Civilinė byla Nr. e2A-1971-967/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04851-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transorloja“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. G. (toliau – ieškovas, darbuotojas), iš dalies nesutikdamas su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. DGKS-424 darbo byloje Nr. APS-131-19707 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas), kuriuo Darbo ginčų komisija tenkino ieškovo prašymą tenkino iš dalies, pripažino ieškovo 2019 m. gruodžio 9 d. atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą neteisėtu ir laikė, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Transorloja“ (toliau – atsakovė, darbdavė) nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį, išieškant darbuotojo naudai iš darbdavės 1 724,77 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą laikotarpiu iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), po 74,99 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną, 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o ieškovo prašymą dalyje dėl darbo užmokesčio ir turtinės žalos išieškojimo atmetant kaip nepagrįstą, pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės 138, 44 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 6 100,48 Eur (2 539,30 Eur neišmokėtos atlyginimo dalies + 3 561,18 Eur neišmokėtos dalies už nepanaudotas atostogas + 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos), 1 454,44 Eur turtinę žalą, 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2019 metų birželio mėnesio iki 2019 metų liepos mėnesio sudarė po 1 850,00 Eur į rankas. 2019 metų rugpjūčio mėnesį ieškovui išmokėta 1 025,00 Eur į rankas. Neišmokėta darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovo skaičiavimu sudaro 2 593,55 Eur. Atsakovė ieškovui ir kitiems darbuotojams darbo užmokestį mokėjo bankiniu pavedimu ir iš kasos. Ieškovo ir atsakovės sutartas atlyginimas buvo 1 850,00 Eur, kurį sudarė vidutiniškai per mėnesį mokėjimo nurodymu sumokama 1 030,00 Eur suma ir 825,00 Eur darbo užmokesčio dalis iš kasos. Po atsakovės ieškovo atžvilgiu pradėtų taikyti smurto ir kitokių spaudimo priemonių, už 2019 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesius (iki pat ieškovo atleidimo iš darbo dienos), ieškovui nebuvo išmokėta likusi sudėtinė atlyginimo dalis po 825,00 Eur per mėnesį iš kasos, nors kitiems darbuotojams sudėtinė atlyginimo dalis iš kasos buvo mokama įprasta tvarka ir terminais. Ieškovas nuolat teiravosi dėl neišmokėtos darbo dalies, teikė prašymą raštu, tačiau atsakovė atsakymo nepateikė. Atsakovė ieškovui iš kasos mokėtos atlyginimo dalies neįtraukė ir į savo apskaitos dokumentus. Už 2019 metų rugpjūčio mėnesį nesumokėta atlyginimo dalis sudaro 825,00 Eur (ieškovas gavo 1 025,00 Eur atlyginimo dalį pavedimu), už 2019 metų rugsėjo mėnesį – 805,00 Eur (ieškovas gavo 999,00 Eur atlyginimo dalį pavedimu ir kelias dienas turėjo nedarbingumą), už 2019 metų spalio mėnesį – 820,00 Eur (ieškovas gavo 1 030,00 Eur atlyginimo dalį pavedimu), už 2019 metų lapkričio mėnesį – 89,30 Eur (ieškovas gavo 95,70 Eur pavedimu, kitomis dienomis turėjo nedarbingumą).

3.       Iš atsakovės išieškotinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu iki teismo sprendimo priėmimo dienos turi būti skaičiuojamas nuo ieškovui priklausiusio 1 850,00 Eur į rankas darbo užmokesčio dydžio (3 057,85 Eur prieš mokesčius), kurį ieškovas gaudavo iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio. Kadangi ieškovo atlyginimas prieš mokesčius per mėnesį sudarė 3 057,85 Eur, vidutinis darbo užmokestis už 2019 metų rugsėjo-lapkričio mėnesius darbo dienai – 138,44 Eur prieš mokesčius (16 darbo dienų 2019 metų rugsėjo mėnesį nuo 3 057,85 Eur darbo užmokesčio sudaro 2 329,00 Eur ir 23 darbo dienos spalio mėnesį – 3 057,85 Eur, iš viso – 5 387,00 Eur už 39 darbo dienas).

4.       Ieškovui už sukauptas nepanaudotas atostogas buvo išmokėta 3 936,19 Eur kompensacija (už 43 darbo dienas) bei 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, tačiau jam turėjo būti išmokėta 7 497,37 Eur (97,37 Eur už vieną darbo dieną 2019 metų gruodžio mėnesį, nes kitomis dienomis buvo nedarbingumas, 3 700,00 Eur už nepanaudotas atostogas (43 darbo dienos) ir 3 700,00 Eur 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka), todėl iš atsakovės priteistina likusi neišmokėta suma – 3 561,18 Eur.

5.       Ieškovo neturtinės žalos atsiradimą sąlygojo atsakovės elgesys darbo santykių metu. 2015 m. liepos 20 d. ieškovas priimtas dirbti pagal darbo sutartį bendrovėje vadybininku. Ieškovo darbo užmokestis nuolat kito, jokių pretenzijų atsakovė ieškovui nereiškė. Atsakovės atstovas ieškovui 2019 m. rugpjūčio 22 d. Utenos biure žodžiu pasiūlė išeiti iš darbo savo noru, nenurodydamas savo prašymo argumentų. Ieškovas paprašė paaiškinti tokio prašymo motyvus, taip pat nurodė, kad jo reikšti nenori. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo iškviestas į Vilniaus biurą, kur jam buvo nurodyta savaitę išeiti atostogų, kol bus priimtas sprendimas, ką toliau daryti. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 26 d. kaip lieptas pateikė prašymą suteikti jam kasmetines atostogas iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (imtinai) ir perdavė savo darbo priemones, t. y. kompiuterį, telefono SIM kortelę. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 2 d. turėjo tėvadienį. 2019 m. rugsėjo 3 d. grįžęs po atostogų į darbą, ieškovas gavo pasiūlymą dėl darbo sąlygų pakeitimo, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. pradėti dirbti Vilniaus biure puse darbo dienos už atitinkamai sumažintą atlyginimą. Grįžus po atostogų, ieškovui nebuvo grąžintos darbdavei perduotos darbo priemonės, t. y. kompiuteris, SIM kortelė, todėl per pasiūlyme nurodytą terminą ieškovas buvo verčiamas sėdėti biure, atribojant jį nuo bet kokių savo funkcijų vykdymo. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 4 d. rašė atsakovės atstovams elektroninį laišką, kaip toliau dirbti, į kurį nebuvo atsakyta. 2019 m. rugsėjo 6 d. pakartotinai kreipėsi, klausdamas kaip ieškovui dirbti, tačiau jam vėl nebuvo atsakyta. 2019 m. rugsėjo 9 d. atėjęs į savo darbo vietą, ieškovas ją rado užimtą kito kolegos, o jam buvo įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo nuo 2019 m. gruodžio 9 d. Ieškovas liko be darbo vietos, o jo darbo vieta tapo susitikimų kambarys, kai buvo laisvas, koridoriai, kai buvo užimtas bei lauko aikštelė. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 9 d. dar kartą kreipėsi į vadovus, klausdamas, kaip jam dirbti, tačiau ieškovui nebuvo atsakyta. 2019 m. rugsėjo 9 d. darbo pabaigoje ieškovas pateikė atsakymą į siūlymą. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 10 d. vėl kreipėsi raštu į vadovus, tačiau jam nebuvo atsakyta. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą išleisti jį darbo paieškoms, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. 2019 m. rugsėjo 16 d. vėl kreipėsi raštu į vadovus, tačiau atsakymo negavo. Nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d., ieškovas buvo priverstas eiti į darbą, kur jam buvo sudarytos itin netinkamos darbo sąlygos tam, kad jis persigalvotų ir iš darbo išeitų savo noru.

6.       Pažymėjo, jog buvo pažeista siūlymo dėl darbo sąlygų pakeitimo procedūra, nes darbdavės nustatytas terminas pateikti (ne)sutikimą nustatytas trumpesnis, negu įstatyme numatytasis, o ieškovo pateiktas atsakymas darbdavės vertintas kai negautas, t. y. visai nevertintas. Darbdavės atstovai tiek ieškovui, tiek jo atstovui nurodė, jog ieškovui bus sunku susirasti darbą Utenoje. Tokie veiksmai laikytini psichologinio smurto elementais ir yra priešingi teisei. Darbo paieškų metu ieškovui buvo pasakyta, jog atsakovė jau yra pranešusi apie ieškovo neigiamas savybes ir nepatikimumą, dėl ko šiuo metu ieškovas yra priverstas darbo ieškoti Vilniuje. Ieškovo atleidimo pagrindas – diskredituojantis, pakenkta jo reputacijai, jis buvo žeminamas kitų darbuotojų akivaizdoje, o atsakovė savo veiksmais sumažino ieškovo galimybę konkuruoti darbo rinkoje. Atleidimo iš darbo aplinkybės ieškovui sukėlė ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, nuolatinį pažeminimą, nepasitikėjimo savimi jausmą, emocinį diskomfortą.

7.       Dėl atsakovės kaltės ieškovas buvo priverstas kreiptis į medikus, kur jam konstatuoti sveikatos sutrikimai bei dėl to paskirtas nedarbingumas. Kadangi ieškovas buvo nedarbingas ir nedarbingumo laikotarpiu negalėjo gauti jam įprastų pajamų, kurios sudaro 1 850,00 Eur per mėnesį į rankas, ieškovas prašo skirtumo tarp ligos išmokos ir ieškovo gaunamų pajamų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimais ieškovui išmokėta: 114,45 Eur ligos išmoka už 2019 metų rugsėjo mėnesį bei 836,09 Eur – už 2019 metų lapkričio-gruodžio mėnesius. Ieškovo atlyginimas į rankas – 1 850,00 Eur, t. y. 92,50 Eur darbo dienai, tuo tarpu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos už 26 darbo dienas (nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d.) gauta 950,54 Eur, t. y. 36,56 Eur už darbo dieną.

