Civilinė byla Nr. e2-1666-911/2017

    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-17209-2016-9

                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                               2.6.10.8.; 2.6.16.11.; 3.1.7.6.;

                                                                                               3.2.6.1.; 3.2.4.4.;3.2.4.11.; 3.2.6.1.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                              2017 m. liepos 3 d.

                                                                         Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,

sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,

dalyvaujant ieškovės L. O. atstovei advokato padėjėjai Jelenai Jermolajevai,

atsakovo V. N. atstovui advokatui Vidmantui Žylei,

nedalyvaujant ieškovei L. O., atsakovams K. N. ir V. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. O. patikslintą ieškinį atsakovams V. N., K. N. dėl skolos už nuomą, nuostolių bei palūkanų priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 2 229,42 Eur už patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomą ir jų išlaikymą už 2014-09-01 – 2015-09-01 laikotarpį, 2 421,00 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki prievolės visiško įvykdymo, 345,64 Eur delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, 100-103; t. 2, 29 b.l.). Nurodo, kad ieškovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. 2014-09-01 tarp ieškovės bei atsakovo V. N. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovė suteikė atsakovams V. N. ir jo sutuoktinei K. N. (ankstesnė pavardė – V.) teisę laikinai, nuomos terminui naudotis ir valdyti už mokestį 34,56 kv.m. ploto gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovai įsipareigojo mokėti 246,17 Eur (850 Lt) mėnesinį nuomos mokestį bei buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius pagal pateiktas sąskaitas. Butas buvo išnuomotas nuo 2014-09-01 iki 2015-09-01. Ieškovė teigia, kad nuomos laikotarpiu atsakovai privalėjo sumokėti 3 214,2 Eur, iš kurių – 2 954,12 Eur nuomos mokestis bei 260,08 Eur mokestis už suteiktas komunalines bei kitas būsto išlaikymo paslaugas, tačiau atsakovai sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai ir iš viso nuomos laikotarpiu už naudojamas patalpas sumokėjo tik 984,7 Eur. Ieškovės teigimu, nuomos sutarties pabaigos dieną, tai yra 2015-09-01, neapmokėta skola už būsto nuomą ir būsto išlaikymą siekė 2 229,42 Eur. Nurodo, kad 2015 metų rugsėjo mėnesį ieškovė išlaužė buto durų spyną ir įėjo į jai priklausančias patalpas. Patalpose atsakovų ir jiems priklausančio turto nebuvo. Patalpos, ieškovės teigimu, buvo apgadintos, subraižyta ir vašku aptaškyta kambario grindų danga, suodinos kambario lubos. Ieškovės teigimu, Iš L.Sopino firmos „ELLIPS” parengtos lokalinės sąmatos matyti, kad darbų, kurių metu bute būtų perdažomos lubos ir keičiama kamštinė grindų danga, kaina siektų 2 359,00 Eur, be to, ieškovė patyrė papildomas 62 Eur išlaidas pakeisdama buto spyną. Kadangi atsakovai tinkamai nevykdė sutarties, ieškovė paskaičiavo 345,64 Eur dydžio delspinigius (t. 1, 100-103; t. 2, 29 b.l.).

Teismo posėdžio metu ieškovės L. O. atstovė advokato padėjėja Jelena Jermolajeva nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Teigia, kad ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Šis butas buvo išnuomotas atsakovui V. N. ir K. N.. Atsakovas nuomos sutarties pagrindu įsipareigojo mokėti 246,17 Eur (850 Lt) mėnesinį nuomos mokestį bei buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius pagal pateiktas sąskaitas. Atsakovas ir su juo kartu gyvenanti sutuoktinė pareigos mokėti nuomos mokestį nevykdė, todėl skola yra 2 229,50 Eur. Teigia, kad atvykus ieškovei apžiūrėti buto jis buvo užrakintas, dėl ko turėjo įsilaužti į nuosavą butą. Nurodo, kad patekus į butą buvo nustatyta, kad patalpų grindys yra sugadintos, o lubos aprūkusios. Teigia, kad remiantis lokaline remonto darbu sąmata buvo nustatyta, kad remonto kaina yra 2 358,87 Eur, todėl dėl padarytos žalos atsakingi asmenys yra atsakovai. Ieškovės atstovė teigia, kad priežastis, jog atsakovas bute negyveno neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės mokėti nuomos mokesčio, kadangi atsakovas turi teisę, bet ne pareigą gyventi išsinuomotame bute. Abu atsakovai yra solidariai atsakingi prieš ieškovę, kadangi nuomos sutartis sudaryta jų santuokos metu.

