Nr. DOK-809

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00378-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. vasario 27 d. paduotu atsakovių Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Ukmergės autobusų parkas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovės padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių UAB „Ekonovus“ ir UAB „Ecoservice“ ieškinius atsakovėms Ukmergės rajono savivaldybės administracijai ir UAB „Ukmergės autobusų parkas“ dėl vidaus sandorio pripažinimo negaliojančiu; išvadą teikiančios institucijos – Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinius tenkino ir pripažino neteisėta 2024 m. sausio 31 d. komunalinių atliekų surinkimo Ukmergės rajono savivaldybėje ir jų vežimo į atliekų apdorojimo ar šalinimo įrenginius paslaugos teikimo sutartį Nr. 20-52 ir taikė alternatyvią sankciją – sutrumpino 2024 m. sausio 31 d. komunalinių atliekų surinkimo Ukmergės rajono savivaldybėje ir jų vežimo į atliekų apdorojimo ar šalinimo įrenginius paslaugos teikimo sutarties Nr. 20-52 galiojimo terminą iki trijų mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. sausio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimą ir priteisė ieškovei UAB „Ecoservice“ iš atsakovių Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Ukmergės autobusų parkas“ po 1285,63 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. vasario 4 d. papildoma nutartimi priteisė ieškovei UAB „Ekonovus“ iš atsakovių po 1427,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovės kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 28 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti.

Atsakovių kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai neatsižvelgė į Konstitucijos 46, 53, 54, 120 straipsnius, reglamentuojančius valstybės rūpinimosi žmonių sveikata principą, natūralios gamtinės aplinkos apsaugos, aplinkos apsaugos nuo kenksmingų poveikių imperatyvus, bei viešojo intereso gynimą (užtikrinti atliekų tvarkymą yra viešasis interesas, valstybės ir savivaldybių priedermė).

2. Teismai neatsižvelgė į Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimus, kurie turėjo teisinės reikšmės sprendžiant dėl vidaus sandorio sudarymo sąlygų. Minėti įstatymų pakeitimai aiškiai nustatė, jog, jei vidaus sandorio sąlygos atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, Konkurencijos įstatymo nuostatos jam netaikomos. Tokią išvadą patvirtina Konstitucinio Teismo 2022 m. gegužės 5 d. ir 2024 m. spalio 10 d. nutarimų išaiškinimai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino, kokių tikslų siekiant ir kokį teisinį efektą numato sukurti atlikti šių teisės aktų pakeitimai. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai interpretavo Konstitucinio Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarimą, nes jis savaime nesuponuoja savivaldybių, kurios siekia sudaryti vidaus sandorį, pareigos prieš tai vykdyti viešąjį pirkimą.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnį, reglamentuojantį vidaus sandorio sudarymo aspektus. Vidaus sandoris laikomas sudarytu esant išimtiniam atvejui, kai yra tenkinamos Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies sąlygos ir bent viena Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies sąlyga. Iš to seka išvada, kad savivaldybėms norint sudaryti vidaus sandorį, pakanka pagrįsti, jog konkrečiu atveju teritorinei bendruomenei būtina užtikrinti būtinų viešųjų paslaugų prieinamumą, teikimo nepertraukiamumą ir gerą kokybę, ir kad kitu būdu (t. y. užtikrinant, be kita ko, sąžiningą konkurenciją) to neįmanoma atlikti, kas byloje ir buvo įrodyta. Priešingu atveju, nesudarius vidaus sandorio, būtų kilusios neproporcingos pasekmės, t. y. ne tik, kad būtų pažeistas viešasis interesas, susijęs su visuomenės teise į švarią bei saugią aplinką, bet ir būtų nutrūkęs atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimas, prieinamumas, dėl to būtų kilusios negrįžtamos pasekmės, epideminė situacija visoje šalyje (UAB „Ukmergės autobusų parkas“ buvo vienintelė bendrovė, kritiniu laikotarpiu turėjusi galimybę sudaryti vidaus sandorį ir užtikrinti atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir pan.). Nepaisant to, nurodytos aplinkybės teismų nepagrįstai liko neįvertintos.

4. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl vidaus sandorių sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019). Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ne aiškiose ir konkrečiose pozityviosios viešųjų pirkimų teisės normose (Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnis) nustatytomis vidaus sandorių sudarymo sąlygomis, bet bendro pobūdžio nuostata, draudžiančia konkurencijos iškraipymus, dėl to nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

5. Teismai procesinius sprendimus grindė vien prielaidomis, nevertinant to, jog teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), kad šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai), kad teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai). Teismai nesilaikė CPK įtvirtintų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 12, 176, 178, 182, 185 straipsniai), netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, išanalizavo tik jų dalį, o dėl kitų apskritai nepasisakė, atmetė arba iškraipė jų turinį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą nenagrinėjamas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 188752174) 111 (vieną šimtą vienuolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. vasario 27 d. Luminor banke lėšų pervedimo nurodymu Nr. 24-2523, kodas ZO06213.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski 

                                                                                                   Antanas Simniškis 

        Eglė Zemlytė