8.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad suėjus Darbo ginčų komisijos sprendimo įsigaliojimo terminui apskaičiavo ir išmokėjo visas ieškovui priklausančias sumas. Ieškovą atleidus iš darbo, jam buvo išmokėta numatyta 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, todėl pakartotinai 2 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija nepriteistina. Ieškovui įteikus įspėjimą apie atleidimą iš darbo, jo darbo užmokestis nesumažėjo. Visas ieškovui suteiktas laisvas laikas naujo darbo paieškoms apskaitytas ir apmokėtas įstatymų nustatyta tvarka. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas teisingai. Pažymėjo, kad nagrinėjant darbo bylą Darbo ginčų komisijoje, ieškovas ir jo atstovas dėl pateiktos vidutinio darbo užmokesčio pažymos klausimo nekėlė.

9.       Ieškovo reikalavimas dėl neišmokėtos 2 593,55 Eur darbo užmokesčio dalies – nepagrįstas. Kitokio nei darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio atsakovė nė vienam bendrovės darbuotojui nemoka. Ieškovui visos priklausančios jam su darbo santykiais susijusios išmokos išmokėtos darbo sutartimi ir įstatymų nustatyta tvarka bei terminais.

10.       Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti jo naudai 3 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, nors Darbo ginčų komisijos sprendimu yra priteistas 2 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, kurį atsakovė yra įvykdžiusi. Kilęs ginčas dėl ieškovo reikalaujamos neturtinės žalos dydžio grįstas daugiau emocijomis. Tai, kad darbuotojui, įspėtam dėl atleidimo, buvo pavestos vykdyti kitos jo pareigybei priklausančios užduotys, negali būti laikoma spaudimu asmeniui išeiti iš darbo ar kitokiu neteisėtu elgesiu darbuotojo atžvilgiu. Darbdavė įstatymų nustatyta tvarka įspėjo darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, užtikrino darbuotojui darbo vietą ir įsipareigojo išmokėti priklausančią išeitinę išmoką, todėl jai nebuvo jokio tikslo vykdyti spaudimą darbuotojui išeiti iš darbo savo noru. Dėl ieškovo naudojamos elektroninio pašto dėžutės nesukonfigūruoto SMTP serverio ir domeno, jo siunčiami laiškai nebuvo autentifikuojami ir automatiškai perkelti į SPAM talpyklą. Tuo tarpu visi ieškovo prašymai pateikti darbdavei raštu buvo patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9793-1125/2020 ieškinį tenkino visiškai ir pripažino ieškovo 2019 m. gruodžio 9 d. atleidimą iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą neteisėtu; laikė, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisė iš atsakovės ieškovui 1 000,00 Eur neturtinės žalos, 1 454,44 Eur turtinės žalos, 10 083,44 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtos atlyginimo dalies ir dalies už nepanaudotas atostogas bei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, 22 992,59 Eur (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 138,44 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, 1 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 758,00 Eur žyminio mokesčio.

12.       Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog buvo būtina pakeisti ieškovo darbo sąlygas. Aplinkybių, dėl ko ieškovui buvo siūloma keisti darbo sąlygas, darbdavė aiškiai nenurodė nei ieškovui, nei bylos nagrinėjimo metu, bandė grįsti, jog buvo atliekami struktūriniai pertvarkymai, tačiau tokių aplinkybių jokiais rašytiniais įrodymais neįrodė, o atsakovės vadovo E. R. paaiškinimai buvo nenuoseklūs, į dalį klausimų nebuvo atsakoma teigiant, jog tikslios informacijos nežino, nutarta, jog tokioje pozicijoje kaip ieškovas dirbantys darbuotojai darbus atliks tik Vilniuje, atsižvelgiant į tai, jog buvo poreikis susitikti su klientais. Teismo teigimu, darbdavė neįrodė, jog buvo būtina keisti ieškovo darbo sąlygas, be kita ko, siūlomos darbo sąlygos buvo blogesnės už buvusias ieškovo darbo sąlygas – sumažintas darbo laikas, darbo užmokestis, keičiama darbo vieta.

13.       Teismas pažymėjo, jog pranešus ieškovui apie jo atleidimą iš darbo ir likus dirbti bendrovėje dar tris mėnesius, iš ieškovo buvo atimtos visos darbo priemonės, taip pat jis iškeltas iš savo įprastos darbo vietos. Teismo vertinimu, tokie darbdavės veiksmai vertintini kaip neigiamas poveikis darbuotojui. Teismas nurodė, jog atsakovės atstovas patvirtino, kad ieškovui per visą jo darbo laiką bendrovėje nuo 2015 metų nebuvo taikytos jokios drausminės priemonės, todėl aplinkybių, keliančių nepasitikėjimo ieškovu pagrindą, atsakovė neįrodžiusi. Teismas pabrėžė, kad ieškovo išgyvenimai atsirado jam pranešus apie darbo sutarties nutraukimą, t. y. 2019 metų rugsėjo mėnesį, nustatytos diagnozės patvirtintos medicininiais dokumentais ir, kaip posėdžio metu apklausta liudytoja gydytoja N. G. patvirtinusi, nustatytos teisingai, todėl, atsižvelgęs į tai, kad ieškovui jau sumokėta 2 000,00 Eur neturtinės žalos, iš atsakovės priteisė likusią 1 000,00 Eur neturtinės žalos sumą.

14.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo teiktus paaiškinimus, liudytojų parodymus, duomenis gautus iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, sprendė, jog įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovui dalis darbo užmokesčio buvo mokama grynaisiais pinigais ir darbo užmokestis buvo didesnis nei sulygtas darbo sutartimi. Teismas pažymėjo, jog pagal atsakovės vadovo, vieno iš akcininkų paaiškinimus maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai kvalifikuotiems darbuotojams, einantiems tokias pat kaip ieškovo pareigas jų valdomose bendrovėse, yra apie 1 500,00 Eur; maksimalus darbo užmokestis, kurį gaudavo P. Š. – 2 000,00 Eur; ieškovo nurodytos 1 850,00 Eur sumos dydžio atsakovė neginčijo, neteigė, kad toks atlygis ieškovui būtų nepagrįstas, tik iš esmės neigė dalies užmokesčio mokėjimą grynaisiais pinigais. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas bendrovėje dirbo nuo 2015 metų, t. y. ketverius metus, jam niekada nebuvo taikytos jokios drausminės nuobaudos, duodamas paaiškinimus, atsakovės vadovas nurodė, kad ieškovas buvo vertinamas kaip stiprus specialistas, įvertinus sritį, kurioje dirbo ieškovas, jo darbo užmokestis galėjo būti 1 850,00 Eur po mokesčių.

15.       Teismas nurodė, jog už 2019 metų rugpjūčio mėnesį ieškovui neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 825,00 Eur sumą (ieškovas už šį mėnesį gavo 1 025,00 Eur sumą pavedimu), už 2019 metų rugsėjo mėnesį – 805,00 Eur (už šį mėnesį ieškovas gavo 999,00 Eur atlyginimo dalį pavedimu, kelias dienas turėjo nedarbingumą), už 2019 metų spalio mėnesį – 820,00 Eur (ieškovas gavo 1 030,00 Eur atlyginimą pavedimu), už 2019 metų lapkričio mėnesį – 89,30 Eur (ieškovas gavo 95,70 Eur pavedimu, kitomis dienomis turėjo nedarbingumą), todėl iš viso ieškovui neišmokėta 2 539,30 Eur darbo užmokesčio.

16.       Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovui dalis darbo užmokesčio buvo mokama jo nedeklaruojant, sprendė, jog ieškovui turėjo būti išmokėta 7 497,37 Eur suma (97,37 Eur už vieną dirbtą darbo dieną 2019 metų gruodžio mėnesį, 3 700,00 Eur už 43 dienų nepanaudotas atostogas ir 3 700,00 Eur 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka). Kadangi atsakovė yra apmokėjusi ieškovui 3 936,19 Eur sumą, teismo teigimu, ieškovui likusi neapmokėta suma sudaro 3 561,18 Eur.

17.       Teismas pažymėjo, jog byloje nustačius, kad dalis ieškovui mokėtino darbo užmokesčio nebuvo deklaruojama, atsakovei neginčijant ieškovo atliktų aritmetinių skaičiavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 6 100,48 Eur suma (2 539,30 Eur neišmokėtos atlyginimo dalies, 3 561,18 Eur neišmokėtos atlyginimo dalies, dalies už nepanaudotas atostogas bei 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos) (10 083,44 Eur prieš mokesčius).

18.       Teismas sprendė, jog ieškovas įrodė, kad jo sveikatos būklė (psichinė sveikata) pablogėjo dėl atsakovės kaip darbdavės veiksmų ir tai nulėmė turtinius ieškovo praradimus, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 1 454, 44 Eur dydžio turtinę žalą ((92,50 Eur – 36,56 Eur) x 26 d. d.).

19.       Teismas nurodė, jog pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinant jo į darbą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 138,44 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20.       Teismas pažymėjo, jog už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. ieškovui neišmokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos sudarė 19 946,91 Eur (jau išskaičius atsakovės išmokėtą sumą pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą), nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. – 3 045, 68 Eur (su mokesčiais) (22 darbo dienos), todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 22 992,59 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 138, 44 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.         