Atsakovas V. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), jo nuomos sutartis su ieškove vienašališkai buvo nutraukta 2014 metų lapkričio mėnesį, nes pablogėjus šeimyniniams santykiams butas tapo nebereikalingas. Nurodo, kad bute liko gyventi atsakovė K. N., kuriai buvo perduoti buto raktai ir kuriuos ji turėjo perduoti buto savininkei. Nurodo, kad atsakovas V. N. ieškovei buvo sumokėjęs 984,70 Eur (3400 Lt), tačiau nutraukus nuomos sutartį, ieškovė dalį, tai yra 637,16 Eur (2200 Lt) nuompinigių grąžino, pervesdama pinigus į atsakovo sąskaitą. Nuomos teisiniai santykiai tarp atsakovo ir ieškovės tęsėsi tik 2 mėnesius, nes atsakovas iš nuomojamo buto išsikraustė. Buvusi sutuoktinė turėjo pranešti ieškovei apie nuomos sutarties nutraukimą, taip pat ji turėjo sumokėti ieškovei 1 mėnesio nuompinigių dydžio baudą ir atiduoti buto savininkei raktus. Atsakovas su buvusia sutuoktine šeimos ūkio nevedė nuo 2014 m. lapkričio mėn. pradžios. Mano, kad jis yra netinkamas  atsakovas byloje. Mano, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaidų, patirtų už kamštinės grindų dangos keitimą, lubų perdažymą yra neįrodytos. Lokalinės sąmatos sudarymas yra netinkamas įrodymas, ieškovė nepateikė statybos rangos darbus bute atlikusios įmonės finansinių dokumentų, patvirtinančių remontui panaudotų statybinių medžiagų kiekius ir kainas bei darbų atlikimo apimtis. Prašo ieškinį atmesti (t. 1, 5-6 b.l.).

Teismo posėdžio metu atsakovo V. N. atstovas advokatas Vidmantas Žylė prašė ieškinį atmesti. Teigia, kad atsakovas 2014 metų rugsėjo mėnesį atsikraustė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pablogėjus V. N. ir K. N. santykiams atsakovas V. N. minėtame bute nebegyveno nuo 2014 metų lapkričio mėnesio. Išsikrausčius V. N. bute liko gyventi atsakovė K. N., kuri galėjo nutraukti nuomos sutartį, kadangi pati atsakovė K. N. bendraudavo su ieškove L. O.. Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovė žinodama, jog atsakovas yra skolingas, nesikreipė į teismą kaip suinteresuotas asmuo santuokos nutraukimo byloje tarp atsakovų ir nereiškė finansinio reikalavimo atsakovams. Mano, kad pagal ieškinį turi atsakyti atsakovė K. N., kadangi ji tame bute gyveno. Už nuomą buvo ieškovei atsiskaityta. Buto remonto išlaidos ieškovei neturi būti priteistos nei iš vieno atsakovo, kadangi nepateikti įrodymai kiek tiksliai ieškovė patyrė nuostolių. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovė K. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis) (t. 2, 33-34).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

  Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei L. O. (I tomas, 5-6, 104-105 b.l.). 2014-09-01 ieškovė ir atsakovas V. N. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Šios sutarties pagrindu ieškovė išnuomojo ir perdavė atsakovui V. N. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (I tomas, 7-12, 106-111 b.l.). Minėtame bute nuo 2014-09-01 gyveno atsakovai, kurių santuoka 2015-10-03 buvo nutraukta (I tomas, 13, 112 b.l., II tomas, 7 b.l., 39-40). Nustatyta, kad atsakovas V. N. ieškovei sumokėjo 984,70 Eur už nuomą (I tomas, 14-16, 113-115 b.l.). Ieškovė sumokėjo 258,15 Eur už jai priklausančio buto komunalinius mokesčius per laikotarpį nuo 2015-01-02 iki 2015-09-18 (I tomas, 17-64, 116-163  b.l.). Nustatyta, kad ieškovė į bylą pateikė dvi kopijas 2015-02-11 mokėjimo nurodymo Nr. 203, iš kurio matyti, kad ieškovė sumokėjo 1,29 Eur AB „Klaipėdos vanduo“  (tomas I, 33-34, 132-133 b.l.).

