Administracinė
byla Nr. A-261-2/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 14. 3.3; 79.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo
(kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo Trakų istorinio nacionalinio
parko direkcijos atstovui Gintarui Abaravičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos
Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovams Gediminui Juciui
ir Faustai Turskytei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Eglei
Izokaitytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės tarybos apeliacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal
pareiškėjos Trakų istorinio nacionalinio
parko direkcijos skundą, atsakovui Trakų
rajono savivaldybės tarybai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis
byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Valstybinei
kultūros paveldo komisijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje, UAB „Kempingas
slėnyje“, dėl sprendimo panaikinimo.
n u s t a t ė:
I.
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau –
ir TINP direkcija, pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydama
panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos
(toliau – ir Taryba) 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. S1-353
(toliau – ir Sprendimas Nr. S1-353, Sprendimas).
Nurodė, kad,
skundžiamas sprendimas yra nesuderinamas su Trakų istorinio nacionalinio parko
nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388
(toliau – ir TINP nuostatai) 8 punkto reikalavimais. Sprendimas Nr. S1-353
prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, patvirtintos
LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 ir paskelbtos LR Statybos
ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 (toliau –
TINP planavimo schema) skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko
rekreacinės sistemos plėtotė“ 2 punktu
nustatytam apribojimui plėsti esamas
poilsio bazes.
Paaiškino, kad Sprendimas Nr. S1-353 negalėjo būti priimtas ir dėl to,
kad LR Vyriausybė 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1154 „Dėl valstybinės
reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ nustatė valstybinės reikšmės miško plotus, į kuriuos patenka ir TINP miškų
77 kvartalas. Numatoma planuoti teritorija yra valstybinės reikšmės miško
žemėje – TINP miškų 77 kvartale, o pagal
Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį miško žemė kitomis naudmenomis gali būti
paverčiama tik išimtinais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka, derinant
valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. LR Vyriausybės 2002 m.
spalio 21 d. nutarimu Nr.1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių,
Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“,
TINP miškų 77 kvartalas yra priskirtas specialios paskirties IIB grupės miškams
- miško parkams. Miškų priskyrimas grupėms sąlygoja miško funkcinę paskirtį,
nusako pagrindinius ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą. Miškų įstatymo 3
straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad IIB grupės miškai (šiuo atveju- TINP
miškų 77 kvartalas) – tai miško parkai,miestų miškai,valstybinių parkų rekreacinių
zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai.
Ūkininkavimo tikslas- formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Kadangi
atsakovas Sprendimu Nr. S1-353 numatė
keisti žemės tikslinę paskirtį, tuo
pažeidė Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Saugomų teritorijų įstatymo 31
straipsnio 8 dalį, viršijo savo kompetenciją.
Teigia, kad Sprendimas
prieštarauja ir TINP miškotvarkos projektui, patvirtintam LR aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 22 d.
įsakymu Nr.636. kuris yra specialus teritorijų planavimo dokumentas ir pagal
kurį yra organizuojami visi miškų ūkio darbai ir miško naudojimas.
Nurodė, kad sprendimo rengti detalųjį planą, kurio
tikslai prieštarauja TINP planavimo schemai, Taryba negalėjo priimti ir todėl,
kad tokį detalųjį planavimą draudžia ir
Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta, kad
detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų tikslai prieštarauja valstybės,
Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės
lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų
teisės aktų reikalavimams.
Atkreipė dėmesį, į tai, kad TINP direkcija, prašydama
panaikinti Sprendimą Nr. S1-353, įgyvendina Saugomų teritorijų įstatymo 27
straipsnio 8 dalyje nustatytas funkcijas,
TINP nuostatuose (15 p.) įtvirtintus šio parko uždavinius ir TINP
direkcijos nuostatuose (7.6 p.),
apibrėžtus veiklos tikslus, bei, vykdydama jai pavestus uždavinius, gina
viešąjį interesą.
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė
atmesti jį kaip nepagrįstą, o skundžiamą Sprendimą palikti galioti, kadangi jis
buvo priimtas nepažeidžiant jokių teisės aktų.
Atsiliepime paaiškino, kad sprendimą Nr. S1-353 Taryba
priėmė įgyvendindama savo teises ir pareigas bei Vietos savivaldos įstatymu
nustatytą savivaldybės teisę laisvai ir savarankiškai tvarkytis. Teigia,
kad sprendimo leisti rengti teritorijos
detalųjį planą priėmimas neįrodo, jog detalusis planas yra patvirtintas.
Parengtas detalusis planas, įvykužius eilę reikalavimų, turi būti tvirtinamas
savivaldybės taryboje.
Teigia, kad spręsti ginčams dėl teritorijų planavimo
yra nustatyta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kadangi TINP
direkcija nesikreipė į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ar
Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, pareiškėjos skundas
turėtų būti paliktas nenagrinėtu.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas pareiškė prašymą
kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 1993
m. gruodžio 6 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio
nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta TINP
planavimo schema (grafinė dalis) nebuvo paskelbta, neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir įstatymo
„Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo
tvarkos“ 1 straipsniui, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 2 straipsnio 3 daliai,
o bylą sustabdyti iki Konstitucinis Teismas priims sprendimą.
Mano, kad Vyriausybės nutarimas buvo paskelbtas
pažeidžiant minėtas imperatyvias įstatymo normas, todėl TINP schema laikytina
oficialiai nepaskelbta. Pareiškė abejones dėl to, ar minėtą Vyriausybės
nutarimą pasirašę asmenys turėjo tam įgaliojimus.
Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas
sprendžiant UAB „Kempingas“, numatančios plėsti savo veiklą nurodytoje
teritorijoje ir jis nepažeidžia nei teisės aktų, nei TINP interesų. Mano, kad
pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog
visas 77 kvartalas yra užimtas mišku.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su
pareiškėjo skundu sutiko. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad istorinių nacionalinių parkų steigimo tikslas
yra išsaugoti istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūrinius kompleksus ir
jų gamtinę aplinką. Pažymėjo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2
dalies 4 punktas draudžia valstybiniuose parkuose statyti statinius valstybinių
parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose ) ir bendrojo planavimo
dokumentuose nenustatytose vietose. Todėl TINP direkcijos skundžiamas Trakų
rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo leista rengti teritorijos,
skirtos rekreacijos ir turizmo plėtrai, Trakų m., Slėnio g., detalųjį planą,
yra nesuderinamas su TINP nuostatų 6 ir 8 punktais nustatytu reglamentavimu,
TINP planavimo schemos sprendiniais, kurie
nustato, jog viena iš pagrindinių rekreacinės sistemos krypčių yra
apriboti naujų poilsio bazių statybą ir esamų plėtimą. Todėl mano, kad
ginčijamas Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas
Nr. S1-353 yra nesuderinamas su Planavimo schemos sprendiniais, pažeidžia
Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį ir yra neteisėtas,
Pažymėjo, kad
Taryba skundžiamo sprendimo nesuderino su TINP direkcija, kuri pagal LR
Vyriausybės 1991 m. gruodžio 15 d. potvarkį Nr. 995p yra TINP žemės valdytoja.