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21.        Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9793-1125/2020 ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu peržengė ieškinio ribas ir ex officio pripažino ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą neteisėtu. 2019 m. rugpjūčio 28 d. visuotinių akcininkų susirinkimo sprendimu pakeitus atsakovės vadovą, buvo pradėti vykdyti bendrovės struktūriniai pertvarkymai ir pakeitimai. Naujasis vadovas nusprendė dalį atsakovės darbuotojų perkelti į Vilniaus administracijos padalinį ir taip užtikrinti sklandesnį bendradarbiavimą su klientais. Ieškovui, kaip labiausiai patyrusiam vadybininkui, buvo pasiūlyta darbo vieta Vilniaus ofise, tikintis, jog jis sutelks vadybininkų komandą darbui su stambiausiais klientais, ko padaryti Utenos ofise nebuvo įmanoma, nes Utenoje reikiamos kvalifikacijos vadybininkų pakankamai nėra. Bylos medžiaga patvirtina aplinkybę, jog net ir šiuo metu Vilniaus mieste esančiame administraciniame padalinyje yra vykdoma naujų transporto vadybininkų paieška. Kad buvo vykdomi struktūriniai pertvarkymai, patvirtino byloje liudytojais apklausti E. R. bei K. T., atsakovės vardu priimantys tokio pobūdžio ir svarbos sprendimus, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jais nesivadovavo. Ieškovui 2019 m. rugsėjo 3 d. pateiktas pasiūlymas pakeisti darbo sutarties sąlygas, kurio pagrindinis tikslas – perkelti transporto vadybininką į administracijos padalinį Vilniuje, t. y. pakeisti darbo funkcijos vykdymo vietovę, vykdant struktūrinę pertvarką. Darbdavio pasiūlymas ieškovui perkėlus darbo vietą į kitą vietovę keisti ir darbo laiko normą, pateiktas išimtinai ieškovo interesais, ieškovui akcentavus jo tėvystės statusą ir aplinkybę, kad turi du nepilnamečius vaikus. Ieškovui 2019 m. rugsėjo 9 d. atvykus į bendrovės padalinį, esantį Utenos mieste, ir nurodžius, kad jis nesutinka su atsakovės pasiūlyme išdėstytomis pakeistomis darbo sąlygomis, darbdavė priėmė sprendimą nuo 2019 m. gruodžio 9 d. nutraukti darbo sutartį darbuotojui atsisakius dirbti keičiamomis darbo sąlygomis, vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktu. 2019 m. gruodžio 9 d. darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta, sumokėtos visos jam priklausančios sumos. Taigi, ieškovas iš darbo buvo atleistas esant įstatyminiam pagrindui ir nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų.

21.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti būtinas civilinei atsakomybei kilti sąlygas. Ieškovas iš darbo buvo atleistas esant įstatyminiam pagrindui ir nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų. Atitinkamai tai reiškia, jog atsakovės neteisėti veiksmai neegzistavo. Tai, jog įspėjimo laikotarpiu ieškovas dirbo Utenos padalinyje esančiame pasitarimu kabinete, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai. Būtent pasitarimų kambarį, kaip darbo vietą, pasirinko pats ieškovas, nes atsakovės patalpose Utenos padalinyje buvo ir daugiau laisvų sėdimų darbo vietų, kurias jis galėjo užimti. Ieškovo žalos atlyginimo reikalavimas, grindžiamas neva patirta atskirtimi dėl netinkamai paskirtos darbo vietos, nėra pagrįstas atsakovės neteisėtais veiksmais.

21.3.                      Ieškovas bylos nagrinėjimo metu melagingai teigė, jog po atostogų jam nebuvo grąžintos darbo priemonės. Šį faktą bylos nagrinėjimo metu paneigė pats ieškovas, kuomet negalėjo paaiškinti kaip darbo metu kompiuteriu atspausdintą atsakymą į darbdavio siūlymą jis galėjo pateikti darbdavei. Jokios darbo priemonės, reikalingos pavestoms darbo funkcijoms vykdyti, iš ieškovo nebuvo pašalintos, darbdavė tuo nėra suinteresuota, nes aiškiai suvokia, kad darbuotojas turėtų aiškią ir pagrįstą priežastį nevykdyti jam pavestų darbo funkcijų. Tai, jog darbuotojui, įspėtam dėl atleidimo, buvo pavestos vykdyti kitos jo pareigybei priklausančios užduotys, negali būti laikoma neteisėtu elgesiu darbuotojo atžvilgiu.

21.4.                      Neteisėtais atsakovės veiksmais negali būti laikoma ir tai, jog nebuvo atsakyta į ieškovo elektroninius laiškus, nes iš ieškovo naudojamos asmeninės elektroninės dėžutės ((duomenys neskelbtini)) siunčiami laiškai nebuvo autentifikuojami dėl jo specifiškumo ir buvo automatiškai perkelti į SPAM (nepageidaujami el. laiškai) talpyklą. Tuo labiau, jog atsakovė į visus oficialius ieškovės paklausimus reagavo, darbuotojui jo pageidavimu ne vieną kartą buvo suteiktas laisvas nuo darbo laikas naujo darbo paieškoms, dėl ko vyko ir nebūtų įmanoma, kad nevyktų įprasta atitinkamoje situacijoje komunikacija tarp darbdavio ir darbuotojo.

21.5.                      Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, neegzistuoja ir priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Tai, jog ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. gydėsi ambulatoriškai ir jam nustatytas adaptacijos sutrikimas bei vidutinio stiprumo depresijos epizodas dar nereiškia, jog šie jo dvasiniai išgyvenimai atsirado dėl atsakovės neva neteisėtų veiksmų (kurių nebuvo). Byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose, kuriais ieškovas grindžia neturtinės žalos atlyginimo poreikį, užfiksuotas pačio ieškovo subjektyvus požiūris apie dvasinių išgyvenimų priežastis, tačiau tikrosios dvasinių išgyvenimų priežastys medicinos specialistų nebuvo nustatinėjamos. Ši faktą patvirtino ir byloje apklausta liudytoja N. G.. Taigi, ieškovo dvasiniai išgyvenimai galėjo kilti dėl daugelio aplinkybių: tiek dėl šeimyninių, tiek dėl nesėkmingų naujojo darbo paieškų ar kt., už ką atsakovė, kaip darbdavė, negali būti laikoma atsakinga. Kelia abejonių ir faktas, ar ieškovas iš tikrųjų patyrė dvasinius išgyvenimus, nes adaptacijos sutrikimas bei vidutinio stiprumo depresijos epizodas kartu pasireiškia itin retais atvejais.

21.6.                      Pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistas 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, jį priteisiant neatsižvelgta į kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos dydžio darbo bylose. Priteista suma viršija maksimalias neteisėto atleidimo iš darbo bylose priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo sumas – Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, įvertinus kiekvienos bylos faktinę individualią situaciją, neturtinės žalos atlyginimo priteisiama nuo 144,81 Eur iki 1448,10 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015). Be to, ieškovas nepateikė jokių argumentų, patvirtinusių prašomą priteisti neturtinės žalos dydį.

21.7.                      Atsakovė, vykdydama Darbo ginčų komisijos sprendimą, ieškovui jau išmokėjo 4 150,96 Eur, tuo tarpu skundžiamu sprendimu ieškovui buvo priteista dar papildomai. Taigi, iš atsakovės ieškovo naudai priteista net 41 231,43 Eur + po 138, 44 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į ieškovui jau pritaikytas kitas jo pažeistų teisių gynimo priemones, akivaizdu, jog net jeigu būtų konstatuota, jog yra pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui, tai ir tokiu atveju pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas privalėtų būti mažintinas.

21.8.                      Pirmosios instancijos teismams netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimą, numatantį jam pareigą nustatinėjant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti ir žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsakovė dėl pasaulinės koronaviruso (COVID-19) pandemijos patyrė itin didelius nuostolius bei net keliems mėnesiams karantino laikotarpiu buvo sustabdžiusi savo veiklą, kas, be kita ko, įtakojo ir tai, jog buvo mažinami atsakovės darbuotojų atlyginimai, ką patvirtino ir byloje liudytoja apklausta J. J.. Akivaizdu, jog atsakovė ir šiuo metu kenčia nuo pasaulinės pandemijos padarinių. Taigi, 3 000,00 Eur dydžio žalos priteisimas neproporcingai pažeidžia atsakovės interesus ir ieškovui suteikia nepagrįstą pranašumą, toks teismo sprendimas nėra teisingas atsakovės atžvilgiu.

21.9.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatė, jog dalis ieškovui mokėtino darbo užmokesčio buvo mokama grynaisiais pinigais neapskaitytomis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas padarydamas šias išvadas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kitokio nei darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio atsakovė nei vienam bendrovės darbuotojui nemoka ir niekada nemokėjo. Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo procese suteikė lemiamą reikšmę nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiagai, ieškovo bei jo pusėje buvusių dviejų liudytojų paaiškinimams, juos vertino kaip savaime patikimus, ignoruodamas atsakovės teikiamus argumentus apie ieškovo teikiamų įrodymų nepatikimumą ir net keturių kitų liudytojų paaiškinimus. Byloje apklausti liudytojais K. T., E. R., P. Š., J. J. aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtino, jog jokių neapskaitytų lėšų bei atlyginimo „vokeliuose“ nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių asmenų duotus paaiškinimus nepagrįstai ignoravo.

21.10.                      Tuo tarpu liudytojų A. V. bei liudytojo V. B. parodymai nėra patikimi, jais negalima vadovautis. Liudytojas A. V. net nedirbo pas atsakovę, jis dirbo UAB „Bleiras logistics“. Taigi, net negalėjo žinoti apie atsakovės atlyginimų politiką bei atlyginimo mokėjimo principus. Be to, liudytojas A. V. teigė, jog jam neapskaitytas lėšas išmokėdavo P. Š., tačiau P. Š. apklaustas byloje liudytoju šias aplinkybes paneigė. Net jeigu būtų egzistavusi darbdavio valia mokėti papildomas lėšas darbuotojui, t. y. tokias, kurios nėra sulygtos darbo sutartimi, darbuotojas neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti tokių lėšų, nes neegzistuoja jokių įrodymų, jog darbdavė besąlygiškai buvo įsipareigojusi mokėti tokį atlyginimą nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio ir vėliau, o teismas negali sukurti tokios prievolės darbdavei ir reikalavimo teisės darbuotojui remiantis vien nepatikimais ir abejotinais paaiškinimais liudytojų, net nedirbusių aktualiu laikotarpiu pas darbdavę ir objektyviai negalėjusių tiesiogiai žinoti iš tikro egzistavusių faktinių aplinkybių.