Ieškovė teigia, kad patekus į gyvenamąsias patalpas jos buvo apgadintos. Aplinkybę, jog gyvenamosios patalpos buvo apgadintos patvirtina byloje pateiktas 2015-10-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 184-15-27, kuriame užfiksuota, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), grindys bei lubos yra apgadintos (I tomas, 69-91, 168-190 b.l.). 2015-09-18 L. Sopino firma „ELLIPS“ parengė buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, kad buto remonto – lubų perdažymo ir grindų dangos keitimo – kaina yra 2 358,87 Eur (I tomas, 92-95, 191-194 b.l.)

Nustatyta, kad tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.576 straipsnis). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (Civilinio kodekso 6.589 straipsnio 1 dalis).

   Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog šalių sutartas buto nuomos mokestis yra 246,17 Eur (850 Lt) per mėnesį (2014-09-01 nuomos sutarties 1.2 p.) (I tomas, 7-12, 106-111 b.l.). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog buto nuomos laikotarpis truko nuo 2014-09-01 iki 2015-09-01, tai yra 12 mėnesių. Už visą laikotarpį mokėtina nuomos mokesčio suma sudaro 2 954,12 Eur (10200 Lt) (246,17 Eur x 12 mėn.). Ieškovė pateikė įrodymus, jog atsakovas V. N. už buto nuomą sumokėjo ieškovei 984,70 Eur (3400 Lt) sumą (I tomas, 14-16, 113-115 b.l.). Atsakovai į bylą įrodymų apie nuomos mokesčio mokėjimą ieškovei nepateikė. Pripažintina, kad atsakovai nesumokėjo nuomos mokesčio už 1969,42 Eur sumą (2954,12 Eur – 984,71 Eur). Pažymėtina, jog šalių sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą už buto nuomą, kuris sudaro 1 969,42 Eur, tenkinamas. Kadangi atsakovai V. N. ir K. N. buto nuomos sudarymo dienai buvo sutuoktiniai, pripažintina, kad atsakovo 2014-09-01 sudaryta nuomos sutartis buvo skirta atsakovų šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas V. N. nurodo, kad 2014 m. lapkričio mėn. išsikraustė iš ieškovės buto, todėl mano, kad pareigą pagal ieškinį atsakyti turi atsakovė K. N., o jis yra byloje netinkamas atsakovas. Teismas nesutinka su šiais argumentais ir sprendžia, kad pareigą tinkamai vykdyti 2014-09-01 nuomos sutartį turėjo abu atsakovai, kadangi sutartis sudaryta jų santuokos metu, buvo skirta jų šeimos bendrų poreikių tenkinimui – abu atsakovai gyveno bute. Atsakovas nurodo, kad ieškovės bute gyveno iki 2014 m. lapkričio mėn. pradžios, nuomos sutartis su ieškove buvo nutraukta 2014 metų lapkričio mėnesį, tačiau rašytinių įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu liudytojai K. K. ir M. V. parodė, kad atsakovai į butą atsikraustė 2014 metų rugsėjo mėnesį. Teigė, kad atsakovas V. N. bute gyveno iki 2014 metų lapkričio mėnesio ir išsikraustė dėl šeimyninių priežasčių. Nustatyta, kad buto nuomos sutartį sudarė pats atsakovas V. N., todėl jis turėjo pareigą rūpintis buto nuomos sutarties tinkamu nutraukimu ar jos pakeitimu. CK 6.192 straipsnio 4 dalis nustato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat  formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Šalių sudarytos 2014-09-01 sutarties 6.4 punktas nustato, kad sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik raštišku abiejų šalių sutarimu. Byloje nustatyta, kad 2014-09-01 šalių sudaryta buto nuomos sutartis buvo rašytinė, todėl bet kokie vėlesni šios sutarties pakeitimai ar papildymai turėjo būti taip pat rašytinės formos. Byloje nėra pateikta minėtos sutarties rašytinių papildymų ar pakeitimų. Tai, kad atsakovų santuoka vėliau buvo nutraukta, nėra pagrindas atsakovo V. N. teisinės atsakomybės netaikymui pagal šalių sudarytą 2014-09-01 nuomos sutartį. Dėl šių priežasčių ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiama 1 969,42 Eur skola už buto nuomą (Civilinio kodekso 3.109 str. 2 d., 6.576 str., 6.583 str. 1 d.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų skolą už neapmokėtas komunalines paslaugas, kuri sudaro 260 Eur. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė apmokėjo jai priklausančio buto komunalines paslaugas atsakovų nuomos laikotarpiu (I tomas, 17-64, 116-163  b.l.). Šalių sudarytos nuomos sutarties 3.2.9. nuomininkas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius (I tomas, 8 b.l.). Civilinio kodekso 6.493 straipsnio 1 dalis numato nuomininkui pareigą išsinuomotą daiktą laikyti tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas. Atsakovas sutartimi įsipareigojo apmokėti ieškovei išlaidas už komunalines paslaugas (sutarties 1.3, 2.2 punktai). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovai šios pareigos nevykdė, todėl laikomi pažeidusiais prievolę (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 258,15 Eur už jai priklausančio buto komunalinius mokesčius per laikotarpį nuo 2015-01-02 iki 2015-09-18 (I tomas, 17-64, 116-163  b.l.). Pažymėtina, kad ieškovė į bylą pateikė dvi kopijas 2015-02-11 mokėjimo nurodymo Nr. 203, iš kurio matyti, kad ieškovė sumokėjo 1,29 Eur AB „Klaipėdos vanduo“  (tomas I, 33-34, 132-133 b.l.). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas iš atsakovų priteisti įsiskolinimą už komunalines paslaugas tenkinamas, ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiama 258,15 Eur skola (Civilinio kodekso 3.109 str. 2 d., 6.38, 6.493, 6.584 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo už buto nuomą ir jo išlaikymą tenkinamas iš dalies, ieškovei solidariai iš atsakovų priteisiama 1 969,42 Eur skola už buto nuomą ir 258,15 Eur skola už buto komunalinius patarnavimus, t.y. iš viso 2 227,57 Eur dydžio įsiskolinimas.

