VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,
sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei,
dalyvaujant ieškovės UAB „PakFa“ atstovui V. U.,
ieškovės UAB „Autograta“ atstovui A. Š.,
ieškovės UAB „Daktra“ atstovui B. Z.,
ieškovių atstovui advokatui Mindaugui Zalepūgai,
atsakovei V. V. ir jos atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai,
trečiajam asmeniui B. P.,
trečiojo asmens UAB „Kalvio verslas“ atstovui P. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „PakFa“, UAB „Autograta“, UAB „Daktra“ ir A. J. ieškinį atsakovei V. V. dėl teisės suderinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovės sutikimo, tretieji asmenys - B. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Kalvio verslas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Teismas
n u s t a t ė :
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad žemės sklypų - kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,5089 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,5341 ha), esančių adresu (duomenys neskelbtini) formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas be atsakovės V. V. sutikimo, pagal Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialistės I. L. parengtą šių sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, nurodytus žemės sklypus sujungiant į vieną žemės sklypą ir panaikinant tarp jų esančią bendrą ribą; 2) pripažinti ieškovams teisę tiesiogiai patiems, ar per trečiuosius asmenis, be atsakovės sutikimo, atlikti visus reikalingus veiksmus pagal teismo patvirtintą žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektą dėl naujai suformuoto žemė sklypo, kadastro duomenų nustatymo ir jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; 3) ieškovų naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad jie (ieškovai) su atsakove ir trečiuoju asmeniu UAB „Kalvio verslas“ yra gamybinės paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas), pastatyto ant dviejų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypai)), atitinkamų patalpų savininkai. Su nurodytais asmenimis sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Ieškovai (išskyrus A. J.), atsakovė, jos tėvai B. P. ir M. P. bei Z. M. ir G. M. 2015 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami išduoti planavimo sąlygas vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentui (formavimo pertvarkymo projektui) rengti, kad į vieną žemės sklypą bendrą (vidinę) ribą turinčius minėtus žemės sklypus, nes juose yra Pastatas ir tai apsunkina jo eksploataciją. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas rengti 10430 kv.m. ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau - Projektas). Tuo pačiu įsakymu Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamentui buvo pavesta parengti Projekto rengimo reikalavimus. Atlikus organizacinius veiksmus, 2016 m. gruodžio 19 d. su VĮ Valstybės žemės fondu (toliau - VĮ VŽF) buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Projekto rengimo ir įgyvendinimo darbų. Atlikus reikalingus veiksmus, Projektas buvo pateiktas tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT prie ŽŪM). Atlikus Projekto viešinimo ir derinimo procedūrų bei jo sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams 2017 m. rugpjūčio 18 d. surašytas Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Patikrinimo aktas), kuriame nepritarta Projekto teikimui jį tvirtinti dėl nustatytų trūkumų. Atsakovė su trečiuoju asmeniu B. P., neinformavę kitų Projekto iniciatorių, 2017 m. spalio 23 d. su Projekto rengėju (VĮ VŽF), pasirašė Papildomą susitarimą „Dėl 2016 m. gruodžio 19 d. paslaugų atlikimo sutarties Nr. SR-6253 nutraukimo“, kad Sutartis nutrauktina užsakovams pareiškus norą neberengti Projekto, nors dalis Projekto iniciatorių neįgaliojo atsakovės ir B. P. veikti jų vardu. Todėl reikėjo atnaujinti Sutartį dėl Projekto darbų užbaigimo. Ieškovų ir VĮ VŽF 2018 m. balandžio 25 d. pasirašyta Paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), šalys susitarė, kad VĮ VŽF (Projekto rengėjas) atliks Projekto užbaigimui reikalingus darbus, nekeičiant ŽPDRIS informacinėje sistemoje Projektui suteikto (duomenys