21.11.                      Tuo tarpu liudytojas V. B. pas atsakovę dirbo kitu laikotarpiu ir kitose pareigose nei ieškovas. Ieškovas dirbo transporto vadybininko, o V. B. šaltkalvio pareigose. Tad šis asmuo negalėjo patikimai žinoti apie faktinių aplinkybių egzistavimą bendrovėje tuo momentu, kai jis joje nebedirbo. Tarp atsakovės bei liudytojo V. B. yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, liudytojas V. B. yra atsakovės skolininkas. Atsakovė kreipėsi į Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. DGKS-4231) dėl permokėtų dienpinigių bei skolos pagal paskolos sutartį išieškojimo iš liudytojo V. B.. Nors minėtas darbo ginčas baigėsi taikos sutartimi, tačiau liudytojas V. B. geranoriškai taikos sutarties nevykdė, dėl ko antstolio L. J. kontoroje yra vykdomas išieškojimas atsakovės naudai (2019 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. Serija DSL Nr. 0053-12-1399). Taigi, šio liudytojo teikiami paaiškinimai negali būti laikomi patikimais, liudytojas suinteresuotas kerštauti dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos ir vykdomo išieškojimo.

21.12.                      J. J., teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, paaiškino, jog jos atlyginimas abiejose darbovietėse iki karantino sudarė 1 500,00 Eur į rankas, atlyginimas iki minimalaus buvo sumažintas tik karantino laikotarpiu darbuotojams sutikus ir siekiant atsakovės veiklos tęstinumo, nes įmonės karantino laikotarpiu dėl taikomų valstybės ribojimų beveik nevykdė veiklos (autovežiai nevažiavo gabenti krovinių). Be to, J. J. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog jai atlyginimas buvo mokamas pavedimu, apie jokius grynuosius neapskaitytus pinigus ji nežino. Taigi, pagrindo abejoti liudytojos parodymais nėra.

21.13.                      Ieškovo atlyginimas niekada nebuvo minimalus, o priešingai buvo didesnis nei vidutinis atlyginimas šalyje ir po mokesčių sudarė net 1 044,29 Eur. Taip pat, ieškovo atlyginimas nuolat kilo, šios aplinkybės paneigia bet kokias prielaidas apie tai, jog ieškovui dalis atlyginimo galėjo būti mokama grynaisiais pinigais neapskaitytomis lėšomis.

21.14.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą taip pat nepagrįstai vadovavosi Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – FNTT) 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 25/14-1-16-15. Tai, jog yra atliekamas tyrimas dėl atsakovės galimai apgaulingos apskaitos dar nieko nereiškia, nes šis ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir bet kada gali būti nutrauktas nenustačius nusikaltimo požymių. Be to, atsakovė yra įsitikinusi, jog šis ikiteisminis tyrimas galėjo būti pradėtas būtent ieškovo iniciatyva, jam siekiant pakenkti atsakovei. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtu FNTT raštu, faktiškai pripažino, jog neva egzistavo neapskaitytų lėšų išmokėjimas ir tuo pagrindu netgi privalo būti išmokėta daugiau lėšų ieškovui, tačiau tuo nuneigė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš esmės neatlikus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo baudžiamojo proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas nusprendė apie bendrovėje lėšų neapskaitymo faktą, jų panaudojimo neapskaitytiems atlyginimams mokėti faktą, nors tai yra būtent baudžiamojo proceso dalykas.

21.15.                      Kad ieškovo atlyginimo dydis sudarė neva net 1 850,00 Eur sumą, teigė tik pats ieškovas, kiti ieškovo naudai liudiję liudytojai kalbėjo tik apie neapskaitytų lėšų buvimą, tačiau nei vienas liudytojas neteigė, jog ieškovo atlyginimas sudarė būtent 1 850,00 Eur sumą.  Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir nekreipė dėmesio į tai, kokie apskritai atlyginimai atitinkamoje rinkoje Utenos mieste. Nelogiška spręsti, jog ieškovui priklauso 1 850,00 Eur dydžio atlyginimas, nors Utenos mieste transporto vadybininko pareigybei mokamo atlyginimo dydis tesiekia 1 200,00 Eur apskritai.

21.16.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai iš atsakovės priteisė 10 083,44 Eur neva neišmokėto atlyginimo dalį ir neišmokėto atlyginimo dalį už nepanaudotas atostogas bei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją. Priteisdamas ieškovo naudai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad ieškovui jo atleidimo dieną buvo išmokėta DK 57 straipsnio 8 dalyje numatyta dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, į kompensacijos sumą turėjo įskaityti atsakovės jau sumokėtą išeitinę išmoką. Išeitinės išmokos įskaitymą į kompensacijos sumą būtinu pripažino ir Darbo ginčų komisija.

21.17.                      Ieškovas iš darbo buvo atleistas esant įstatyminiam pagrindui ir nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų. Atitinkamai tai reiškia, jog atsakovės neteisėti veiksmai neegzistavo. Tai, jog ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. gydėsi ambulatoriškai ir jam buvo nustatytas adaptacijos sutrikimas bei vidutinio stiprumo depresijos epizodas, dar nereiškia, jog šie jo dvasiniai išgyvenimai atsirado dėl atsakovės neva neteisėtų veiksmų. Taip pat, visas ieškovui mokamas atlyginimas buvo apskaitytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai iš atsakovės priteisė 1 454,44 Eur turtinės žalos.

21.18.                      Pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai atsakovui priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, bet ir nepagrįsto dydžio. Be to, tokio dydžio sumų priteisimas iš atsakovės ieškovo naudai neatitinka teisingumo, protingumo sąžiningumo principų, neproporcingai pažeidžia atsakovės interesus bei ieškovui suteikia nepagrįstą pranašumą.

22.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9793-1125/2020 nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.       Ies?kovas buvo atleistas is? darbo pas atsakovę be teise?to pagrindo bei paz?eidz?iant i?statymu? nustatyta? tvarka? (procedu?ras).

22.2.       Atsakovė jokiu? realiu? struktu?riniu? pertvarkymu? nevykde?, formaliai pateikdama pasiu?lyma? dirbti uz? per puse? sumaz?inta? atlyginima? kitame mieste, tikintis, kad ies?kovas pats is?eis is? darbo, ir nustate? trumpesni?, nei i?statyme numatytą minimalų terminą atsakymui i? pasiu?lyma? pateikti. Atsakovė vieninteliam ies?kovui is? visu? dirbanc?iu? Utenoje 2019 m. rugse?jo 3 d. i?teike? pasiu?lyma? pakeisti darbo sa?lygas, i?pareigodama ies?kova? pateikti atsakyma? iki 2019 m. rugse?jo 6 d., t. y. per 3 darbo dienas.

22.3.       Nei byla? nagrine?jant ikiteismine tvarka, nei teisme atsakovė nepateikė jokiu? i?rodymu? apie vykdytas realias struktu?rines pertvarkas. Jokie kiti darbuotojai nebuvo perkelti dirbti is? Utenos i? Vilniu?. Atsakovė nepateike? jokiu? i?rodymu?, kad tariamos struktu?rine?s pertvarkos buvo derinamos (ar bent pateiktos derinti) su darbo taryba, nenurode?, ar kada ir kaip tokios tariamos struktu?rine?s pertvarkos derintos su darbuotojais ir t. t., todėl ies?kovo atleidimo teise?tumo nei?rode?.

22.4.       Darbdavė nei?rode?, jog buvo bu?tina keisti ies?kovo darbo sa?lygas, be kita ko, siu?lomos darbo sa?lygos buvo akivaizdz?iai blogesne?s uz? buvusias ies?kovo darbo sa?lygas.

22.5.       Atsakovės argumentas de?l neva patogesne?s darbo vietos Vilniuje – nepagri?stas, nes visu? transporto i?moniu? veiklos specifika paremta ne fiziniais susitikimais su klientais (susitikimai fiziškai vyksta tik išimtiniais atvejais), nes vadybininko veikloje darbiniame lygmenyje bendraujama i?prastine?mis nuotoline?mis priemone?mis, t. y. kompiuteriu ir telefonu. Tam, kad ies?kovas gale?tu? ir toliau vykdyti savo funkcijas pagal darbo sutarti?, nebuvo jokio poreikio perkelti jo darbo vieta? i? Vilniu?.

22.6.       Atsakovė 2019 m. rugse?jo 3 d. pateikė pasiu?lyma? pakeisti darbo sa?lygas, i?pareigodama ies?kova? duoti atsakyma? iki 2019 m. rugse?jo 6 d., t. y. per 3 darbo dienas. Ies?kovas, nepraleisdamas DK 45 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, 2019 m. rugse?jo 9 d. darbo pabaigoje pateike? atsakyma? i? gautą pasiu?lyma?, jau po gauto įspėjimo tą pačią darbo dieną de?l darbo sutarties nutraukimo, ką patvirtino ir atsakovė. Taigi, toks pasiu?lymas is? esme?s buvo formalus, siekiant kuo greic?iau su ies?kovu baigti darbo teisinius santykius. Be kita ko, ieškovui pasiu?lymas keisti darbo sa?lygas ir darbo vieta? pateiktas dėl jo te?vyste?s statuso.

22.7.       Atleidžiant ieškovą, buvo pakenkta jo reputacijai, o galimybės konkuruoti darbo rinkoje – sumažintos. Atsakove?s padaryti paz?eidimai le?me? ne tik neigiamos aplinkiniu?, bet ir potencialiu? darbdaviu? (kitu? Utenoje veikianc?iu? transporto i?moniu?) nuomone?s susidaryma?. Atleidimo is? darbo aplinkybe?s ieškovui suke?le? ilgalaikius dvasinius is?gyvenimus, nuolatini? paz?eminima?, nepasitike?jimo savimi jausma?, emocini? diskomfortą.

22.8.       Atsakovės pasiu?lymas ies?kovui buvo pateiktas 2019 m. rugse?jo 3 d., o atsakyma? ies?kovas davė 2019 m. rugse?jo 9 d., t. y. praėjus šešioms dienoms, per kurias jis turėjo galimybę atsakymą parengti ir atspausdinti ne darbo vietoje. Be to, duodamas paais?kinimus, atsakovės vadovas E. R. nurode?, kad sprendima? atimti is? ieškovo darbo priemones bei pas?alinti is? nuolatine?s darbo vietos prie?me? nenore?damas, jog šis prieitu? prie bendrovės duomenu?.