Ieškovė prašo solidariai iš atsakovų priteisti 2421 Eur nuostolius už buto, esančio Birutės g. 22-112, Klaipėdoje, remontą pagal pateiktą lokalinę sąmatą ir sąskaitą už sugadintą durų spyną. Nurodo, kad buto grindys yra apgadintos, lubos pajuodusios, todėl atsakovų nepriežiūros pasekmių šalinimas (būsto remontas) siekia 2358,87 Eur (I tomas, 92-95, 191-194 b.l.). Ieškovė tam, kad galėtų įeiti į gyvenamąsias patalpas turėjo išlaužti ir pakeisti durų spyną, dėl to patyrė 62 Eur žalą (I tomas, 66-68 b.l.)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsniu padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška, turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas leidžia apsaugoti tiek nukentėjusio, tiek ir žalą padariusio asmens interesus. Visų pirma šio principo įtvirtinimas Civiliniame kodekse užtikrina nukentėjusio asmens interesus, nes nukentėjusiajam suteikia teisę reikalauti visiškai atlyginti patirtus nuostolius. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, tuo pačiu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, kadangi tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.493 straipsnio 1 dalis numato nuomininkui pareigą išsinuomotą daiktą laikyti tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovams išnuomuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas. Tai konstatuota 2015-10-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 184-15-27, kuriame 2015-09-16 buvo konstatuotos faktinės aplinkybės. Šiame protokole nustatyta, jog buto grindys bei lubos yra apgadintos (I tomas, 69-91, 168-190 b.l.). Ieškovė kreipėsi į L. Sopino firmą „ELLIPS“ ir ji 2015-09-11 parengė buto, esančio (duomenys neskelbtini), lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, kad buto remontas (lubų perdažymas ir grindų dangos keitimas) kainuos 2358,87 Eur (I tomas, 92-95, 191-194 b.l.). Nustatyta, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų apie tai, kiek realiai ji patyrė išlaidų savo buto remontui. Pripažintina, kad ieškovės pateikta į bylą L.Sopino firmos „ELLIPS“ sąmata neatspindi realaus patirtų ieškovės išlaidų dydžio, ji yra preliminarus reikalingų atlikti darbų kainos įvertinimas. Atsakovo atstovas teigė, kad ieškovė neįrodė nuostolių, kuriuos ji patyrė. Iš byloje esančio rašytinio įrodymų - faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir jame užfiksuotų nuotraukų matyti, kad ieškovės butas buvo apgadintas – grindyse yra gilūs įplėšimai, įpjovimai, subraižymai, grindys aplietos baltos spalvos mase (ieškovė antstolei nurodė, kad ant grindų ir sienų buvo rastas vaškas), lubų spalva skiriasi, matomi patamsėjimai, todėl yra reikalingas lubų perdažymas bei grindų dangos keitimas. Akivaizdu, kad ieškovės butui buvo padaryta žala, kuri turi būti atlyginta. Atsakovas byloje neginčijo pateikto  L.Sopino firmos „ELLIPS“ sąmatoje paskaičiavimo. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų kiek ji iš tikrųjų patyrė išlaidų buto remontui, į tai, kad akivaizdu, jog ieškovės butui padaryta žala atsakovų šio buto nuomos laikotarpiu, į tai, kad pateiktoje į bylą L.Sopino firmos „ELLIPS“ sąmatoje paskaičiuota suma yra su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), kuris sudaro 409,39 Eur, taip pat atsižvelgęs ir į tai, kad Lietuvos Respublikoje būsto remontas gali būti atliekamas ne vien tik išimtinai juridinių asmenų, kurie yra PVM mokėtojai, bet ir fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą ar paties savininko savo jėgomis, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra pagrįstas iš dalies. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas mažinti L.Sopino firmos „ELLIPS“ sąmatoje paskaičiuotą darbų kainą 409,39 Eur dydžio suma ir sprendžia, kad atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovei 1949,48 Eur dydžio nuostolius už buto remontą (2358,87 Eur – 409,39 Eur = 1949,48 Eur). Ieškovė taip pat patyrė 62 Eur dydžio nuostolius patekdama į jai priklausantį butą, kadangi ji  turėjo išlaužti ir pakeisti durų spyną, nes atsakovai negrąžino jai buto raktų (I tomas, 66-68 b.l.). 2014-09-01 nuomos sutarties 3.2.6 punkte atsakovas įsipareigojo ieškovei atlyginti pilnai nuostolius, susijusius su turto pabloginimu, jei tai įvyksta dėl nuomininko kaltės. Byloje nustatyta, kad ieškovės bute gyveno atsakovai, jie turėjo pareigą laikyti butą tvarkingą, nepabloginti jo būklės (CK 6.493 str. 1 d.), todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiami 2011,48 Eur dydžio nuostoliai (1949,48 Eur + 62 Eur) (CK 3.109 str. 2 d., 6.245 - 6.248 straipsniai, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo solidariai iš atsakovų priteisti 345,64 Eur delspinigius. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 2 dalis,  6.256 straipsnio 2 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis). 2014-09-01 buto nuomos sutarties 5.2 punktas numato, kad nuomininkas turi mokėti nuomotojui 0,03 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos nuomos ar kitų mokesčių pagal šią sutartį sumos už kiekvieną uždelstą dieną (tomas I, 9 b.l.). Ieškovė pagrįstai paskaičiavo 345,64 Eur delspinigių dydį (tomas I, 164 b.l.), todėl 345,64 Eur dydžio delspinigiai solidariai priteisiami iš atsakovų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiama 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

  Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria  (CPK 185 str.).

  Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės ieškinys iš esmės yra pagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai nesumokėjo ieškovei nuomos mokesčio, buto išlaikymo ir remonto išlaidų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Pripažintina, kad atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad ieškovės ieškinio reikalavimai turi būti apmokami 112 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Ieškovė, paduodama teismui ieškinį, sumokėjo 148 Eur dydžio žyminį mokestį (t. 1, 96 b.l.). Ieškovė byloje taip pat patyrė 106 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas, 206,05 Eur sąmatos paruošimo išlaidas (I tomas 91, 94-95). Teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos, būtinos ir susijusios su bylos nagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos iš viso 424,05 Eur bylinėjimosi išlaidos (112 Eur žyminis mokestis, 106 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos, 206,05 Eur sąmatos paruošimo išlaidos), t.y. iš kiekvieno atsakovo po 212,03 Eur (I tomas 91, 94-95, 190, 193-194) (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 9, 10 p., 93 str. 4 d.).

Byloje susidarė 4,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos valstybės naudai 4,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 2,06 Eur (CPK 92 straipsnis).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2017-01-19 nutartimi, paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 227,57 Eur (du tūkstančiai du šimtai dvidešimt septyni eurai 57 centai) skolą, 2 011,48 Eur (du tūkstančiai vienuolika eurų 48 centai) nuostolius, 345,64 Eur (trys šimtai keturiasdešimt penki eurai 64 centai) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4584,69 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 212,03 Eur (du šimtai dvylika eurų 03 centai) bylinėjimosi išlaidų – ieškovei J. O., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovų V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) po 2,06 Eur (du eurai 06 centai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                              Kristina Serdiukienė