neskelbtini) paslaugos numerio. Atlikus sutartus darbus derinant Projektą su Vilniaus m. savivaldybe, pastaroji, kaip Projekto organizatorė, Projektą tikrinimui pateikė NŽT prie ŽŪM (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 65 punktas), kurios patikrinimo akte konstatuota, kad Projekto planavimo proceso procedūros ir sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Žemės įstatymui ir kitų teisės aktų reikalavimams, išskyrus aplinkybę, jog raštiškai Projektui pritarė ne visi jo iniciatoriai. Esant teigiamai NŽT prie ŽŪM išvadai, ieškovai 2018 m. lapkričio 23 d. pranešimu kvietė atsakovę atvykti susipažinti su parengtu Projektu. Atsakovė patvirtino (2018-12-04 atsakymas) susipažinusi su Projektu, kartu su B. P. 2018 m. gruodžio Pranešime Nr. V.V. 2018-07 „Dėl žemės sklypų pertvarkymo projekto ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) amalgamacijos“, kvestionavo Projekto pagrįstumą. 2018 m. gruodžio 12 d. elektroniniu laišku atsakovei pateiktas Projekto aiškinamasis raštas bei sprendinių brėžinys. Nurodo, kad esant susidariusiai situacijai, atsakovė nepagrįstai nesutinka su parengtu Projektu. Juolab, kad ieškovai neturi objektyvios galimybės tinkamai įgyventi savo teisių sudaryti valstybinės žemės nuomos/pirkimo-pardavimo sutartį, reikalingą jų turimų patalpų eksploatacijai. Kadangi Projektu nekeičiamos Žemės sklypų paskirties bei išorinių šių sklypų ribos, tai įgyvendinus Projektą ir nedarant žalos daiktui (Žemės sklypams), bus suformuotas taisyklingos stačiakampio formos žemės sklypas (planuojamas plotas 1,0430 ha), atitinkantis Taisyklių 34 punkte nurodytus reikalavimus. Patekimas į naujai formuojamą žemės sklypą numatytas šiuo metu esančiais įvažiavimais iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pusės; Projektu nekeičiami šiuo metu sklypuose nustatyti servitutai, reikalingi Pastato eksploatavimui, juolab, kad toje teritorijoje negalimas kelių tokių Projektų vykdymas. Laiko nepagrįstais atsakovės teiginius dėl amalgamacijos vykdymo būtinumo ir jos pirmumo Projekto atžvilgiu.
Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad minėtame Pastate yra didelis bendraturčių skaičius, o ieškiniu faktiškai reikalaujama nutraukti teisėtai sudarytas ir galiojančias valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis bei pradėtą valstybinės žemės pirkimo procedūrą, nors ieškovai nenurodė įstatyminio pagrindo, kodėl ji (atsakovė) turėtų sudaryti nuomos sutartį dėl valstybinės žemės sklypo, kuriuo ji nesinaudoja ir negali naudotis. Nurodė, kad turėdama įstatyminę teisę ne aukciono tvarka pirkti atitinkamą dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), tenkinus ieškinį, tokia jos teisė bus apribota. Valstybinės žemės valdytojas (ir nuomotojas) nenurodė prieštaravimų, leidžiančių abejoti paminėta atsakovės įstatymine teise tapti žemės sklypo dalies savininke, o ieškovai nenurodė savo prieštaravimo argumentų. Sujungus žemės sklypus, būtų skaičiuojamas viso pastato plotas ir atitinkamai sumažėtų jai (atsakovei) tenkantis žemės plotas, todėl nesuprantama, kodėl ieškovais yra A. J. ir UAB „PakFa“, kurie neturi nei patalpų žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), nei patekimo į šio sklypo teritoriją per žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), o sujungus žemės sklypus sumažės jiems tenkantis plotas, kai ieškovė UAB „Daktra“ įgytų galimybę gauti daugiau jai šiuo metu nepriklausančios žemės, atsakovės ir kitų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)nuomotojų (asmenų, turinčių teisę nuomoti šį žemės sklypą) sąskaita.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė ieškinį nagrinėti ir priimti sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad NŽT prie ŽŪM 2018 m. rugsėjo 28 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik gavus visų iniciatorių raštiškus pritarimus arba esant teismo sprendimui, vykdyti žemės sklypo formavimą ar pertvarkymą pagal Projektą. Kitų pastabų parengtam Projektui, kuris galės būti tvirtinamas tik gavus visų pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių raštiškus pritarimus arba teismo sprendimą, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas, neturi.