22.9.       Atsakovė klaidingai tvirtina, jog i? visus ieškovo ras?tu pateiktus pras?ymus atsakė. Pažymėjo, jog tik vienas ieškovo prašymas buvo patenkintas, jam leidžiant dali? darbo laiko skirti naujo darbo paieškoms. Tac?iau nei i? viena? tiek elektroniniu pas?tu, tiek ras?tu pateiktą ieškovo pras?yma? atsakovė neatsakė.

22.10.       Atsakovė neturtinės žalos faktą yra pripažinusi ir sumokėjusi ieškovui 2 000,00 Eur.

22.11.       Atsakovės ir UAB „Bleiras logistics“ darbuotojai susiję tiek vykdomų darbų funkcijų, tiek sudarytų komandų prasme; dirba tose pac?iose patalpose Utenoje ir Vilniuje, ką patvirtino ir atsakovės vadovas E. R., liudytojai A. V., P. S?., J. J., atsakovės akcininkas bei UAB „Bleiras logistics“ direktorius K. T.. Be kita ko, liudytojas K. T. teismo pose?dyje paaiškino, jog abi bendrovės veikia betarpiškai, vykdydamos bendrą veiklą ir daugelį klausimų sprendžia kolegialiai.

22.12.       Aplinkybė, kad tarp atsakovės ir liudytojo V. B. buvo sudaryta taikos sutartis, juos sieja prievoliniai skolos teisiniai santykiai, nesudaro pagrindo abejoti liudytojo V. B. parodymų patikimumu. Nagrinėjamos bylos baigtis nesusijusi su liudytoju V. B. ir jokios i?takos prievoliniu? teisinių santykiu? vykdymui neturi.

22.13.       Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą abejoti tiesiogiai su atsakove susijusiu? liudytojų parodymu? patikimumu. Liudytojas K. T. yra atsakovės akcininkas, liudytojas E. R. – atsakovės vadovas, abiems jiems pareikšti įtarimai dėl apgaulingos buhalterine?s apskaitos tvarkymo bei neteisingu? duomenu? apie pajamas pateikimo; liudytoja J. J. dirba tiek pas atsakovę, tiek UAB „Bleiras logistics“; liudytojas P. S?. yra UAB „Bleiras logistics“ darbuotojas, kuris duodamas parodymus teigęs, kad su ies?kovu vienoje komandoje nedirbo, jokių nurodymų jam nedavė, nors liudytoja J. J. patvirtino, kad ies?kovas ir liudytojas P. S?. dirbo toje pac?ioje komandoje. Be kita ko, bu?tent liudytojai J. J. ir P. S?. mokėjo darbuotojams atlyginimu? dalį is? kasos.

22.14.       Atsakovė nepagri?stai tapatina kalte? ir nekaltumo prezumpcija? baudz?iamosios bei civilinės atsakomybe?s prasme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byla?, nustate?, kad ies?kovui buvo mokama neapskaityta atlyginimo dalis. Aplinkybė, kad civiline?je byloje pirmosios instancijos teismas sprende?, jog ies?kovui buvo mokama neapskaityta atlyginimo dalis, nereis?kia, kad nagrine?jant baudz?iama?ja? byla?, prokurorui, palaikanc?iam valstybini? kaltinima?, nebėra taikoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse reglamentuota pareiga i?rodyti kaltinamo asmens kalte? ir kitus objektyviuosius bei subjektyviuosius nusikalstamos veikos poz?ymius.

22.15.       Pirmosios instancijos teismas taike? i?rodymu? pakankamumo taisyklę, nei vienam jų nepriskirdamas auks?tesne?s įrodomosios galios. Ies?kovas negale?jo i? byla? pateikti atsakovės buhalterine?s apskaitos dokumentų apie jo faktis?kai gauta? darbo uz?mokesti?, nes jais nedisponuoja, tačiau savo reikalavimus pagrinde? kitais leistinais i?rodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai i?vertino tiek sa?sajumo, tiek pakankamumo aspektu.

22.16.       Liudytojai E. R.ir K. T. patvirtino, jog patyre? bendrovės darbuotojai (vadybininkai) gauna apie 2 000,00 Eur dydžio darbo užmokestį i? rankas. Ies?kovas buvo vertinamas kaip labiausiai patyre?s, su VIP klientais dirbantis darbuotojas, gebantis sutelkti komanda? darbui. Kad ieškovas gaudavo papildomą darbo uz?mokesc?io dali? is? kasos, patvirtina ir jo 2019 m. rugse?jo 20 d. pateiktas pras?ymas is?moke?ti likusia? uz? 2019 metų rugpju?c?io me?nesį neis?moke?ta? atlyginimo dali?.

22.17.       Nei ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, nei pirmosios instancijos teisme atsakovė neteikė argumentų, susijusių su jos turtine padėtimi ir ieškovo prašomų priteisti išmokų dydžio įtaka atsakovės finansinei padėčiai, kitų darbuotojų garantijoms. Atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, turintis beveik 1 000 darbuotojų. Į bylą nepateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovo prašoma priteisti suma turėtų įtaką atsakovės finansinei padėčiai ar kitų darbuotojų garantijoms, tode?l nėra pagrindo kompensacijai mažinti. Atsakovės teiginius de?l tariamai sunkios finansine?s pade?ties paneigia ir vies?ai prieinami duomenys apie bendrovės darbuotoju? skaic?iu?, is? kuriu? matyti, jog nuo 2020 metų birz?elio me?nesio atsakovės darbuotoju? skaic?ius padidėjo 200 ir 2020 m. lapkričio 8 d. dirbo 988 darbuotojai (apdraustieji) (https://rekvizitai.vz.lt/imone/transorloja/darbuotoju-skaicius/). Tuo tarpu ies?kovas iki s?ios dienos nedirba ir negauna jokių darbo pajamų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24.       Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

25.       Remiantis bylos medžiaga, ieškovas ir atsakovė 2015 m. liepos 20 d. sudarė darbo sutartį Nr. 870 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią ieškovas nuo 2015 m. liepos 21 d. priimtas dirbti transporto vadybininku, darbdavei įsipareigojus jam mokėti 700,00 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį kartą per mėnesį nuo 12 iki 14 dienos. Darbo sutarties 3 punktas, numatantis darbo užmokesčio dydį ir jo mokėjimo tvarką, pakeistas kelis, konkrečiai: direktoriaus D. M. 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 10, nutariant nuo 2019 m. sausio 1 d. didinti darbuotojo darbo užmokestį 1,289 karto iki 910,00 Eur (neatskaičius mokesčių); direktoriaus D. M. 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 01, nutariant nuo 2019 m. kovo 1 d. mokėti darbuotojui 1 150,00 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį; direktoriaus D. M. 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 01, nutariant nuo 2019 m. balandžio 1 d. mokėti darbuotojui 1 480,00 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį; direktoriaus D. M. 2019 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 01, nutariant nuo 2019 m. gegužės 1 d. mokėti darbuotojui 1 660,00 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį.

26.       Ieškovui pasirašytinai 2019 m. rugsėjo 3 d. įteiktas siūlymas pakeisti darbo sutarties sąlygas Nr. 870, kuriame nurodyta, jog darbdavės iniciatyva keičiamas darbo sutarties 5 punktas ir jis išdėstomas taip: „Nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė darbo diena 4 val. trukmės, penkių darbo dienų savaitė.“ Atlyginimas mokamas proporcingai dirbtam laikui. Kadangi darbdavės pagrindinė būstinė yra (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovo darbo vieta bus perkeliama nurodytu adresu. Apie savo (ne)sutikimą su pakeistomis darbo sutarties sąlygomis ieškovo prašyta darbdavę informuoti raštu iki 2019 m. rugsėjo 6 d.

27.       2019 m. rugsėjo 9 d. įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovas informuotas, kad darbdavei negavus raštiško jo sutikimo dėl 2019 m. rugsėjo 3 d. įteikto siūlymo dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, jį ignoravus ir 2019 m. rugsėjo 9 d. atvykus į darbo vietą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Utenoje, darbdavė tai supranta kaip atsisakymą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ieškovui neišreiškus noro aptarti sąlygų pakeitimo, todėl darbo sutartis nuo 2019 m. gruodžio 9 d. nutraukiama, remiantis DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

28.       Ieškovas 2019 m. rugsėjo 9 d. raštu pateikė atsakymą į 2019 m. rugsėjo 3 d. siūlymą pakeisti darbo sutarties sąlygas, jog su minėtu pasiūlymu nesutinka, nes jį tenkina šiuo metu galiojančios darbo sutarties sąlygos. 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovo atsakymas į 2019 m. rugsėjo 3 d. siūlymą pakeisti darbo sutarties sąlygas priimtas personalo skyriaus specialistės K. J..

29.       Ieškovas atsakovės direktoriui E. R. 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą pagal DK 64 straipsnio 6 dalį išleisti jį iš darbo 2019 m. rugsėjo 16 d. nuo 11.30 val. iki 14.30 val. bei 2019 m. rugsėjo 17 d. nuo 9.00 val. iki 11.00 val. Direktoriaus E. R. 2019 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 2019-09-13 „Dėl K. G. išleidimo iš darbo naujo darbo paieškoms“ ieškovo prašymas tenkintas. 2019 m. rugsėjo 20 d. pateiktas pakartotinis prašymas išleisti ieškovą iš darbo 2019 m. rugsėjo 20 d. nuo 13.00 val. iki 15.00 val. ir 2019 m. rugsėjo 24 d. nuo 8.00 val. iki 10.00 val. Direktoriaus E. R. 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 2019-09-20 „Dėl K. G. išleidimo iš darbo naujo darbo paieškoms“ ieškovo prašymas pakartotinai tenkintas. 2019 m. spalio 4 d. prašymu ieškovo prašyta išleisti jį iš darbo 2019 m. spalio 4 d. nuo 13.00 val. iki 17.00 val. Direktoriaus E. R. 2019 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 2019-10-04 „Dėl K. G. išleidimo iš darbo naujo darbo paieškoms“ ieškovo prašymas tenkintas. 2019 m. spalio 11 d. pateiktas prašymas išleisti ieškovą iš darbo 2019 m. spalio 11 d. nuo 13.00 val. iki 17.00 val. Direktoriaus E. R. 2019 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 2019-10-11 „Dėl K. G. išleidimo iš darbo naujo darbo paieškoms“ ieškovo prašymas tenkintas. 2019 m. spalio 25 d. prašymu ieškovo prašyta išleisti jį darbo 2019 m. spalio 25 d. nuo 13.00 val. iki 17.00 val. Direktoriaus E. R. 2019 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 2019-10-25 „Dėl K. G. išleidimo iš darbo naujo darbo paieškoms“ ieškovo prašymas pakartotinai tenkintas. 2019 m. spalio 31 d. prašymu ieškovas prašė jį išleisti iš darbo 2019 m. spalio 31 d. nuo 13.00 val. iki 17.00 val. Direktoriaus E. R. 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2019-10-31 „Dėl K. G. išleidimo iš darbo naujo darbo paieškoms“ ieškovo prašymas tenkintas.

