Adm. byla Nr. ATP-1294-574/2014
Teisminio proceso Nr.: 4-45-3-00626-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5., 52.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo L. T. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties, kuria netenkintas L. T. skundas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono Policijos komisariato 2014-05-30 nutarimą nubausti L. T. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d. 610 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams; pagal ATPK 127 str. 2 d. nubaustas 160 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė nuobauda – 610 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiems mėnesiams.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK VPS KPP viršininko 2014-05-30 nutarimu L. T. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 1242 str. 1 d. ir nubaustas 610 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiems mėnesiams, pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir nubaustas 160 Lt dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė bausmė - 610 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiems mėnesiams. L. T. nubaustas už tai, kad 2014-05-10 apie 15.47 val., Vilniaus r. kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 37 km vairuodamas automobilį „Peugeot 605“, v. nr. (duomenys neskelbtini) lenkdamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevro pabaigoje tyčia, iš chuliganiškų paskatų, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, keldamas pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, staigiai stabdė, sukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. Šiais veiksmais L. T., pažeisdamas KET 4 p., 9 p., 28 p., 140.4 p., 141.4 p., sukėlė pavojingą situaciją automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, t.y. privertė jį staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ir imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti, dėl to jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ribų į griovį ir buvo apgadintas.
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014-10-09 nutartimi netenkino nubaustojo L. T. skundo ir paliko galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono Policijos komisariato kelių policijos poskyrio (toliau Institucija) 2014 m. spalio 9 d. nutarimą.
Apeliaciniu skundu L. T. rašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-10-09 nutartį bei administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, o teismui nusprendus, kad nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą tirti iš naujo.
Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingas aplinkybes. Teigia, jog grįsdamas jo kaltę, apylinkės teismas rėmėsi tik A. U. ir G. U. parodymais, kurie klaidingai nurodė, jog stabdyti automobilio nebuvo jokio pagrindo, o jo vairuojamo automobilio iki stabdymo nebuvo sumėtę, o sumėtė tik po staigaus stabdymo. Pažymi, kad jis lenkė nukentėjusiųjų vairuojamą automobilį, kurio vairuotojas aktyviais veiksmais trukdė lenkti, todėl padidinus važiavimo greitį, buvo sumėtytas, nors vizualiai tai nematyti. Anot apelianto, byloje nėra duomenų apie videoregistratoriaus techninius parametrus, kokia vaizdo raiška atliekamas įrašas, o nuo to priklauso vaizdo ryškumas, smulkių objektų užfiksavimo galimybė. Pažymi, kad šiuo atveju vaizdoregistratoriaus įrašas yra nekokybiškas, todėl juo remtis kaip įrodymu šioje byloje nėra pagrindo. Be to, paties nukentėjusiojo ir jo žmonos parodymai vertintini kritiškai, kadangi jų paaiškinimai dėl transporto priemonių išsidėstymo bei važiavimo greičio paneigti videoregistratoriaus įrašu. Nurodo, jog ta aplinkybė, kad nukentėjusiųjų automobilis autoįvykio metu nuvažiavo į kairę, rodo, kad jis važiavo kelio viduriu, priešingai, jis būtų nuvažiavęs į dešinę pusę. Pažymi, kad A. U. ir jo žmona nėra suinteresuoti nustatyti objektyvias įvykio aplinkybes, kadangi jas nustačius, tektų automobilį remontuoti patiems. Pažymi, kad videoregistratoriaus įraše girdisi A. U. pasisakymai, kad neva tai jam „Sėdi ant uodegos“, t.y. apeliantas važiuoja jam iš paskos ir tai jį erzina, tačiau A. U. minėto įrašo neturi ir teismui pateikti negali. Anot apelianto, A. U. neadekvačiai reagavo į įvykio aplinkybes, kas jam matomai sutrukdė įvertinti vairavimo sąlygas ir pasirinkti saugų greitį bei išvengti nenumatytų kliūčių.
