LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Egidijos Tamošiūnienės, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2021 m. gegužės 12 d. pateiktu atsakovo V. J. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas V. J. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria panaikintas Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas ir dalyje priimtas naujas sprendimas – pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) nuo sudarymo momento 2018 m. kovo 7 d. paskolos sutartį ir 2018 m. birželio 20 d. paskolos sutartį, sudarytas ieškovės ir trečiojo asmens su atsakovais bei byla dalyje dėl restitucijos taikymo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – SNTSKĮ) 3 straipsnio 13 dalį, nes nenustatinėjo prievolės pobūdžio (kokiems tikslams buvo paimtos ir naudojamos paskolos) ir be teisinio pagrindo pripažino paskolos gavėjus vartotojais. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą bylą peržiūrėti kasacine tvarka, nes praktika dėl SNTSKĮ taikymo nėra suformuota. Teismas išėjo iš ieškinio ribų, konstatuodamas, kad paskolos sutarčių sąlyga, kad atsakovai ieškovei ir trečiajam asmeniui skolina pinigus be palūkanų, yra apsimestinė, o niekinio sandorio faktą, kai jis yra akivaizdus, teismas gali konstatuoti ex officio. Nagrinėjamu atveju paskolos sutarčių atlygintinumas nebuvo akivaizdus, nes teismas padarė tik tikėtiną išvadą apie paskolos sutarčių atlygintinumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas kasatoriaus atžvilgiu. Teismo šališkumą rodo aplinkybė, kad teismas, konstatuodamas niekinio sandorio faktą, jį konstatavo neakivaizdžiai niekiniam sandoriui, nes teismas rinko ir vertino kitose bylose esančius įrodymus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti A. J. (a. k. duomenys neskelbtini) 1334 (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gegužės 12 d. Akademinės kredito unijos mokėjimo nurodymu.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Egidija Tamošiūnienė
Dalia Vasarienė