30.       Ieškovas iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) atsakovės vadovui E. R. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 4 d., 2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. rugsėjo 6 d., 2019 m. rugsėjo 9 d., 2019 m. rugsėjo 10 d., 2019 m. rugsėjo 16 d., išsiuntęs elektroninius laiškus, teiraudamasis kaip jam toliau vykdyti darbo funkcijas iki kol darbo sutartis bus nutraukta, neturint būtinų darbo priemonių, kurių jam niekas iki šiol negrąžino bei ar tai susiję su ieškovo atsisakymu išeiti iš darbo savo noru.

31.       2019 m. rugsėjo 18 d. ieškovui įteiktas įspėjimas, kuriame nurodyta, kad: 1) būnant darbo vietoje, darbo metu, griežtai draudžiama naudotis asmeniniu kompiuteriu; 2) ieškovo prašymu darbdavė suteikė laisvą laiką naujo darbo paieškoms, todėl asmeninio kompiuterio naudojimas darbo vietoje yra darbo tvarkos taisyklių pažeidimas; 3) ieškovo veikla darbo metu, darbo vietoje negali būti susijusi su asmeniniu gyvenimu bei asmeniniais reikalais, kurie nesusiję su darbo funkcijomis; 4) darbdavės nurodymų nevykdymas bus laikomas darbo pareigų pažeidimu.

32.       Ieškovas 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė atsakovės vadovui E. R. prašymą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, gautą ir užregistruotą, suteikiant Nr. 3452, kuriame nurodyta, jog pagal darbo sutartį iki 2019 m. rugsėjo 15 d. turėjo būti išmokėtas visas jam priklausantis 1 850,00 Eur darbo užmokestis su atostoginiais, tačiau buvo išmokėta 1 024,74 Eur atlyginimo dalis.

33.       2019 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 10003 ieškovui pervesta 4 031,89 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant: „DU 11 ir 12 mėn., galutinis atsiskaitymas“.

Dėl neteisėto atleidimo iš darbo

34.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodžiusi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu peržengė ieškinio ribas ir ex officio pripažino ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą neteisėtu. 2019 m. rugpjūčio 28 d. visuotinių akcininkų susirinkimo sprendimu pakeitus atsakovės vadovą, buvo pradėti vykdyti bendrovės struktūriniai pertvarkymai ir pakeitimai, nusprendus dalį atsakovės darbuotojų perkelti į Vilniaus administracijos padalinį ir taip užtikrinti sklandesnį bendradarbiavimą su klientais. Ieškovui 2019 m. rugsėjo 3 d. pateiktas pasiūlymas pakeisti darbo sutarties sąlygas, t. y. pakeisti darbo funkcijos vykdymo vietovę, vykdant struktūrinę pertvarką. Ieškovui 2019 m. rugsėjo 9 d. atvykus į bendrovės padalinį, esantį Utenos mieste, ir nurodžius, kad jis nesutinka su atsakovės pasiūlyme išdėstytomis pakeistomis darbo sąlygomis, darbdavė priėmė sprendimą nuo 2019 m. gruodžio 9 d. nutraukti darbo sutartį, darbuotojui atsisakius dirbti keičiamomis darbo sąlygomis. Taigi, ieškovas iš darbo buvo atleistas esant įstatyminiam pagrindui ir nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų.

35.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl tariamo ieškinio ribų peržengimo, pažymi, jog nors formaliai ieškovui pareiškus ieškinį teisme dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, Darbo ginčų komisijos sprendimas nebuvo ginčijamas dalyje dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą pripažinimo neteisėtu, dalinis sprendimo įsigaliojimas yra įmanomas tik tuo atveju, kai pareikšti keli savarankiški ir nesusiję reikalavimai. Kadangi šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovo pareikšti reikalavimai būtų savarankiški ir tarpusavyje nesusiję, ieškovui įgijus teisę juos reikšti nutrūkus darbo santykiams, laikytina, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsigaliojo. Tokiu atveju spręstina jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertinęs ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą teisėtumą.

36.       Kaip minėta, atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovas iš darbo atleistas esant įstatyminiam pagrindui ir nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų.

37.       DK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka (DK 45 straipsnio 2 dalis).

38.       DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę.

39.       Ieškovas 2020 m. liepos 2 d. teismo posėdyje nurodęs, kad K. T. pasiūlęs jam išeiti iš darbo savo noru. Tiek Darbo ginčų komisijai teiktame patikslintame prašyme, tiek ieškinyje detalizuota, jog ieškovo paprašyta išeiti iš darbo savo noru 2019 m. rugpjūčio 22 d., nepateikiant tokio prašymo argumentų; 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas iškviestas į Vilniaus ofisą, jam nurodyta savaitei išeiti atostogų, kol bus priimtas sprendimas, ką daryti; 2019 m. rugpjūčio 26 d. – 2019 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas buvo priverstas imti atostogas ir grąžinti darbo priemones; 2019 m. rugsėjo 2 d. pasiėmė tėvadienį. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog, kaip ir buvo teigė ieškovas, K. T., kuris yra atsakovės akcininkas ir UAB „Bleiras logistics“ vadovas, 2019 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu laišku, adresuotu ieškovui ir I. B., nurodęs nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. išleisti ieškovą savaitei mokamų atostogų, įmonės kompiuterį ir telefoną perduoti D. D. saugojimui. Iš 2019 m. rugpjūčio 26 d. perdavimo-priėmimo akto matyti, jog D. D. 2019 m. rugpjūčio 23 d. priėmė iš ieškovo nešiojamą kompiuterį ACER S/N (duomenys neskelbtini), pelę Logitech M175 ir SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini). Ieškovui grįžus į darbo po atostogų, pasirašytinai 2019 m. rugsėjo 3 d. įteiktas siūlymas pakeisti darbo sutarties sąlygas Nr. 870, kuriame išdėstyta, jog sutrumpinama darbo dienos trukmė nuo 8.00 val. iki 4.00 val., proporcingai dirbtam laikui mokant darbo užmokestį, o darbo vieta perkeliama darbdavės pagrindinės būstinės adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Terminas atsakymui į siūlymą pakeisti darbo sutarties sąlygas Nr. 870, nesilaikant įstatyme nustatyto minimalaus penkių darbo dienų termino, nurodytas iki 2019 m. rugsėjo 6 d. (3 darbo dienos). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje, be kita ko, nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovui po atostogų ir tėvadienio grįžus į darbą, be asmeniškai įteikto 2019 m. rugsėjo 3 d. siūlymo pakeisti darbo sutarties sąlygas Nr. 870, su kuriuo jis buvo pasirašytinai supažindintas, būtų buvusios grąžintos ir darbo priemonės tolimesnėms darbo funkcijoms vykdyti, ką netiesiogiai pagrindžia ir ieškovo atsakovės vadovui E. R. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 4 d., 2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. rugsėjo 6 d., 2019 m. rugsėjo 9 d., 2019 m. rugsėjo 10 d., 2019 m. rugsėjo 16 d. išsiųsti elektroniniai laiškai, teiraujantis kaip jam toliau vykdyti darbo funkcijas iki kol darbo sutartis bus nutraukta, neturint būtinų darbo priemonių, kurių jam niekas iki šiol negrąžino bei ar tai susiję su ieškovo atsisakymu išeiti iš darbo savo noru. Kad į ieškovo minėtus elektroninius laiškus nebuvo atsakyta, neneigia ir pati atsakovė, tačiau nurodo, jog iš ieškovo naudojamo elektroninio pašto adreso išsiųsti laiškai nebuvo autentifikuojami, todėl automatiškai perkelti į nepageidaujamų elektroninių laiškų talpyklą. Teisėjų kolegija pažymi, jog, viena vertus, atsakovė nepateikia jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovo laiškai, adresuoti atsakovės vadovui E. R., būtų buvę perkelti į nepageidaujamų elektroninių laiškų talpyklą, kita vertus, tokie atsakovės apeliacinio skundo argumentai paneigia atsakovės vadovo 2020 m. liepos 2 d. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kad jis gauna apie kelis šimtus elektroninių laiškų ir į elektroninius laiškus su tokiu adresu (kaip šiuo atveju, gmx.com) nekreipia dėmesio.

