepriklausomai nuo nukentėjusiojo kraujyje esančios alkoholio koncentracijos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog įmonėje atliekant panašius darbus iškasose nebuvo praktikos naudoti apsauginius skydus, byloje nenustatytas ir savavališkas apsauginių skydų nenaudojimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju 0,76 promilės etanolio koncentracija nukentėjusiojo V. J. kraujyje neturėjo tiesioginės įtakos veikos padariniams kilti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstyti aiškūs motyvai, kodėl teismas daro išvadą, kad tarp nuteistojo V. M. veikos (netinkamo pareigų atlikimo) ir padarinių (nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sunkiai sužalotas V. J.) yra priežastinis ryšys. Kasatorių akcentuojamas nukentėjusiojo neblaivumas ir aplinkybė, kad būdamas neblaivus jis apskritai negalėjo pradėti darbo, nelaikytinos esminėmis aplinkybėmis, nuo kurių turi priklausyti išvados dėl priežastinio ryšio. Lemiama reikšmė nagrinėjamu atveju teiktina tam, ar objekte buvo imtasi visų privalomų pagal teisės aktus saugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes dėl saugos priemonių (apsauginių skydų) nepanaudojimo būtinu atveju ir jas įvertinęs padarė pagrįstas išvadas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už netinkamą V. M. kaip darbų vadovo pareigų vykdymą. Kasaciniame skunde reiškiamas nesutikimas su teismo išvadomis dėl netinkamo saugos priemonių naudojimo yra tik byloje nustatytų faktų ginčijamas, kuris, kaip jau minėta, neįeina į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai teisingai nustatė, jog V. M. padarė tokius darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurie turėjo priežastinį ryšį su atsiradusiais padariniais – nukentėjusiojo V. J. patirtu sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl laikytina, kad ši baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį sąlyga įvykdyta.

8.5. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, pripažindami V. M. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl civilinio ieškinio

9. Nesutikimą su nukentėjusiojo V. J. civilinio ieškinio išsprendimu kasatoriai iš esmės grindžia tuo, jog nustačius, kad tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiomis neigiamomis pasekmėmis turi tik nukentėjusiojo veiksmai (darbus iškasoje dirbo būdamas neblaivumas, nesant tam jokio nurodymo; žinojo, kai saugiai atlikti darbus, tačiau savavališkai nenaudojo apsauginių skydų), o nuteistojo V. M. galimas netinkamas pareigų neatlikimas, nukentėjusiajam laikantis visų saugaus darbo taisyklių, negalėjo prisidėti prie nelaimingo atsitikimo. Atmetus kasacinio skundo argumentus dėl V. M. nekaltumo (netinkamai nustatyto priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusių padarinių), atitinkamai atmetami ir šie argumentai dėl netinkamo civilinio ieškinio išsprendimo.

10. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai pažeidė CK 6.253 straipsnio 5 dalį ir 6.282 straipsnio 1 dalį, nes nurodė, kad priteisdami neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgia į paties nukentėjusiojo elgesį, tačiau iš skundžiamų teismų sprendimų, kuriais nukentėjusiajam buvo priteista maksimali neturtinės žalos suma, nėra aišku, kiek nukentėjusiojo veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Sutikti su šiais teiginiais nėra pagrindo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas priteistiną neturtinės žalos dydį teismas įvertino tai, kad nukentėjusiajam V. J. dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jo patirto sveikatos sutrikdymo pasekmės tęstinės, truksiančios visą gyvenimą, dėl to jo patiriami neigiami išgyvenimai taip pat yra ilgalaikiai. Būtent sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui teismų praktikoje pripažįstamos esminiu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi sužalojus sveikatą, o žalą padariusio asmens kaltės klausimas tampa antraeilis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-450/2006, 3K-3-174/2009, 3K-3-35/2012 ir kt.). Kita vertus, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis ir pats elgėsi rizikingai – žinodamas, kad konkretaus gylio iškasoje reikia naudoti apsaugines priemones, pats įlipo į griovį. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas nustatė neturtinės žalos dydį – 14 000 Eur, kuris iš esmės atitinka neturtinės žalos vidutinį dydį kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-540/2006, 3K-3-157/2007, 3K-3-35/2012 ir kt.), ir taip sumažino nukentėjusiojo prašomą priteisti sumą (19 000 Eur). Taigi spręsti, kad teismas neįvertino visų neturinės žalos priteisimui svarbių aplinkybių, nėra jokio pagrindo. Kartu atkreiptinas kasatorių dėmesys į tai, kad teismų praktikoje nusistovėję neturtinės žalos atlyginimo dydžiai nenustato teismams lubų (priteistinos sumos maksimalios ribos), kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes teismas pats sprendžia, koks neturtinės žalos atlyginimo dydis būtų sąžiningas, teisingas ir protingas.

11. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo teiginiai, kuriais nurodomas pagrindas – draudimo bendrovės atsisakymas išmokėti draudiminę išmoką dėl nukentėjusiojo neblaivumo darbo metu – mažinti priteistą neturtinės žalos dydį, paliekami nenagrinėti.

Dėl proceso išlaidų

12. Nukentėjusysis, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo iš kasatorių priteisti išlaidas (484 Eur), patirtas atsiliepimui parengti (pinigų priėmimo kvitas pridedamas).

12.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinėje instancijoje. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenumatytas, tačiau pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi nukentėjusiojo patirtų išlaidų atsiliepimui paruošti išieškojimo klausimas nagrinėjamojoje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas. Tokios nuomonės laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-788/2016).

12.2. Ši baudžiamoji byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal nuteistojo V. M. ir civilinės atsakovės UAB „K“ atstovo kasacinį skundą, kuris pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Kasacinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į teismo posėdį nekviečiami, o proceso dalyvių (tarp jų ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir (ar) jų atstovo) atsiliepimas į kasacinį skundą nėra privalomas, nes jo nepateikimas netrukdo teismui nagrinėti kasacinę bylą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš nukentėjusiojo asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Dėl to nukentėjusiojo turėtos išlaidos surašant atsiliepimą turi būti apmokėtos, tačiau teismas gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

12.3. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje už atsiliepimo surašymą prašoma priteisti 484 Eur, tačiau minėta suma nėra proporcinga kasacinio proceso sudėtingumui ir neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikoje paprastai priteisiamų turėtų išlaidų dydžio, priteistinos sumos dydį mažina iki 300 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. M. ir civilinės atsakovės UAB „K“ atstovo bendrovės direktoriaus G. V. kasacinį skundą.

Iš nuteistojo V. M. ir civilinės atsakovės UAB „K“ priteisti nukentėjusiajam V. J. po 150 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Teisėjai              Alvydas Pikelis

              Viktoras Aidukas

              Artūras Pažarskis