Trečiasis asmuo UAB „Kalvio verslas“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas G. A. P. ir UAB „Kalvio verslas“ 2001 m. rugpjūčio 30 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos, kurios pagrindu trečiajam asmeniui buvo išnuomota 1290 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, esanti 5089 kv. m. ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. gegužės 20 d., ieškovai pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui dėl sujungimo į vieną bendrą ribą turinčių sklypų. Tačiau nei minėtų žemės sklypų sujungimas, nei pareikštas ieškinyra yra nepagrįsti, nes sujungimu būtų pažeistos Bendrovės kaip sklypo nuomininkės teisės, nustotų galioti sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, nes neliktų nuomojamo žemės sklypo.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad Tarnyba, neviršydama kompetencijos ribų, vertino, ar tinkamai laikantis teisės aktų reikalavimų buvo atliktos Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros. Nenustačius trūkumų, 2018 m. rugsėjo 28 buvo išduotas Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 8 punkte nurodyta, jog pritariama teikimui tvirtinti su sąlyga: projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų iniciatorių raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
Trečiasis asmuo B. P. atsiliepime palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus.
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Mindaugas Zalepūga iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad nebus pažeista atsakovės teisė išsipirkti žemę, kadangi patalpų savininkai turi teisę tiek į nuomos, tiek į valstybinės žemės išsipirkimą proporcingai turimų patalpų plotui. Jeigu šiuo metu atsakovė valdo ar naudoja daugiau negu jai priklauso valstybinės žemės, tai nereiškia, kad sumažinus plotą proporcingai jos turimam patalpų plotui, bus pažeistos jos teisės. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas servituto nustatymo klausimas. Teigia, kad nėra pagrindo remtis atsakovės pateiktais paskaičiavimais.
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Autograta“ atstovas A. Š. iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sujungus sklypus, bus aiškios ribos ir tarp kaimynų neliks neaiškumų.
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Daktra“ atstovas B. Z. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sujungus sklypus, išnyktų būtinybė aiškintis kokia pastato patalpa patenka į kokį sklypą. Sklypų sujungimas supaprastintų žemės nuomos apskaičiavimo, remonto, statybos, patalpų disponavimo tvarką.
Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „PakFa“ atstovas V. U. iš esmės pritarė advokato išsakytiems argumentams, nurodydamas, kad nėra svarbu, ar sujungus nuomojamas plotas sumažės ar padidės.
Teismo posėdžio metu ieškovas A. J. palaikė ieškinį nurodydamas, kad šiuo metu nėra aišku kiek žemės ploto ir kuriame sklype jam priklauso pagal turimas patalpas.
Teismo posėdžio metu atsakovė V. V. ir jos atstovė advokatė Tatjana Kočegarova iš esmės palaikydamos procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo B. P. iš esmės pritardamas atsakovės pozicijai, prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Kalvio verslas“ atstovas P. S. iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys netenkinamas.
Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Byloje nustatyta, kad ieškovai UAB „PakFa“, UAB „Autograta“, UAB „Daktra“, A. J., atsakovė V. V. ir trečiasis asmuo UAB „Kalvio verslas“ yra savininkai atitinkamų patalpų gamybinės paskirties pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas), pastatytame ant dviejų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypai). Ieškovai UAB „Daktra“, UAB „Autograta“ ir UAB „PakFa“, atsakovė V. V. ir trečiasis asmuo UAB „Kalvio verslas“ nuosavybės teise valdo minėtas patalpas, su jais buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. 2015 m. gegužės 20 d. Prašymu, ieškovai (išskyrus A. J.), atsakovė, jos tėvai B. P. ir M. P., kuriems tuo metu priklausė atitinkamos Pastate esančios patalpos ir tuo metu patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai Z. M. ir G. M., kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad būtų išduotos planavimo sąlygos vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentui (formavimo pertvarkymo projektui) rengti. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas rengti 10430 kv. m. ploto žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - sujungti žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) į vieną žemės sklypą. Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvirtino Projekto rengimo reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su kuriais buvo pateikti ir NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gegužės 30 d. išduoti Projekto rengimo reikalavimai Nr. 49SDŽ-600- (14.49.22.). UAB „Daktra“, B. P. ir V. V. su VĮ „Valstybės žemės fondas“ 2016 m. gruodžio 19 d. sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Projekto rengimo ir įgyvendinimo darbų, kuria Projekto rengėjas įsipareigojo parengti Projektą, atlikti naujai suformuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus bei parengti naujai suformuoto žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. NŽT prie ŽŪM 2017 m. rugpjūčio 18 d. surašė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nepritarė Projekto teikimui jį tvirtinti dėl patikrinimo akte nurodytų trūkumų. Atsakovė su trečiuoju asmeniu B. P., 2017 m. spalio 23 d. su VĮ „Valstybės žemės fondas“ (Projekto rengėjas) pasirašė Papildomą susitarimą „Dėl 2016 m. gruodžio 19 d. paslaugų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“, kuriuo susitarė, kad Sutartis nutraukiama užsakovams pareiškus norą neberengti Projekto. Kiti Projekto iniciatoriai apie minėtą Papildomą susitarimą neinformuoti. Ieškovai su VĮ „Valstybės žemės fondas“ 2018 m. balandžio 25 d. pasirašė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria susitarė, kad Projekto rengėjas atliks Projekto užbaigimui reikalingus darbus, tęsiant nekeičiant ŽPDRIS informacinėje sistemoje Projektui suteikto (duomenys neskelbtini) paslaugos numerio. NŽT prie ŽŪM 2018 m. rugsėjo 28 d. Žemėtvarkos planavimo dokumentų patikrinimo aktąe Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad Projekto planavimo proceso procedūros ir sprendiniai neprieštarauja Žemės įstatymui ir kitų teisės aktų reikalavimams, išskyrus tai, kad ne visi Projekto iniciatoriai (pagal 2015-05-20 prašymą) pritarė Projektui. Atsakovė 2018 m. liepos 13 d. kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrių, prašydama parduoti jai tenkančią žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį. Ieškovai 2018 m. lapkričio 23 d. Pranešimu „Dėl žemės sklypų pertvarkymo projekto“, atsakovei pateiktu per notarą (Vilniaus rajono 7-ojį notarų biuras, notarinio registro Nr. JŠ-10584), pakvietė ją atvykti susipažinti su parengtu Projektu ir raštu išreikšti nuomonę. Atsakovė pranešė (2018-12-04 atsakymas) kartu su B. P. susipažinę su Projektu, kuriam nepritaria (2018-12-28 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų pertvarkymo projekto ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) amalgamacijos“). NŽT prie ŽŪM 2019 m. vasario 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsižvelgiant jog Pastatas yra išsidėstęs abejuose Žemės sklypuose, skyrius neturėdamas informacijos apie Pastato patalpų plotus, patenkančius į kiekvieną iš Žemės sklypų, negali apskaičiuoti nuosavybės teise valdomoms patalpoms, nuomai tenkančių atitinkamo žemės sklypo dalių, todėl negali sudaryti/patikslinti valstybinės žemės nuomos sutarčių. NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyrius 2019 m. balandžio 2 d. rašte nurodyta, kad nėra priimtų sprendimų dėl atitinkamų Žemės sklypų dalių pardavimo, nes dėl Pastato išsidėstymo abiejuose Žemės sklypuose, skyrius neturėdamas duomenų apie patalpų plotus, patenkančius į konkretų žemės sklypą, negali priimti sprendimų dėl kiekvienam statinio bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalies, reikalingos nuosavybės teise valdomai patalpai eksploatuoti.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai savo reikalavimus iš esmės grindžia argumentais, kad yra reikalinga užbaigti anksčiau šalių pradėtą Projektą dėl žemės sklypų sujungimo, nes šiuo metu apsunkinama Pastato, esančio abiejuose žemės sklypuose, eksploatacija. Neturint informacijos apie Pastato patalpų plotus, tenkančius kiekvienam žemės sklypui, negalima apskaičiuoti šalių nuosavybės teise valdomoms patalpoms, norimai nuomai teksiančių atitinkamų žemės sklypo dalių. Atsakovė savo nesutikimą su ieškovų reikalavimais iš esmės argumentuoja tuo, kad ieškovai nepagrįstai neatlieka paskaičiavimų, nors tokią galimybę turi bet siekia teismo keliu suvaržyti jos teises susijusias su valstybinės žemės nuoma.
Civiliniame procese pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsnis), o atsakovas turi teisę gintis nuo jam pareikšto ieškinio, pateikdamas atsikirtimus į jį. Taip įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12 ir 17 straipsniai).