40.       Ieškovas nurodytu laikotarpiu 2019 m. rugsėjo 9 d. raštu pateikė atsakymą į 2019 m. rugsėjo 3 d. siūlymą pakeisti darbo sutarties sąlygas, jog su minėtu pasiūlymu nesutinka, nes jį tenkina šiuo metu galiojančios darbo sutarties sąlygos. Atsakovės vertinimu, ieškovo nesutikimas su siūlymu pakeisti darbo sutarties sąlygas sudarė pagrindą atleisti jį iš darbo vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktus. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ieškovas, į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad analogiškas siūlymas pakeisti darbo sutarties sąlygas būtų buvęs įteiktas bent vienam kitam darbuotojui, dirbančiam atsakovės Utenos administraciniame padalinyje. Atsakovė nurodžiusi, kad toks siūlymas būtent ieškovui pateiktas dėl jo ilgametės patirties, turimų kompetencijų. Be kita ko, atsakovės atstovė 2020 m. liepos 2 d. teismo posėdyje pažymėjusi, kad ieškovas išreiškęs poziciją, jog ilgą laiką sugaištų kelyje, nenori dirbti po 8.00 val. ir atitinkamai dar po 1-1,5 val. sugaišti kelyje, turi du nepilnamečius vaikus, turi skirti laiko šeimai, jo gyvenamoji vieta yra Utenos mieste, todėl jam ir buvo pateiktas siūlymas keisti darbo sąlygas sumažinant darbo laiką ir pakeičiant darbo vietovę. Atsakovės teigimu, toks siūlymas nulemtas struktūrinių pertvarkymų, siekiant dalį darbuotojų perkelti į Vilniaus administracijos padalinį tam, kad būtų užtikrintas sklandesnis bendradarbiavimas su klientais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė nagrinėjant šalių ginčą Darbo ginčų komisijoje pateikusi pažymas, iš kurių matyti jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. sausio 2 d. atleista 12 darbuotojų, įskaitant ieškovą, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. sausio 9 d. priimta 13 darbuotojų. 2020 m. sausio 10 d. atsakovės personalo skyriaus specialistės K. J. parengtame rašte „Dėl darbuotojų struktūrinio paskirstymo“ nurodyta, kad nuo 2020 m. sausio 10 d. atsakovės darbuotojų struktūrinis paskirstymas, atsižvelgiant į direktoriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. 2019-09-02/01, administraciniuose padaliniuose yra sekantis: Vilniaus administraciniame padalinyje – direktorius, personalo vadovė, žalų skyriaus vadovė, komercijos direktorė, teisininkė, 2 vyr. transporto vadybininkai, techninio aptarnavimo specialistas, 5 transporto vadybininkai, 2 vadybininkai, o Utenos administraciniame padalinyje – administratorė, vyr. buhalterė, 16 buhalterių, personalo skyriaus specialistė, ekonominio vairavimo specialistas, 2 ekonomistės, 2 skolų administravimo specialistės, vyr. transporto vadybininkas, 12 transporto vadybininkų vairuotojams, teisininkė, žalų administratorė, 770 vairuotojų. Pažymėtina, jog, visų pirma, nei darbuotojų atleidimo faktas (kuris gali būti nulemtas natūralios darbuotojų kaitos), nei 2020 m. sausio 10 d. atsakovės personalo skyriaus specialistės K. J. parengtas raštas „Dėl darbuotojų struktūrinio paskirstymo“ nepagrindžia aplinkybės, kad struktūriniai pertvarkymai faktiškai įvyko, antra, byloje nėra duomenų, kad darbuotojai būtų buvę supažindinti su direktoriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 2019-09-02/01 dėl struktūrinių pertvarkymų ir jiems apie juos būtų buvę žinoma, trečia, atsakovė nepateikusi jokių paaiškinimų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad ieškovas, dirbdamas Utenos administraciniame padalinyje, nebūtų galėjęs vykdyti jam priskirtų darbo funkcijų, ieškodamas naujų klientų. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų aplinkybių kontekste yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežasčių, pagrindžiančių būtinumą keisti darbo sutarties sąlygas, egzistavimo neįrodžiusi, darbuotoją iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą atleisdama, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, neteisėtai.

Dėl darbo užmokesčio dalies mokėjimo neapskaitytomis pajamomis

41.       Ieškovas ieškinyje teigė, kad vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2019 metų birželio mėnesio iki 2019 metų liepos mėnesio sudarė po 1 850,00 Eur į rankas, atsakovei tiek ieškovui, tiek kitiems darbuotojams darbo užmokestį mokėjus bankiniu pavedimu ir iš kasos. Anot ieškovo, vidutiniškai per mėnesį mokėjimo nurodymu jam buvo sumokama 1 030,00 Eur suma ir 825,00 Eur darbo užmokesčio iš kasos. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nurodęs, jog įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad ieškovui dalis darbo užmokesčio buvo mokama grynaisiais pinigais ir darbo užmokestis buvo didesnis negu sulygtas darbo sutartimi.

42.       Atsakovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas šias išvadas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, lemiamą reikšmę suteikė nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiagai, ieškovo bei jo pusėje buvusių dviejų liudytojų paaiškinimams, juos vertino kaip savaime patikimus, ignoruodamas atsakovės teikiamus argumentus apie ieškovo teikiamų įrodymų nepatikimumą ir keturių kitų liudytojų paaiškinimus.

43.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

44.       Pirmosios instancijos teismas, darydamas minėtą išvadą dėl darbo užmokesčio dalies mokėjimo grynaisiais pinigais, rėmęsis ieškovo paaiškinimais, liudytojų parodymais ir FNTT duomenimis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, visų pirma, liudytojų parodymai ir jų pateikimas gali būti subjektyvaus pobūdžio, asmenims susijus darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais su dalyvaujančiais byloje asmenimis, dėl ko jie būtų vertintini kaip mažiau patikimi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovo kviestas liudytojas A. V. dirbęs ne pas atsakovę, tačiau UAB „Bleiras logistics“. Taigi, darbo teisiniais santykiais su atsakove jis nebuvo susijęs. Nors ieškovas teigia, kad atsakovė ir UAB „Bleiras logistics“ priklauso tai pačiai įmonių grupei, betarpiškai vykdo bendrą veiklą, atskirų juridinių asmenų galima praktika išmokant darbo užmokestį, keliant klausimą dėl jo dalies išmokėjimo neapskaitytomis pajamomis, negali būti tapatinama, juo labiau UAB „Bleiras logistics“ ginčo nagrinėjimo procese nedalyvaujant. Tuo tarpu pasisakant dėl ieškovo liudytojo V. B., pažymėtina, jog šis, visų pirma, dirbo kitu laikotarpiu nei ieškovas bei kitose darbo pareigose; iš atsakovės buvo gavęs paskolą, kurios negrąžino, o Darbo ginčų komisijoje sudarytos taikos sutarties tinkamai nevykdė, todėl antstolio L. J. kontoroje buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Dėl nurodytų priežasčių liudytojo V. B. parodymai negali būti laikomi patikimais, jam turint motyvą nurodyti atsakovei galimai nepalankias aplinkybes. Reikėtų pažymėti, jog analogiškai vertintini ir atsakovės kviesti liudytojai suinteresuotumo prasme, byloje nustačius, kad liudytojas K. T. yra atsakovės akcininkas ir UAB „Bleiras logistics“ vadovas, liudytojas E. R. – atsakovės vadovas, liudytoja J. J. – tiek atsakovės, tiek UAB „Bleiras logistics“ darbuotoja, o liudytojas P. Š. – UAB „Bleiras logistics“, su kuria atsakovė vykdo bendrą veiklą, darbuotojas. Be kita ko, skiriasi ir ieškovo bei atsakovės liudytojų nurodytos aplinkybės dėl darbo užmokesčio mokėjimo, ieškovo liudytojams teigiant, kad tam tikra darbo užmokesčio dalis buvo mokama grynaisiais pinigais, o atsakovės liudytojams tai neigiant, pažymint, jog darbo užmokestis pervedamas mokėjimo nurodymu per banką. Esant minėtoms aplinkybėms, t. y. išsiskiriant liudytojų parodymams, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė esminę reikšmę FNTT 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštui Nr. 25/14-1-16-130, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtame rašte yra tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, padaryta iki jo parengimo, tačiau nedaromos jokios išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, pripažįstant kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas gali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Dėl nurodytos priežasties FNTT 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 25/14-1-16-130 nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip turinčios didesnę įrodomąją galią, sprendžiant darbo užmokesčio dalies mokėjimo grynaisiais pinigais klausimą.

45.       Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad minėta praktika pas atsakovę buvo vykdoma, kad ieškovui pagal žodinį susitarimą buvo mokamas 1 850,00 Eur dydžio darbo užmokestis (dalis – bankiniu pavedimu, dalis – grynaisiais pinigais), spręstina minėto susitarimo faktą, keičiantį darbo apmokėjimo tvarką, esant neįrodytą. Minėtų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisęs ieškovui iš atsakovės 2 593,55 Eur darbo užmokesčio bei 3 700,00 Eur kompensacijos už atostogas skirtumą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

46.       Iš atsakovės apeliacinio skundo argumentų matyti, jog ji nesutinka su ieškovui priteistos neturtinės žalos atlyginimu, nurodydama, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti būtinas civilinei atsakomybei kilti sąlygas.

47.       Teisėjų kolegija minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju spręstina, jog ieškovas įrodęs, kad jo patirtą sveikatos pablogėjimą, neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus sukėlusi konfliktinė situacija tarp šalių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui grįžus po atostogų ir įteikus siūlymą dėl darbo sąlygų pakeitimo, darbo priemonės negrąžintos, nepateikiant jokių paaiškinimų, kaip toliau vykdyti darbo funkcijas; atsinešus į darbą asmenines darbo priemones, pateiktas įspėjimas dėl darbo tvarkos taisyklių pažeidimo; darbo vieta – pakeista, ieškovą perkėlus į pasitarimų kambarį; kaip teigė ieškovas, ne kartą buvusi situacija, kai pasitarimų kambarys būdavęs užimtas, o jam reikėdavę vaikščioti po koridorių, eiti į lauką; darbo funkcijų pobūdis – pakitęs, atsakovės vadovui E. R. paaiškinus, jog, atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis su darbuotoju turėjo būti nutraukta, jam neleidus toliau dirbti su konfidencialia informacija, bijojus dėl jos nutekinimo, nepaisant to, kad ieškovas jokio įspėjimo anksčiau dėl minėtų veiksmų nebuvo gavęs, toks pažeidimas per jo išdirbtą laiką darbovietėje nenustatytas. Ieškovas patikslintame prašyme Darbo ginčų komisijai nurodęs, kad susitikimų su darbdavės atstovais metu tiek ieškovui, tiek ieškovo atstovui buvo sakoma, kad darbuotojas turės problemų Utenos mieste susirasti darbą; darbo paieškų metu, ieškovui Utenos mieste ieškant darbo, buvo pasakyta, kad atsakovės atstovai jau yra pranešę apie ieškovo neigiamas savybes ir nepatikimumą.