KET taisyklėse lenkiamo automobilio vairuotojui draudžiama trukdyti kokiais nors veiksmais aplenkti jo vairuojamą automobilį. Anot apelianto, (duomenys neskelbtini) ir 125 punktų nesilaikymas, o taip pat vairuotojo mažas vairavimo stažas yra tiesioginis priežastinis ryšis, kuris ir sąlygojo automobilio „Renault Laguna“, v.n. (duomenys neskelbtini) autoįvykį. Nurodo, kad priežastinio ryšio nustatymas yra teismo, o ne ekspertų ar specialistų kompetencija.
ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo yra kaltas jo padarymu ir pan. Nagrinėjamu atveju, įrodinėjimo pareiga nepagrįstai buvo perkelta apeliantui. Nurodo, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, kadangi tiek administracinėn atsakomybės patraukto asmens, tiek nukentėjusiojo asmens parodymai turi būti vertinami vienodai. Atkreipia dėmesį į tai, kad viešame teismo posėdyje vaizdo įrašą peržiūrinėjo tik jis ir nukentėjusysis, tačiau teismas šio įrašo nežiūrėjo, todėl ir nematė, kad jame aiškiai matyti, jog nukentėjusysis važiavo kelio viduriu, o ne kelkraščiu.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neteisingai, nors jis priskiriamas prie įrodymų. Protokole ir nutarimo fabuloje formuluojamas kaltinimas pagal ATPK 124 2 str. 2 d. – chuliganiškas vairavimas, tačiau nuobauda nutarimu skiriama ATPK 124 2 str. 1 d. sankcijos ribose. Taigi, protokolas surašytas pažeidžiant ATPK 260 str. 1 d. reikalavimus. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, visi kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės jų pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta remiantis formaliu, šališku ir neobjektyviu įvykio aplinkybių tyrimu.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, L. T. kaltės padaręs LR ATPK 1242 str. 1 d. bei 127 str. 2 d., numatytus pažeidimus, nepripažįsta, teigdamas, jog netinkamai buvo įvertinti įrodymai, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog jis padarė minėtus administracinius teisės pažeidimus.
Priešingai nei nurodoma skunde, įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas ATPK 9, 248, 257 str., 284 str. 1 d. nuostatų, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados pakankamai argumentuotos, teismas išsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.
Administracinei atsakomybei pagal ATPK 1242 str. 1 d. atsirasti būtina, kad pažeidėjas padarytų kelis pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, vienu metu ar paeiliui. Aiškinant šias teisės normas darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę ir skirtingas sankcijos ribas už vieno ir kelių pažeidimų padarymą vienu metu ar paeiliui, siekė, kad vairuotojai, kurie savo veiksmais padaro kelis pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, būtų baudžiami griežčiau. Kelių pažeidimų padarymas vienu metu ar paeiliui rodo vairuotojų piktnaudžiavimą jiems suteikta teise, nepagarbą teisei, akivaizdų KET reikalavimų ignoravimą. Kaip minėta, administracinei atsakomybei pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį atsirasti būtina, kad pažeidėjas padarytų kelis pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, vienu metu ar paeiliui.
L. T. nubaustas už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4 p., 9 p., 28 p., 140.4, 141.4 p. reikalavimus, kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 37 km, vairuodamas automobilį „Peugeot 605“, v.nr. (duomenys neskelbtini) lenkdamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevro pabaigoje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, keldamas pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, staigiai stabdė, sukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, sukėlė pavojingą situaciją automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui, t.y. privertė jį staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ir imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti, dėl to jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ribų į griovį ir buvo apgadintas.
Tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliaciniame skunde L. T. neigia sustabdęs automobilį tyčia, nurodydamas, kad jį stabdė siekdamas suvaldyti savo vairuojamą transporto priemonę. Minėti skundo argumentai paneigiami byloje surinktai įrodymais.
Nukentėjusysis A. U. bei liudytoja G. U. parodė, kad L. T., baigęs lenkimo manevrą, tyčia stabdė savo vairuojamą automobilį prieš pat nukentėjusiojo vairuojamą automobilį. Taip stabdyti transporto priemonę nebuvo jokio pagrindo – L. T. vairuojamo automobilio iki stabdymo nebuvo sumėtę, jį sumėtė tik po staigaus stabdymo (b.l. 20-25).
Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad nukentėjusysis A. U. ir liudytoja G. U. duotų melagingus parodymus, jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, tokias aplinkybes nukentėjusysis nurodė iš karto po įvykio duotame paaiškinime (tyrimo medžiaga). Todėl minėtų nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus apylinkės teismas pagrįstai pripažino patikimais ir jais pasirėmė. Be to, jų paaiškinimai patvirtinti nukentėjusiojo A. U. vairuojamame automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus įrašu (b.l. 11), iš kurio, priešingai nei nurodo apeliantas matyti, kad L. T. užbaigęs lenkimo manevrą, staigiai stabdė automobilį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad iki stabdymo L. T. automobilis nei slydo, nei jį sumėtė. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, vaizdo įrašu paneigiami ir L. T. paaiškinimai, kad automobilio priekį mestelėjo ir kad jis, įstrižai įvažiavęs į savo eismo juostą, užvažiavęs ant provėžų pradėjo slysti. Priešingai nei nurodo apeliantas, vaizdo įrašas yra pakankamai kokybiškas, jame aiškiai užfiksuotos esminės įvykio aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vaizdo įraše užfiksuotas įvykio aplinkybes, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo užbaigė lenkimo manevrą ir, jo automobiliui tiesiai judant keliu, staigiai stabdė automobilį, sukeldamas pavojingą situaciją nukentėjusiojo A. U. vairuojamam automobiliui. Stabdyti vairuojamą automobilį L. T. nebuvo objektyvių priežasčių– pavojaus eismo saugumui nebuvo, todėl tiek skundžiamame nutarime, tiek apylinkės teismo nutartyje pagrįstai tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika vertinama kaip KET pažeidimas, o L. T. vairavimas pagrįstai pripažintas pavojingu, kas atitinka LR ATPK 1242 str. 1 d. įtvirtintą administracinio teisės pažeidimo sudėtį.
Iš nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas kartu su kitais įrodymais vertino ir vaizdo registratoriumi užfiksuotas aplinkybes, jas nutartyje nurodydamas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vaizdo registratoriumi užfiksuotas aplinkybes bei skundžiamoje nutartyje nurodytas, sprendžia, jog skunde nepagrįstai teigiama, jog nutartį priėmęs teismas nebuvo susipažinęs su vaizdo registratoriaus užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis.
Apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiojo pasisakymų apie L. T. vairuojamą automobilį bei jo emocijas iki įvykio, nepašalina L. P. atsakomybės dėl pavojingo vairavimo. Duomenų, jog nukentėjusysis būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl įvykio metu jo padarytų KET pažeidimų, byloje nėra.
Įvertinus visas minėtas aplinkybes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių L. T. inkriminuoto pažeidimo padarymą. Pabrėžtina, kad surinktų duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos padarytos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucijos nutarime nepagrįstai yra nurodytas neaiškus jo veikos kvalifikavimas - kaltinime nurodžius, jog jis automobilį stabdė iš chuliganiškų paskatų, jo veika kvalifikuota pagal ATPK 1242 str. 1 d. Nutarime nurodomo teiginio, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo stabdė iš chuliganiškų paskatų, teismas pagrįstai nevertino kaip L. T. veiką kvalifikuojančio požymio, kadangi jo veika kvalifikuojama pagal ATPK 1242 str. 1 d., o kaltinimas atitinka minėtos dalies dispozicijoje nurodytos veikos požymius – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nubaustas už tai, kad padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog Institucijos nutarime nurodant minėtą teiginį, buvo padaryta rašymo apsirikimas. Be to, nutarimu paskirta nuobauda, atitinkanti būtent ATPK 124 2 str. 1 d. sankcijos ribas.
Priešingai nei teigia L. T., apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ne tik išdėstė šioje byloje ištirtus įrodymus, tačiau išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl įrodymų, patvirtinančių nubaustojo kaltę dėl padaryto pažeidimo, pateikė kitų įrodymų atmetimo motyvus, taip pat išsamiai pasisakė dėl nubaustajam inkriminuoto teisės pažeidimo kvalifikacijos. Taigi, apylinkės teismo nutartis atitinka LR ATPK nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, jos argumentacija pakankama.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, panaikinti ar keisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-10-09 nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
atmesti L. T. apeliacinį skundą, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Jurgita Mačionytė