Trakų rajono savivaldybė taryba
ginčijamu sprendimu nusprendė planuoti teritoriją, kurioje yra TINP
miškų 77 kvartalas, priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Miško žemė gali
būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant
valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Planavimo schemoje nėra
numatyta miško žemę paversti kitomis naudmenomis, o LR Vyriausybės 2002 m.
spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 77
kvartalo sklypai priskirti IIB grupės miškams - miško parkams. Todėl miško
žemės pavertimas kitomis naudmenomis šiomis aplinkybėmis taip pat negalimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros ministerija su
pareiškėjos skundu sutiko. Atsiliepime į skundą ir atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos
valstybinė kultūros paveldo komisija su pareiškėjos skundu sutiko.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kempingas slėnyje“
prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, o Trakų rajono savivaldybės
tarybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. S1-353 palikti galioti,
kadangi priimant šį sprendimą nebuvo pažeisti
nei pareiškėjos nurodyti, nei kiti teisės aktai. Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas
atsižvelgus į UAB „Kempingas slėnyje“ 2005 m. rugpjūčio 11 d. prašymą dėl užsienio
ir kitų turistų srauto išplėsti
Bendrovės turimą poilsio bazę. Atsiliepime nurodė, kad TINP direkcijos
skundas turėtų būti atmestas, kadangi įstatymai jai nesuteikia teisės ginti
viešąjį interesą, kadangi šis interesas
gali būti ginamas tik įstatymų nustatytais atvejais (ABTĮ 5 str.3 d.).Be
to, pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme
tvarka, kurią numato Teritorijų planavimo įstatymo 34, 35 straipsniai. Todėl
pareiškėjo skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu arba byla nutraukta (ABTĮ
103 str.1 p. arba 101 str.7 p.).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m.
gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Trakų rajono
savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 31d. sprendimą Nr.S1-353.
Teismas nurodė, kad TINP nuostatų, patvirtintų
Kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-260, preambulėje
nurodyta, kad juos rengiant buvo vadovautasi ir Saugomų teritorijų įstatymo 27
straipsnio 8 dalimi. Į TINP nuostatus yra perkelta Saugomų teritorijų įstatymo
27 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta valstybinių parkų direkcijų pareiga rūpintis
parko apsauga ir naudojimu pagal jo paskirtį (TINP nuostatų 1,6,7 punktai), t.
y. detalizuota įstatymų leidėjo suteikta
specialioji kompetencija. TINP nuostatų 7.6 punktas, numatantis kad
direkcija teikia ieškinius dėl TINP
nuostatų, teritorijos ir apsaugos (buferinės) zonos naudojimo pažeidimų
Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka, yra vienas iš būdų, kuriais TINP
direkcija jai įstatymų leidėjo suteiktos specialiosios
kompetencijos ribose (STĮ 27 str.8 d.) numatė įgyvendinti įstatymų leidėjo jai
nustatytas pareigas. Kadangi pareiškėjas turi įstatymo nustatytą specialiąją
kompetenciją vykdyti įstatymo jai pavestus uždavinius, kurie atitinka viešąjį
interesą, todėl pareiškėjas yra tinkamas
subjektas kreiptis į administracinį teismą dėl valstybės intereso gynimo (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p.).
Teismas nustatė, kad skundžiamas administracinis aktas
Teritorijų planavimo įstatymo taikymo prasme nelaikytinas detaliojo plano
rengimo procedūros dalimi. Nagrinėjamu atveju detaliojo plano rengimo procedūra
nėra prasidėjusi, kadangi savivaldybės tarybos sprendimas leisti rengti
teritorijos detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo taikymo prasme nėra
detaliojo plano rengimo procedūros dalis, todėl šiam ginčui neprivaloma
išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Nors atsakovas
prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu
ištirti, ar 1993 m. gruodžio 6 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 912 „Dėl Trakų
istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ visa apimtimi
neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymui Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir
kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos, tačiau iš pateiktų argumentų
teismas padarė išvadą, kad jis iš esmės kelia klausimą ta apimtimi, kuria nebuvo paskelbta „Valstybės žiniose“ Nutarimo
patvirtinta TINP planavimo schemos
grafinė dalis. Taip pat pareiškė
abejones ar Nutarimas pasirašytas tam įgaliotų pareigūnų (pasirašė Ministras
Pirmininkas bei Pramonės ir prekybos ministras, l.e. statybos ir urbanistikos
ministro pareigas).
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl
Nutarimą pasirašiusių pareigūno įgaliojimų yra nepagrįsti jokiais įrodymais.
Teisėjų kolegijai taip pat nekilo abejonių dėl to, kad TINP planavimo schemos
(grafinės dalies) nepaskelbimas „Valstybės žiniose“ kartu su 1993 m. gruodžio 6
d. Vyriausybės nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko
planavimo schemos patvirtinimo“, galėjo suklaidinti ar kitaip įtakoti atsakovo
2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo
Nr. S1-353 priėmimą, kadangi iš
atsakovo pateiktų teismui įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjui TINP planavimo schemos grafinė
dalis buvo žinoma. Atsakovas į teismo pasiūlymą (1 t., l.175) pateikti visą
2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. S1-353 rengimo medžiagą, pateikė ištrauką
(2 t., l.35-37,39) iš TINP planavimo schemos, patvirtintos minėtu LR
Vyriausybės nutarimu (1 t., l.47,50-51). Todėl prašymą dėl kreipimosi į
Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir bylos stabdymo netenkino.
Teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės taryba
2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. S1-353 „Dėl teritorijos, skirtos
rekreacijos ir turizmo plėtrai, Trakai, Slėnio g., detaliojo plano rengimo“ (1
t., l.12) nusprendė leisti rengti teritorijos, skirtos rekreacijos ir turizmo
plėtrai, Trakų mieste, Slėnio gatvėje, detalųjį planą, kurio tikslas: kitos
paskirties žemės sklypo ribų, ploto, naudojimo būdo ir pobūdžio, rekreacinių
išteklių naudojimo ir apsaugos režimo, teritorijos tvarkymo priemonių bei
statybos reglamentų nustatymas (1 t., l.12). Atsakovas šį sprendimą priėmė
spręsdamas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kempingas slėnyje“, kuri 1998 m.
lapkričio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi yra išsinuomojusi iš
valstybės 99 metams 5,5791 ha ploto žemės
sklypą Slėnio g.1, Trakuose, ir valdo nuosavybės teise šiame sklype esančius 15
su turizmo verslu susijusių nekilnojamojo turto objektų, 2005 m. gruodžio 8 d.
prašymą (1 t., l.66) dėl 6 ha teritorijos kempingo plėtrai suteikimo.
Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 m. rugpjūčio 31
d. sprendimu Nr. S1-353 leido rengti detalųjį planą teritorijos (4,4 ha), kuri
yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Sprendimo rengimo medžiagoje esanti
planuojamos teritorijos ištrauka iš TINP
planavimo schemos (1 t., l. 50-51),
patvirtinta LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 (2 t., l.39)
ir kita grafinė medžiaga, kurioje yra žymos apie planuojamoje teritorijoje
esantį mišką (2 t., b. l. 40), patvirtina, jog atsakovas žinojo, jog planuojama
teritorija yra TINP teritorijoje, valstybiniame miške. Ant sprendimo projekto
yra TINP direktoriaus atsisakymas derinti šį projektą ir atskiru 2005 m. lapkričio 22 d. raštu išreikštas
atsisakymas išduoti sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti nurodant tuos
pačius prieštaravimus įstatymams ir poįstatyminiams teisės aktams, kuriuos
pareiškėja nurodė savo skunde teismui (2 t., b. l.42; 1 t., b. l.63-64).
Teismas nustatė, kad LR Vyriausybė Trakų istoriniam
nacionaliniam parkui, kuris buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 vertingam kultūriniu bei
gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui su Trakų pilimi,
etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei naudoti, 1991 m. gruodžio 16 d.
potvarkiu Nr. 995p perdavė (miškams bei vandenims apsaugoti ir naudoti) 3545,40
ha žemės, tarp jos ir ginčo teritoriją (b.l. 89-90). Skundžiamu sprendimu
numatytos detaliojo planavimo teritorijos apsaugos ir naudojimo režimui yra
reikšminga LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtinta Trakų istorinio
nacionalinio parko planavimo schema (1 t., b. l. 50-51), TINP nuostatai, LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas
Nr.1154 Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo, kuriuo nustatyti
valstybinės reikšmės miško plotai, tarp jų - TINP miškų 77 kvartalas, LR
Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 1651 Dėl Alytaus, Klaipėdos,
Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų
priskyrimo miškų grupėms“.
Kadangi teritorija, kurioje atsakovas 2005 m.
rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. S1-353
leido rengti detalųjį planą, yra valstybinio parko (TINP) teritorijoje,
teismas padarė išvadą, kad atsakovas, spręsdamas UAB „Kempingas slėnyje“
prašymą (1 t., b. l.66), turėjo vadovautis Saugomų teritorijų įstatymu,
Teritorijų planavimo įstatymu, Miškų įstatymu ir su jų įgyvendinimu susijusiais
poįstatyminiais teisės aktais. Sprendime
jo priėmimo teisiniais pagrindais yra nurodyti Teritorijų planavimo įstatymas,
Vietos savivaldos įstatymas ir LR aplinkos ministro 2004 m. gegužės3 d.
įsakymas Nr.D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“, tačiau
nenurodyti paminėtų teisės aktų straipsniai, dalys, punktai, todėl iš sprendimo
nėra aišku kokiomis teisės aktų nuostatomis buvo vadovautasi. Pagal Vietos
savivaldos įstatymo 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių nuostatas teritorijų planavimas, kraštovaizdžio,
nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymas ir apsauga, infrastruktūros,
socialinės ir ekonominės raidos planavimas, turizmo, būsto, smulkaus ir
vidutinio verslo plėtros programų rėmimas yra priskirtosios (ribotai
savarankiškos) savivaldybės funkcijos. Įgyvendindami šias funkcijas
savivaldybių administravimo subjektai (LR ABTĮ 2 str.9 d.) turi vadovautis ne
tik Vietos savivaldos įstatymu, bet ir atitinkamais specialiaisiais įstatymais
bei su jų įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais norminiais teisės aktais.
Kadangi numatyta detaliojo planavimo teritorija yra valstybiniame parke, t. y.
saugomoje teritorijoje, atsakovas, spręsdamas ar gali leisti rengti detalųjį
planą, privalėjo pirmiausia
vadovautis Saugomų teritorijų įstatymu,
tačiau iš sprendimo, jo projekto ir aiškinamojo rašto teismas nustatė, kad
Trakų rajono savivaldybės taryba šiuo įstatymu
nesivadovavo (1 t., l.92-93; 2 t., l. 38-42). Vietos savivaldos įstatymu
numatyta savivaldybių teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis, kuria remiasi
atsakovė, nėra absoliuti ir ja naudojantis negali būti pažeidžiami kiti
įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai bei viešasis interesas.
Teismas nurodė, kad pagal specialųjį teritorijų
planavimo dokumentą - TINP planavimo schemą, teritorija, kurioje atsakovas 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu
Nr. S1-353 (2 t., b. l.38,40) leido rengti detalųjį planą, yra rekreacinėje
TINP zonoje. Planavimo schemos 2 dalis nustato TINP planavimo ir tvarkymo principus. TINP planavimo schemos
III dalyje ir 2,3 prieduose yra nustatyti rekreacinės zonos tikslai, naudojimo
ir tvarkymo režimas. Todėl savivaldybė savo sprendimu negalėjo leisti rengti detalųjį
planą, nustatantį kokius nors kitus tikslus, negu nustatyta TINP planavimo
schemoje. Ginčo sprendime yra numatytas žemės paskirties keitimas, naudojimo
būdo ir pobūdžio, rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos režimo,
teritorijos tvarkymo priemonių ir statybos reglamentų nustatymas. TINP
planavimo schemos III dalyje „Rekreacinė
zona“ nustatyta, kad rekreacinės zonose – miško parkuose statyti naujus
statinius draudžiama, o esamose rekreacinėse įstaigose, išvardytose šio teisės akto 3 priede, leidžiama statyti
rekreacines įstaigas pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus.
Iš trečiojo suinteresuoto asmens
prašymų, aiškinamojo rašto (1 t., l. 66,93, 2 t., l.9-10), atsakovo ir trečiojo
suinteresuoto asmens UAB „Kempingas slėnyje“ paaiškinimų teismas padarė išvadą,
kad nagrinėjamu atveju detaliojo planavimo tikslas buvo orientuotas į naujų
statinių statybą tam nenumatytoje teritorijoje. Konstatavo, kad tai pažeidžia
Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, TINP planavimo schemos 2
dalies, III dalies „Rekreacinė zona“ ir
IV dalies „Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinės sistemos
plėtotė“ 2 punkto nuostatas, kurios
riboja naujų poilsio bazių statybą ir
esamų plėtojimą.
Teritorija, kurioje atsakovas 2005 m. rugpjūčio 31 d.
sprendimu Nr. S1-353 leido rengti detalųjį planą, pagal Vyriausybės 1997 m.
spalio 23 d. nutarimą 1154 priskirtina valstybinės reikšmės miškams, t. y. TINP
miškų 77 kvartalui (1 t., l.15,16,47-48-49). Miškų įstatymo 11 straipsnio 1
dalis nustato, kad miško žemė kitomis naudmenomis gali būti paversta tik
išimtinais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka, derinant valstybės, miško
savininko ir visuomenės interesus. LR
Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarime Nr. 1651 nurodyta, kad valstybinių
miškų administracinė vietovė – Trakų
istorinio nacionalinio parko 77 kvartalas pagal miškų skirstymą į grupes ir
pogrupius yra priskirtas II grupei (specialiosios paskirties miškai) pogrupiui
B 25 (rekreaciniai miškai – miško
parkai). Pagal Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos, patvirtintos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641, 7.2
punktą II grupės rekreaciniuose, III grupės ir IV grupės miškuose, esančiuose
saugomose teritorijose, miško žemę paversti kitomis naudmenomis galima tik
reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu ir rekreaciniu
naudojimu, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. TINP
planavimo schema nenumato miško žemės, esančios TINP rekreacinėje zonoje,
pavertimo kitomis naudmenomis. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas padarė
išvadą, kad atsakovas, nepaisydamas Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2
dalies, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, TINP planavimo schemos ir TINP
nuostatų, nepagrįstai suteikė prioritetą ne viešajam interesui, o trečiojo suinteresuoto asmens turizmo
verslo plėtojimo interesui.
Teismas pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 24
straipsnio 4 dalis nustato, kad
detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai
prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos,
apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų
sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Specialiuoju
planavimo dokumentu - TINP planavimo schema - ginčui aktuali teritorija yra priskirta
rekreacinei TINP zonai. TINP nuostatų 8 punktas nustato, kad teritorijų
planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, kelių, inžinerinių
komunikacijų ir kitų objektų projektai rengiami, derinami ir tvirtinami
teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų
sprendiniai neturi prieštarauti TINP planavimo schemai. Teismas nustatė, kad
Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. S1-353
(1 t., l.12) leido rengti detalųjį teritorijos, priskirtos rekreacinei zonai,
planą. Pagal Planavimo schemos IV dalies „Trakų istorinio nacionalinio parko
rekreacinės sistemos plėtotė“ 2 punkto
nuostatas, naujų poilsio bazių statyba
ir esamų plėtimas yra ribojamas,
siekiama geriau panaudoti esamas poilsio įstaigas, pritaikant jas parko
uždaviniams, pailginant jų veiklos sezoną. Planavimo schemos 3 priede „Poilsio
įstaigos ir jų naudojimas“ išvardintas baigtinis rekonstruotinų ir statomų
poilsio įstaigų sąrašas. TINP nuostatų 6 punktas draudžia istoriniame nacionaliniame
parke kurti naujas, tarp jų - rekreacines įmones. TINP individualaus apsaugos reglamento,
patvirtinto LR kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436,
43.2 punktas reglamentuoja, kad detaliai suplanuotose teritorijose rekreacinės
paskirties žemėje rekreacinių įrenginių ir pastatų statyba galima tik
intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijose ir jei tai neprieštarauja
Planavimo schemai. Atsakovas 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. S1-35
leisdamas rengti detalųjį planą TINP rekreacinėje, negalėjo
nustatyti tokius detaliojo plano rengimo tikslus, kurie kaip nors
pakeistų specialiuoju poįstatyminiu teisės aktu – LR Vyriausybės patvirtinta
TINP planavimo schema - numatytas šios
teritorijos dalies tvarkymo, naudojimo, apsaugos ir vystymo sąlygas, o taip pat tokius
tikslus, kurie prieštarautų minėtoms Saugomų teritorijų įstatymo (STĮ 13
str.2 d. 4 p.), TINP Nuostatų 6,8 punktų
normoms. Kadangi ginčo sprendime nurodyti detaliojo planavimo tikslai
prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 daliai, Miškų įstatymo
11 straipsnio 1 daliai, TINP planavimo schemos sprendiniams bei TINP nuostatų
6,8 punktams, teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą,
pažeidė LR teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį. Leidimas rengti
detalųjį planą yra parengiamasis administracinis veiksmas detaliajam teritorijos planavimui ir jis turi
atitikti visus įstatymų bei poįstatyminių aktų reikalavimus, nepažeisti viešojo
intereso, nesukelti tretiesiems asmenims
nepagrįstų ir neteisėtų lūkesčių.
III.
Atsakovas Trakų rajono savivaldybės taryba apeliaciniu
skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m.
gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti
kaip nepagrįstą. Taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį teismą.
Apeliacinis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalies
nuostatos neįtvirtina pareiškėjo teisės ginti viešuosius interesus teisme.
Pareiškėjo įgaliojimai organizuoti TINP veiklą ir rūpintis TINP negali būti
sutapatinti su TINP direkcijos teise kreiptis į teismą LR Administracinių bylų
teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies tvarka. Be to, teisė
ginti viešąjį interesą teisme gali būti nustatyta tik įstatymu, o ne
poįstatyminiu aktu. Visi poįstatyminiai teisės aktai yra priimami įgyvendinti
ir detalizuoti įstatymų nuostatas. Aplinkybė, jog poįstatyminis teisės aktas
yra priimtas įgyvendinant įstatymą nesudaro pagrindo teigti, jog teisė kreiptis
į teismą TINP direkcijai gali būti suteikiama Kultūros ministro įsakymu, o ne
įstatymu. Nustačius, jog pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę kreiptis į
administracinį teismą dėl kitų asmenų teisių, valstybės ar kitų viešųjų
interesų gynimo, administracinis teismas nagrinėjamu atveju turi įvertinti, ar
Tarybos sprendimas pažeidžia subjektines pareiškėjo teises arba įstatymų
saugomus jo interesus. Tokių subjektinių teisių pažeidimų TINP direkcija
nenurodė, jų nenustatė ir teismas. Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas (2005 m. kovo 8 d. sprendimas
administracinėje byloje Nr. A10-284-2005).
2. Ginčas kilęs dėl Trakų rajono savivaldybės
sprendimo, priimto detaliojo plano rengimo procedūros metu (sprendimą leisti
rengti detalųjį planą). Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 34
straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 4 ir 5
punktų nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio ginčams spręsti yra
nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjas šia
ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nepasinaudojo, todėl jo skundas turi būti
paliktas nenagrinėtas (ABTĮ 103 str. 1 p.) arba byla nutraukta (ABTĮ 101 str. 7
p.). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
(2006 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-81-06).
3. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007
m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AI0-31/2007 matyti,
kad 1993 m. gruodžio 6 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 912 (toliau – ir
nutarimas) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymo „Dėl
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo
tvarkos“ nuostatoms. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, jog „įstatymus ir
kitus teisės aktus „Valstybės žiniose“ oficialiai skelbia juos pasirašę
pareigūnai“. Vyriausybės nutarimą pasirašė du pareigūnai - Ministras
pirmininkas Adolfas Šleževičius ir Pramonės ir prekybos ministras, l.e.
statybos ir urbanistikos ministro pareigas Kazimieras Juozas Klimašauskas.
Todėl šie pareigūnai turėjo teisę ir pareigą oficialiai paskelbti Vyriausybės
nutarimą „Valstybės žiniose“. Įsakymą paskelbti Nutarimą priėmė Statybos ir
urbanistikos ministras Algirdas Vapšys. Taigi, Vyriausybės nutarimą paskelbė
neįgaliotas šį veiksmą atlikti asmuo.
4. Priimant sprendimą buvo laikomasi su Tarybos
sprendimo priėmimu susijusių norminių teisės aktų reikalavimų, inter alia,
Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimų. Aplinkybė, jog visi teisės aktai,
kurių buvo laikomasi bei kurie buvo įgyvendinti, nėra nurodyti skundžiamame
sprendime, nėra pagrindas sprendimui panaikinti (ABTĮ 89 str.).
5. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 24
straipsnio 4 dalį, šios teises normos pagrindu priimtas teisės aktas (šioje
byloje - Tarybos sprendimas) gali būti pripažintas neteisėtu tik nustačius jo
tikslus bei pagrindus jų prieštaravimą specialiųjų planų sprendiniams, taip pat
įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.
Teismas netinkamai išaiškino Tarybos sprendimo turinį
ir tikslus ir padarė nepagrįstą išvadą, susijusią su jo prieštaravimu Saugomų
teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui. Tarybos sprendimu nebuvo
išduotas leidimas statyboms, nenumatytoms TINP Schemoje, ar kitu būdu nebuvo
suteikta teisė vykdyti ar įsipareigota ateityje suteikti teisę vykdyti tokias
statybas. Tarybos sprendimu buvo leista rengti teritorijos, skirtos rekreacijos
ir turizmo plėtrai, detalųjį planą. Leidimo išdavimas reiškia, kad detaliojo
plano rengimo metu, dalyvaujant visuomenei, TINP direkcijai bei vykdant visas
teisės aktų nustatytas procedūras, yra rengiamas teritorijos detalusis planas.
Detaliojo planavimo metu yra nustatoma, ar galima statyba nurodytoje
teritorijoje, ir jei galima - kokiomis sąlygomis. Detaliojo planavimo
procedūros metu yra sprendžiama eilė kitų svarbių žemės naudojimo klausimų,
tame tarpe, sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio, rekreacinių išteklių naudojimo
ir apsaugos režimo, teritorijos tvarkymo priemonių, servitutų, rekreacinės
veiklos specializacijos nustatymo ir kt., kurie nėra susiję su statybos
reglamentų planuojamoje teritorijoje nustatymu. Tarybos sprendime nurodyta teritorija
yra rekreacinių įstaigų teritorijoje, kurios tikslas yra „Statyti rekreacijos
įstaigas, jų aplinką pritaikyti poilsiavimui“ (TINP Schemos III d. 3 p. 3 papunktis).
6. TINP Schemos IV skyriaus 4 dalies 2 punktas
nustato, kad viena iš rekreacines sistemos formavimo krypčių yra „Apriboti
naujų atostoginio poilsio bazių statybą esamų plėtimą pirmoje eilėje
panaudojant esamas poilsio įstaigas, pritaikant jas parko uždaviniams,
prailginant jų veiklos sezoną“. Ši norma neįtvirtina naujų atostoginio poilsio
bazių statybos draudimo,
tačiau įtvirtina vieną iš pagrindinių rekreacinės sistemos
formavimo krypčių. Ši teisės norma aiškintina sistemiškai su TINP Schemos III
dalies 3 punkto 1 papunktyje įtvirtintu rekreacijos įstaigų teritorijų
tikslu: „Statyti rekreacijos įstaigas, jų aplinką pritaikyti
poilsiavimui“. Tarybos sprendimas buvo
priimtas atsižvelgiant į UAB „Kempingas slėnyje“ 2005 m. rugpjūčio 11 d.
prašymą. Konstatavus, jog UAB „Kempingas slėnyje“ valdoma rekreacijos įstaiga
yra maksimaliai išnaudojama, nėra pagrindo teigti, kad TINP Schemos III dalies
3 punkto 1 papunktyje nurodyto rekreacijos įstaigų teritorijų tikslo statyti
rekreacijos įstaigas įgyvendinimas (esamos poilsio bazės plėtimas) prieštarauja
TINP Schemos IV skyriaus 4 dalies 2 punkte nustatytai rekreacinės sistemos
formavimo krypčiai.
Teismas nenurodė, kuo remiantis yra daroma išvada, jog
Tarybos sprendimo priėmimo pasėkoje bus įsteigta nauja poilsio įstaiga.
7. Tarybos sprendime nėra įtvirtintų jokių nuostatų
apie naujų poilsio įstaigų kūrimą. Priešingai, iš UAB „Kempingas slėnyje“ 2005
m. rugpjūčio 11 d. prašymo matyti, jog teritorija galimai bus skirta jau
veikiančios rekonstruotinos poilsio įstaigos nurodytos TINP Schemos 3 priede
teikiamų paslaugų plėtotei. Esamų poilsio įstaigų rekonstrukcija ir teikiamų
paslaugų gerinimas yra glaudžiai susijęs su naujo žemės sklypo sutvarkymu ir
pritaikymu rekreacijai.
8. Sprendime nurodyta teritorija priskirta rekreacinių
įstaigų teritorijai (TINP Schema). Rekreacinių įstaigų teritorija yra priskiriama
rekreacinio prioriteto zonoms (TINP Nuostatų 6.3 p.). Sistemiškai aiškinant
TINP Reglamento 43.1 p. ir 43.2 p. darytina išvada, kad Rekreacinių įstaigų
teritorija, kurioje yra numatyta poilsio įstaigų (statinių) statyba, yra
priskiriama intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijoms. TINP Reglamentas
nustato, kad Trakų istoriniame nacionaliniame parke skatinama pažintinio
turizmo organizavimas, poilsiaviečių įrengimas rekreacinio prioriteto zonose,
kurios nustatytos planavimo schemoje ar kituose specialiuosiuose planuose, bei
rekreacinės infrastruktūros kūrimas (TINP Reglamento 59.8-59.10 p.). Šios
teisės aktų nuostatos patvirtina, kad Tarybos sprendimas yra priimtas tinkamai
atsižvelgiant į TINP Reglamento 43.2 punkto reikalavimus, nes Tarybos sprendime
nurodyta teritorija yra priskirta intensyvaus rekreacinio naudojimo
teritorijoms, kuriose TINP Schema numato rekreaciniu ištaigų statybą.
9. Teismas
padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas, nurodydamas, kad Teritorijų
planavimo dokumentų statinių ir įrenginių statybos, kelių inžinerinių
komunikacijų ir kitų objektų projektai rengiami, derinami ir tvirtinami
teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų
sprendiniai neturi prieštarauti TINP Schemai. Vėliau teismas nurodo, kad Trakų
rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas <...> nėra
planavimo dokumentas. Tačiau pripažinus, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos
2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas nėra planavimo dokumentas, jam nėra taikomi
TINP Nuostatų 8 punkto reikalavimai.
10. UAB „Kempingas slėnyje“ savo prašyme neišreiškė
noro statyti naujus statinius teritorijoje, kuri nurodyta prašyme. Kempingo
plėtra nėra neišvengiamai susijusi su teritorijos užstatymu naujais statiniais.
Iš UAB „Kempingas slėnyje“ atsiliepimo į skundą ir paaiškinimų matyti, jog
kempingo plėtrai yra reikalinga įrengti vaikų žaidimo aikštelių, pėsčiųjų
pasivaikščiojimo, dviračių takų, vietų lauko pramogoms, vietų (vejos)
palapinėms statyti, kempingo aikštelių. Teismas neįvertino UAB „Kempingas
slėnyje“ nurodytos aplinkybės, jog teritorijoje jokių kapitalinių statinių
statyti nereikia, nes sanitarinės higienos patalpos, pirtys, viešojo maitinimo
pastatai jau yra šiuo metu esame sklype ir pilnai patenkintų papildomai
atvykusių turistų poreikius. Šių rekreacijos įrenginių įrengimą kempinguose
numato ir Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos Ūkio
ministerijos direktoriaus įsakymas Dėl kempingų klasifikavimo reikalavimų
patvirtinimo (2003 m. kovo 26 d. Nr. 2I-v). Tarybos nutarime įtvirtinti tikslai
atitinka TINP Schemos III dalies 3 p. 1 papunktyje nurodytą rekreacijos
teritorijų tikslą statyti rekreacijos įstaigas, jų aplinką pritaikyti
poilsiavimui. TINP Nuostatų 5.13 punkte nurodytą TINP uždavinį plėtoti pažintinį
turizmą, sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, trumpalaikį poilsiavimą
specialiai tam įrengtose ir skirtose teritorijose. TINP Reglamente nurodytai
skatinamai veiklai: pažintinio turizmo organizavimas, poilsiaviečių įrengimas
rekreacinio prioriteto zonose, rekreacinės infrastruktūros kūrimas (59.8-59.10
p.). Tarybos sprendimas atitinka TINP Schemą ir joje įtvirtintas pagrindines
TINP rekreacinės sistemos plėtotės nuostatas. Tarybos sprendime nurodyta
teritorija yra priskiriama intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijoms,
kuriose pagal TINP Schemą yra numatytos Rekreacinės įstaigos.
11. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 56 priedą
(grafinis). Teismas neatsižvelgė į atsakovo atstovo paaiškinimus, jog 77 miškų
kvartalas užima ne visą planuojamą teritoriją, o yra netaisyklinga forma
išsidėstęs maždaug pusėje pusiasalio (77 miško kvartalo teritorija pažymėta
žalia spalva ir apibrėžta raudona linija). Likusioje pusiasalio dalyje yra
pažymėta ne miško, o miesto teritorija, kuriai Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimas netaikomas.
Vykdant detaliojo planavimo procedūras, būtų nustatytas kiek teritorijos užima
valstybiniai miškai, o kiek kitos paskirties žemė. Tai nustačius, vykdant
detaliojo planavimo procedūras yra nustatoma ir atitinkama pagrindinė tikslinė
žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, rekreacinių išteklių naudojimo ir
apsaugos režimas, teritorijos tvarkymo priemonės. Nei Tarybos sprendimu, nei UAB
„Kempingas slėnyje“ prašymu nėra numatytas tikslas paversti miško žemę kitomis
naudmenomis, o dėl to Miškų įstatymas šioje byloje pritaikytas nepagrįstai.
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
formuoja praktiką, jog „ABTĮ normose įtvirtinta teisėjo (teismo) pareiga
nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas
ištirti ir priimti teisėtą ir pagrįstą atitinkantį įstatymo reikalavimus,
sprendimą (81, 86, 87 straipsniai). Kolegijos nuomone, pirmos instancijos
teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė šias nuostatas, ir tokia
teisės normų pažaida lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Vilniaus apygardos
administracinis teismas, nagrinėdamas bylą tiriant ir vertinant įrodymus,
nustatant visas svarbias aplinkybes, nebuvo aktyvus. Teismas apsiribojo byloje
esančių rašytinių įrodymų aprašymu ir materialinės teisė normų aiškinimu,
nereikalaudamas naujų papildomų įrodymų, jų netirdamas ir nevertindamas
sąveikoje su byloje jau esančiais įrodymais“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4
- 789-2003). Taigi, teismas, neišreikalavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 56 priedo originalo
išrašo, pažeidė teismo
aktyvumo administraciniame procese
principo reikalavimus.
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su
apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad:
1. Valstybiniai parkai buvo įsteigti gamtiniu,
kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose,
kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio
tvarkymo zonų nustatymu. Saugomų teritorijų įstatymas įsigaliojo 1993 m.