48.       VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro 2019 m. lapkričio 12 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad pacientas pirmą kartą į minėtą įstaigą kreipėsi 2019 m. rugsėjo 17 d., kur lankosi iki šio laiko; turėjo nedarbingumą (šiuo metu taip pat turi biuletenį); lankosi pas psichiatrą ir psichologą; šiuo metu pacientas stipriai fiksuotas savo išgyvenimuose, susijusiuose su konkrečia konfliktine situacija darbe; stipriai išreikštas depresinis fonas, aukštas nerimo lygis, nuotaikos pesimistinės, jautrumas, nemiga, nuolatinė įtampa, nesėkmės baimė; savo būsenai pacientas kritiškas. Tuo tarpu VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro 2020 m. sausio 13 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, jog ieškovas ambulatoriškai gydėsi psichikos sveikatos centre nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d.; diagnozuotas vidutinio stiprumo depresijos epizodas ir adaptacijos sutrikimas; gydytas antidepresantais, raminamaisiais vaistais.

49.       Esant minėtoms aplinkybėms, kad, kaip teisingai pabrėžė ieškovas, tokie darbdavės veiksmai tęsėsi tris mėnesius, sukėlę ieškovui depresijos epizodą ir adaptacijos sutrikimą, dėl kurių jis gydytas antidepresantais ir raminamaisiais vaistais; jo atleidimo pagrindas buvo diskredituojantis; smarkiai pakenkta jo reputacijai; sumažintos galimybės konkuruoti darbo rinkoje; nulemta neigiama aplinkinių ir potencialių darbdavių nuomonė, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs ieškovo patirtą neturtinę žalą 3 000,00 Eur, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms įrodytoms, ir priteisdamas jos skirtumą. Nors atsakovė teigė, kad patyrė itin didelių nuostolių, kenčia nuo pasaulinės pandemijos padarinių, todėl tokio dydžio žalos priteisimas – neproporcingas, nepateikė nei ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai, nei pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybės, todėl neturtinės žalos dydis dėl neva sudėtingos atsakovės finansinės padėties nemažintinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

50.       Ieškovui pagal DK 218 straipsnio 4 dalį taip pat buvusi priteista 1 454,44 Eur turtinė žala, lygi skirtumui tarp ligos išmokos ir ieškovo negautų pajamų.

51.       Iš bylos duomenų nustatyta, jog VSDF sprendimu ieškovui išmokėta 114,45 Eur ligos išmoka (prieš mokesčius – 144,85 Eur) už 2019 metų rugsėjo mėnesį bei 836,09 Eur ligos išmoka (prieš mokesčius – 1 057,97 Eur) – už 2019 metų lapkričio – gruodžio mėnesius.

52.       Ieškovo vienos dienos darbo užmokestis, paskaičiuotas už tris mėnesius iki jo atleidimo iš darbo, sudaro 74,99 Eur, o iš VSDF iš viso gauta 950,54 Eur ligos išmoka už vieną darbo dieną sudaro 36,56 Eur. Esant įrodytoms atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms, dėl kurių pakartotinai nepasisakytina, teisėjų kolegija mažina pirmosios instancijos teismo priteistą turtinę žalą, paskaičiuotą pagal 1 850,00 Eur darbo užmokestį, nuo 1 454,44 Eur iki 455,26 Eur ((92,50 Eur – 74,99 Eur) x 26 d.).

Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmių

53.       DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neteisėtai atleistam darbuotojui iš darbdavio priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne ilgiau nei už metus ir patirta turtinė ir neturtinė žala. 

54.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 5.1, 5.4 punktais, vidutinis darbuotojo darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną apskaičiuojamas bendrą už tris prieš tai ėjusius mėnesius priskaitytą darbo užmokesčio sumą padalinant iš darbuotojo faktiškai dirbtų dienų skaičiaus. Šiuo atveju, priešingai nei nurodė ieškovas, nėra pagrindo taikyti aprašo 5.12 punkto, ieškovo darbo užmokesčio sumažėjimą, įteikus darbdavei įspėjimą apie atleidimą iš darbo, lėmus išimtinai jo nedarbingumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiamasi atsakovės pateiktoje buhalterinėje pažymoje nurodytu vidutiniu darbo užmokesčiu, apskaičiuotu už 2019 metų rugsėjo – lapkričio mėnesius.

55.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakove? ieškovo ieškinio reikalavima? dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką yra dalinai įvykdžiusi, 2020 m. vasario 17 d. moke?jimo nurodymu pervesdama 4 150,96 Eur, kuriuos sudaro 2 000,00 Eur neturtine? žala ir 2 150,96 Eur (atskaičius mokesčius) (3 449,45 Eur (neatskaičius mokesc?ių)) vidutinis darbo užmokestis už priverstine?s pravaikštos laikotarpi? (po 74,99 Eur už 46 darbo dienas, t. y. nuo neteise?to atleidimo dienos iki 2020 m. vasario 17 d.). Nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. (procesinio sprendimo priėmimo) praėjus 202 darbo dienoms, atsakove?s uz? s?i? priverstine?s pravaiks?tos laikotarpi? ies?kovui moke?tina suma sudaro 15 147,98 Eur (74,99 Eur x 202 d. d.) (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo uz?mokesc?io.

56.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui priteisiama 15 147,98 Eur (74,99 Eur x 202 d. d.) vidutinio darbo užmokesčio iki sprendimo įsiteisėjimo, t. y. 2020 m. gruodžio 3 d. d. ir po 74,99 Eur už kiekvieną darbo dieną skaičiuojant iki sprendimo įvykdymo, bet ne daugiau, kaip iki 2020 m. gruodžio 9 d. (sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių), šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą keičiant.

Dėl kompensacijos priteisimo

57.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad ieškovui jo atleidimo dieną buvo išmokėta DK 57 straipsnio 8 dalyje numatyta dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, į kompensacijos sumą turėjo įskaityti atsakovės sumokėtą išeitinę išmoką.

58.       Pagal DK nuostatas, pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas neteisėtai, jis gali būti arba grąžintas į darbą, arba, esant DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytiems pagrindams, jo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 1, 4, 6 dalys).

59.       Pirmuoju atveju darbuotojui priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Antruoju atveju priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

60.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nors DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai, pavadinta kitaip, nei 2002 m. DK buvusi išeitinė išmoka, tačiau savo esme ši kompensacija atitinka 2002 m. DK nustatytą išeitinę išmoką (2002 m. DK 140 straipsnis, 300 straipsnio 4 dalis), panašus ir jos skaičiavimo principas bei maksimalus dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui DK 57 straipsnio 8 dalyje nustatyta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, priklausanti nuo išdirbtų darbo metų skaičiaus, kaip ir DK 218 straipsnio 4 dalies atveju, buvo išmokėta nutraukiant darbo sutartį, pakartotinai negalėjo būti priteisiama. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1629-852/2019).

Dėl bylos procesinės baigties

61.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

62.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

63.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, jais vadovaujantis netinkamai nustačius ginčo išnagrinėjimui aktualias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant atsakovės apeliacinį skundą iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

65.       Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai proporcingai perskirsto pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas.

66.       Ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies: neturtiniai reikalavimai – 100,00 procentų (dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu), o turtiniai – 46,73 procento, iš viso ieškinį tenkinus 73,37 procento ((100,00 proc. + 46,73 proc.) / 2). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija perskirsto pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisdama ieškovui 1 137,24 Eur (1 550,00 Eur x 73,37 proc. / 100) išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Tuo tarpu atsakovei nepateikus į bylą jos patirtas išlaidas pirmosios instancijos teisme pagrindžiančių įrodymų, jų atlyginimo klausimas nespręstinas. Kadangi ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimo daliai iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškomas 611,17 Eur (833,00 Eur x 73,37 proc. / 100) dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

67.       Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju tenkinta 26,63 procento dydžio apeliacinio skundo reikalavimo dalis, 2 904,00 Eur išlaidos už advokatės J. I. suteiktą teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 8.9 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 3 496,25 Eur (2,5 x 1 398,50 Eur), atsakovei proporcingai patenkinto apeliacinio skundo reikalavimo daliai iš ieškovo priteistina 773,34 Eur (2 904,00 Eur x 26,63 proc. / 100,00 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui už advokato M. B. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, už kurią patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytos maksimalaus dydžio, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 818,05 Eur (1,3 x 1 398,50 Eur), proporcingai atmesto apeliacinio skundo reikalavimo daliai iš atsakovės priteistina 586,96 Eur (800,00 Eur x 73,37 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

68.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

tenkinti iš dalies apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9793-1125/2020 ir jį išdėstyti taip:

,,ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 9 d. atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Transorloja“, juridinio asmens kodas 183736725, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą neteisėtu.

Laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“, juridinio asmens kodas 183736725, nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti ieškovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“, juridinio asmens kodas 183736725, 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų ir nulį euro centų) neturtinės žalos atlyginimo, 455,26 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir dvidešimt šešis euro centus) turtinės žalos, 15 147,98 Eur (neatskaičius mokesčių) (penkiolika tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir devyniasdešimt aštuonis euro centus) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 74,99 Eur (neatskaičius mokesčių) (septyniasdešimt keturis eurus ir devyniasdešimt devynis euro centus) už kiekvieną darbo dieną skaičiuojant iki sprendimo įvykdymo, bet ne daugiau, kaip iki 2020 m. gruodžio 9 d., laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, 1 137,24 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt septynis eurus ir dvidešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“, juridinio asmens kodas 183736725, 611,17 Eur (šešių šimtų vienuolikos eurų ir septyniolikos euro centų) dydžio žyminį mokestį.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.“

Priteisti ieškovui K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“, juridinio asmens kodas 183736725, 586,96 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir devyniasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transorloja“, juridinio asmens kodas 183736725, iš ieškovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 773,34 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir trisdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                           Rita Kisielienė

                                                                          Liuda Uckienė

                                                                          Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė