Civilinė byla Nr. 2-1365/2013
Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5; 126.8.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditorių viešosios įstaigos „Salarium“ ir AS „Reverta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties, kuria panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimai, priimtos civilinėje byloje Nr.B2-232-267/2013 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KARDOS“ skundą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Balsių vystymo grupė“ dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Balsių vystymo grupė“ 2012 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas, susijęs su bankroto procedūromis.
Atskiruoju skundu keliamas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Skundžiama nutartimi buvo išspręstas teismui apskųstų bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų galiojimo klausimas.
Atsakovo BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreditorius UAB „KARDOS“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti BUAB „Balsių vystymo grupė“ 2012 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta nutraukti procesą Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-558-267/2012 (protokolo 1.3 p.) ir to paties susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta nutraukti procesą Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-559-267/2012 (protokolo 1.4 p.). Nurodė, jog minėti nutarimai pažeidžia BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreditorių teises, jų turinys nesuderinamas su ĮBĮ tikslais ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Situacija, kai vienas iš kreditorių nusprendžia nutraukti bankrutuojančios įmonės prieš jį patį iškeltą civilinę bylą, akivaizdžiai prieštarauja kreditorių interesų pusiausvyros principui ir pažeidžia viešąjį interesą. Spęsdamas bylų nutraukimo klausimus, kreditorių susirinkimas peržengė įstatymo jam nustatytas įgaliojimų ribas ir priėmė nutarimus, kurie akivaizdžiai nenaudingi įmonei ir su tomis bylomis nesusijusiems kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. kovo 6 d. nutartimi tenkino pareiškėjo UAB „KARDOS“ skundo reikalavimus ir panaikino 2012 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimus (protokolo 1.3 p. ir 1.4 p.), kuriais nutarta nutraukti procesus Šiaulių apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-558-267/2012 ir Nr. 2-559-267/2012.
Teismas nustatė, kad skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti „už“ balsuojant kreditoriams, turintiems 3016160,17 balsų, kas sudaro 98,65 procentus nuo visų kreditorinių reikalavimų sumos. Prieš balsavo 40464,77 (1,33 procentų) balsų turintys kreditoriai. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog civilinė byla Nr. 2-559-267/2112 pagal ieškovo BUAB „Balsių vystymo grupė“ ieškinį atsakovams UAB „Dimeina“, T. Š., tretiesiems asmenims M. K., AS Parex banka, UAB „KARDOS“, VšĮ „Salarium“ dėl sudarytų turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo yra išnagrinėta – Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimus. Sprendimas yra neįsiteisėjęs, nes buvo apskųstas apeliacine tvarka. Teismas taip pat nustatė, kad civilinė byla Nr. 2-292-267/2013 (ankstesnis bylos Nr. 2-558-267/2012) Šiaulių apygardos teisme taip pat yra baigta nagrinėti – 2013 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovo BUAB „Balsių vystymo grupė“ ieškinys atsakovams AS „Reverta“, T. Š., M. Č., V. Š., tretiesiems asmenims UAB „KARDOS“ ir UAB „Pajūrio vystymo grupė“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir piniginių lėšų išieškojimo paliktas nenagrinėtas. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas pažymėjo, jog priimdamas ginčijamus nutarimus BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreditorių susirinkimas viršijo ĮBĮ nustatytas susirinkimo kompetencijos ribas (ĮBĮ 23 str.), o skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu kreditoriai VšĮ „Salarium“ ir AS „Reverta“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – palikti galioti 2012 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, nurodytus susirinkimo protokolo 1.3 ir 1.4 punktuose. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiamais kreditorių susirinkimo nutarimais nesiekta įpareigoti administratorių vykdyti ar nevykdyti jo funkcijų, nustatytų ĮBĮ. Jokių draudimų, apribojimų ar įpareigojimų administratoriui, trukdančių įgyvendinti jo teises ir pareigas bankroto procese ar kitaip apribojančių jo kompetenciją, minėtas kreditorių susirinkimas nepriėmė ir neviršijo savo kompetencijos ribų.
2. Bankrutuojančios bendrovės dalyvavimas civilinėse bylose Nr. 2-558-267/2012 ir Nr. 2-559-267/2012 galėtų ženkliai padidinti administravimo išlaidas, kurios apmokamos iš bankrutuojančios įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, nes yra pagrindas manyti, jog šiose bylose priimti teismo sprendimai nebūtų palankūs bankrutuojančiai bendrovei.
3. UAB „KARDOS“ reikalavimas sudaro 0,058 procentus visų kreditorinių reikalavimų sumos, todėl UAB „KARDOS“ nuostoliai dėl civilinių bylų nagrinėjimo šiai įmonei būtų nereikšmingi.
4. Priimant Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį, UAB „KARDOS“ neturėjo reikalavimo teisės į BUAB „Balsių vystymo grupė“, teismas šios aplinkybės nevertino. Esant tokioms aplinkybėms, UAB „KARDOS“ neturi teisių šiame bankroto procese ir kreditoriaus teises jam įgyvendinti leidžiama nepagrįstai.
5. Teismo nurodyti kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo pagrindai, kad kreditorius neturi teisės įpareigoti administratorių tęsti arba nutraukti civilines bylas pagal ĮBĮ 23 straipsnį, neturi pagrindo, nes nei viename iš šių nutarimų nėra įpareigojimų administratoriui tęsti ar nutraukti procesą bylose. Administratorius šių nutarimų nesuprato kaip jį įpareigojančių, tai patvirtina aplinkybės, jog civilinėje byloje Nr. 2-599-267/2012 administratorius yra pateikęs apeliacinį skundą ir procesas nenutrauktas.
6. Teismas kreditorių susirinkimo nutarimus vertino išimtinai tik UAB „KARDOS“ interesais, dėl ko teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo bankrutuojančios UAB „Balsių vystymo grupė“ administratorius prašo klausimą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties pagrįstumo spręsti savo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto administratorius, gavęs pavedimą nutraukti civilinės bylos Nr. 2-558-267/2012 procesą, įvertino šios bylos aplinkybes ir nusprendė jog bylos perspektyvos abejotinos, dėl ko ir neginčijo kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2, manydamas kad jis nepažeidžia bankrutuojančios įmonės interesų.
2. BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto administratorius, gavęs pavedimą nutraukti civilinės bylos Nr. 2-559-267/2012 procesą, įvertino šioje byloje nagrinėjamas aplinkybes ir nusprendė, jog byla perspektyvi bei jos nutraukimas galimai ateityje pažeistų bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto administratorius UAB „Ritava“ dėl šios bylos nutraukimo bando taikiai susitarti su BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreditoriais.
3. BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto administratorius vertino ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus, tinkamai vykdė pareigą užtikrinti bankroto procedūrų teisėtumą.
4. Civilinių bylų tęstinumo klausimai priskirtini bankrutuojančios bendrovės einamiesiems klausimams, kuriuos gali svarstyti kreditorių susirinkimas, todėl BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreditoriai 2012 m. gruodžio 17 d. priėmė ginčijamus nutarimus, neviršydami jiems priskirtos kompetencijos ribų. Kreditorių susirinkimo kompetencijos vertinimas, nurodant, jog kreditorių susirinkimas negali balsuoti dėl bankrutuojančios įmonės vedamų teisminių procesų tęstinumo, būtų ydingas, kadangi nuo tokių teisminių ginčų apimties priklauso bankroto bylos trukmė ir administravimo išlaidų dydis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais klausimas.
Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio kodekso numatytais atvejais, o taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Kadangi nei CPK, nei ĮBĮ nėra numatytos galimybės dėl teismo nutarties, kuria buvo išspręstas kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimas, paduoti atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, dėl šios nutarties apskundimo apeliacine tvarka galimybės spręstina, vertinant, ar minėtu klausimu priimta pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. kovo 6 d. nutartimi panaikino BUAB „Balsių vystymo grupė“ 2012 m. gruodžio 17 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimus (2012 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo protokolo 1.3 ir 1.4 punktai), kuriais nutarta nutraukti procesus Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. 2-558-267/2012 ir Nr. 2-559-267/2012. Minėtais nutarimais atsakovo BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreditorių susirinkimas pateikė savo vertinimą dėl civilinių bylų, kuriose atsakovas yra dalyvaujantis byloje asmuo, užbaigimo, neišnagrinėjant jų iš esmės.
Pažymėtina, jog tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo civilinėse bylose yra įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, ją teismo procesuose atstovauja ir jos vardu procesines teises įgyvendina įmonės administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 9 p.). Kreditorių susirinkimo sprendimas dėl civilinės bylos užbaigimo, įgyvendinant bankrutuojančios įmonės procesinę teisę atsisakyti ieškinio, apeliacinio skundo ar sudaryti taikos sutartį, kas sąlygotų teismo procesinio sprendimo dėl civilinės bylos ar apeliacinio proceso nutraukimo priėmimą, įmonės administratoriui yra rekomendacinio pobūdžio. Tai lemia ir ĮBĮ reglamentavimas, pagal kurį kreditorių susirinkimo kompetencijai nėra priskirta teisė disponuoti bankrutuojančios įmonės materialiaisiais reikalavimais (ĮBĮ 23 str. ir kt.). Todėl nei kreditorių susirinkimo sprendimo dėl civilinių bylų procesinės baigties, kuriose dalyvaujantis byloje asmuo yra bankrutuojanti įmonė, galiojimas, nei jo panaikinimas neturi teisinės reikšmės administratoriaus, veikiant šios įmonės vardu, turimų materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai, jų įgyvendinimui bei neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai nei įmonės bankroto byloje, nei tose civilinėse bylose, kuriose bankrutuojanti įmonė yra pareiškusi savarankiškus reikalavimus ir dėl kurių nutraukimo savo valią yra išreiškęs šios įmonės kreditorių susirinkimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei, vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, jog Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis pagal įstatymus negalėjo būti apeliacinio apskundimo objektas. Todėl apeliacinis procesas dėl skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).
Apeliantų atskirojo skundo argumentas dėl pareiškėjo UAB „KARDOS“ teisės skųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimus neturėjimo yra nepagrįsta, nes Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-364-154/2013, kuria apeliantai įrodinėja jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo teisės atsakovo BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje nebuvimą, nėra įsiteisėjusi.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 338 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a:
Nutraukti apeliacinį procesą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties.
Teisėjas Artūras Driukas