Žemės sklypų sujungimas yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalis) laikantis minėto įstatymo reikalavimų (Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 7 dalis). Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, taip pat ir kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tokių projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba, o teisę inicijuoti turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, valstybinės žemės naudotojai (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 ir 3 dalys). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 ,,Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 66 punkte nurodyta, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (- iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Nesant visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas
Nagrinėjamu atveju, aktualu tai, kad Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 28 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog Projektas galės būti tvirtinamas tik gavus visų iniciatorių raštiškus pritarimus arba esant atitinkamam teismo sprendimui, kuriuo nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai tvarkos nuostatas kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo, kuris yra bendroji nuosavybė, dalis nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju tai reiškia, jog sujungus Žemės sklypus ir atitinkamai perskaičiavus viso Pastato plotą, atskiriems asmenims – ieškovams A. J. ir UAB „PakFa“ bei atsakovei norint pirkti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) tenkančią dalį, atitinkamai sumažėtų jiems tenkantis plotas. Taip pat pažymėtina, kad prašymą pirkti asmeniui tenkančią sklypo dalį šiuo metu yra pareiškusi tik atsakovė, kuri nagrinėjamoje byloje vienintelė į bylą pateikė skaičiavimus iš kurių matyti, kad sujungus nurodytus žemės sklypus, atsakovės patalpoms eksploatuoti tenkantis žemės plotas realiai sumažės. Akcentuojant tai, jog nei vienas ieškovas iš esmės nepaneigė atsakovės argumentų leistinais įrodymais, o apsiribojo abstrakčiais samprotavimais apie pateiktų paskaičiavimų netikslumus ir pan., teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės rodo, jog iš esmės ieškovai nėra suinteresuoti susidariusio ginčo spręsti taip, kad ateityje būtų išvengta naujų šalių tarpusavio ginčų (taip pat ir teisminių). Akivaizdu, kad esamoje situacijoje, teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, ne tik kad nebūtų išspręsti šalių nesutarimai, bet jie dar pagilėtų ir jų padaugėtų, juolab, kad atskiri ieškovai nurodo tiksliai nežinantys nei jiems priklausančių plotų nei jų dalių žemės sklype. Teismas tokią išvadą daro vertindamas ir pasyvumą, nenorą savo argumentus pagrįsti skaičiavimais, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovų teiginių, kad niekieno teisės nebus pažeistos, pagrįstumą. Kitus ieškovų teiginius apie tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali sudaryti/patikslinti nuomos/pirkimo-pardavimo sutarčių, nesujungus žemės sklypų, teismas laiko leistinais įrodymais nepagrįsti samprotavimais, juolab, kad iš byloje esančio Tarnybos rašto matyti, jog dėl Pastato išsidėstymo abiejuose Žemės sklypuose, Tarnyba neturėdama duomenų apie patalpų plotus, patenkančius į konkretų žemės sklypą, negali priimti sprendimų dėl kiekvienam statinio bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalies, reikalingos nuosavybės teise valdomai patalpai eksploatuoti. Visgi tai nereiškia, jog Tarnybai pateikti duomenys apie patalpų plotus, patenkančius į konkretų žemės sklypą, sudaro būtinybę sujungti žemės sklypus, nuomos/pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymui. Juolab, kad sujungus minėtus sklypus faktiškai būtų pažeistos asmenų teisės pirkti jiems atskirai sklypuose tenkančią dalį, kuri, kai kuriems asmenims, net sumažėtų. Be to, pagal atsakovės prašymą jau yra pradėta vieno iš žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo procedūra.
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo – būtinybės jų siūlomu būdu sujungti žemės sklypus į vieną, išlaikant bendraturčių/bendranuomininkų interesų derinimą, todėl ieškinys laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas,
Teismas, dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė 2.130,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios akivaizdžiai neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, atmetus ieškinį, yra priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno ieškovo po 532,50 Eur.
Teismo patirtos 7,30 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, paskirsčius jas proporcingai atsakovams neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „PakFa“, į.k. 123093790, UAB „Autograta“, į.k. 301793614, UAB „Daktra“, į.k. 124501031, ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 2130,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 532,50 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus 50 ct).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gražina Žukauskienė