lapkričio 24 d. (Žin., 1993, Nr.63-1188). Šio įstatymo 26 straipsnis nustatė
valstybinių parkų tarnybų teises ir pareigas - Valstybinių parkų tarnybos,
Įgyvendindamos parko uždavinius ir remdamosi parkų teritorinio planavimo
dokumentais, atsako už parko būklę, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos
Vyriausybei dėl žemės, miško, vandenų rekreacinės infrastruktūros naudojimo,
nustato parko teritorijos lankymo tvarką, kontroliuoja fizinių ir juridinių
asmenų ūkinę (taip pat ir rekreacinę) veiklą parkų teritorijose, teikia
ieškinius dėl valstybinių parkų nuostatų ir teritorijos naudojimo pažeidimų
įstatymų nustatyta tvarka. 2001 m. gruodžio 4 d. priėmus naują Saugomų
teritorijų įstatymo redakciją, veiklą valstybiniuose parkuose organizuoti buvo
pavesta jau nebe valstybinių parkų tarnyboms, o valstybės biudžetinėms įstaigoms
- direkcijoms. Naujoje Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalies
redakcijoje buvo nustatyti esminiai valstybinių parkų direkcijų veiklos
uždaviniai, taip pat nurodyta, kad direkcijos turi ir kitas jų nuostatuose
nustatytas teises ir pareigas. Toks teisinis reglamentavimas nulėmė tai, kad
valstybinių parkų direkcijų kompetencija buvo galutinai suformuota jų
nuostatuose, kuriuose atitinkamai buvo atkartotos LR Saugomų teritorijų
įstatymo 27 straipsnio 8 dalies normos ir nustatytos papildomos direkcijų
teisės bei pareigos. Sistemiškai aiškinat nurodytas teisės normas darytina
išvada, kad valstybinių parkų direkcijos, tame tarpe ir TINP direkcija, turi
specialią kompetenciją, kuri yra neatsiejamai susijusi su valstybės interesų
saugomose teritorijose apsauga ir gynimu. Teismo sprendimas atitinka Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktiką,
suformuluotą 2007 m. vasario
27 d. nutartyje administracinėje
byloje Nr.A143 -215/2007.
2. Tarybos sprendimo priėmimas, kuriuo leidžiama
pradėti detalųjį teritorijos planavimą, nėra priskiriamas nei vienam Teritorijų
planavimo įstatymo 25 straipsnyje nurodytam detaliojo teritorijų planavimo
proceso etapų. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 19, 20, 36, 37
dalių, 25, 34 ir 35 straipsnių nuostatas tarybos sprendimas leisti rengti
detalųjį planą nėra detaliojo planavimo proceso dalis, kad valstybinę
teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms nesuteikta teisės
tikrinti savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais leidžiama pradėti detalųjį
planavimą, teisėtumo. Tokio administracinio akto teisėtumo tikrinimas yra
priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, o privaloma ikiteisminė
nagrinėjimo tvarka netaikoma.
3. Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 912
paskelbė jį pasirašę pareigūnai (Žin., 1993, Nr.68-1287). Tuo tarpu Statybos ir
urbanistikos ministras Algirdas Vapšys priėmė įsakymą paskelbti ne 1993 m.
gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 912, o šiuo nutarimu patvirtintą Trakų istorinio
nacionalinio parko planavimo schemą (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis
planą ir aiškinamąjį raštą) (Žin., 1994, Nr.10-162).
4. Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime
pažymėjo, kad žemė, miškai, parkai, vandens I telkiniai yra ypatingi nuosavybės
teisės objektai, nes žemės, miškų parkų vandens telkinių I tinkamas naudojimas
ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos
sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka,
gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės
yra visuotiną reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos
išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis
interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. TINP direkcija
savo procesiniuose dokumentuose nurodė net keletą teisės aktų, kuriems
prieštarauja Trakų rajono savivaldybės 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr.S
1-353, bei išdėstė argumentus, dėl ko priimtas sprendimas yra neteisėtas ir
turėtų būti panaikintas.
5. TINP direkcija savo procesiniuose dokumentuose
nurodė net keletą teisės aktų, kuriems prieštarauja Trakų rajono savivaldybės
2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr.S1-353, bei išdėstė argumentus, dėl ko
priimtas sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.
6. Pagal TINP planavimo schemos IV skyriaus 4 dalies 2
punktą, esminė TINP rekreacijos sistemos formavimo kryptis yra apriboti naujų
poilsio bazių statybą, esamų plėtimą, geriau panaudoti esamas poilsio įstaigas,
pritaikant jas parko uždaviniams, pailginant jų veiklos sezoną. Vadovaujantis
planavimo schemos IV skyriaus 4 dalies 6 punktu, prioritetas teikiamas
rekreacijos įstaigoms, kurios vykdo kultūrinę pažintinę veiklą, auklėja
jaunimą, sudaro galimybę TINP lankyti socialiai remtiniems žmonėms. Pagal UAB
„Kempingas slėnyje“ įstatus, šios bendrovės veiklos tikslai - vykdyti gamybinę,
komercinę veiklą, teikti paslaugas, gauti pelną.
7. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą 12 straipsnio 1
dalį sąlygų rekreacijai sudarymas nėra prioritetinis valstybinių parkų steigimo
tikslas. Tiek pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą, tiek pagal TINP nuostatus,
pirmenybė teikiama pažintiniam turizmui, kuris orientuojasi į tikslingą krašto
gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių),
kraštovaizdžio bei istorijos pažinimą, taip pat skirtą mokslui ir mokymui.
8. Pagal LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą
minėta teritorija yra priskirtina Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 77
kvartalui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimą
Nr. 1651 Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 77 kvartalas yra priskirtas
specialios paskirties IIB grupės miškams - miško parkams. Pagal TINP
individualaus apsaugos reglamento 49 punktą miško parkuose gali būti įrengiami
būtini rekreaciniai įrenginiai. Tas pats reglamentas apibrėžia ir rekreacinių
įrenginių sąvoką. Tokį režimą miško parkuose nustato ir TINP planavimo schema,
pagal kurią statyti naujus pastatus miško parkuose draudžiama, šios teritorijos
naudojimas - poilsiavimas miške, ribotas miškų ūkinis naudojimas.
9. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko
miškotvarkos projektą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2001
m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.636 (Žin., 2002, Nr.12-419), miškų 77 kvartalas
suformuotas kaip vienas žemės sklypas, o šiame žemės sklype esančios kitos
žemės naudmenos, vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimu
Nr.1278 patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo
ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį
padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių 5 punktą, taip pat
priskiriamos miško žemei.
10. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m.
rugpjūčio 31 d. sprendime Nr.S1-353 nurodyta, kad detaliojo planavimo tikslas
yra ir statybos reglamentų nustatymas. Pagal Teritorijų planavimo įstatyme
įtvirtintus detaliojo planavimo uždavinius, taip pat kokiais atvejais yra
rengiami detalieji planai, akivaizdu kad detalusis planavimas dažniausiai
vykdomas siekiant suformuoti žemės sklypus statinių statybai, todėl minėtame
sprendime yra įtvirtinta tokia nuostata. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22
straipsnio 3 dalį detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti
statiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat kai statant statinius
žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas. Šios teritorijos
tvarkymo ir naudojimo režimas nustatytas TINP planavimo schemoje, miškotvarkos
projekte, o TINP direkcija neinicijuoja jo keitimo. Statybos leidimas būtų
nereikalingas statant nesudėtingus statinius, pvz., sūpynes, laipynes,
pavėsines, įrengiant pėsčiųjų takus, stendus ir pan.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros ministerija
su skunde išdėstytais argumentais
nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliaciniame skunde
papildomai pateiktas reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m.
gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 912 „Dėl
Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ paskelbimo
neteisėtumo pripažinimo yra nepagrįstas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2
straipsnio 26 dalį specialusis planas
apibūdinamas kaip teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijų
vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir apsaugos kryptis, priemones ir
reikalavimus, ir tai reiškia, kad specialusis planas nėra teisės aktas, kuriam
turi būti taikomos Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo
tvarkos įstatymo reikalavimai. Tai patvirtina Teritorijų planavimo įstatymo 18
straipsnio 4 dalies nuostata, kad patvirtintas specialusis planas įsigalioja
kitą dieną po to, kai Seimo, Vyriausybės, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų
sprendimas dėl šio plano patvirtinimo paskelbiamas „Valstybės žiniose“.
Statybos ir urbanistikos ministro 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 212 „Dėl
Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ skelbia jau
patvirtintą minėtu Vyriausybės nutarimu planavimo dokumentą, o ne įsako
paskelbti Vyriausybės nutarimą, kaip yra teigiama apeliaciniame skunde.
Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema
yra valstybinės reikšmės specialusis planavimo dokumentas, todėl šios schemos
grafinės dalies nepaskelbimas nesudaro pagrindo Vyriausybės nutarimo, kuriuo
šia schema yra patvirtinta, negaliojimui.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo
atstovas paaiškino, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašė apeliacinio
skundo netenkinti.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų, Lietuvos Respublikos valstybinės
kultūros paveldo komisijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
atstovai paaiškino , kad nesutinka su apeliaciniu skundu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2005 m.
rugpjūčio 31 d. sprendime Nr. S1-353 nurodyti detaliojo planavimo tikslai
prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 daliai, Miškų įstatymo
11 straipsnio 1 daliai, TINP planavimo schemos sprendiniams bei TINP nuostatų
6,8 punktams. Pripažino, kad atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, pažeidė
LR teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį, todėl sprendimas
neteisėtas ir naikintinas.
Apeliantas skundą grindžia tuo, kad teismas,
priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai
taikė bei aiškino teisės aktus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių bylos
aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai
susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam
teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu.
Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės
taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė
faktines aplinkybes ir ginčo apimtį. Pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas turi
teisę ginti viešąjį interesą pagal jam suteikta kompetencija, numatytą Saugomų
teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje. Tokia teismo išvada atitinka
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant
analogiškas bylas (LVAT 2007 m. vasario 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A11-215/2007).
Atsakovo sprendimas nėra detaliojo planavimo
procedūros dalis ir detalusis planavimas nėra pradėtas, todėl šiam ginčui
neteisminė tvarka netaikytina.
Taip pat nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo
argumentai, kad netinkamai pirmosios instancijos teismas taikė bei aiškino
teisės aktus, taikytinus ginčo santykiams.
Atsakovas 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. S1-353
nusprendė leisti rengti teritorijos, skirtos rekreacijos ir turizmo plėtrai
Trakų m., Slėnio g. detalųjį planą, kurio tikslas: kitos paskirties žemės
sklypų ribų, ploto, naudojimo budo ir pobūdžio, rekreacinių išteklių naudojimo
ir apsaugos režimo, teritorijos tvarkymo priemonių bei statybos reglamentų
nustatymas (b.l. 12, 1 t.).
Sprendime nurodytas tikslas patvirtina, kad siekiama
rengti detalų planą kitos paskirties žemės sklype. Tą patvirtina ir
Architektūros skyriaus vedėjos – rajono vyriausiosios architektės aiškinamasis
raštas. Nurodoma, kad žemės sklypo, kuris bus detaliai planuojamas, paskirtis yra
-kitos paskirties (b.l.93, 1t.). Tai neatitinka LR Vyriausybės 1997 m. spalio
23 d. nutarimo, kuriuo minėta teritorija yra priskirta Trakų istorinio
nacionalinio parko miškų 77 kvartalui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 1651 Trakų istorinio nacionalinio parko miškų
77 kvartalas yra priskirtas specialios paskirties IIB grupės miškams - miško
parkams.
Trakų istorinio nacionalinio parko miškotvarkos projektu,
patvirtintu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 22 d.
įsakymu Nr.636, miškų 77 kvartalas yra vienas žemės sklypas, todėl šiame žemės
sklype esančios kitos žemės naudmenos priskiriamos miško žemei. Ši išvada grindžiama Miškų įstatymo 2 straipsnio
3 dalimi, kuria nustatyta, kad miško žemė
- apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško
aikštės, medelynai, daigynai, miško
sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame
plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių
įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat
žemė, skirta miškui įveisti.
Analogiškos nuostatos yra numatytos Žemės įstatymo 26
straipsnyje bei LR Vyriausybės 2004 m.
spalio 13 d. nutarimu Nr.1278 patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės
naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių 5
punkte.
Tokiu būdu byloje nėra duomenų, kad žemės sklypo
plotas, kuris nėra apaugęs mišku yra priskirtas kitai žemės paskirčiai, o ne
miško žemės paskirčiai. Taip pat sprendimu nėra suformuotas detalaus planavimo
tikslas keisti žemės paskirtį ar tikslinti miško žemės sklypo ribas. Esant
šioms aplinkybėms sprendimo planavimo
tikslai prieštarauja valstybės, vyriausybės, vyriausybės įgaliotos institucijos
specialiųjų planų sprendiniams bei teisės aktų reikalavimas, todėl remiantis
Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo
Nr. IX-2466 redakcija įsigaliojusi nuo 2004 m. spalio 16 d.) negali būti
vykdomas. Dėl šių aplinkybių atsakovo sprendimas yra neteisėtas iš esmės t. y. savo
turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl pagrįstai
panaikintas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti sprendime nurodyti
planavimo tikslai, neteisingai nurodžius planuojamo žemės sklypo paskirtį
nevertintini, nes jie yra susiję su neteisinga sprendime nurodyta žemės
paskirtimi.
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia taip ir tuo, kad
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis
į Konstitucinį teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6
d. nutarimo Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos
patvirtinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tačiau bylos
nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2010 m. vasario 9
d. nutarimu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo
Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai išnagrinėjo analogišką prašymą
pareikštą kitoje byloje ir nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d.
nutarimas Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo
schemos patvirtinimo“ pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai
nesvarstytini.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą bei pagrįstą
sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis
skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas
nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Trakų rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą
atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m.
gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
|
Antanas Ablingis
Anatolijus Baranovas
Stasys Gagys
|