Civilinė byla Nr. e2-2187-390/2018
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00689-2018-0
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.4.1;
3.2.6.6.1; 3.4.3.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios UAB Saugos tarnybos „Pelėda“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė BUAB Saugos tarnybos „Pelėda“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. K. 42 185 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus Aleksandro Baldino, nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi iškėlė UAB Saugos tarnybai „Pelėda“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė Aleksandrą Baldiną, 2018 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą, 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi pripažino UAB Saugos tarnybą „Pelėda“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. UAB Saugos tarnybos „Pelėda“ vadovas – buvęs direktorius A. K. nėra perdavęs administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Pagal finansinės atskaitomybės duomenimis bankroto bylos iškėlimo dienai įmonėje buvo turto: ilgalaikis turtas – 8 495 Eur (4 automobiliai ir baldai), trumpalaikis turtas – 33 690 Eur (atsargos – 10 922 Eur, gautinos sumos – 22 768 Eur, tarp jų ir A. K. – 21 647,85 Eur). Nėra duomenų, kad atskaitingas asmuo A. K. 21 647,85 Eur išleido įmonės interesams ar grąžino į įmonės sąskaitą. Taip pat atsakovo paaiškinimu, automobiliai yra parduoti. Atsakovas nevykdė savo kaip įmonės vadovo pareigų perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Žalos dydį sudaro 2017 m. įmonės balanse nurodyto turto vertė 42 185 Eur.
Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, atsakovui įteiktas 2018 m. rugpjūčio 31 d. (įteiktas šeimos nariui – žmonai), tačiau teismo nustatytu terminu atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl esant ieškovės prašymui byloje priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Ieškinys tenkintinas.
CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas dėl žemiau nurodytų aplinkybių.
Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1416-480/2018 UAB Saugos tarnybai „Pelėda“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Aleksandras Baldinas. Pagal VĮ Registrų centras duomenis UAB Saugos tarnyba „Pelėda“ įregistruota 2014 m. lapkričio 11 d., bendrovės vadovas nuo 2017 m. sausio 13 d. yra A. K.. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai iš viso 29 668,42 Eur.
CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, o to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Kasacinio teismo praktikoje formuojama, kad pagal tai, ar buvo laikytasi paminėtoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų, sprendžiama apie juridinio asmens valdymo organo nario veiksmų neteisėtumą ir kaltę, o tokio asmens civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo (atsakovų) veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Juridinio asmens valdymo organo nario civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, paveikusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015 ir kt.).
CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tuo tarpu, atsakovas iki šios dienos administratoriui neperdavė UAB Saugos tarnyba „Pelėda“ dokumentų bei turto. Dėl šių priežasčių negalima nustatyti įmonės vykdytos veiklos, jos turėto ar turimo turto, nuosavo kapitalo, debitorių (įmonės skolininkų), be to administratorius negali tinkamai įgyvendinti ĮBĮ jam suteiktų teisių, apginti įmonės kreditorių interesų – bankrutuojanti įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Būtent atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškę neperdavimu administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų, padarė žalą bankrutuojančios įmonės kreditoriams, taip pat pačiai įmonei, todėl konstatuojamas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246 – 6.248 straipsniai).
Ieškovė prašo priteisti 42 185 Eur žalos atlyginimą, kurią sudaro vėliausiame už 2017 finansinius metus ieškovės į bylą pateiktame balanse UAB Saugos tarnyba „Pelėda“ apskaityto turto vertė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai byloje sprendžiama dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretus turtas ar jo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013, 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės bankroto administratoriui nėra perduotas bankrutuojančios įmonės turtas. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės 42 185 Eur suma yra laikytina žalos dydžiu įmonei (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo kaltė dėl jo veiksmų padarytos žalos yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, konstatuotina, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti ir atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikyti civilinę atsakomybę, priteisiant iš atsakovo 42 185 Eur žalos atlyginimą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai, CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
CK
6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (42 185 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 29 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 858 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB Saugos tarnybai „Pelėda“ (kodas 303455928) 42 185 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (42 185 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 858 Eur žyminį mokestį valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Algimantas Kukalis